ec79fa0f-a18e-4f53-825c-1fafd0a58297 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-24895-820/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18873-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2.; (S) 3.4.2.10.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 04 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Å inkÅ«naitei, vertėjaujant S. M., dalyvaujant ieÅ¡kovei I. M. ir jos atstovui advokatui A. U., atsakovei G. Z. ir jos atstovui advokato padėjėjui I. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. ieÅ¡kinį atsakovei G. Z. dėl iÅ¡keldinimo nesuteikiant kitų patalpų. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1. iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 1.2. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, jog jai 2018 m. vasario 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 1518 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Butas). ButÄ ieÅ¡kovė paveldėjo 2017 m. lapkričio 22 d. mirus tėvui L. Å .. IeÅ¡kovės tėvas ir atsakovė gyveno kartu, tačiau santuoka nebuvo sudaryta. IeÅ¡kovei priėmus palikimÄ ir paveldėjus ButÄ , ji ėmėsi veiksmų, kad Butas bÅ«tų atlaisvintas ir ji galėtų įgyvendinti savo, kaip Buto savininkės, teises, tačiau atsakovė atsisakė geranoriÅ¡kai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.

Atsakovei 2018 m. kovo 8 d. buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo. Pretenzija atsakovei buvo įteikta 2018 m. kovo 15 d. Tačiau atsakovė į gautÄ pretenzijÄ niekaip nereagavo, Buto neatlaisvino ir toliau jame gyveno. 2018 m. balandžio 27 d. atsakovei buvo iÅ¡siųsta pakartotinė pretenzija dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo, kuria buvo praÅ¡oma iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto iki 2018 m. birželio 8 d. Pakartotinė pretenzija atsakovei buvo įteikta 2018 m. gegužės 2 d., tačiau atsakovė niekaip nereagavo ir į pakartotinai iÅ¡reikÅ¡tÄ reikalavimÄ , iÅ¡ Buto neiÅ¡sikėlė ir jame gyvena iki Å¡ios dienos.

3. Atsakovė Bute gyvena be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai, todėl atsakovė iš Buto iškeldintina CK 4.95 straipsnio pagrindu.

4. Papildomai pažymėtina, jog ir CK 6.612 straipsnis, reglamentuojantis iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų patalpų, numato analogiÅ¡kas pasekmes asmenims, kurie be jokio teisėto pagrindo yra užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ - savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t. y. įsikėlę į jÄ be nuomos sutarties, asmenys iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.

5. Jei bÅ«tų nuspręsta vertinti, jog atsakovė į ButÄ Ä¯sikėlė turėdama ieÅ¡kovės tėvo leidimÄ , tai tokie santykiai kvalifikuoti kaip panaudos teisiniai santykiai.

6. Ginčo atveju jokia panaudos sutartis, jeigu tokia buvo sudaryta, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota, todėl Å¡ia aplinkybe atsakovė negali remtis. Net ir sprendžiant, jog ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo prievoliniai panaudos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovės 2018 m. kovo 8 d. pretenzija dėl gyvenamųjų patalpų atlaisvinimo laikytina praneÅ¡imu apie panaudos sutarties nutraukimÄ . Trijų mėnesių terminas, numatytas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje, jau yra suėjęs, tačiau atsakovė Buto neatlaisvina. II. Atsakovės atsikirtimų santrauka 7. Atsakovė G. Z. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsakovė nurodė, jog susipažinusi su ieÅ¡kinio turiniu ir jame pareikÅ¡tais reikalavimas sutinka iÅ¡ dalies. Kadangi atsakovė turinti ir savo turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovei, o bÅ«tent dėl piniginės kompensacijos priteisimo už investuotas savo asmenines lėšas, įdėtÄ darbÄ Ä¯ ginčo objekto pagerinimÄ , kur jau yra ruoÅ¡iamas prieÅ¡ieÅ¡kinys.

9. Atsakovė su ieškovės tėvu iki jo mirties (mirė 2017 m. lapkričio 22 d.), nesudarius santuokos, pragyveno apie 20 metų ir apie 15 metų ginčo Bute.

10. Atsakovės sugyventinio L. Å . tėvas, taip pat vardu L. Å . miręs 2001 m. rugsėjo 23 d., atsakovės sugyventiniui paliko turtÄ , todėl sugyventinis paveldėjo 3/4 dalis į tėvui priklausančias ½ dalis Butų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis. Nuo to laiko atsakovė su sugyventiniu ir gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ginčo Bute. 11. 2010 m. kovo 19 d. atsakovės sugyventinis ir jo motina sudarė Nekilnojamojo turto mainų sutartį, kuria L. Å . nuosavybės teise atiteko visas Butas. Atsakovės sugyventinis gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame Bute deklaravo nuo 2003 m. birželio 24 d., o atsakovė nuo 2012 m. gegužės 3 d.

12. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio l dalis, 121 straipsnis).

13. IÅ¡ Å¡iuose straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina iÅ¡vada, kad sutarties esmė - Å¡alių susitarimas, t. y. Å¡alių konsensusas, valios sutapimas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymų nustatytais atvejais - notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas Å¡alims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės sandorio formos, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus, nes CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, tarp jų - kai, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

CK 1.93 straipsnio bei CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostatose nedraudžiama jungtinės veiklos sandorį įrodinėti visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės įgalino jÄ nagrinėjusius teismus taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatÄ ir sandorio faktui nustatyti remtis liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2008).

14. Atsakovės teigimu nagrinėjamoje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės apie Å¡alių veiksmus, kurie sudaro pagrindÄ teismui konstatuoti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes bylos duomenys patvirtina, jog Å¡alys, kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja : III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 15.

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

16. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

17. Ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė.

18. Ginčo butÄ atsakovė paveldėjo po savo tėvo L. Å . mirties 2017 m. lapkričio 22 d.

19. Atsakovė G. Z. iki L. Å . gyveno ginčo bute ir buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį savininkas turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieÅ¡kovės reikalavimu ginčo buto neatlaisvino, nors ieÅ¡kovė siuntė atsakovei pretenzijas dėl buto atlaisvinimo. Atsakovės teiginiai, kad ji neatlaisvina ginčo buto, nes turi ir savo turtinio pobÅ«džio reikalavimÄ ieÅ¡kovei - dėl piniginės kompensacijos priteisimo už investuotas savo asmenines lėšas, įdėtÄ darbÄ Ä¯ ginčo objekto pagerinimÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡iai bylai, kadangi ginčo buto atlaisvinimas neatims iÅ¡ atsakovės teisės reikalauti ieÅ¡kovės atlyginti turėtus nuostolius dėl ginčo turto pagerinimo kitoje, savarankiÅ¡koje byloje.

21. Atsakovė ginčo bute gyvena be jokio pagrindo. Atsakovė teigia, kad ji bendru gyvenimu su ieÅ¡kovės tėvu veikė jungtinės partnerystės sutarties pagrindu ir todėl kÅ«rė bendrÄ dalinę nuosavybę. Tai, kad atsakovė gyveno nurodytame bute ir investavo savo lėšas į bÅ«sto pagerinimÄ , yra pagrindas atsakovei kreiptis į ieÅ¡kovę su reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius, tačiau nėra pagrindas teigti, jog atsakovė gyvena turėdama teisinį pagrindÄ .

22. Nors atsakovė ginčo bute apsigyventi ir turėjo teisėtÄ pagrindÄ â€“ ieÅ¡kovės tėvo leidimÄ , panaudos pagrindu, tačiau pastarajam mirus, ir nesant registruotiems panaudos teisiniams santykiams vieÅ¡ajame registre (CK 6.643 str.), atsakovė negali Å¡ia aplinkybe remtis prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Be to, ieÅ¡kovė buvo tinkamai, pakankamu terminu (6.642 str.), praneÅ¡usi atsakovei apie reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančių patalpų.

23. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi teisę naudoti, valdyti Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ar ja disponuoti. Atsakovė teismo posėdyje nenurodė jokio teisinio naudojimosi ginčo butu pagrindo. Laikytina, jog yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės ir jos turto iÅ¡keldinimo iÅ¡ aukščiau minėtų patalpų, nes atsakovė pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, teises savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi svetimu turtu, todėl ieÅ¡kovė turi teisę ginti savo nuosavybės teises, reikalaudama nutraukti neteisėtÄ atsakovės naudojimÄ si jos turtu (CK 4.98 straipsnis). Esant Å¡ioms aplinkybėms ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.612 straipsnis).

24. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

26. IeÅ¡kovė sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 12). IeÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti: 360 EUR (e. b. l. 15, 16). Bendros ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos 435 EUR. Ä®vertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 435 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

27. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos minimalios sumos, todėl nepriteistinos iš šalių.

28. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: tenkinti ieškinį. Iškeldinti atsakovę G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisti ieškovei I.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 435 EUR (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda