ec79dcb4-b2a1-46cc-9c82-14177bc4a094 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas Viktoras Dovidaitis                                                                                                                                                            Nuorašas:Pranešejas A. Kisielius                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-578/2010Teiseja V.

Luckauskaite                                         Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                 2.4.2; 2.4.6 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                       N U T A R T I S                                                                2010 m. lapkricio 5 d.                                                                            Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aruno Kisieliaus,teiseju Audrones Kartanienes, Viktoro Dovidaicio,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Jablonskui,gynejui adv.

Gediminui Bukauskui,nuteistajam A. C.,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. C. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu ketveriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. pagrindu paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine laisves atemimo ketveriems metams bausme, ja atliekant pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuojant nuo suemimo dienos.Iš A.

C. priteista 1660,55 Lt Valstybinei ligoniu kasai padarytai žalai atlyginti.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis savavaldžiavo panaudodamas psichine prievarta nukentejusiajam, o butent: 2004 m. rugpjucio 24 d., apie 16 val., S. B. nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanciame sodu bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kieme prie irenginejamo gyvenamojo namo, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama, bet nerealizuota kito asmens - J.

C. tikra teise i 11,00 ha nuosavybes atkurima (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichine prievarta prieš mineto žemes sklypo savininko S. B. artima asmeni - teva I. B., tai yra, neturedamas nurodyto žemes sklypo nuosavybes dokumentu, neteisetai reikalavo per 15 minuciu pasišalinti iš S. B. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nutraukti tame sklype teisetai vykdytus statybos darbus ir irenginejama nama perleisti jam, panaudojo I. B. atžvilgiu psichine prievarta - grasino padegant sunaikinti mineta S. B. priklausanti irenginejama nama, paemes medini pagali, juo grasino fiziškai susidoroti su I.

B., per prievarta atiminejo iš pastarojo gynybai naudotas priemones, tuo, sudarant realu pavoju I. B. sveikatai, padare šio teisems ir teisetiems interesams dideles žalos, pasireiškusios emociniais išgyvenimais, ilgalaikiu saugumo jausmo praradimu, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Be to, A. C. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogu, o butent: 2004 m. rugpjucio 24 d., apie 16 val., S. B. nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanciame sodu bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kieme prie irenginejamo gyvenamojo namo, keršydamas nukentejusiajam G.

V. už tai, kad pastarasis nutraukinejo jo savavaldžiavimo veiksmus I. B. atžvilgiu ir I. B. gyne, tycia sudave kumšciu G. V. viena smugi i krutine, du smugius i galva. Po to, A. C. apie 16 val. 15 min., mineto S. B. priklausancio irenginejamo namo 2-ame aukšte, tesdamas nusikalstama veika ir veikdamas bendrininku grupeje kartu su jo prašymu atvykusiais dar 5 nenustatytais vyriškiais, toliau naudojo fizini smurta prieš nukentejusiji G. V. – nenustatytam asmeniui sudavus kumšciu G. V. viena smugi i galva, kumšciais ir kojomis sudavus pastarajam 15 smugiu i krutine, šonus, nugara, rankas, jis sugriebe G.

V. už kaklo ir ši smauge, atimdamas galimybe G. V. priešintis, bei kartu su pirmiau smugius G. V. sudavusiu nenustatytu asmeniu ir kitais 4 nenustatytais vyriškiais kumšciais ir kojomis sudave nukentejusiajam daugybinius smugius i galva, krutine ir kitas kuno vietas, tuo bendrais veiksmais sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma bei padarydami G. V. sunku sveikatos sutrikdyma - kaktos kaires puses ir skruosto sumušima, odos nubrozdinima dešineje alkuneje, dešiniojo IX šonkaulio luži, poodine kraujosruva krutines kaireje puseje, kairiuju VIII-X šonkauliu lužius su kairio plaucio pažeidimu, oro ir skyscio susikaupimu krutinpleves ertmeje, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Be to, A. C. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogu, o butent: 2004 m. rugpjucio 24 d., apie 16 val. 15 min., irenginejamo namo, esancio S. B. nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodu bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) 2-ame aukšte, veikdamas bendrininku grupeje kartu su jo prašymu atvykusiu nenustatytu vyriškiu, G. V. sunkaus sužalojimo metu, panaudojo fizini smurta prieš nukentejusiji J. A. - jis tycia mediniu pagaliu sudave J. A. viena smugi i galva, nenustatytas vyriškis spyre nukentejusiajam viena karta i galva, nuo smugio J.

