ec7bb810-1f41-4f85-a174-e166b0b2b394 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-35-1097/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03266-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 3.2.4.11;3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, RÅ«tos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M.

A. P. ir P. J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai M. A. P. ir P. J. (toliau – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovė) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, praÅ¡ydami teismo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 910 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdyba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V (toliau – sprendimas Nr. 760V) patvirtino teritorijos prie žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklų masto detalųjį planÄ ir nustatė, kad ieÅ¡kovams priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po detaliojo plano patvirtinimo taptų 1 650 kv. m, t. y. prie jo bÅ«tų prijungta valstybinė žemė, kurios plotas 740 kv. m.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V (toliau – sprendimas Nr. 59V) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siÅ«lymo parduoti papildomÄ priskirtÄ valstybinės žemės sklypo dalį“ nuspręsta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasis sklypas yra 1 650 kv. m, įskaitant papildomai priskirtÄ 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį ir prijungiant jÄ prie esamo ieÅ¡kovams priklausančio 910 kv. m privačios žemės sklypo.

Sprendime Nr. 59V buvo siÅ«loma parduoti 740 kv. m sklypo dalį ieÅ¡kovams. 2016 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydami pradėti 740 kv. m sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ras. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokos ir toks plotas negali bÅ«ti parduodamas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui.

IeÅ¡kovai dėl Å¡io sprendimo padavė skundÄ , tačiau NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-2171-(8.5.) skundÄ atmetė, nurodydama, kad pageidaujami įsigyti valstybinės žemės plotai, esantys Å¡alia ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, negali bÅ«ti laikomi įsiterpusiais žemės plotais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 692 (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytų kriterijų. Nesutikdami su Å¡iais NŽT sprendimais ir ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami įpareigoti NŽT parduoti jiems 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, ieÅ¡kovai pažymėjo, kad valstybės žemės plotų pardavimas jiems nepažeis kokio nors konkretaus asmens interesų, NŽT nenurodė ir nepateikė duomenų, kad pageidaujama įsigyti valstybinė žemė yra grÄ Å¾intina pretendentams ar paimtina valstybės reikmėms ar joje ketinama atlikti valstybės/savivaldybės mastu svarbius statybos rangos darbus, ar kas nors į jÄ pretenduoja.

Patvirtintas detalusis planas ir priimti Vilniaus savivaldybės valdybos sprendimai neprieÅ¡tarauja Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytiems kriterijams. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, nenuginčyti, įtraukti į savivaldybės detaliųjų planų registrÄ . Dėl to nepagrįstai atsisakyta parduoti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovams.

3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė NŽT prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Nutarime Nr. 692 yra imperatyviai įtvirtinta, jog įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu laikomi valstybės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų (Nutarimo 2.15 punktas).

IeÅ¡kovų pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, todėl negali bÅ«ti formuojamas ir be aukciono parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms, pakartotinai vertinama žemės sklypo atitiktis Å¡ioms nuostatoms, todėl, nors ieÅ¡kovų pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas suprojektuotas teritorijų planavimo dokumentuose, tai nesuteikia teisės įsigyti papildomo 740 kv. m ploto valstybinės žemės ploto, jeigu jis neatitinka teisės aktuose reglamentuojamo įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų ir sÄ lygų.

4. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintas teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklų masto detalusis planas, kuriame suplanuotas gyvenamosios mažaaukščių statinių teritorijos 1 650 kv. m ploto žemės sklypas. Å iuo detaliuoju planu numatyta, kad 910 kv. m ploto sklypo, kurį nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovai, dydis po detaliojo plano patvirtinimo taptų 1 650 kv. m, t. y. prie esamo 910 kv. m sklypo bÅ«tų prijungta valstybinės žemės 740 kv. m dalis.

5. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad jų prašomas įsigyti valstybinės žemės sklypas susideda iš dviejų sklypų:

1) pietinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti sklypo plotas yra 209 kv. m, jis yra šlaite, nuolydis nuo prašomos įsigyti sklypo dalies iš apačios į viršų sudaro 21,55–22,23 laipsnio, o skaičiuojant procentais tai atitinka 39,29–40,45 procento;

2) Å¡iaurinėje sklypo dalyje praÅ¡omo įsigyti žemės sklypo plotas yra 386 kv. m, tai yra mažesnis, nei jie turi teisę pretenduoti pagal trečiojo asmens sprendimus, Å¡iaurinėje pusėje suformuoti (įsigyti) didesnio žemės sklypo nei 386 kv. m nėra galimybės, nes įsigijimo atveju jų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribotųsi su aklakeliu, kuriame privaloma numatyti aikÅ¡telę prieÅ¡gaisrinės pagalbos automobiliui apsisukti. IeÅ¡kovai pageidauja įsigyti žemės sklypÄ , kuris nevirÅ¡ija Nutarime Nr. 692 leistino įsigyti 0,04 ha ploto sklypo gyvenamosiose teritorijose. Å is sklypas nesiribotų su valstybine žeme (iÅ¡skyrus aklikelį) ir galimai su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra aptvertas betonine tvora, priklausančia kultÅ«ros paveldui, todėl praÅ¡omas įsigyti 386 kv. m žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir leistinu įsigyti be aukciono.

6. Atsakovė NŽT rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad prašomas parduoti kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas yra 740 kv. m, dviejų išperkamų sklypų plotai buvo išreikšti vienu skaičiumi. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, jog žemės sklypas šiaurinėje ir rytinėje pusėse ribojasi su nesuformuota valstybine žeme.

7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovų pageidaujamas įsigyti 595 kv. m plotas virÅ¡ija didžiausiÄ leistinÄ dydį, nustatytÄ Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte, todėl nagrinėjamu atveju klausimÄ dėl detaliojo plano koregavimo (keitimo) tikslinga svarstyti tuomet, jei 595 kv. m valstybinės žemės plotui galėtų bÅ«ti pritaikytos iÅ¡imtys, t. y. jei bÅ«tų nustatyta, kad žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡to Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡to Nr. lSS-2171-(8.5.) dalis, kuriomis nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo ne aukciono bÅ«du parduoti ieÅ¡kovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje, ir įpareigojo NŽT parduoti ieÅ¡kovams apie 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje, pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V, priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimÄ .

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad teisę lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ suteikia ne detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V, o NŽT priimami teisės aktai (individualÅ«s administraciniai aktai) ir sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis).

Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieÅ¡kovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypÄ . Žemės sklypo pirkimo procedÅ«rų pradžia negali bÅ«ti laikoma Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 59V priėmimo data (2003 m. sausio 16 d.), nes minėtame sprendime iÅ¡dėstytas tik ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimo ieÅ¡kovams siÅ«lymas, o ne priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jiems be aukciono. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra aiÅ¡ku, kokius duomenis, planus, schemas ar pan.

įvertinę teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad ginčo valstybinės žemės sklypÄ sudaro dvi atskiros dalys. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas. BÅ«tent šį sklypÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir siekė lengvatine tvarka įsigyti ieÅ¡kovai, bÅ«tent Å¡is sklypas ir buvo siÅ«lytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V, kuriuo ieÅ¡kovai grindžia savo reikalavimus.

Joks atskiras valstybinės žemės sklypas ginčo sklypo rytinėje ir (ar) šiaurinėje dalyje nėra suformuotas.

11. IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V; teismui praÅ¡ymo netenkinus, panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigoti NŽT parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad visas detaliuoju planu suformuotas 1 650 kv. m sklypas yra Å¡laitinis, nes nuolydis virÅ¡ija 20 laipsnių. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu, kad ieÅ¡kovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypÄ , bÅ«tų bÅ«tina suformuoti servitutinį keliÄ Å¡iaurinėje sklypo pusėje, todėl, faktiÅ¡kai suprojektuotas naujas žemės sklypas Å¡iaurinėje dalyje, bus mažesnis ir naudotis bus galima tik jo dalimi, lygia 388 kv. m, be to, servitutinis kelias padalins bÅ«simÄ sklypÄ Ä¯ dvi dalis, kurios faktiÅ¡kai nebus tinkamos jokiai veiklai.

Rytinėje sklypo dalyje esanti žemės dalis, kurios plotas 209 kv. m, taip pat yra šlaitinė, nuolydis sudaro 21,55–22,23 laipsnio. Dėl to nurodytos valstybinės žemės sklypo dalys gali būti parduodamos ieškovams be aukciono.

12. Atsakovė NŽT atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V 740 kv. m ploto papildomas žemės plotas buvo patvirtintas kaip vientisas, neskaidant ir nenurodant, kokį plotÄ sudaro Å¡iaurinėje ir rytinėje dalyje esantys plotai. Pageidaujami formuoti žemės sklypai neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jų nesudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos.

Vizualiai matoma, kad žemės plote rytinėje dalyje buvo vykdoma pačių ieÅ¡kovų Å«kinė veikla, yra padaryti laipteliai, stovi baseinas, ieÅ¡kovai tvarko teritorijÄ , jÄ apsodino krÅ«mais ir pan., todėl taip pat galėjo bÅ«ti dirbtinai padidintas Å¡laito nuolydis. Å laito kriterijus gali bÅ«ti taikomas tik esant faktinei situacijai, kuomet visas įsiterpęs sklypas yra iÅ¡sidėstęs Å¡laite.

13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo yra nesuformuoti ir neįregistruoti sklypai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teritorija, apimanti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra suplanuota 2001 m. balandžio 17 d. patvirtintu teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, ar suinteresuoti asmenys yra parengę sklypų kadastrinius matavimus ir dėl sklypų suformavimo yra kreipęsi į NŽT. 2019 m. balandžio 18 d.

įsakymu Nr. A30-818/19 buvo pradėtas rengti apie 563 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti; 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. A30-1108/21 buvo pradėtas rengti apie 350 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir apie 630 kv. m žemės sklypo Paupio gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamus kitos paskirties žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) bei įpareigojo NŽT, atstovaujamÄ Vilniaus miesto skyriaus, parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 308 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

15. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas yra Å¡laitinis, todėl gali bÅ«ti parduodamas ieÅ¡kovams be aukciono (Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.). Remdamasis ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktais matininkės R. J. atliktais Å¡laito skaičiavimais, teismas sprendė, kad tiek visas 1 650 kv. m ploto sklypas (ieÅ¡kovų nuosavybės teise turimas 910 kv. m žemės sklypas pridėjus lengvatine tvarka ieÅ¡kovų siekiamÄ Ä¯sigyti 740 kv. m valstybinės žemės sklypÄ ) yra Å¡laitinis, tiek lengvatine tvarka ieÅ¡kovų siekiamas įsigyti 740 kv. m valstybinės žemės ploto sklypas yra Å¡laitinis.

Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta matininkė R. J. parodė, kad ji matavo Å¡laitÄ su geodeziniais prietaisais, buvo nuvykusi į vietÄ , nuolydį skaičiavo pagal formulę; taip pat paaiÅ¡kino jog, jei imti taÅ¡kus tik įsiterpusių sklypų, tai nuolydis bÅ«tų dar didesnis, skaičiuojant imami vidutiniai taÅ¡kai, ne aukščiausi ir ne žemiausi, ribos nustatytos pagal detalųjį planÄ . Teismas laikė, kad visas 740 kv. m ploto siekiamas įsigyti sklypas yra Å¡laitinis, nes, kaip nurodė kasacinis teismas, sklypas suformuotas kaip vienas sklypas ir į dvi dalis nėra dalintinas.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus teiginius apie ginčo valstybinės žemės sklypo ribojimÄ si su nesuformuota laisva valstybine žeme, nurodydamas, jog yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo vadovavosi ir matininkė. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovų turimas žemės sklypas yra iÅ¡sidėstęs specifinėje vietoje – nepardavus ieÅ¡kovams jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo Å¡iaurinėje pusėje, patekimas į jiems priklausantį sklypÄ ieÅ¡kovams galėtų bÅ«ti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypÄ padalintų dar į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieÅ¡kovų turimÄ sklypÄ ) patekimas į rytinėje dalyje esančiÄ valstybinės žemės sklypo dalį įprastu bÅ«du nėra įmanomas (dėl pietinėje pusėje esančios apie 10 metrų aukščio tvoros), taigi, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo.

