2025-11-26 Nr. AB-20804-3-61-3-06142-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2583-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06142-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados, protokolo ir įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, (toliau – ir skundas) ir prašė panaikinti 2023 m. kovo 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, reg. Nr. 4-1973 (toliau – ir Išvada), Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 4 d. vertinimo protokolą, reg. Nr. 4-3091, (toliau – ir Protokolas) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. TE-84 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutiniams valstybės tarnautojams kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pateiktų motyvuotų pasiūlymų įgyvendinimo“ (toliau – ir Įsakymas), priteisti iš atsakovo 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. FNTT 2023 m. vasario 28 d. kasmetinio vertinimo metu buvo vertinama jo kaip pareigūno tarnybinė veikla. Išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, tačiau be motyvų buvo pateiktas siūlymas suteikti pareigūnui 3 dienas mokamų atostogų, nekeliant pareiginės algos koeficiento. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2023 m. kovo 10 d. prašymą, reg. Nr. 4-2296 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados peržiūrėjimo“ (toliau – ir 2023 m. kovo 10 d. prašymas), kuriame nurodė, jog, pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 9 punktą ir 3 priedo VI skyrių, jam nei žodžiu, nei raštu nebuvo paaiškinta, kodėl 2022 m. pasiekus aukštus rezultatus, ženkliai viršijus daugelį iškeltų užduočių, užkardžius pusę visos valdybos užkardytos neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, po labai gerai įvertintos tarnybinės veiklos nebuvo keliamas pareiginės algos koeficientas, kai gerokai kuklesnius rezultatus pasiekusiems ir iškeltų užduočių neįvykdžiusiems to paties padalinio pareigūnams pareiginės algos koeficientai buvo keliami. 2023 m. kovo 10 d. prašyme taip pat pažymėta, kad valdybos viršininkė bandė pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti žemiau nei labai gerai ir tik skyriaus viršininkės sąžiningumo dėka jai to nepavyko padaryti.

2.2. Komisijos sudėtis, tikėtina, buvo neteisėta. Posėdžio sekretorė posėdžio metu nurodė, kad Komisija buvo sudaryta direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-28, tačiau Protokole nurodyta, kad Komisija buvo sudaryta direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14. Komisijos pirmininkas tarnyboje dirbti pradėjo tik 2022 m. pabaigoje ir iš posėdžio metu atliktų veiksmų bei užduotų klausimų, akivaizdžiai nežinojo tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos arba sąmoningai jos nesilaikė, taigi neaišku, ar jis galėjo būti ir buvo įtrauktas į Komisiją. Aprašo 16 punktas imperatyviai įpareigoja vertinimo komisijos nariais skirti tik tuos asmenis, kurie yra išklausę mokymo tarnybinės veiklos vertinimo klausimais programą.

2.3. Komisijos posėdis vyko 2023 m. kovo 30 d. Komisija posėdžio metu darė grubių pažeidimų, uždavinėjo šališkus klausimus, nebuvo aiškinamasi dėl 2023 m. kovo 10 d. prašyme išdėstytų argumentų, ignoruota aplinkybė apie neįvykusį vertinimo pokalbį. Komisijos pirmininkas posėdyje pareiškėjui uždavė su Išvada nesusijusius, šališkus ir pareiškėją menkinančius bei kitų Komisijos narių nuomonę formuojančius klausimus, leisdamas suprasti, kad tai jo nurodymu pareiškėjui nebuvo ir nebus pakeltas pareiginės algos koeficientas. Apie vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 31 d. el. paštu. 2023 m. balandžio 3 d. buvo sudarytas ir 2023 m. balandžio 4 d. užregistruotas Protokolas, kuriame be jokių motyvų nurodyta, kad Komisija siūlo suteikti pareiškėjui 3 darbo dienas mokamų atostogų. Tokiais savo veiksmais Komisija pažeidė Aprašo 28–32 punktus, kurie įpareigoja pareigūno tarnybinę veiklą vertinti, svarstyti ir balsuoti pareigūnui dalyvaujant, atlikti visapusišką ir objektyvų tarnybinės veiklos vertinimą. Įsakymu, atsižvelgiant į Protokolą, pareiškėjui buvo suteiktos 3 papildomos mokamos atostogų dienos.