A. parkritus, jis kartu su tuo nenustatytu vyriškiu spyre J. A. po keturis smugius i krutines sriti, šonus, kojas ir rankas, tuo bendrais veiksmais sukeldamas nukentejusiajam fizini skausma bei padarydamas J. A. nesunku sveikatos sutrikdyma – poodines kraujosruvas kaireje smilkinineje srityje, juosmens dešineje puseje, krutines lastoje su kaires puses 9-o šonkaulio lužiu, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo ji išteisinti pagal visus jam inkriminuotus nusikaltimus ir nurodo, kad ji pirmosios instancijos teismas nuteise nepagristai.Nurodo, kad jis tikrai buvo žemes sklype sodininku bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, i sklypa atvyko parodyti statomo namo savininkui dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo i ta žeme.

Liudytojas E. D. patvirtino, jog jis, atvykes i sklypa, laike rankose dokumentus ir konfliktas su L. B. kilo butent del jam rodomu dokumentu. Liudytojai A. S. ir E. D. parode, jog apeliantas medini bruseli i rankas pasieme tik po to, kai pats buvo sumuštas namo kieme buvusiu asmenu ir buvo apsipyles krauju, begusiu iš praskeltos galvos. Liudytoju apklaustas G. V. vienareikšmiškai parode, kad ji pati sumuše metaliniu strypu I. B. ir nepatvirtino, jog iki I. B. jam suduodant smugius jis butu panaudojes fizine prievarta. Liudytojas tik nurode, jog ivyko konfliktas (2004-08-26 apklausos liudytoju protokolas). 2007-10-19 apklausiamas liudytoju I.

B. parode, jog apeliantas negrasino padegti namo, fizini smurta panaudojo liudytojas pirmas, kai apeliantas ateme iš jo metalini pastoliu „piršta“, kuriuo šis bande apeliantui smogti ir ji numete i šali. I. B. patvirtino, jog apeliantui smoge per galva tada, kai apeliantas bande iš jo atimti kita metalini strypa. Prieš tai buvusios 2004-08-25 apklausos metu I. B. taip pat patvirtino, jog apelianto atžvilgiu naudojo smurta. Taip pat savo apklausu metu I. B. patvirtino, jog su kitais name buvusiais asmenimis prieš konflikta buvo vartoje alkoholinius gerimus.

Tai, kad nuo nukentejusiu asmenu sklido alkoholio kvapas, patvirtino ir byloje apklausti policijos pareigunai, kurie iš karto po konflikto buvo atvyke i ivykio vieta. Taip pat apklaustas teisme I. B. patvirtino, jog konflikto metu apeliantas jam nesudave, tai yra, patvirtino, jog fizinio smurto apeliantas jo atžvilgiu iš viso nenaudojo. Be to, I. B. teismui paaiškino, jog jis apelianto veiksmu nelaiko psichine prievarta, o stresa jam sukele ne apelianto ir jo konfliktas asmeniškai, bet aplinkybe, jog name buvo veliau sumušti žmones.

Tokiu budu, iš esmes, yra paneigtos teismo padarytos išvados, jog apeliantas I. B. atžvilgiu naudojo fizine ir psichine prievarta ir padare savo veiksmais jam didele žala. Tokiu budu, teismas iš viso nenustate, kuo pasireiške del apelianto veiksmu I. B. atžvilgiu jam padarytos žalos dydis. Taip pat teismas neatsižvelge i tai, kad šio konflikto pradžioje jis pats buvo sumuštas ne tik I. B., bet ir G. V.. Šia aplinkybe patvirtino liudytojas J. K., o taip pat ekspertas Kolomec, kuris apklaustas teisme patvirtino, jog jam buvo suduota eile smugiu.

Apklaustas liudytoju G. V. iš viso nepatvirtino, jog konflikto prie namo metu jis butu jo atžvilgiu atlikes kokius nors neteisetus veiksmus. Esant šioms aplinkybems, teismas nesurinko irodymu, patvirtinanciu, jog jis padare nusikaltima, numatyta LR BK 294 str. 2 d. ir nuteise pagal ši straipsni apelianta nepagristai, kadangi nukenteje asmenys, budami neblaivus, jo atžvilgiu be jokio pagrindo panaudojo fizini smurta ir ši smurta naudojo net ir tada, kai jis atiminejo iš I. B. jo kunui žaloti naudojamus daiktus ir bande nutraukti nukentejusiu asmenu neteisetus veiksmus.Mano, kad teismas taip pat nepagristai padare išvada, kad apeliantas padare nukentejusiajam G.

V. sunku kuno sužalojima. Apklaustas liudytoju 2007-10-01 G. V. parode, jog nemate, kas ji muše, o tik pajuto viena smugi i galva, bet nepatvirtino, kad ši smugi sudave apeliantas, kaip ir nepatvirtino, jog jis iš viso namo viduje muše G. V.. G. V. apklausiamas liudytoju 2005-01-21 parode, jog namo viduje pirma smugi i galva jam sudave nepažistamas jam vyriškis, bet tai buvo ne apeliantas. Taip pat G. V. parode, kad Apeliantas tik ji smauge rankomis, o ji muše kiti šalia buve asmenys. Akistatos metu G. V. taip pat parode, jog apeliantas ji tik smauge, o ji muše kiti asmenys, nors iš pradžiu tame pat protokole buvo nurodes, jog apeliantas ji taip pat muše, taciau savo parodymus pakoregavo, atsakydamas i jam užduodamus klausimus.

Apklausiamas teisme G. V. vel keite savo parodymus ir iš pradžiu tvirtino, jog apeliantas ji tik smauge, o muše kiti asmenys, veliau nurode, jog viena karta spyre koja jam i lytinius organus, ko jis niekada anksciau nebuvo sakes ir šis faktas nera patvirtintas specialisto išvada. Kai buvo nustatinejami G. V. padaryti kuno sužalojimai, Teismas neišsiaiškino, kodel pastarasis pastoviai keicia savo parodymus ir nepagristai padare išvada, jog jo parodymai yra nuoseklus ir nera pagrindo jais netiketi. Sutinkamai su LR BK 135 str. 1 d. už ši nusikaltima gali buti nuteistas asmuo, konkreciai padares nukentejusiajam sunkius kuno sužalojimus.

Istatymas nenumato grupiškumo kvalifikuojancio požymio. Kadangi nera surinkta negincijamu irodymu, jog jis padare G. V. sunku kuno sužalojima, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., jis turi buti išteisintas. Apelianto nuomone , teismas nepagristai padare išvada, jog jis padare nesunku sveikatos sutrikdyma J. A.. J. A. savo parodymuose tvirtina, jog tai jis, kartu su kitu vyriškiu, ji muše. Taciau G. V. savo parodymuose paneigia ši fakta ir tvirtina, jog tik užlipes i antra aukšta jis priejo prie apelianto ir eme ji smaugti, kol kiti vyriškiai ji muše. Fiziškai apeliantas negalejo tuo paciu metu buti dviejose skirtingose vietose ir tuo paciu metu vartoti smurta dvieju vienas nuo kito nutolusiu asmenu atžvilgiu.

Teismas iš viso nepašalino kilusiu prieštaravimu tarp šiu asmenu parodymu ir padare klaidinga išvada, jog J. A. parodymais nera pagrindo netiketi.Be to, teismas padare nepagrista išvada, jog jis po to, kai I. B. ji sumuše, liko ivykio vietoje ir dalyvavo smurtaujant prieš kitus nukentejusiuosius. Kaip matyti iš J. K. ir L. M. parodymu, tuo metu jis jau buvo išvykes iš ivykio vietos ir buvo pakeliui i ligonine. Tokiu budu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. jis turi buti išteisintas. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A.

C. prisipažino del savavaldžiavimo, bet neprisipažino, kad del jo smugiu V. gavo trauma, praše jo griežtai nebausti, nuteistojo A. C. gynejas praše del savavaldžiavimo nuteistaji A. C. išteisinti, o kitoje dalyje jo veiksmus kvalifikuoti kaip smugiu sudavima pagal BK 140 str. 1 d., prokuroras praše skunda atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Kolegija pažymi, kad atsakomybe už sunku sveikatos sutrikdyma numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Minetoje nuostatoje nustatyta atsakomybe tam, kas sužalojo ar susargdino žmogu, jeigu del to nukentejes asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, neštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkancia liga, realiai gresiancia gyvybei ar stipriai sutrikdancia žmogaus psichika, arba prarado didele dali profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentejusio asmens kunas.

Kaip matyti iš Lietuvos Teises universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertizes skyriaus medicinos specialisto išvados Nr. G6223/04 (01) (t.1, b.l. 75), nukentejusiojo G. V. patirti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del krutines lastos sumušimo su kairio plaucio pažeidimu. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizes akto Nr. EG 1938/09 tame tarpe remiantis specialisto išvada Nr. G6223/04 padarytos 2 išvados matyti, kad sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del kairio plaucio pažeidimo lužus šios puses VIII-X šonkauliams.

Poodine kraujosruva krutines lastos kaireje puseje su VIII-X šonkaulio lužiais bei plaucio pažeidimu padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pirmosios instancijos teismo posedyje apklaustas ekspertas V. K. patvirtino savo išvada ir parode, kad padaryti sužalojimai sunkus del krutines lastos ir plauciu pažeidimo (t. 4, b.l. 101), smugiai galejo buti suduoti ir iš priekio, ir iš nugaros. Iš išdestyto matyti, kad sunku kuno sužalojima G. V. sukele atskiras kuno sužalojimas – kairiosios puses VIII-X šonkauliu lužis, pažeides plaucius.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis G. V. parode, kad kai jiems liepe dingt, jis susirinkes irankius užlipo i antra aukšta, dejo irankius i kampa, o kai atsisuko, jam sudave i galva kažkuris iš A. C. draugu, aukštas vyras. A. C. prisijunge veliau. A. C. parode i ji ir sake „Šitas neleido man žiliaus sumušt“. O kai parode i ji, griebe už gerkles, nukentejusysis gavo smugi i lytinius organus ir visi supuole ant jo. Tada ji aukštas vyras pradejo mušti ir spardyti. Pirmiausia vienas vyriškis puole, o po to sušoko visi.

A. C. ji smauge už gerkles, spyre i lytinius organus. A. C., nežino ar tycia, sudave, atsisuko ir kirto kumšciu, kai norejo skirti. Vadinasi, pasekmiu neturi, jei gydytojai pasake, bet jie sake, kad tos pasekmes gali veliau pasireikšti. Pirmosios instancijos teismo posedyje nukentejusysis G. V. parode (t. 4, b.l. 97), kad nuo A. C. gavo i krutine ranka, po to i galva, nežino tycia ar ne. Jie grumesi su B., tada nukentejusiajam sudave, nes bande ji nuraminti. Atsisukes pamate, kad C. bega kraujas. Tuo viskas baigesi. Tada paskambino telefonu, pasake, kad kažkoks Sieras atvažiuotu.

Jis negalintis paaiškinti, kodel 2004-08-26 nepasake, kad C. jam smoge per pirma konflikta. Berenkant irankius i kiema ivažiavo kita mašina, išlipo 4-5 vyrai, jis užlipo i antra aukšta, pakele galva ir pajuto smugi i galva, pirmiausia ranka, po to iš koju trenke nepažistamas vyriškis, jis gynesi rankomis. Po to vel pasipyle smugiai kojomis ir rankomis. A. C. ji laike už gerkles ir sake, kad „žiliaus“ nedave mušti, jam spyre i lytinius organus. Kiti 4-5 vyrai ji dauže, muše, kol neprarado samones.

