2025-12-03 Nr. AB-21431-3-61-3-00772-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-137-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00772-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei J. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. J. (toliau – ir atsakovė) 595,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir 34,26 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) apskaičiavo atsakovei mokėtiną vietinę rinkliavą už atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas). Vietinė rinkliava paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir sudaro iš viso 595,98 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, vykdant vietinės rinkliavos surinkimo pareigą, skolininkui suformuoti ir išsiųsti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai. Rinkliavos nuostatų 3 punkte nustatyta, jog rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Pagal Rinkliavos nuostatų 5 punktą rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.

4. Rinkliavos apskaičiavimo metu atsakovė valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl jai taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Taip pat atsakovei tenka pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo pateikimo teismui metu sudaro 34,26 Eur. Todėl prašė teismo priteisti VASA iš atsakovės iš viso 630,24 Eur.

5. Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 204,12 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 11,02 Eur delspinigių.

7. Teismas nurodė, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

8. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, atsakovė pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. valdo 1/2 dalį nekilnojamojo turto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. liepos 4 d. valdė 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, teismas sprendė, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

9. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovė įsiskolinimą būtų sumokėjusi.

10. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįstas, tačiau sprendžiant dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio, pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (taip pat ir rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba MAĮ, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

12. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 5 d., todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Pareiškėjas į bylą pateikė du mokėjimų pranešimus – 2023 m. spalio 31 d. ir 2022 m. liepos 28 d. Šiuose pranešimuose nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovei kilo pareiga sumokėti iš viso 204,12 Eur vietinės rinkliavos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dėl 2018–2020 m. susidariusios skolos priteisimo kreiptis į teismą anksčiau, teismas sprendė, jog šioje reikalavimo dalyje yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pritaikęs senaties terminą, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo tenkino iš dalies, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 204,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat, vadovaudamasis Rinkliavos nuostatų 60, 83 punktais, MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės 11,02 Eur delspinigių.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 608, 64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 24,23 Eur delspinigių.

12. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjo reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra suėjęs senaties terminas.

13. Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, MAĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis, teigia, kad pagal aptariamą teisinį reguliavimą, trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. Analogiškos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir žemesnės instancijos teismų praktikoje. Akcentuoja, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tik tuomet, kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę.

14. Pareiškėjo nuomone, teismas akivaizdžiai painioja mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatina su priverstinio išieškojimo senatimi, kuri reglamentuojama MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje. Teismas analogiškoje byloje yra nurodęs, kad „šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė yra valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų galiojimo laike taisyklių aiškinimas ir taikymas. Teisės norma, kuria pareiškėja grindžia savo poziciją yra įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje. Ši teisės norma buvo įvesta į valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemą 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymu Nr. IX-2535 ir įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pagal cituojamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normoje įtvirtintą taisyklę praėjus 5 metų terminui nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas dienos išnyksta draudėjo pareiga mokėti įmokas ir tuo pačiu – kompetentingų institucijų teisė priverstinai šias įmokas išieškoti. Taigi ši teisės norma pakeičia subjektines asmenų teises ir pareigas, kitaip tariant tai yra materialinė teisės norma. Pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip“.

15. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojančio teisės akto reikalavimus, apskaičiuotai rinkliavos sumai senaties terminas nėra pasibaigęs. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė teisės aktus ir netinkamai apskaičiavo prašymo senaties terminą.

16. Pareiškėjas pažymi, kad MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, o prašoma priteisti rinkliavos suma jau buvo apskaičiuota iki nurodytų pakeitimo įsigaliojimo dienos.

17. Pareiškėjo vertinimu, aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, tai lėmė, jog teismas priėjo prie visiškai nepagrįstos išvados dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo reikalavimams dėl rinkliavos ir delspinigių susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Todėl sprendimo dalis turi būti panaikinti ir priimtas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas daliai reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra praleidęs senaties terminą, tenkino pareiškėjo prašymo dalį ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui 204,12 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., bei 11,02 Eur delspinigių.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra praleidęs senaties terminą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjo prašymas tenkintas visiškai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš jo turinio akivaizdu, jog nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo reikalavimui taikytas senaties terminas, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagristai pareiškėjo reikalavimui priteisti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. taikė senaties terminą.

22. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio MAĮ nuostatas.

25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės apskaičiuoti atsakovės mokėtiną vietinės rinkliavos dalį, tačiau keliamas klausimas dėl senaties termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012). Šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-420-502/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023 ir kt.).

27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą pranešimus suformavo 2022–2023 metais (2022 m. vasario 28 d. pranešimai Nr. 11982383; 2022 m. liepos 28 d. pranešimai Nr. 12332613 ir Nr. 12332610; 2023 m. spalio 31 d. pranešimas Nr. MP15084854). Pareiškėjas atsakovei taip pat suformavo priminimus bei įspėjimus sumokėti įsiskolinimą, kuris susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą (2022 m. balandžio 5 d. priminimą Nr. 00392875, kuriame informavo, jog nesumokėta suma už laikotarpį iki 2022 m. kovo 31 d. yra 131,13 Eur; 2022 m. liepos 8 d. priminimą Nr. 00548273, kuriame nurodyta, jog nesumokėta suma už laikotarpį iki 2022 m. birželio 30 d. yra 159,84 Eur; 2022 m. rugsėjo 7 d. įspėjimą Nr. 00582985, kuriame nurodė, jog įsiskolinimas iki 2022 m. rugsėjo 2 d. yra 159,84 Eur).

28. Pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą kreipėsi 2024 m. kovo 5 d., todėl, vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d., kaip pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį su MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025 ir kt.).

30. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos kitokios Pakeitimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos žemesnės instancijos teismuose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kuriuose būtų suformuota kitokia praktika aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas.

31. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus, ginčo teisinių santykių specifiką bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė