ec79d84f-42ff-4acd-8560-e8766ef2283a · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys

Pranešėjas Ričardas Gilys                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-673-193/2010

Teisėja Rūta Rastenienė                                        Teisminio

proceso Nr. 1-50-1-00239-2009-2

                                                                              Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                         Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                         Â

2010 m. lapkričio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui

Sabaliauskui,                                     Â

gynėjai advokatui Alfonsui Mašalui,

nukentėjusiajam V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. apeliacinį

skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-21 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam

paskirta 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, nustatant jos sumokėjimo terminÄ 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu priteista: nukentėjusiajam V. V. iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „B“ –

1726,40 Lt ir iš UAB „A“ - 1273,60 Lt neturtinės žalos. Taip pat priteista iš A. L.: 100 Lt nukentėjusiajam V. V. už

advokato pagalbÄ teisme bei 41,80 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

N U S T A T Ė:

A.

L. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. vasario 20 d. apie 623 val. Panevėžio m., Klaipėdos – S. Dariaus ir S. Girėno g.

sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Smitchtz KO18“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 28, 161 p. reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Peugeot Boxer“ vairuotojo V. V. sveikata: jam nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame voke, kairės akies odenoje, kairiame apatiniame voke, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešiniame pakinklyje, blauzdose, paviršutiniai kairio smilkinio ir kairės plaštakos odos nubrozdinimai, paviršinė pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, paniro kairysis raktikaulis.

Nuteistasis

A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-21 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas procesinių teises normų pažeidimo prasme, pripažįstant duomenis įrodymais ir juos vertinant, be to, netinkamai taikant materialinės teisės normas, baudžiamojo įstatymo – veikos vertinimÄ dėl KET normų reikalavimų bei kvalifikavimo prasme. Mano, kad teismas neįvertino visų Å¡ioje byloje svarbių aplinkybių, o taip pat nukrypo nuo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Skunde teigiama, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog jis ruoÅ¡damasis sukti į kairę, tokį manevrÄ atliko užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, neesant priekyje arti nei vienos transporto priemonės, važiuojančios tiesiai. Sankryža bÅ«tų sėkmingai pervažiuota, tačiau dėl labai slidžios kelio dangos vairuojamajame automobilyje įsijungė antipraslydimo sistema, dėl ko jo, apelianto, automobilis iÅ¡ esmės sustojo neužbaigęs posÅ«kio ir tuo užblokavęs sankryÅ¾Ä . Taip pat teismas visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į tai, jog iÅ¡ jo, A. L., pusės buvo imtasi visų įmanomų priemonių, nurodytų KET 131 punkte, perspėjant kitus eismo dalyvius apie ne dėl jo kaltės susidariusiÄ avarinę situacijÄ , t.y. ženklais ranka pro atidarytÄ deÅ¡inės pusės langÄ rodant, kad automobilis nebegali toliau važiuoti, ir kad kiti eismo dalyviai turi sustoti.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai

ištyrė įrodymus, tarp jų ir keleto iš tiesioginių eismo įvykio liudytojų: K. M., R. Z. parodymus, be pagrindo

nurodydamas, jog jam, A. L., vairuojant automobilis jokių signalų, iÅ¡skyrus kairiojo posÅ«kio signalÄ , nebuvo rodoma, nors iÅ¡ tikrųjų automobiliui beveik sustojus, priekyje atvažiuojantiems transporto priemonių vairuotojams jis rodė, jog Å¡ie sustotų. IÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių vairuotojai matė rodomus sustojimo ženklus ir sustojo, iÅ¡ galo važiavusieji to nematė, kÄ paliudijo liudytojai K. M. ir R. Z.. Tačiau bet kuriuo atveju jo transporto priemonė jau buvo laikytina kliÅ«timi kelyje (sankryžoje) ir tokiu atveju kitų eismo dalyvių įvažiavimas į sankryÅ¾Ä buvo nebegalimas dėl joje esančios kliÅ«ties. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato esminio Å¡ios bylos aspekto – jog į sankryÅ¾Ä buvo įvažiuota esant leidžiančiam tai padaryti Å¡viesoforo signalui, nesant arti jokios transporto priemonės (nesudarant niekam kliÅ«ties) ir tik dėl nenumatytų, nuo jo nepriklausančių veiksnių bei techninių kliūčių, t.y. dėl slidžios kelio dangos įsijungus antipraslydimo sistemai, A. L. vairuojamas automobilis, neturėjo galimybės užbaigti kairįjį posÅ«kį sustodamas sankryžoje, tokiu bÅ«du tapdamas avarine kliÅ«timi kitiems Å¡ioje kelio atkarpoje eismo dalyviams. Pažymėtina, kad visi automobiliai, remiantis Kelių eismo taisyklėse

įtvirtintais reikalavimais sustojo, tuo tarpu tik nukentėjusiojo V. V. vairuojamas automobilis, pažeisdamas KET 164 ir 134

punktų reikalavimus, važiuodamas greičiu, didesniu už leistinÄ , chuliganiÅ¡kai signalizuodamas Å¡viesos signalais kitiems eismo dalyviams, kad užleistų jam keliÄ , neįvertindamas situacijos, kodėl kitos transporto priemonės sustojo

prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ir nevažiuoja, nors dega žalias Å¡viesoforo signalas, apvažiavęs N. L. automobilį iÅ¡ deÅ¡inės ir persirikiavęs į jam

atlaisvintÄ deÅ¡inę eismo juostÄ , važiuodamas virÅ¡ijančiu toje vietovėje leistinu greičiu ir trenkdamasis į sankryžoje dėl techninių kliūčių sustojusį automobilį, jau užgesus geltonam Å¡viesoforo signalui pereinančiam į raudonÄ . Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog įvykusiame eismo įvykyje dalyviais yra ne viena transporto priemonė, privalėjo nustatyti priežastinį ryšį abiejų eismo dalyvių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kurį nustačius galima bÅ«tų padaryti įtikinamÄ ir visais įrodymais pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kurio gi bÅ«tent eismo dalyvio veiksmai nulėmė visÄ Å¡ioje byloje įvykių eigÄ . Tuo tarpu teismas, esant keliems eismo dalyviams, vertino ir analizavo tik vieno, t. y. A. L., galimai padarytus KET pažeidimus, nenustatant ir neanalizuojant visiÅ¡kai kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų, galinčių turėti įtakos eismo įvykio padarinių kilimo klausimo spendimui. Apelianto nuomone, teismas turėjo ypač atidžiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp A. L. ir

V. V. nustatytų eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių ir padaryti išsamias teisines išvadas.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo blaivumas buvo nustatytas 7.32 val., tuo tarpu V. V. – tik 9.45 val., t.y. praėjus daugiau nei 3,5 val. po eismo įvykio. LR Vyriausybės 1996-01-14 nutarimu Nr. 92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo bÅ«senos tvarkos 8 p. numato, kad asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas turi bÅ«ti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo transporto avarijos momento. Tačiau pirmosios instancijos teismui neanalizuojant kito eismo dalyvio tyrimo rezultatų ir jo atliktų veiksmų, kurie turėjo lemiamos įtakos kilusiems padariniams, leido pirmosios instancijos teismui sudaryti prielaidÄ teigti, jog „atsiradę sužalojimai turėjo priežastinį ryšį su 2009-02-20 įvykusiu eismo įvykiu, dėl kurių yra kaltas tik A. L.“.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje nurodė, kad „automobilių „Peugeot Boxer“ galinių padangų neatitikimas techniniams reikalavimams techniniu požiÅ«riu turi įtakos automobilio stabdymo efektyvumui, tačiau eksperimento bÅ«du nenustačius automobilio lėtėjimo, esant nustatytai jo padangų bÅ«klei, spręsti klausimo, ar galinių padangų neatitikimas techniniams reikalavimams turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu negalima“. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiÅ¡kai negalima sutikti. Apeliantas teigia, kad teismas, esant tokiems padariniams kaip sveikatos sutrikdymui, turėjo įvertinti lemiamÄ Ä¯takÄ turinčius faktus, jog nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės padangos, t. y. viena iÅ¡ svarbiausių važinėjant žiemos sÄ lygomis bÅ«tinų maÅ¡inos dalių, visiÅ¡kai neatitiko techniÅ¡kai tvarkingam automobiliui keliamų reikalavimų, kÄ paliudijo B. B., nurodydamas, jog „padangos galėjo truputį neatitikti teisės aktų reikalavimų“. Be to, nukentėjusysis V.

V. įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržų, kurie galėjo apsaugoti patį nukentėjusįjį nuo atsiradusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai atsiribojo ir nevertino vieno iÅ¡ liudytojų S. J. parodymų dėl nukentėjusiojo važiavimo bÅ«do, o bÅ«tent, jog nukentėjusysis kelyje elgėsi chuliganiÅ¡kai: važiuodamas iÅ¡ paskos junginėjo žibintus, tokiu bÅ«du rodydamas savo reikalavimÄ pasitraukti, po ko apvažiavo jo automobilį iÅ¡ deÅ¡inės ir, padidinęs greitį, nuvažiavo laisva deÅ¡ine juosta link sankryžos, kur ir trenkėsi į A. L. vairuotÄ stovinčiÄ transporto priemonę jau užgesus geltonam Å¡viesoforo signalui pereinančiam į raudonÄ . Liudytojas pabrėžė, jog kartu su kitais važiavusiais asmeninis dar aptarė tokį