Kolegija pažymi, kad A. C. ir dar 5 nenustatyti asmenys, atvyke jo prašymu, pripažistami bendravykdytojais, nes patys tiesiogiai naudojo smurta ir taip bendrai veikdami, sunkiai sutrikde G. V. sveikata (Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamoji byla Nr. 1A-101/2006). A. C. ir kartu su juo nukentejusiji G. V. muše nenustatyti asmenys pagal veiksmu pobudi veike tiesiogine neapibrežta tycia sužaloti nukentejusiji, todel baudžiamoji atsakomybe iškyla pagal atsiradusias pasekmes, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma. Šiuo atveju nera svarbu, kad visi bendrininkai padarytu sužalojimus, sukelusius sunku sveikatos sutrikdyma, t.y.

šiuo atveju, – kairiosios puses VIII-X šonkauliu luži, pažeidusi plaucius. Už padarinius, atsiradusius del smurtiniu tyciniu veiksmu, atsako visi, galejusieji tokius padarinius sukelti smurta panaudoje asmenys, t.y. A. C. ir dar 5 nenustatyti asmenys (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261/2007). Byloje buvo negincytinai nustatyta, kad A. C. turejo tiksla smurtauti prieš G. V., tuo tikslu atsiveže dar 5, tyrimo metu nenustatytus asmenis, smurtavo prieš G. V., griebe už gerkles, spyre i lyties organus, smauge.

Šiuo atveju, nera butina, kad kiekvienas iš vykdytoju padarytu veiksmus, sukelusius sunku sveikatos sutrikdyma. Pakanka, kad tokius veiksmus atliktu bent vienas iš ju, kitu vykdytoju dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikata, bet ir atimant nukentejusiajam galimybe priešintis. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. C. paaiškino, kad atvažiavo i ta nama ir pasake, kad „vyrai, jus statote nama, o cia yra gincijama situacija ir bus teismas“. Išgirdes šiuos žodžius S. B. ji puole, prasidejo muštynes, su metaliniu strypu sudave, kai pradejo gintis, išmuše ta peili ir tada pradejo su ranka mušti.

Puole trise ar keturiese, atejo V. padet ji mušti, „švogeris“ pradejo ji ginti, jis atsisuko, B. pradejo begti ir paeme metalini strypa, ir pataike jam i galva, ir jis prarado samone. Krauja šluostyti padejo visi, tikriausiai išsigando. Po to jis paskambino pažistamam, kurie sportuoja sporto klube ir pasake, kad yra sumuštas. Pažistamas atvažiavo ne vienas. Kai prasidejo muštynes, pradejo juos stabdyti, sake, kad nereikia. Kai užejo i nameli, pamate V., už kaklo ji „biški“ prismauge ir spyre su koja tarp koju, i krutine nespyre, ji sparde tie žmones, kuriu jis nepažista.

G. V. pats buvo nugriuves ant grindu, ant galvos jis nešokinejo, kažkas kitas tai padare. Nukentejusysis J. A. apeliacines instancijos teismo posedyje parode, kad A. C. pasake, kad jam užtenka ir nuejo G. V., kuri, atrodo, sparde trise ir dar nuejo tie, kurie sparde ji, todel gavo daugiau negu jis. A. C. muše G. V., ji sparde. Pirmosios instancijos teismo posedyje jis parode, kad kaip G. V. muše, nemate. Akivaizdu, kad A. C. mate kitu asmenu atliekamus smurtinius veiksmus G. V. atžvilgiu, pats sudave smugius, todel turejo ir privalejo suvokti, jog suduodami smugiai kojomis ir rankomis gali nukentejusiajam sukelti sunku sveikatos sutrikdyma.

Kolegija, atsižvelgusi i aukšciau išdestyta, daro išvada, kad A. C. mate kitu asmenu atliekamus veiksmus, pats sudave smugius, todel turejo ir privalejo suvokti, jog suduodami smugiai kojomis ir rankomis gali sukelti sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam, taigi veikdamas bendrininku grupeje kartu su jo prašymu atvykusiais dar 5 nenustatytais vyriškiais naudojo fizini smurta nukentejusiojo G. V. atžvilgiu ir sunkiai sutrikde jam sveikata, taigi pagristai pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d.Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichine ar fizine prievarta nukentejusiam ar jo artimam asmeniui.Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A.