16. Tenkinęs pirmÄ jį pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas dėl antrojo alternatyvaus ieÅ¡kovų reikalavimo nepasisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypÄ sudaro Å¡laitas, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimÄ Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas.

Teismas iÅ¡vadÄ dėl Å¡laito egzistavimo padarė remdamasis ieÅ¡kovų pateiktais matininkės R. J. parengtais 2021 m. rugpjūčio 17 d. planais, jų sprendiniais ir planuose nurodytais Å¡laito nuolydžio paskaičiavimais, tačiau matininkės pateikti skaičiavimai yra nekorektiÅ¡ki ir nepagrįstai grindžiami bendru ginčo valstybinės žemės ploto ir ieÅ¡kovų žemės sklypo matavimu. Sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas vertintinas kaip „šlaitas“, turėtų bÅ«ti vertinamas tik siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas.

Matuoti ir vertinti reikia pageidaujamÄ Ä¯sigyti valstybinės žemės plotÄ , o ne žemės sklypÄ , prie kurio pageidaujama prijungti valstybinės žemės plotÄ . 17.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo valstybės žemės dalis, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovai, nėra žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų. Ginčo žemės ploto iÅ¡ Å¡iaurės ir rytų pusių neriboja jokie privatÅ«s ar iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypai.

Valstybinės žemės plotai gali ribotis siauros juostos, Å¡laito ar griovos lygmenyje, bet už siauros juostos, Å¡laito ar griovos jie turi bÅ«ti įsiterpę tarp kitų suformuotų sklypų. Jeigu jie už siauros juostos, Å¡laito ar griovos ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tokie žemės plotai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso ir negali bÅ«ti įsigyjami nuosavybėn Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka bei sÄ lygomis, t. y. be aukciono (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; 2020 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1400- 629/2020).

IeÅ¡kovams palankų teismo sprendimÄ atsakovė galėtų pradėti vykdyti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas. 17.3. Teismas, vertindamas įrodymus, reikÅ¡mingus sprendžiant, ar ginčo žemės sklypas atitinka teisės aktuose įtvirtintus įsiterpusio žemės sklypo reikalavimus, įskaitant iÅ¡imties dėl Å¡laito taikymo galimybę, skyrė nepakankamai dėmesio Å¡ių įrodymų ir iÅ¡ jų atskleidžiančių ginčo teritorijos konkrečių ypatybių (dydžio, konfigÅ«racijos, gretimybių ir panaÅ¡iai) bei kitų reikÅ¡mingų aplinkybių analizei bei vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nustatymui.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog sklypas neatitinka Å¡laitinio sklypo sÄ lygų. Matininkės R. J. parengtas 2021 m. rugpjūčio 17 d. planas, jo sprendiniai ir jame nurodyti Å¡laito nuolydžio paskaičiavimai patvirtina, kad sklypas yra Å¡laitinis, jo nuolydis virÅ¡ija 20 laipsnių. Matininkė, duodama parodymus, paaiÅ¡kino, kad ji matavo Å¡laitÄ su geodeziniais prietaisais, buvo nuvykusi į vietÄ , nuolydį skaičiavo pagal formulę, o, jei bÅ«tų imami tik įsiterpusių sklypų taÅ¡kai, nuolydis bÅ«tų dar didesnis; skaičiuojant imami vidutiniai taÅ¡kai, ne aukščiausi ir ne žemiausi, sklypų ribos nustatytos pagal detalųjį planÄ .

Teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek visas žemės sklypas, tiek ir siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra Å¡laitiniai. Atsakovė turi specialistų, kurie galėjo atlikti savarankiÅ¡kus matavimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo. 18.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovų turimas sklypas yra iÅ¡sidėstęs specifinėje vietoje ir, ieÅ¡kovams nepardavus jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo Å¡iaurinėje pusėje, patekimas į turimÄ sklypÄ ieÅ¡kovams galėtų bÅ«ti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypÄ padalintų į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieÅ¡kovų turimÄ sklypÄ ) patekimas į rytinėje dalyje esančiÄ valstybinės žemės sklypo dalį įprastu bÅ«du neįmanomas.

Å iais teiginiais teismas pasisakė ir dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto ribojimosi su nesuformuota laisva valstybine žeme. 18.3. Turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad ginčo 740 kv. m žemės sklypas nėra skirtas kitiems tikslams, pvz. privatizacijai, t. y. niekas į jį nepretenduoja, ir atsakovė jokių tikslų jo bet kokiam panaudojimui neturi. 18.4. Aplinkybė, kad įsiteisėjusio ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė galės pradėti vykdyti teismo įpareigojimÄ tik tuomet, kai bus nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas valstybinės žemės sklypas, nėra reikÅ¡minga vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes teismas nenurodė termino, per kurį atsakovė privalės įvykdyti įpareigojimus.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Pažymi, kad, trečiojo asmens vertinimu, teismas sprendė ne tik tai, kad visas žemės sklypas yra Å¡laitinis, tačiau ir tai, kad siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra Å¡laitinis, be to, įvertino tiek viso žemės sklypo, tiek ieÅ¡kovų siekiamo įsigyti valstybinės žemės ploto atitikimÄ Å¡laito sÄ vokai, pasisakė dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto ribojimosi su nesuformuotais sklypais.

Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu; savivaldybė dėl ginčo žemės sklypo dalies pardavimo iÅ¡reiÅ¡kė tik siÅ«lymÄ , o valstybinės žemės pardavimas yra NŽT kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 22. Ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklauso 910 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12–13). 23. 2001 m. balandžio 19 d.

Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 760V ,,Dėl teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas teritorijos prie sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklų masto detalusis planas; nustatyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane pažymėto skaičiumi 2, plotas – apie 1 650 kv. m; plane pavaizduota, kad 910 kv. m ploto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo ieškovai, dydis taptų 1 650 kv. m, prie esamo 910 kv. m sklypo būtų prijungta valstybinės žemės (740 kv.

m) dalis (t. 1, b. l. 11, 15; 27, 28, 29; t. 2, b. l. 103, 105). 24. 2003 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimo Nr. 59V ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siÅ«lymo parduoti papildomai priskirtÄ valstybinės žemės sklypo dalį“ 1 punkte nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrasis sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-18, yra 1 650 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtÄ 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtÄ linijomis ir skaičiais 9-15, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-9, 16-18.