nukentėjusiojo elgesį, kad „prisivažinėjo“, nes jis neturėjo teisės įvažiuoti į

sankryÅ¾Ä dėl esamos kliÅ«ties ir, be to, jau degė draudžiamas Å¡viesoforo signalas. Akivaizdu, jog remiantis liudytojo iÅ¡dėstytomis eismo įvykio aplinkybėmis dėl autoįvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo yra kaltas tik pats nukentėjusysis V. V., kuris, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, t. y. pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vairuotojau, nesiėmė bÅ«tinų atsargos priemonių susidÅ«rimui iÅ¡vengti, t.y. laiku sustabdyti savo vairuojamÄ automobilį prieÅ¡ jo kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį, kÄ padarė kiti vairuotojai, sustoję sankryžos kairėje juostoje.

Todėl teismui įvertinus faktus, jog nukentėjusiojo automobilis buvo netvarkingas, buvo virÅ¡ytas leistinas toje vietovėje greitį, bei kelio danga padengta sniegu, leistu prieiti teisingÄ iÅ¡davÄ , jog šį įvykį nulėmė pačio nukentėjusiojo nerÅ«pestingumas, nulėmęs ne tik pasekmių atsiradimÄ bet ir priežastinį ryšį, kuris atsirado tik dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

Taip pat visiškai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos

teismas nesiaiÅ¡kino vienas kitam prieÅ¡taraujančių teiginių, kuriuos nurodė A. M., teigdamas, jog „apžiÅ«rėjus eismo įvykio vietÄ buvo

užfiksuoti visi pėdsakai, kuriuos buvo rasta atvykus“, o kitame teiginyje jau nurodant, jog „kadangi snigo, tai stabdymo pėdsakų užfiksuoti nepavyko“.

Pažymėtina, jog remiantis pažyma apie metrologines sÄ lygas, 2009 m. vasario 20 d. nuo 2 val. iki 8 val. buvo silpnas sniegas, silpna rÅ«kana, kuriai esant galima

buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakus, turinčius reikÅ¡mės Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui, kas leistų suprasti bei konstatuoti faktÄ , kad „automobilių „Peugeot Boxer“ galinių padangų neatitikimas techniniams reikalavimams techniniu požiÅ«riu ir nesavalaikis stabdymas Å¡ioje situacijoje turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ automobilio stabdymo efektyvumui.

Be to, teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatydamas ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių sÄ lyga, turėjo Å¡iÄ situacijÄ Ä¯vertinti objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijaus prasme, kurį taikydamas pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti ar konkrečioje situacijoje nukentėjusysis turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio. Tačiau Å¡ioje situacijoje pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į šį kriterijų. Pažymėtina, jog eismo įvykis įvyko žiemos metu,

gyvenvietėje, kurioje maksimalus leidžiamas greitis yra 50 km/h. Šioje situacijoje pats nukentėjusysis nesilaikė KET reikalavimų, taikomų kiekvienam eismo

dalyviui, kadangi iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad kelio sÄ lygos buvo sudėtingos, kelio danga buvo slidi, padengta sniegu, kas įpareigoja kiekvienÄ eismo dalyvį bÅ«ti dar labiau atsakingam kelyje.

Pagal specialisto iÅ¡vadÄ , tuo metu, kai A.

L. vairuojamas automobilis pradėjo kairio posÅ«kio manevrÄ ir pradėjo važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , automobilis „Peugeot Boxer“ pagal

pateiktus tachografo parodymus važiavo apie 60 km/h greičiu ir susidÅ«rimo vietÄ buvo neprivažiavęs orientaciniai apie 46,7 m atstumu. Pagrįstas abejones kelia pats tachografo įrengimo faktas ir tachografo registravimo

įrenginio veikimas avarijos metu Å¡iame nukentėjusiojo automobilyje. Abejones papildomai sustiprina tai, jog ne policijos pareigÅ«nai išėmė šį registravimo diskÄ , o jis buvo daug vėliau nukentėjusiojo ar jo darbdavio pateiktas byloje kaip daiktinis įrodymas ir kad jame užfiksuotas avarijos laikas 6.15 val., t.y.