C. prisipažino del savavaldžiavimo, paaiškino, kad savo apeliaciniame skunde praše išteisinti, bet dabar prašo jo griežtai nebausti. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. C. paaiškino, kad atvažiavo i ta nama ir pasake S. B. „Vyrai, jus statote nama, o cia yra gincijama situacija ir bus teismas“. Išgirdes šiuos žodžius S. B. ji puole, šoko ji mušt ir prasidejo muštynes. Pirmosios instancijos teismo posedyje A. C. paaiškino, kad turejo pažyma, kad uošvei priklauso 17 ha žemes, ten kur B. statosi nama.

Uošvei tuo metu dar nebuvo atstatytos nuosavybes teises i ta žeme. Šeimininku prisistate I. B., kuris buvo girtas ir agresyvus. Jis pasakes, kad tai jo giminaiciu žeme ir ji puole. A. C. versija, kuri prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybems, kad jis, panaudodamas psichine prievarta prieš mineto žemes sklypo savininko S. B. artima asmeni - teva I. B., tai yra, neturedamas nurodyto žemes sklypo nuosavybes dokumentu, neteisetai reikalavo per 15 minuciu pasišalinti iš S. B. nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nutraukti tame sklype teisetai vykdytus statybos darbus ir irenginejama nama perleisti jam, panaudojo I.

B. atžvilgiu psichine prievarta - grasino padegant sunaikinti mineta S. B. priklausanti irenginejama nama, paemes medini pagali, juo grasino fiziškai susidoroti su I. B., per prievarta atiminejo iš pastarojo gynybai naudotas priemones, tuo, sudarant realu pavoju I. B. sveikatai, padare šio teisems ir teisetiems interesams dideles žalos, pasireiškusios emociniais išgyvenimais, ilgalaikiu saugumo jausmo praradimu, atmetama todel, kad ja pilnai paneigia nukentejusiuju I. B., G. V., J. A. parodymai, ivykio eiga ir jame dalyvavusiu asmenu motyvai.Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis I.

B. paaiškino, kad A. C., atejes i sklypa, pasake, kad duoda 15 min., kad daugiau cia ju nei vieno nebutu. Tada neaiškino, kodel atvažiavo, jokiu dokumentu su savimi neturejo, tik atejo išvaryti. Nieko apie žeme neaiškino, jis jo klause, kodel turi dingt, juk cia jo sunaus sklypas, A. C. pasake žodžius „Drasuoli, dar cia šnekesi“, paeme už to bruselio ir pradejo eit link jo. Pasake, kad už ta pastata, kuri pastate, duoda 100 USD ir varyti iš cia. I. B. nurode, kad jam sukele stresa tie ivykiai po to, kai reikalavo išsinešdint.

C. pasiemes statybini bruseli, pradejo eit link jo. Jis pasieme statybini pastoliu „piršta“, bande gintis su juo, bet A. C. pagavo ir ištrauke iš ranku. Eidamas atbulas, pasieme armaturos gabala ir gynesi su juo, bande prilisti, nepagavo ir jam brukštelejo per galva, bego kraujas. Pirmosios instancijos teismo posedyje I. B. parode, kad (t.4, b.l. 96-97) kaltinamasis privažiavo, išlipo iš mašinos ir paklause, kas šeimininkas, o jam pasakius, kad jis šeimininko tevas, pasake, kad jie dingtu iš ten per 5 minutes.

Netoli namo buvo sudeti bruseliai, A. C. paeme viena ir pasake, kad dabar galim pasišneketi, tada iš mašinos išlipo J. K., jis pakele 3 m. strypa, bet strypa iš jo išpleše A. C. ir jis nugriuvo. A. C. ji gasdino, liepe nešdintis iš sodybos, tuo pasireiške psichologine prievarta. Gasdino sudeginti sunaus nama, nesaugumo jausmas iki šiol neišnykes. Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis G. V. paaiškino, kad A. C. atejo piktas, praeidamas pro ji, kai jis dirbo prie laiptu, ta bruseli ir pasieme.