Sprendimo 4 punkte suformuluotas siÅ«lymas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai parduoti 740 kv. m sklypo dalį Å¡iuo sprendimu nustatytomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 10, 32; 30–31, 32). 25. 2016 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyriui pradėti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ras (t. 1, b. l. 40–41). 26. 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius raÅ¡tu Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) „Dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo“, iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ , informavo, kad laisvi valstybinės žemės plotai, kurių bendras plotas 740 kv. m, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sÄ vokos ir minėtas laisvos valstybinės žemės plotas negali bÅ«ti parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui (t. 1, b. l. 9).

NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. lSS-2171-(8.5), iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų skundÄ , konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ papildomai perleisti 740 kv. m ploto valstybinės žemės, nes ieÅ¡kovų pageidaujami formuoti žemės sklypai neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis Å¡iaurinėje žemės sklypo pusėje, Å¡iaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje žemės sklypo pusėje, Å¡iaurinėje ir rytų pusėse ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jų nesudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai (t. 1, b. l. 7–8).

27. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti minėtus NŽT raÅ¡tus ir įpareigoti parduoti jiems 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡to Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡to Nr. lSS-2171-(8.5.) dalis, kuriomis nuspręsta netenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo ne aukciono bÅ«du parduoti ieÅ¡kovams, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkams, 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje, ir įpareigojo NŽT parduoti ieÅ¡kovams apie 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje, pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V, priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 147–157).

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (t. 2, b. l. 195–206). Teismai, spręsdami dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, padarė iÅ¡vadÄ , kad jis virÅ¡ija minėtoje teisės normoje įtvirtintÄ reikalavimÄ dėl maksimalaus 0,4 ha ploto, todėl negali bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovams be aukciono. Taip pat teismai nurodė, kad ginčo valstybinės žemės sklypÄ (740 kv.

m) sudaro dvi dalys: Å¡iaurinė – 531 kv. m ploto, ir rytinė – 209 kv. m ploto. Dėl Å¡ių dviejų ginčo sklypo dalių atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams teismai sprendė atskirai ir kiekvienÄ Å¡ių sklypo dalių vertino pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas sÄ lygas. Teismai konstatavo, kad sklypo dalis Å¡iaurinėje dalyje (531 kv. m ploto) virÅ¡ija 0,4 ha ploto maksimaliÄ ribÄ ir jai negali bÅ«ti taikoma siauros juostos iÅ¡imtis, nes Å¡ios sklypo dalies plotis virÅ¡ija 10 metrų, tačiau sklypo dalis rytinėje dalyje (209 kv. m ploto) atitinka Å¡laito iÅ¡imtį (sklypo plotas nevirÅ¡ija 0,04 ha; jame negalima suformuoti atskiro sklypo, nes sklypas ribojasi su bažnyčios tvora; sklypo nuolydis virÅ¡ija 20 laipsnių), todėl gali bÅ«ti parduota ieÅ¡kovams be aukciono.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 3, b. l. 93–107).

30. Ieškovai 2021 m. spalio 11 d. patikslino ieškinį ir suformulavo du alternatyvius reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašydami:

1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – įpareigoti atsakovę NŽT parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V; arba, teismui praÅ¡ymo netenkinus, 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – įpareigoti NŽT parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 3, b. l. 111–114).

IeÅ¡kovai argumentavo, kad visas 1 650 kv. m sklypas yra Å¡laitinis, nes nuolydis virÅ¡ija 20 laipsnių. Rytinėje sklypo dalyje esanti 209 kv. m ploto žemės dalis taip pat yra Å¡laitinė, nuolydis sudaro 21,55–22,23 laipsnio. Nurodė, kad Å¡iaurinėje pusėje bus bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kovams kelio servitutÄ patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , todėl dėl servituto faktiÅ¡kai suprojektuotas naujas žemės sklypas bus mažesnis ir naudotis bus galima tik jo dalimi, lygia 388 kv. m, be to, kelias padalins bÅ«simÄ sklypÄ Ä¯ dvi dalis, kurios faktiÅ¡kai nebus tinkamos jokiai veiklai.

Dėl to, ieÅ¡kovų teigimu, sklypai atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygas ir gali bÅ«ti parduoti jiems be aukciono.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. ir NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tus bei įpareigojo atsakovę parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V. Patenkinęs pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo teismas nenagrinėjo (t. 4, b. l. 57–68).

32. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (t. 4, b. l. 70–80). Skunde keliamas klausimas dėl pirmojo alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo pagrįstumo ir ginčijama teismo iÅ¡vada dėl 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatoms bei galimybės iÅ¡pirkti jį be aukciono.

Taip pat keliamas klausimas, ar pasirinktas tinkamas valstybinės žemės sklypo nuolydžio nustatymo bÅ«das, t. y. ar vertinant nuolydį turi bÅ«ti vertinamas visas ieÅ¡kovų žemės sklypas su praÅ¡omu leisti iÅ¡pirkti plotu, ar tik praÅ¡omas leisti iÅ¡pirkti plotas. Dėl kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų nagrinėjamoje byloje 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus keliais nagrinėjamai bylai svarbiais klausimais.

Kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

34. Pirma, kasacinis teismas pasisakė dėl taikytinos teisės turinio ir sÄ lygų, kurias nustačius valstybinė žemė gali bÅ«ti parduodama be aukciono. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalį valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . Pagal Å¡io įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio, Å¡ių sklypų savininkams.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o ne aukciono bÅ«du – tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sÄ lygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti Å¡ios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir Å¡ių pagrindų buvimas negali bÅ«ti vertinamas ir aiÅ¡kinamas plačiai. Nustatant, ar žemės plotas gali bÅ«ti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedÅ«ras, jis atitinka sÄ lygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) (čia ir toliau redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) 2.15 punkte.