2.4. Vadovaujantis Aprašu teigta, jog, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje turi ne tik pateikti pasiūlymus, bet ir nurodyti jų motyvus. Pareiškėjo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu buvo tik formaliai užpildyta 2023 m. kovo 1 d. Tarnybinės veiklos vertinimo anketa (toliau – ir Anketa), neįvyko pokalbis su tiesiogine vadove. Pažeidžiant nustatytą vertinimo tvarką, Išvada susipažinti pareiškėjui buvo pateikta per tiesioginę vadovę (skyriaus viršininkę), tačiau metines užduotis formulavo ir dėl pasiektų rezultatų bei pareigūnų skatinimo sprendimus priėmė ne tiesioginė vadovė, o valdybos viršininkė, kuri veikė vienašališkai, su pareigūnu nesusitikusi ir neaptarusi nei pasiektų rezultatų, nei kvalifikacijos, nei skiriamų užduočių, nei įvertinimo motyvų.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) įpareigoja vertinimą atliekantį tiesioginį vadovą pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai, nepažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalies bei Aprašo nuostatų. Pareiškėjo tiesioginė vadovė susipažino su pareigūno užpildyta Anketa. Grįsdama Anketoje nurodytus įvertinimus, tiesioginė vadovė prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimo motyvus bei pateikė nurodytų motyvų paaiškinimus. Tiesioginė vadovė 2022 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą, atsižvelgdama į pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (pareiškėjo gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, organizuotumą ir veiklos planavimą, veiklos kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. už nepriekaištingą ir pavyzdingą pareigų atlikimą skatintas II laipsnio FNTT pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ ir kt.), įvertino labai gerai. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2023 m. užduotys buvo nustatytos 2023 m. kovo 1 d., jas pasirašė pareiškėjas ir jo tiesioginė vadovė. Pareiškėjas nesutiko su Išvada ir kreipėsi į Komisiją su 2023 m. kovo 10 d. prašymu peržiūrėti Išvadą bei leisti dalyvauti Komisijos posėdyje jį svarstant. 2023 m. kovo 30 d. Komisijos posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui ir jo tiesioginei vadovei, buvo nagrinėjama pareiškėjo tarnybinė veikla.

4.2. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip Komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Pareiškėjui pokalbio metu buvo suteikta galimybė pačiam pakomentuoti plačiau atliekamas funkcijas bei Išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus ar papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių 2022 m. užduočių atlikimu. Komisija, vertindama faktines vertinamojo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ir, remdamasi Aprašu, patikrino bei įvertino, ar tiesioginis vadovas laikėsi Apraše nustatytų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų ir ar pateikti vertinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai objektyvūs ir pagrįsti.

4.3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Komisijos nariai dėl jo būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę, kas galėtų nulemti jų subjektyvumą ir ginčijamą vertinimo rezultatą.

4.4. FNTT direktorius turi diskrecijos teisę skatinti valstybės tarnautojus piniginę išraišką turinčiomis skatinimo priemonėmis ir ją įgyvendina atsižvelgdamas į įstaigos finansines galimybes, susijusias su įstaigos valdomu darbo užmokesčio fondu.

4.5. Pareiškėjas su Išvada susipažino ir ją pasirašė, neprieštaravo siūlymui „suteikti papildomas mokamas 3 d. atostogų“. Pareiškėjas FNTT direktoriui 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą Nr. 4-4534 „Dėl atostogų suteikimo“ (toliau – ir 2023 m. gegužės 29 d. prašymas), kuriuo prašė suteikti 3 darbo dienas papildomų mokamų atostogų ir jos buvo suteiktos. Taigi pareiškėjas sutiko su vertinimo metu parinkta skatinimo priemone ir ją jau panaudojo, todėl nebeliko ginčo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos, tikrinusios Išvados pagrįstumą, teisėtumu, nesiaiškino, kodėl be jokių motyvų pareiškėjui buvo pateiktas siūlymas suteikti 3 dienas mokamų atostogų, tačiau nekelti pareiginės algos koeficiento.

III. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas. FNTT 2023 m. vasario 28 d. kasmetinio vertinimo metu buvo vertinama (duomenys neskelbtini) pareigūno vyriausiojo tyrėjo (pareiškėjo) tarnybinė veikla. 2023 m. kovo 1 d. Išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, pateiktas siūlymas suteikti 3 dienų atostogas. Pareiškėjas pasirašė „sutinku“.

8.2. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2023 m. kovo 10 d. prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados peržiūrėjimo“.

8.3. Komisijos posėdis dėl Išvados peržiūrėjimo vyko 2023 m. kovo 30 d. FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (2022 m. spalio 21 d. redakcija Nr. V-224) buvo sudaryta Komisija. Komisija buvo supažindinta su pareiškėjo charakteristika, Anketa, Išvada. 2023 m. balandžio 4 d. Protokole nurodyta, kad Komisija vienbalsiai pritarė pareiškėjo veiklą 2022 m. vertinti labai gerai ir priėmė sprendimą siūlyti suteikti pareiškėjui 3 darbo dienas mokamų atostogų.

8.4. FNTT direktorius, susipažinęs su Komisijos išvada, priėmė sprendimą įrašydamas rezoliuciją „Pritariu“. Įsakymu, atsižvelgiant į Protokolą, pareiškėjui buvo suteiktos 3 papildomos mokamos atostogų dienos. Pareiškėjas FNTT direktoriui pateikė 2023 m. gegužės 29 d. prašymą suteikti 3 darbo dienas papildomų mokamų atostogų ir jos buvo suteiktos.

8.5. FNTT direktoriaus 2023 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-147 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

9. Teismas vadovavosi Statuto, Aprašo nuostatomis ir nustatė, kad buvo vykdomas eilinis kasmetinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2022 m. Įvertinęs Išvadą, teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal sutartus vertinimo rodiklius 2022 m. numatytas užduotis įvykdė. Pareiškėjo tiesioginė vadovė susipažino su pareigūno užpildyta Anketa, grįsdama Anketoje nurodytus įvertinimus, prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimus, kurie atitiko pareigūno nurodytus. Tiesioginė vadovė, apibendrinusi vertinimo kriterijus, pareiškėjo tinkamumą eiti pareigoms įvertino 4 („labai gerai“), pateikė siūlymą suteikti pareigūnui papildomas 3 darbo dienas mokamų atostogų. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2023 m. užduotys buvo nustatytos 2023 m. kovo 1 d., jas pasirašė pareiškėjas ir jo tiesioginė vadovė. Pareiškėjas Išvadoje nurodė, kad su ja, o taip pat ir su skatinimo priemone, sutinka. Vėliau pareiškėjas Komisijai pateikė 2023 m. kovo 10 d. prašymą. Komisija atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2022 m. ir pareiškėjo veiklą įvertino „labai gerai“ bei pasiūlė skirti pareiškėjui 3 dienas papildomų mokamų atostogų kaip skatinimo priemonę, nustatytą Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

10. Aptaręs Statuto 34 straipsnio 15 dalyje įtvirtintus galimus Komisijos, įvertinusios pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, siūlymus pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui, Statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą skatinimo priemonę, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyti vertinimo labai gerai siūlymai, motyvuojant pareiškėjo veiklos rezultatais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija veiklos vertinimo išvados labai gerai, tačiau nesutinka su parinkta skatinimo priemone, mano, jog ji nemotyvuota. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Statuto nuostatos suteikia diskrecijos teisę parinkti vertinamam pareigūnui skatinamąją priemonę. Pareiškėjo vertinimas buvo atliekamas 2023 m., todėl skatinamoji priemonė (3 darbo dienos papildomų mokamų atostogų) atitiko Statuto reglamentuotas skatinimo priemones.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, nepažeidžiant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos: buvo užpildyta Anketa, tiesioginė vadovė surašė Išvadą, kurioje pritarė pareiškėjo nurodytiems metų veiklos rezultatams, prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimus, kurie atitiko pareigūno nurodytus. Nors pareiškėjas nurodė, kad nebuvo suorganizuotas jo ir tiesioginės vadovės vertinamasis pokalbis, teismas tai laikė mažareikšmiu procedūriniu pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus 2023 m. kovo 10 d. prašymą, jam buvo suteikta galimybė išsamiai pasisakyti dėl atlikto tarnybinės veiklos vertinimo ir motyvuoto siūlymo. Ši pareiškėjo teisė buvo įgyvendinta (Komisijos posėdžio garso įrašas). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl valdybos viršininkės vienašališko veikimo, nurodęs, jog pareiškėjas pasirašė Išvadoje, 2023 m. nustatytose užduotyse, nepareiškė pretenzijų.

12. Teismas, susipažinęs su Komisijos posėdžio garso įrašu, atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su nenagrinėtais pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymo teiginiais, nesusijusiais, šališkais bei pareiškėją menkinančiais klausimais. Teismas nurodė, kad Komisija nagrinėjo pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymo aplinkybes, pareiškėjo tarnybinę veiklą, dalyvaujant pareiškėjui ir jo tiesioginei vadovei. Posėdyje vyko pokalbis su pareigūnu ir buvo nagrinėjama Išvada su pareiškėjo 2022 m. tarnybinės veiklos vertinimu labai gerai. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip Komisijos nariai turi analizuoti bei vertinti pareigūno atliktus metų rezultatus, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jo kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui posėdžio metu buvo suteikta galimybė pačiam pakomentuoti atliekamas funkcijas bei Išvadoje nurodytas užduotis, jų įvykdymo rezultatus ar papildomai atliktus darbus, susijusius su pagrindinių 2022 m. užduočių atlikimu.