7 min. anksčiau, negu iÅ¡ tikrųjų įvyko avarija. V. V. matydamas, kad iÅ¡ vienos juostos sustojusios transporto priemonės persirikiuoja ir daro posÅ«kį į kairę, ne tik, kad nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas vairuotojas, bet buvo pats nerÅ«pestingas, kadangi laiku nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to fakto, jog kiti kelyje esantys automobiliai, kurie buvo žymiai arčiau nuteistojo automobilio, esant techniÅ¡kai tvarkingiems automobiliams, ir laikantis toje vietovėje nustatyto greičio apribojimų, bei atsižvelgdami į kelio sÄ lygas, neįvažiuodami į sankryÅ¾Ä veikė apdairiai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad įtakÄ Å¡iam eismo įvykiui turėjo ne nuteistojo sustojimo faktas sankryžoje, bet nukentėjusiojo neatsargumas, nerÅ«pestingumas parenkant važiavimo greitį, techniÅ¡kai netvarkingoms transporto priemonės padangos.

Taip pat visiÅ¡kai negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakyta pozicija, jog, „kadangi kaltininkas praeityje ne kartÄ buvo baustas už kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , tai rodo, jog veika padaryta ne atsitiktinai“. Tai rodo, jog tiek ikiteisminis tyrimas, tiek pirmosios instancijos teismas bylos duomenis, aplinkybes vertino Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais, neatsižvelgdamas į specialisto iÅ¡vadas ir atmesdamas visus apelianto parodymus ir praÅ¡ymus. Apelianto nuomone, iÅ¡ dalies netinkamai įvertinta specialisto iÅ¡vada, taip pažeidžiant įrodymų vertinimo reikalavimus, be to, jo veika nepagrįstai pripažinta nusikalstama veika pagal BK 281 str. 1 d., nors akivaizdu, jog jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Be to, nuo pat pradžių buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi jau 2009 m. gegužes mėn. ikiteisminio tyrimo pirminėje stadijoje vienam iÅ¡ eismo įvykio dalyvių, t.y. V. V., policijos pareigÅ«nai iÅ¡davė pažymÄ , jog jis yra pripažintas nukentėjusiuoju Å¡iame autoįvykyje, o draudime bendrovė UAB „B“ atlygino jam žalÄ . Taip pat, nesiekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos aplinkybes buvo atmestas jo praÅ¡ymas, nustatyti nukentėjusiojo automobilio greitį eismo įvykio momentu, pagal abiem automobiliams padarytus defektus. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nesutampa nukentėjusiojo ir policijos pareigÅ«no parodymai, atliekant blaivumo testÄ .

Nukentėjusysis V. V. atsikirtimu į nuteistojo A. L. apeliacinį

skundÄ praÅ¡o pastarÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Mano, kad A. L. siekia iÅ¡vengti atsakomybės, jo parodymai yra

nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taraujantys surinktiems įrodymams. V. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir teisingai įvertino visÄ kelyje susidariusiÄ situacijÄ . Nukentėjusysis teigia visiÅ¡kai nesutinkantis su nepagrįstais A. L. teiginiais apie jo, V. V., chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . Nurodo, kad jokių veiksmų, kurie sukeltų pavojų kitiems eismo dalyviams, jis neatliko – dėl jo persirikiavimo į pirmÄ eismo juostÄ kiti eismo dalyviai neturėjo keisti nei važiavimo greičio, nei krypties.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai iÅ¡spendė civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ,

Apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais–nukentėjusiojo V. V., liudytojų K. M., S. J.,  J. A. parodymais, specialisto iÅ¡vadapagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad A. L. sukdamas į kairę nedavė kelio prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. V. sveikata. Nurodytų aukščiau liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais visiÅ¡kai paneigta apeliaciniame skunde apelianto nurodoma versija, kad apeliantas įvykio metu sankryžoje stovėjo dėl .praslydimo sistemos suveikimo, o ne darė pavojingÄ kitiems eismo dalyviams manevrÄ . Autotechniko specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad bÅ«tent apelianto padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios įvyko eismo įvykis, o vairuotojo V. V. veiksmai techniniu požiÅ«riu neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu. Å ių duomenų pagrindu apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent apelianto padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindine priežastimi, dėl kurios įvyko eismo įvykis, tarp apelianto padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, apelianto padaryta veika buvo me tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis.

Nukentėjusiojo

V. V. padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino, tuo pagrindu sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje taip pat teisėtas ir pagrįstas.

Duomenų, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas nėra. Apelianto teiginiai, kad teismas be pagrindo atmetė jo praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo, nepagrįsti, todėl atmetami - teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad apeliantas bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymus dėl įrodymų tyrimo papildymo ir tokie praÅ¡ymai teismo bÅ«tų buvę atmesti. Pastabų dėl posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka nėra pareikÅ¡ta.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

N U T A R I A:

Nuteistojo A.

L. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                        Ričardas

Gilys

Teisėjai                                                                                               Tomas

Zdanavičius

Nijolė Sušinskienė

Â