Žemės plotas įsiterpusio sklypo statusÄ atitinka, kai yra visuma Å¡ių sÄ lygų:

1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra;

2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo;

3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau Å¡i sÄ lyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju Å¡is žemės plotas turi bÅ«ti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų;

2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų;

3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų). Tais atvejais, kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypÄ Å½emės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 34–40 punktus).  35. Antra, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant kilusį ginÄÄ dėl valstybinės žemės pardavimo lengvatine (ne aukciono) tvarka, taikytinas Nutarimu Nr. 521 pakeistas teisinis reguliavimas, t. y.

Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. IÅ¡aiÅ¡kinta, kad pradėtos žemės sklypo pirkimo procedÅ«ros turi bÅ«ti pabaigiamos pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , tačiau žemės sklypo pirkimo procedÅ«rų pradžia negali bÅ«ti laikytina Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 59V priėmimo data (2003 m. sausio 16 d.), kaip to siekia ieÅ¡kovai, kadangi minėtame sprendime iÅ¡dėstytas tik ginčo valstybinės žemės sklypo pardavimo ieÅ¡kovams siÅ«lymas, o ne priimtas sprendimas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jiems be aukciono.

Iki Nutarimu Nr. 521 pakeistos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijos įsigaliojimo dėl ginčo laisvos valstybinės žemės sklypo nebuvo priimtas sprendimas jį parduoti arba iÅ¡nuomoti, todėl taikytina Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 46–50 punktus).  36. Trečia, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad detaliojo plano parengimas ieÅ¡kovų teisių į žemę nesukuria ir NŽT, spręsdama dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo parduoti jiems valstybinę žemę, turi vertinti praÅ¡omų parduoti sklypų atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygoms.

IÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisę lengvatine, t. y. ne aukciono, tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypÄ suteikia ne detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V, o NŽT priimami teisės aktai (individualÅ«s administraciniai aktai) ir sandoris (pirkimo–pardavimo sutartis). Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieÅ¡kovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypÄ , o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypÄ .

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, prieÅ¡ priimdamas teisės aktÄ , turi įsitikinti, kad jis atitinka teisinį reguliavimÄ . Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V negali bÅ«ti aiÅ¡kinami kaip atleidžiantys NŽT nuo pareigos, prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo lengvatine tvarka, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie ieÅ¡kovams priklausančio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygas.

Vien aplinkybė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 760V ir 2003 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 59V yra galiojantys, kai valstybinės žemės sklypo pardavimo lengvatine tvarka procedÅ«ros nebuvo pradėtos, nes ieÅ¡kovai iki pat 2016 m. balandžio 8 d. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę valios dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo be aukciono, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovams galėjo susiformuoti teisėtas lÅ«kestis įsigyti valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka pagal tokį teisinį reguliavimÄ , kuris galiojo priimant minėtus sprendimus, t. y. kai nebuvo nustatytos ribos dėl maksimalaus įgyjamo žemės sklypo ploto.

NŽT negali bÅ«ti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvÄ valstybinės žemės plotÄ vien dėl to, kad Å¡is plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip įsiterpęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 46–47 punktus).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad bÅ«tina paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus ir faktinių aplinkybių neaiÅ¡kumus. Kasacinis teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartyje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendime padarytos iÅ¡vados prieÅ¡taringos, nes, viena vertus, teismai, atsižvelgdami į tai, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo valstybinės žemės sklypo (viso jo 740 kv. m ploto) pardavimo lengvatine tvarka netikslino ir (ar) reikalavimų apimties (siekiamo įsigyti žemės sklypo ploto) nesumažino, sprendė dėl bÅ«tent 740 kv. m sklypo ploto atitikties teisės aktuose įtvirtintai įsiterpusio sklypo sÄ vokai, net ir ieÅ¡kovams nurodant kitokį (mažesnį) ginčo sklypo plotÄ .

Kita vertus, teismai taip pat sprendė dėl dviejų atskirų sklypo dalių atitikties teisės aktų reikalavimams, nors, minėta, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimų netikslino, reikalavimų dėl atskirų ginčo valstybinės žemės sklypo dalių įsigijimo be aukciono nereiÅ¡kė. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokius duomenis, planus, schemas ar pan. įvertinę teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad ginčo valstybinės žemės sklypÄ sudaro dvi atskiros dalys; teismų procesiniuose sprendimuose nėra atskleistas faktinių aplinkybių (kad ginčo valstybinės žemės sklypÄ sudaro dvi atskiros dalys) nustatymo pagrindimas.

Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas. BÅ«tent šį sklypÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir siekė lengvatine tvarka įsigyti ieÅ¡kovai, bÅ«tent Å¡is sklypas ir buvo siÅ«lytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V, kuriuo ieÅ¡kovai grindžia savo reikalavimus. Joks atskiras valstybinės žemės sklypas ginčo sklypo rytinėje ir (ar) Å¡iaurinėje dalyje nėra suformuotas.

Nenurodžius faktinės aplinkybės nustatymo pagrindo, teisėjų kolegija konstatavo neturinti galimybės teisės taikymo aspektu patikrinti skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo, t. y. ar esant bÅ«tent tokiai faktinei situacijai, kaip nustatė teismai, teismai tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 51–55 punktus).  38. Taigi, kasacinis teismas Å¡ioje byloje pasisakė dėl taikytino teisinio reglamentavimo, iÅ¡aiÅ¡kino jo turinį ir nurodė, kokias faktines aplinkybes nustačius galima bÅ«tų konstatuoti esant sÄ lygas ieÅ¡kovams įsigyti valstybinę žemę be aukciono.

Taip pat kasacinis teismas pabrėžė bÅ«tinybę paÅ¡alinti faktinių aplinkybių prieÅ¡taringumÄ bei neaiÅ¡kumus, susijusius su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl 740 kv. m ploto sklypo pirkimo ir Å¡alių bei teismų procesiniuose dokumentuose dėstomais teiginiais dėl atskirų ginčo žemės sklypo dalių ir jų (ne)atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygoms. Dėl reikalavimo įpareigoti parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį 39. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai patikslinto ieÅ¡kinio pirmuoju reikalavimu siekia lengvatine tvarka įsigyti 740 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , jų manymu, atitinkantį įsiterpusio žemės sklypo sÄ lygas ir kriterijus, įtvirtintus teisės aktuose.

40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo, sprendime pacitavo pirmiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl taikytinos teisės turinio ir pagrįstai nurodė, kad, nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali bÅ«ti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedÅ«ras, jis atitinka sÄ lygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.

41. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pageidaujamas įsigyti 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas atitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytas sÄ lygas ir gali bÅ«ti parduodamas ieÅ¡kovams be aukciono, todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino. Grįsdamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas nurodė, kad: 1) ,,Vilniaus miesto valdybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 760V patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas vienas 740 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris buvo siÅ«lytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V ir kurį siekia lengvatine tvarka įsigyti ieÅ¡kovai. Ä®rodymų, kad bÅ«tų suformuoti atskiri valstybinės žemės sklypai ginčo sklypo rytinėje ir Å¡iaurinėje dalyje, nėra.“ 2) ,,IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek visas 1 650 kv. m ploto sklypas (ieÅ¡kovų turimas žemės sklypas 910 kv. m + lengvatine tvarka ieÅ¡kovų siekiamas įsigyti valstybinės žemės sklypas 740 kv.

m) yra Å¡laitinis, tiek lengvatine tvarka ieÅ¡kovų siekiamas įsigyti valstybinės žemės 740 kv. m ploto sklypas yra Å¡laitinis (kadangi aukščiau jau nustatyta, kad 740 kv. m ploto sklypas į dvi dalis nedalintinas, o suformuotas kaip vienas sklypas, vadinasi, turint duomenis apie sklypo Å¡laitÄ , laikoma, kad visas siekiamas įsigyti sklypas yra Å¡laitinis).“ 3) ,,Atmetamas kaip nepagrįstas NŽT atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas teiginys apie ginčo valstybinės žemės sklypo ribojimasi su nesuformuotais sklypais, kadangi yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo vadovavosi ir matininkė, be to, byloje konstatuojama, kad įsiterpęs sklypas yra Å¡laitinis.“ 4) ,,IeÅ¡kovų turimas sklypas yra iÅ¡sidėstęs specifinėje vietoje – nepardavus ieÅ¡kovams jų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės sklypo Å¡iaurinėje pusėje patekimas į savo sklypÄ ieÅ¡kovams galėtų bÅ«ti užtikrintas tik servitutiniu keliu, kas valstybinės žemės sklypÄ padalintų dar į dvi dalis ir jį dar labiau sumažintų, o atskiras (ne per ieÅ¡kovų turimÄ sklypÄ ) patekimas į rytinėje dalyje esančiÄ valstybinės žemės sklypo dalį įprastu bÅ«du nėra įmanomas (dėl pietinėje pusėje esančios apie 10 metrų aukščio tvoros), taigi, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo“.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodytas tirtinas faktines aplinkybes (žr. Å¡ios nutarties 37 punktÄ ), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo nurodytÄ bÅ«tinybę paÅ¡alinti prieÅ¡taringumus bei neaiÅ¡kumus, susijusius su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl 740 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo ir bylos medžiagoje bei Å¡alių procesiniuose dokumentuose esančiais duomenimis dėl atskirų dviejų žemės sklypo dalių (žemės sklypų). Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m žemės sklypÄ patenkino nepagrįstai.

43. Pirma, kasacinis teismas Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ gali bÅ«ti įgyvendinta, kai asmuo iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ Ä¯sigyti tokį žemės sklypÄ , Å¡is žemės sklypas nustatyta tvarka yra suformuojamas pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kt. Reikalavimai, keliami Å¡io teisinio santykio objektui ir subjektui, yra tos bÅ«tinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas.

Ir tik egzistuojant Å¡ioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sÄ lygas, gali bÅ«ti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021 41 punktÄ ). Dėl savo prigimties ypatumų, žemė, kaip turto objektas, gali bÅ«ti civilinės apyvartos objektu ir nekilnojamuoju daiktu pripažįstama tada, kai yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuojama ir identifikuojama apibrėžiant žemės sklypÄ , kaip nekilnojamojo turto vienetÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnis).

Žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys; nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalys).

44. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2001 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 760V patvirtintas detalusis planas, kuriame suplanuotas gyvenamosios mažaaukščių statinių teritorijos 1 650 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad 910 kv. m ploto sklypo, kurį nuosavybės teise valdo ieškovai, dydis taptų 1 650 kv. m, t. y. prie esamo 910 kv. m sklypo būtų prijungta valstybinės žemės (740 kv.

m) dalis. Vilniaus miesto valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 59V iÅ¡dėstytas 740 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo siÅ«lymas. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, Å¡ie dokumentai nesukÅ«rė ieÅ¡kovų teisių į žemę, o tik sudarė procesines prielaidas įsigyti nurodyto dydžio valstybinės žemės plotÄ , kuris, atitinkamai, pirmiausia turėtų bÅ«ti apibrėžtas ir identifikuotas kaip nekilnojamojo turto objektas – nustatyta tvarka suformuotas, o tada, keliant klausimÄ dėl konkretaus objekto pardavimo ieÅ¡kovams iÅ¡imtine tvarka be aukciono, NŽT turėtų įvertinti tokio turto objekto atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygoms.

45. IÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių procesinių dokumentų turinio matyti, kad konkretus 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas ir identifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip minėta, priimtais Vilniaus miesto valdybos sprendimais buvo sudarytos prielaidos ieÅ¡kovams pradėti valstybinės žemės iÅ¡pirkimo procedÅ«ras, apibrėžiant bendrÄ 740 kv. m galimÄ Ä¯sigyti valstybinės žemės plotÄ , tačiau konkretus tokio dydžio sklypas nebuvo suformuotas, atmatuotas ar identifikuotas; nurodyto ploto sklypas nebuvo lokalizuotas, konkrečiai apibrėžiant jo buvimo vietÄ bei konfigÅ«racijÄ .

PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad vientiso ir atskiro 740 kv. m (ar panaÅ¡aus) ploto valstybinės žemės sklypo, kokį ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti jiems parduoti, objektyviai nėra galimybių suformuoti, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tokio ploto valstybinės žemės sklypo plotas minimas kaip dydis, kuriuo galėtų bÅ«ti padidintas ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas, suformuojant bendrÄ 1 650 kv. m ploto sklypÄ , o planuose žymimos dvi atskiros ir tarpusavyje nesusijusios galimai prijungtinos valstybinės žemės dalys (plotai):

šiaurinėje ir rytinėje pusėje nuo ieškovams priklausančio 910 kv. m ploto žemės sklypo (t. 1, b. l. 15, 16, 17, 28, 29, 32, 52, 53, 54, 55, 57; t. 2, b. l. 107, 109; t. 3, b. l. 115, 116). Ieškovai savo paaiškinimuose taip pat tiesiogiai nurodo, kad: ,,mūsų prašomas įsigyti sklypas susideda iš dviejų sklypų. Pietinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti sklypo plotas yra 209 kv. m. <...> Šiaurinėje sklypo dalyje prašomo įsigyti žemės sklypo plotas yra 386 kv. m“ (t. 2, b. l. 40–41).

Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, bylos medžiaga patvirtina, kad 2001 m. balandžio 19 d. sprendime Nr. 760V, 2003 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 59V nurodytas ir ieÅ¡kovų praÅ¡omas įpareigoti parduoti 740 kv. m valstybinės žemės plotas buvo nurodytas apibendrintai iÅ¡reiÅ¡kiant vienu skaičiumi siÅ«lomÄ parduoti valstybinės žemės plotÄ , tačiau realiai Å¡is plotas yra iÅ¡sidėstęs dviejuose atskiruose galimuose suformuoti valstybinės žemės sklypuose. Taigi, nors ieÅ¡kinyje formuluotas praÅ¡ymas dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės, tokio dydžio sklypo nebuvo suformuota, o iÅ¡ esmės byloje keliamas klausimas dėl dviejų atskirų valstybinės žemės sklypų pardavimo ieÅ¡kovams be aukciono.

46. Pripažintina, kad bÅ«tent šį prieÅ¡taravimÄ ir neatitiktį tarp ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti parduoti 740 kv. m ploto žemės sklypÄ ir procesinių dokumentų turinio buvo įpareigojęs iÅ¡siaiÅ¡kinti ir paÅ¡alinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartyje nurodęs, kad teismų procesiniuose sprendimuose nėra atskleistas faktinių aplinkybių (kad ginčo valstybinės žemės sklypÄ sudaro dvi atskiros dalys) nustatymo pagrindimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nesiaiÅ¡kino, o ieÅ¡kinį tenkino pacitavęs kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl taikytinos teisės turinio ir formaliai nurodęs, jog detaliuoju planu suformuotas vienas 740 kv. m ploto žemės sklypas, kuris buvo siÅ«lytas parduoti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 59V ir kurį siekia lengvatine tvarka įsigyti ieÅ¡kovai, o įrodymų, kad bÅ«tų suformuoti atskiri valstybinės žemės sklypai ginčo sklypo rytinėje ir Å¡iaurinėje dalyje, nėra.

Pažymėtina, kad iš detaliojo plano ir sprendimo Nr. 59V matyti, kad nebuvo formuojamas ir nesuformuotas vienas ir atskiras 740 kv. m ploto žemės sklypas, o buvo formuojamas bendras 1 650 kv. m ploto sklypas, apimantis ieškovams nuosavybės teise priklausančius 910 kv. m ir papildomai siūlant jiems suteikti teisę išsipirkti 740 kv. m žemės, tačiau neidentifikuojant šios papildomos žemės buvimo vietos ar išsidėstymo. Dėl to pirmiau nurodyti teismo teiginiai neatitinka tikrovės. Tuo tarpu nurodydamas nesant įrodymų apie atskirai suformuotus valstybinės žemės sklypus ieškovams priklausančio sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyse, teismas iš esmės nusišalino nuo kasacinio teismo nurodytų prieštarų bei neaiškumų tyrimo.

47. Antra, iÅ¡ pirmiau nurodyto iÅ¡plaukia, kad, nesant apibrėžto, lokalizuoto ir identifikuoto 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kurį ieÅ¡kovai praÅ¡o įpareigoti jiems parduoti lengvatine tvarka, iÅ¡ esmės nėra galimybių įvertinti tokio praÅ¡omo parduoti sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sÄ lygoms. Tik apibrėžus, lokalizavus ir identifikavus turto vienetÄ gali bÅ«ti keliamas klausimas dėl jo iÅ¡pirkimo ir, atitinkamai, iÅ¡pirkimo sÄ lygų – atitikties nustatytiems reikalavimams siekiant įsigyti turtÄ ne aukciono bÅ«du. Dėl to, bylos medžiagai nepatvirtinant esant suformuotam 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo tokį sklypÄ parduoti ieÅ¡kovams.

48. Trečia, kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas Å¡ioje byloje, nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali bÅ«ti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedÅ«ras, jis atitinka sÄ lygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Tiek iÅ¡ kasacinio teismo aptarto teisinio reglamentavimo, tiek jo turinio aiÅ¡kinimo praktikos, tiek iÅ¡ pirmiau aptartos bÅ«tinybės spręsti dėl identifikuoto ir konkretizuoto žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, iÅ¡plaukia, kad, sprendžiant dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypÄ lengvatine tvarka, turi bÅ«ti vertinama bÅ«tent to siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo atitiktis 2.15 punkto sÄ lygoms.

Dėl to atmestini kaip nepagrįsti teismo argumentai, kad atitiktį Å¡ioms sÄ lygoms patvirtina duomenys apie viso 1 650 kv. m ploto sklypo nuolydį ar bendrai siÅ«lyto leisti iÅ¡pirkti 740 kv. m ploto nuolydį.

49. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės teiginius dėl ginčo valstybinės žemės ribojimosi su nesuformuotais valstybinės žemės sklypais. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, teismas rėmėsi detaliuoju planu, tačiau, kaip minėta, kasacinis teismas Å¡ioje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieÅ¡kovams subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypÄ , o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypÄ . Dėl to atsakovė, gavusi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , turėjo tirti praÅ¡omo leisti iÅ¡sipirkti be aukciono valstybinės žemės ploto (sklypų) atitiktį Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimams, o, kilus ginčui, teismas turėjo patikrinti tokio sprendimo (ne)pagrįstumÄ ir negalėjo remtis vien detaliojo plano patvirtinimo aplinkybe.