13. Teismas sprendė, kad Komisija, vertindama faktines pareiškėjo tarnybinę veiklą charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi Aprašu, patikrino ir įvertino, ar tiesioginė vadovė laikėsi Apraše nustatytų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų ir ar pateikti vertinimo argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai objektyvūs ir pagrįsti. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Komisijos atliktu vertinimu ir pritarimu pareiškėjo veiklą įvertinti labai gerai, nenustatė duomenų abejonėms, kad Komisijos nariai galėjo būti nusiteikę priešiškai dėl pareiškėjo. Teismas pažymėjo, kad visi Komisijos nariai buvo susipažinę su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo medžiaga. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Komisija posėdyje nebalsavo ir nepriėmė jokio sprendimo dėl Išvados bei pareiškėjo apie jį neinformavo, nes Protokole aiškiai nurodyta, kad Komisija vienbalsiai pritarė Išvadai pareiškėjo veiklą vertinti labai gerai, siūlant jam skirti 3 papildomas mokamas atostogų dienas. Komisijos posėdis vyko 2023 m. kovo 30 d., Protokolas surašytas 2023 m. balandžio 4 d., nepažeidžiant Aprašo nuostatų. Teismas pažymėjo, kad apie vertinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 31 d. elektroniniu paštu. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl, tikėtina, neteisėtos Komisijos sudėties, nenustatęs jokio pagrindo kvestionuoti Komisijos, sudarytos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (2022 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. V-224 redakcija), sudėties pagal pareiškėjo nurodomus argumentus. Teismas pažymėjo, kad Komisija yra sudaryta įstaigos vadovo teisėtu įsakymu, susideda iš ne mažiau kaip 5 narių (šiuo atveju 7 narių, įskaitant Komisijos pirmininką).

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas FNTT direktoriui pateikė 2023 m. gegužės 29 d. prašymą suteikti 3 darbo dienų papildomas mokamas atostogas ir jos buvo suteiktos. Teismas vertino, jog pareiškėjas šiuo atveju iš esmės pasinaudojęs jam skirta skatinimo priemone, su ja sutiko. Teismas Išvadą, Protokolą ir Įsakymą paliko nepakeistus.

15. Kadangi teismas nenustatė nei FNTT neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl FNTT veiksmų, todėl konstatavo, kad nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16. Teismas atmetė pareiškėjo skundą, plačiau nenagrinėjo kitų, teismo vertinimu, neesminių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.

IV. 17. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą arba jį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą, patikslintą 2023 m. spalio 6 d.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismo išvada, jog atsakovas nepažeidė jokių vertinimo procedūrų prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartyje pateiktiems išaiškinimams bei padarytoms išvadoms dėl dviejų procedūrinių pažeidimų, byloje esantiems įrodymams.

18.2. Teismas, neišreikalavęs Komisijos sudarymą pagrindžiančių dokumentų, dar kartą suklydo, nurodė Komisijos sudarymo įsakymo redakciją, kuri Protokole nenurodyta. Teismas negali ištaisyti pats šio pažeidimo dėl didelio pasitikėjimo atsakovu, tai trukdo teismui bylos aplinkybes išnagrinėti nešališkai. Komisijos sudėtis, tikėtina, buvo neteisėta, jos pirmininkas FNTT pradėjo dirbti tik 2022 m. pabaigoje.

18.3. Teismo išvada dėl nebuvusio vertinimo pokalbio su vadovu mažareikšmiškumo prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartyje pateiktam išaiškinimui, jog šis procedūrinis pažeidimas buvo toks reikšmingas, kad byla teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Neįvykus pokalbiui su vadovu (tai patvirtina garso įrašas „Balsas 017_sd“), Aprašas nenumato galimybės vykdyti / tęsti pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, tiesioginis vadovas neturi teisės pildyti vertinimo išvados. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip ir kitiems pareigūnams, buvo pateikta tik susipažinti su jau surašyta Išvada ir į turėtus klausimus atsakymai negauti. Iš garso įraše užfiksuoto pokalbio tarp tuometinės skyriaus viršininkės ir pareigūnų matyti, kad skyriaus viršininkė negali pareigūnams atsakyti, kaip suprasti skiriamas metines užduotis ir dėl metinio pokalbio bei skiriamų užduočių sprendžia ne ji, o valdybos viršininkė. Dėl to metinės tarnybinės veiklos vertinimo procedūra turėjo būti atliekama iš naujo. Komisijai šis pažeidimas tapo žinomas 2023 m kovo 30 d.