Pasake, kad gražiai murija ir pasake, kad turi 15 minuciu ir ciuožtu iš cia. A. C. sudave smugi S. B. su kumšciu. Šoko su bruseliu, po to vienoje rankoje tas pagalys buvo, kita ranka griebe S. B., su pagaliu tada nesudave. Tada dar bandes juos skirti, atrode, kad išsiskyre, S. B. nubego per teritorija, o A. C. nusivijo. Tik A. C. smugius sudave, jam niekas nesudave, bent jis to nemate. Kai S. B. gynesi su armaturos gabalu, A. C. užkabino netycia. Pirmosios instancijos teismo posedyje G. V. parode (t. 4, b.l. 97), kad A. C. paklause kur šeimininkas ir jie pasake, kad yra jo tevas.

Kaltinamasis buvo nusiteikes agresyviai, priejo prie I. B., pradejo stumdytis. A. C. kalbejo pakeltu tonu, akys buvo kaip pas isiutusi žmogu. Parodymus del grasinimu padegti patvirtina, taip pat A. C. siule pirkti sodyba už 100 JAV doleriu. Nukentejusysis J. A. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad (t.4, b.l.

98) A. C. buvo supykes, kai pasake visiems dingti iš kiemo; jis pabego, nes negali i tokius dalykus ramiai žiureti. Ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, kolegija konstatuoja, kad I. B. atžvilgiu buvo savavaldžiaujama buvo panaudojant psichine prievarta (BK 294 str. 2 d.) ir daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistojo A. C. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. Nors apeliantas nurodo, kad konflikto pradžioje jis pats buvo sumuštas ne tik I. B., bet ir G. V., tai paneigtina byloje surinkta irodymu visuma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. tevui I. B. (t.1, b.l.

31) buvo 2005-01-21 pareikštas itarimas (t.1, b.l.

25) pagal BK 138 str. 1 d. del A. C. sužalojimo, taciau 2007-10-17 priimtas Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. 87-1-401-04 I. B. atžvilgiu, I. B. veikus butinosios ginties salygomis (t.1, b.l. 94-101).  Pagal Teismu praktika (pvz. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K–261/2007) tuo atveju, kai nustatyta, kad ivykio metu tycia smugius i tam tikra kuno vieta sudave ne vienas asmuo ir kad nuo vieno iš šiu asmenu suduotu smugiu galejo buti sužalota nukentejusiojo sveikata, už padarinius, atsiradusius del smurtiniu tyciniu veiksmu, atsako visi, galejusi tokius padarinius sukelti smurta, panaudoje asmenys.Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizes akto Nr. G 1973 09 (01) R 1938/09 2 išvados matyti, kad sužalojimai J.

A. kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del šonkaulio lužio sveikata sutrikdyta ilgam, t.y. ilgiau nei 10 dienu. Sužalojimas i krutines lastos kaire puse padarytas vienu trauminiu poveikiu. Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3108/05 (01) (t.2, b.l. 37) 4 išvados matyti, kad J. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del šonkaulio lužio sveikata sutrikdyta ilgam, t.y. ilgiau nei 10 dienu. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A.

C. parode, kad J. A. dave ranka per veida, J. A. sužalojimas padarytas ne jo, o kitu žmoniu smugiais. Ši A. C. versija atmetama todel, kad ja pilnai paneigia nukentejusiuju G. V., J. A. parodymai, kuriais netiketi kolegija neturi pagrindo. Apeliacines instancijos teismo posedyje J. A. parode, kad kai užlipo i antra aukšta, prie jo pirmas mušti priejo A. C.. „Va šitas“ parode ir jie trise puole, o jis bego, norejo per balkona šokt ant žvyro kruvos, bet nespejo ir dave iš užpakalio per galva su kuolu. Iš kito šono skustagalvis spyre jam su batu.

Tada sparde abu, abu sparde i pilva ir šonus, o po to A. C. suriko, kad jam užtenka ir nuejo spardyt G. V.. A. C. jam šonkaulius sulauže, sudave i galva su kuolu, spyre ir sparde kur norejo – i pilva, i krutine. Pirmosios instancijos teismo posedyje J. A. parode, kad (t.4, b.l.

98) kad A. C. rankose turejo pagali, trenke jam iš nugaros, tada ji sparde dviese. Kai parkrito, ne iš karto nustojo mušti, dar sparde gulinti. Kai gulejo kniubscias, sparde iš abieju pusiu. Mate, kaip A. C. ji sparde iš dešines puses i šonkaulius. Apeliacines instancijos teismo posedyje G. V. parode, kad J. A. muše A. C. ir kažkoks mažiukas, stambus vyras. Pirmosios instancijos teismo posedyje G. V. parode (t.4, b.l. 97), kad jis mate, kaip A. C. ir du nepažistami J. A. muša. Netiketi tokiais nukentejusiuju parodymais kolegija neturi jokio pagrindo,- jie anksciau su A.

C. pažistami nebuvo, šiuo atveju neturejo jokio teismui žinomo pagrindo ji apkalbeti. Atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad A. C. sparde J. A. šonkaulius ir galejo sulaužyti J. A. kaires puses šonkauli, todel pirmosios instancijos teismas pagristai A. C. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. C. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslus bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide.

Teismas atsižvelge i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, i A. C. asmenybe, atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei lengvinanciu aplinkybiu nebuvima. Nuteistasis A. C. padare viena sunku (BK 135 str. 1 d.), viena nesunku (138 str. l d.) ir viena apysunki nusikaltima (BK 294 str. 2 d.). Jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažinta tai, kad jis sužalojimus J. A. ir G. V. padare bendrininku grupeje. A. C. teistas Traku rajono teismo 1983-01-10 nuosprendžiu už atviraja vagyste, teistumas išnykes (t.4, b.l. 45), bylos duomenimis baustas administracine tvarka už keliu eismo taisykliu pažeidimus (t.4, b.l. 46-47), taciau baustumas išnykes.

Nors pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str., asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, taciau, šiuo atveju, teismas atsižvelgia i A. C. padarytu nusikalstamu veiku kieki ir smurtini pobudi, tai, kad nusikalstamas veikas jis dare dalyvaujant ir nenustatytiems asmenims (sužalojimus J. A. ir G. V. padare bendrininku grupeje, kas pripažinta jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe), tai, kad G. V., minetu nusikalstamu veiku darymo metu buvo padarytas sunkus kuno sužalojimas ir daro išvada, kad A.

C. pagristai skirtina laisves atemimo bausme. Atsižvelgus i išdestyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas A. C. paskyre bausmes, mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 135 str. 1 d. ir BK 138 str. 1 d. numatyti laisves atemimo bausmes rušies vidurkiai. Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgtina ir i tai, kad apeliantui paciam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam po ivykio konstatuotas organinis asmenybes sutrikimas. Apeliacinio skundo argumentai apie nukentejusiuju nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, ivertinus aplinkybiu visuma, nera pakankamas pagrindas išteisinti A.

C. del jo prašomu nusikalstamu veiku. A. C. iki nuosprendžio isiteisejimo Valstybinei ligoniu kasai atlygino 1660,55 Lt gydymo išlaidu, todel procesas del žalos atlyginimo nutraukiamas. Teismo nuomone, atsižvelgus i išdestytu aplinkybiu viseta, konstatuotina, jog Traku rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 15 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas.        Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e :           nuteistojo A. C. apeliacini skunda atmesti.Panaikinti sprendima išieškoti iš A.

C. 1660,55 Lt padarytai žalai atlyginti Valstybinei ligoniu kasai, A. C. šia žala atlyginus.Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Kolegijos pirmininkas                                                                                    Arunas Kisielius              Teisejai                                                                                                             Audrone Kartaniene                                Viktoras DovidaitisNuorašas tikras:                kolegijos pirmininkas Arunas Kisielius