50. Penkta, kaip minėta, pagal bendrÄ jÄ taisyklę nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o ne aukciono bÅ«du – tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sÄ lygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti Å¡ios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir Å¡ių pagrindų buvimas negali bÅ«ti vertinamas ir aiÅ¡kinamas plačiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , rėmėsi situacijos specifika, susijusia su ieÅ¡kovų galimybėmis patekti į jiems priklausantį sklypÄ ir to įtaka sklypo Å¡iaurinėje dalyje esančios valstybinės žemės formavimui į sklypÄ , bei aplinkybėmis, susijusiomis su galimybe patekti į ieÅ¡kovams priklausančio sklypo rytinėje pusėje esantį valstybinės žemės plotÄ .

IÅ¡ Å¡ių argumentų matyti, kad teismas nėra nuoseklus – sprendime nurodęs nesant duomenų apie du valstybinės žemės sklypus, situacijos ypatumus apibrėžia aptardamas nurodytas sklypo dalis. Å is nenuoseklumas patvirtina, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nepaÅ¡alino kasacinio teismo nurodyto prieÅ¡taringumo, todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino nepagrįstai.

51. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir neiÅ¡tyrė reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nepaÅ¡alino nurodytų prieÅ¡taravimų. Teismas ignoravo byloje esančiÄ medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad vientisas ir identifikuotas 740 kv. m valstybinės žemės sklypas, kurį ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti parduoti ieÅ¡kovai ir kurio atitiktis nustatytoms sÄ lygoms parduoti be aukciono galėtų bÅ«ti tiriama sprendžiant dėl tokio ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo, nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir, Å¡iuo atveju, negalėtų bÅ«ti formuojamas, bylos medžiagai ir patiems ieÅ¡kovams patvirtinant, jog Å¡is 740 kv. m plotas iÅ¡ tiesų yra iÅ¡sidėstęs dviejuose atskiruose valstybinės žemės plotuose.

Neatsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ . Dėl to teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 2 dalis). Dėl reikalavimo įpareigoti parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį 52. IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje suformulavo alternatyvų reikalavimÄ tam atvejui, jei teismas atmestų jų reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V, ir Å¡iuo alternatyviu ieÅ¡kinio reikalavimu prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei NŽT 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pagrindinį ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, o dėl antrojo alternatyvaus reikalavimo įpareigoti parduoti 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį nepasisakė.

54. Pirmosios instancijos teismas turi pareigÄ visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ , turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sÄ lygos – bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

55. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino kasacinio teismo nutartyje nurodytų prieštaringų faktinių aplinkybių, susijusių su procesiniuose dokumentuose įvardijamais dviem valstybinės žemės sklypais (sklypo dalimis), taip pat nenagrinėjo patikslintame ieškinyje pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl įpareigojimo parduoti ieškovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

Å iuo atveju bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jos dalies pagal alternatyvųjį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ nagrinėjimÄ visa apimtimi iÅ¡ naujo, o po jos iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ , todėl yra pagrindas perduoti bylos dalį pagal antrÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56. Nagrinėjant bylos dalį pagal alternatyvųjį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypÄ , pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti iÅ¡tirtos aplinkybės dėl Å¡io sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, tinkamo identifikavimo ir atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sÄ lygoms. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, siekiant nustatyti, ar ginčo žemės sklypas atitinka Å¡laito kriterijų, neužtenka vien teismo ar Å¡alių padaryto vertinimo apie sklype esančius žymius ar nežymius reljefo netolygumus, tačiau yra bÅ«tinas Å¡laito (nuolydžio) laipsnio apskaičiavimas, kuris atliekamas įvertinus ginčo teritorijos žemės pavirÅ¡iaus altitudes (aukščius), horizontales (vienodo aukščio linijas), ginčo žemės sklypo ribų kraÅ¡tines, jų ilgius ir posÅ«kio taÅ¡kus, posÅ«kio taÅ¡kų koordinates ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

Taip pat nagrinėjamu atveju tirtina ir aplinkybė ar dėl praÅ¡omame įpareigoti parduoti valstybinės žemės sklype vykdytos Å«kinės veiklos nuolydis nebuvo padidintas dirbtinai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl žemės sklypo nuolydžio, siÅ«lytina svarstyti klausimÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo Å¡iai specialiųjų žinių reikalaujančiai aplinkybei nustatyti. Dėl procesinės bylos baigties 57. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, neiÅ¡tyręs kasacinio teismo nurodytų prieÅ¡taringų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimo dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį ir procesinių dokumentų turinio argumentuojant dėl dviejų praÅ¡omų įpareigoti parduoti žemės sklypo dalių, neatsižvelgdamas į tai, jog žemės sklypas gali bÅ«ti įvertintas atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sÄ lygoms aspektu tada, kai yra identifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir apibrėžtas kaip turto vienetas, nepagrįstai konstatavo, kad 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus parduoti jÄ be aukciono.

PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga pakankama konstatuoti, kad ieÅ¡kovų siekiama įsigyti žemė, apibrėžiama apibendrintai 740 kv. m plotu, nėra lokalizuota vienu sklypu, todėl klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vertinant kiekvienÄ praÅ¡omÄ parduoti be aukciono sklypo dalį atskirai Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto aspektu. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, naikintinas, dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies priimtinas naujas sprendimas ir Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kinį panaikinamas ir pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti 740 kv. m valstybinės žemės sklypÄ atmetamas, o teismas neiÅ¡sprendė alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo, netyrė su juo susijusių faktinių aplinkybių ir dėl jo nepasisakė, bylos dalis pagal pastarÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį grÄ Å¾intina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).

59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 60. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs galutinio teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl procesinių klausimų iÅ¡sprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

61. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 327 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ . Priimti naujÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos parduoti ieÅ¡kovams 740 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 59V – ir šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.

Bylos dalį pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SFN-844-(14.49.104.) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2171-(8.5.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos parduoti ieÅ¡kovams 209 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančiÄ rytinėje ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo pusėje, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Rūta Latvelė Ieva Navickaitė-Sakalauskienė