18.4. Teismas vadovavosi klaidinga Aprašo redakcija (aktuali redakcija yra galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 27 d.) ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad Komisijos posėdžio metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų. Pagal Aprašo 31 punktą, Išvados peržiūrėjimas turėjo prasidėti ir baigtis tame pačiame viename posėdyje tą pačią dieną. Pagal Aprašo 32 punktą, Komisijos posėdis privalėjo būti protokoluojamas. Nagrinėjamu atveju Komisija posėdyje išklausė pareiškėją ir jam liepė išeiti, posėdyje nebuvo priimtas joks sprendimas, nebalsuota, pažeidžiant teisės akto reikalavimą to paties posėdžio metu pareiškėjas nebuvo supažindintas su Komisijos išvada, Komisijos posėdis neprotokoluotas. Komisija posėdžio Protokolą sudarė tik 2023 m. balandžio 4 d., nors Aprašas įpareigojo visus veiksmus atlikti ir pareiškėją su jais supažindinti posėdžio metu 2023 m. kovo 30 d. To nepadarius buvo grubiai pažeistas visas Komisijos vertinimo procesas, pareiškėjui pagrįstai kilo abejonių dėl Komisijos šališkumo ir veiksmų derinimo po posėdžio, ko teisės aktai nenumato.

18.5. Teismas klaidingai sprendė, jog pareiškėjas pasirašė Išvadoje, kad su ja ir su skatinimo priemone sutinka. Išvados turinys patvirtina, kad sutinku įrašė valdybos viršininkė, ne pareiškėjas. Šiame dokumente nėra vietos pareigūnams išreikšti sutikimo / nesutikimo, jie tik parašu patvirtina, kad susipažino su vertinimo išvada ir toliau gali naudotis Aprašo suteikta galimybe kreiptis į Komisiją dėl Išvados peržiūrėjimo.

18.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas, išeidamas iš darbo pasinaudojęs suteiktomis 3 dienų atostogomis, sutiko su jo vertinimo rezultatais. Atsakovo Personalo valdymo grupės vyriausiosios specialistės 2023 m. gegužės 26 d., 09:42 val. elektroniniame laiške pateiktas išaiškinimas patvirtina, kad išeinant iš darbo panaudoti Įsakymu skirtas 3 mokamas atostogų dienas sugalvojo ne pats pareiškėjas. Personalo valdymo grupė išaiškino, kad nėra kitokių pasirinkimų, už šias nepanaudotas atostogų dienas nebus mokamos jokios kompensacijos. Įsakymu paskirtų mokamų atostogų dienų panaudojimas nepaneigia atsakovo padarytų skundžiamų neteisėtų veiksmų pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu ir neatlygina padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas neturėjo pagrindo nesivadovauti galiojančiu, nepanaikintu Įsakymu, kuris lig šiol galioja. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ir ginčijo Įsakymą anksčiau, nei buvo priverstas išeiti iš darbo ir išnaudoti atostogas, taigi klaidinga teigti, kad pareiškėjas sutinka su tuo, ką ginčija.

19. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ir papildomai akcentuoja šiuos argumentus:

20.1. Teismas išsamiai tyrė ir motyvuotai skundžiamame sprendime pasisakė tiek dėl pokalbio su pareigūnu, tiek dėl Komisijos 2023 m. kovo 1 d. Išvados pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta labai gerai ir ginčas kilo iš esmės dėl parinktos skatinimo priemonės, o ne dėl veiklos įvertinimo. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, užpildyta Anketa, tiesioginė vadovė surašė Išvadą, kurioje pritarė pareiškėjo nurodytiems metų veiklos rezultatams, prie kiekvieno iš jų nurodė savo įvertinimus, kurie atitiko pareigūno nurodytus.

20.2. Komisija buvo sudaryta FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14, šis įsakymas galioja. Pasikeitus FNTT vadovybei ir 2022 m. spalio 19 d. pradėjus dirbti FNTT direktoriaus pavaduotojui A. V., FNTT direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V-224 buvo atnaujinta Komisijos sudėtis. Komisija buvo ir yra sudaryta teisėtu FNTT direktoriaus įsakymu.

20.3. Nepriklausomai nuo to, kad teismas skundžiamame sprendime cituoja šiuo metu galiojančią Aprašo redakciją, Komisijos posėdžio metu nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Išvados nepagrįstumą ar neteisėtumą. Protokole aiškiai nurodyta, kad Komisija vienbalsiai pritarė Išvadai pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti labai gerai, siūlant jam skirti 3 papildomas mokamas atostogų dienas.

20.4. Tai, kad Išvados grafoje sutinku pasirašė valdymo viršininkė, ne pareiškėjas, laikytina elementaria apsirikimo klaida, kuri nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Išvadą pasirašė tiek pareiškėjas, tiek tiesioginė vadovė, tiek valdybos viršininkė, todėl šis apeliacinio skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas.

20.5. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su Personalo valdymo grupės išaiškinimais, neatitinka tikrovės. Personalo valdymo grupės el. laiške yra pateikta nuoroda į Viešojo valdymo agentūros tinklalapį ir nepateikti jokie paaiškinimai.

20.6. Nesant valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą buvo pagrįstai netenkintas.

21. Atsakovas FNTT, vykdydamas teismo įpareigojimą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. spalio 8 d. padavė papildomus rašytinius paaiškinimus ir dokumentus, pagrindžiančius Pareigūnų vertinimo komisijos sudarymą ir patvirtinančius, jog Komisijos nariai yra išklausę mokymo tarnybinės veiklos vertinimo klausimais programą.

22. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. spalio 21 d. padavė prašymą dėl papildomų duomenų iš atsakovo išreikalavimo, kuriame prašo išreikalauti mokymosi pažymėjimus, kurie patvirtintų, kad Komisijos nariai realiai galėjo būti skiriami į Komisiją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo bei iš jo kildinamos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūno vyriausiojo tyrėjo A. J. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, reg. Nr. 4-1973, pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, buvo pateiktas siūlymas suteikti pareigūnui 3 dienas mokamų atostogų, nekeliant pareiginės algos koeficiento. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (2023 m. balandžio 4 d. vertinimo protokolas, reg. Nr. 4-3091) vienbalsiai pritarė pareiškėjo veiklą 2022 m. vertinti labai gerai ir priėmė sprendimą siūlyti suteikti pareiškėjui 3 darbo dienas mokamų atostogų. FNTT direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. TE-84, atsižvelgiant į Protokolą, pareiškėjui buvo suteiktos 3 papildomos mokamos atostogų dienos. Pareiškėjas FNTT direktoriui pateikė 2023 m. gegužės 29 d. prašymą suteikti 3 darbo dienas papildomų mokamų atostogų ir jos buvo suteiktos.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepažeidė jokių tarnybinės veiklos vertinimo procedūrų.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nenustatė visų būtinų faktinių aplinkybių ginčui teisingai išspręsti, nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo padaryti esminiai tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimai.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad jis siekia tiek Išvados, tiek Komisijos Protokolo panaikinimo, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą taikant Statuto nuostatas, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kuriose išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-552/2020, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-224-968/2023). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvada ir Komisijos Protokolas negali būti ABTĮ nustatyta tvarka teismui skųstinais aktais (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgus į tai, administracinės bylos dalis dėl Išvados ir Komisijos Protokolo panaikinimo nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, o Išvada ir Komisijos Protokolas vertinami tik tikrinant galutinio sprendimo – Įsakymo, teisėtumą ir pagrįstumą, kaip sudėtinės jo dalys.

29. Atsakovas 2025 m. spalio 8 d., vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties įpareigojimus, pateikė Komisijos sudarymą pagrindžiančius dokumentus: Tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. V-14, Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. V-157, Tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. V-224, Tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-28, išrašus iš Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų registro dėl mokymų išklausymo. Pareiškėjui šie dokumentai persiųsti susipažinti ir, jei pageidauja, pozicijai pateikti. Pareiškėjas 2025 m. spalio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą išreikalauti mokymosi pažymėjimus, kurie patvirtintų, kad Komisijos nariai realiai galėjo būti skiriami į Komisiją.

30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad administracinė byla antrą kartą nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, proceso dalyviai susipažino su pateiktais dokumentais ir išreiškė savo pozicijas dėl jų, siekdama užtikrinti proceso operatyvumą, prijungia prie bylos atsakovo pateiktus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus bei pareiškėjo rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje jau esančius įrodymus, netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti mokymosi pažymėjimus, kurie patvirtintų, kad Komisijos nariai realiai galėjo būti skiriami į Komisiją, nes šie įrodymai niekaip nekeistų teisėjų kolegijos sprendimo nagrinėjamoje byloje.

32. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, nesirėmė teismų praktikos išaiškinimais, netinkamai nustatė Įsakymo, kuriuo remiantis sudaryta Komisija, datą ir numerį, netinkamai vertino įrodymus dėl pareiškėjo sutikimo su vertinimu ir skatinimo priemone.

34. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiami procedūrų pažeidimai Komisijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo (redakcija galiojusi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo metu) 30 punkte nustatyta, jog pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 16, 17 ar 18 dalyje nurodytų pasiūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo. Aprašo 31 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Aprašo 30 punkte nurodytą sprendimą, pareigūnas apie tai informuojamas žodžiu vertinimo komisijos posėdžio metu, o kai pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pareigūnas per vieną darbo dieną nuo vertinimo komisijos posėdžio dienos informuojamas elektroniniu paštu. Vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, o jeigu vertinimo komisijos posėdis organizuojamas naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais, – skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos protokolas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą, laikantis asmens duomenų apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Prie vertinimo komisijos protokolo gali būti pridėta vertinimo komisijos nario, nesutinkančio su vertinimo komisijos įvertinimu ir (ar) pasiūlymu, atskiroji motyvuota nuomonė (Aprašo 32 p).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgus į tai, jog vertinimo komisijos išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti tokios išvados motyvaciją, yra skaitmeninis vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, kuriame turi būti įrašytas visas vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir vertinimo komisijos posėdžio stadija, kurios metu šios komisijos nariai aptaria pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-438/2019; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2515-629/2019; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-679-520/2021). Vertinimo komisijos posėdžio protokolo garso įraše užfiksuoti vertinimo komisijos išvados motyvai turi būti pakankami ir aiškūs, todėl nustatyta pareiga vertinimo komisijos nariams „aptarti būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą“ negali būti įgyvendinama formaliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4553-968/2020 20 p., 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-575/2025).

36. Nors į bylą pateiktas Protokolas savo forma ir turiniu atitinka Aprašo 5 priedo reikalavimus, t. y. jame aiškiai pažymėta, kad Komisijos posėdis įvyko 2023 m. kovo 30 d., posėdžio pradžia 8 val., posėdžio pabaiga 8.30 val., pateiktas Komisijos įvertinimas ir Komisijos siūlomas sprendimas, tačiau Komisijos posėdžio garso įraše (sudėtinė Protokolo dalis) nėra motyvų, kodėl tarp tiesioginio vadovo ir pareigūno atsiradęs prieštaravimas dėl pastarojo tarnybinės veiklos vertinimo yra išsprendžiamas pritariant tiesioginio vadovo pasiūlymui ir pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūloma suteikti būtent papildomas mokamas atostogas (Statuto 34 str. 15 d. 3 p., 37 str. 2 d. 3 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog Komisija savo pareigą, įtvirtintą Aprašo 28 punkte (pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria būsimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą), atliko formaliai ir tai yra esminis kasmetinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo pažeidimas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

37. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog Komisija formaliai atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, todėl liko neaiškūs motyvai, dėl kurių parinkta skatinimo priemonė skirti papildomas mokamas 3 dienas atostogų (buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą), atsižvelgus į tai, kad Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023 m. balandžio 4 d. vertinimo protokolas, reg. Nr. 4-3091 yra sudedamoji galutinio sprendimo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo dalis, teisėjų kolegija panaikina FNTT direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. TE-84, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pareiškėjas skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų dėl atlikto jo kasmetinės veiklos vertinimo neteisėtumo, tačiau teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako, nes jie niekaip nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

38. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjo ar atsakovo nuo 2023 m. birželio 5 d. nebesieja vidaus tarnybos santykiai, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybos pasibaigimu, sprendžia, jog pareiškėjui pas atsakovą nebedirbant nebėra galimybės vertinimo procedūrą atlikti iš naujo, todėl nagrinėjamu atveju gali būti konstatuojamas tik atlikto vertinimo nepagrįstumas. Pažymėtina, jog tokio aiškinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-790-821/2022; 2018 m. rugpjūčio 29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

39. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įsakymu skirti Komisijos narius, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai byloje patvirtina, kad pareiškėjo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą atliko Komisija, sudaryta FNTT direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-28. Protokole klaidingai nurodyta, kad Komisija buvo sudaryta direktoriaus 2021 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-14, tačiau Komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta teisinga informacija: kad Komisija sudaryta FNTT direktoriaus 2023 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-28. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo įsakymo, kuriuo remiantis sudaryta Komisija, datą ir numerį.

40. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo konstatuotu pareiškėjo sutikimu su skatinimo priemone – papildomomis mokamomis atostogomis (Statuto 34 str. 15 d. 3 p., 37 str. 2 d. 3 p.), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Statuto 34 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą nustato Aprašo 3 priedas (Aprašo 8 p.). Šioje formoje yra skiltis tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo sutikimui / nesutikimui su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada įrašyti. Aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus. Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma supažindina pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, kad su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma susipažino, tiesioginis vadovas surašo aktą, kurį pasirašo tiesioginis vadovas ir tiesioginio vadovo prašymu bet kuris statutinės įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tokiu atveju tarnybinės veiklos vertinimo procedūra tęsiama Aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 14 p.).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir Aprašo 3 priedu patvirtintą Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą, prieina prie išvados, kad pareigūnai, pasirašydami tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tik patvirtina, kad jie susipažino su šiuo dokumentu (tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduotimis). Teisės aktai nenustato galimybės pareigūnams išreikšti sutikimo / nesutikimo nei su tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytais kvalifikacijos tobulinimo pasiūlymais, nei pasiūlymais, įtvirtintais Statuto 34 straipsnio 15–18 dalyse, taip pat nenumato ir užduočių derinimo su vertinamuoju pareigūnu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2992-968/2021). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados formoje esanti tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo sutikimo skiltis pildoma tik dviem atvejais: sutinkant su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu gerai, tokiu būdu užbaigiant pareigūno vertinimą; nesutinkant su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, kai pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Visais atvejais ji yra pildoma tik tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo.

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime yra nurodęs, jog <...> 2023 m. kovo 1 d. Vertinimo išvadoje Nr. 4-1973 pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos rezultatus, pateiktas siūlymas pareigūno veiklą įvertinti labai gerai, suteikiant pareigūnui 3 dienų atostogas. Pareiškėjas yra pasirašęs „sutinku“. <...> pareiškėjo veikla įvertinta labai gerai, Vertinimo išvadoje pateiktas siūlymas skirti vieną iš įstatyme nustatytų skatinimo priemonių, kaip nustatyta pareiškėjas yra Vertinimo išvadoje pasirašęs, kad „sutinka“, <...>. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Išvados turinys patvirtina, kad sutinku įrašė valdybos viršininkė, ne pareiškėjas. Atsakovas šiuo aspektu pažymi, kad Išvados grafoje sutinku pasirašė valdybos viršininkė, ne pareiškėjas, tačiau tai laikytina elementaria apsirikimo klaida, kuri nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas sutinka su Išvadoje nurodyta skatinimo priemone, netinkamai įvertino Aprašo nuostatas ir byloje surinktus įrodymus.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl teismo nešališkumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjų kolegijos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą teismo sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas.

44. Kadangi savarankišku reikalavimu pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią grindė pablogėjusia psichologine būsena dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, kad veiksminga teismine gynyba asmenims, nukentėjusiems dėl jų teisių pažeidimo, taip pat užtikrinama galimybė gauti žalos atlyginimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-128-520/2022). Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; ir kt.).

45. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; ir kt.).

46. Teisėjų kolegija pareiškėjo teiginius, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus pripažįsta pagrįstais, įrodytais: pareiškėjas kilusioms neigiamoms pasekmėms pagrįsti pateikė į bylą Asmens sveikatos istorijos kopiją su (duomenys neskelbtini) konsultacijų įrašais. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo neigiamus išgyvenimus sukėlė aplinkybių visetas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. patikslintame prašyme nurodė patyręs psichologinę traumą dėl pasirinkto teisėto teisių gynimo, teko išeiti iš darbo patyrus mobingą (iš jo vienintelio buvo reikalaujama teikti kasdienes ataskaitas), pareigūnui nei žodžiu, nei raštu nebuvo paaiškinta, kodėl 2022 m. pasiekus aukštus rezultatus, ženkliai viršijus daugelį iškeltų užduočių, užkardžius pusę visos valdybos užkardytos neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, nebuvo keliamas pareiginės algos koeficientas, kai gerokai kuklesnius rezultatus pasiekusiems ir iškeltų užduočių neįvykdžiusiems to paties padalinio pareigūnams pareiginės algos koeficientai buvo keliami), tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako nagrinėjamos bylos ribose dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – nepateikti motyvai dėl parinktos skatinimo priemonės – sukeltos neturtinės žalos atlyginimo.

47. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (nepateikti motyvai dėl parinktos skatinimo priemonės), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, į faktą, kad pareiškėjo ir atsakovo tarnybos santykiai nebesieja, todėl naujas vertinimas nebebus atliekamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka ir pareiškėjui iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti priteisiama 500 Eur suma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jam 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgė į Išvados ir Komisijos Protokolo, kaip tarpinių aktų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, pobūdį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinamas Įsakymas ir priteisiama pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o administracinės bylos dalis dėl Išvados ir Komisijos Protokolo panaikinimo nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūno vyriausiojo tyrėjo A. J. 2023 m. kovo 1 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 4-1973 ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023 m. balandžio 4 d. vertinimo protokolą Nr. 4-3091 nutraukti kaip nenagrinėtiną teismų.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2023 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. TE-84 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutiniams valstybės tarnautojams kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pateiktų motyvuotų pasiūlymų įgyvendinimo“.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią pareiškėjo A. J. skundo reikalavimų dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė