ec75bdc9-b7cf-4124-bf69-cc3a6b2df5a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1325-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01142-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. eA2-3363-432/2020 pagal pareiÅ¡kėjos (atsakovės) G.

L. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 pagal ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikÅ¡tÄ atsakovams V. T. ir I. T., tretieji asmenys R. M., D. C., notarė L. M., panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir patenkinti ieÅ¡kinį.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 ir 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3249-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), į daugiau kaip du butus. Tokia teismo iÅ¡vada lėmė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, nes, nesuskaidžius butų į fiziÅ¡kai atskirtas ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, kiekvienas asmuo, nurodytas 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punkto lentelėse Nr. 4, 5, negalės asmeniÅ¡kai naudotis patalpomis. Manė, kad draudimas skaidyti butus Nr. l ir Nr. 2, konstatuotas minėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindÄ .

3. Atsakovas V. T. atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. IeÅ¡kovė neįrodė praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo pagrindo – naujų faktinių aplinkybių atsiradimo, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos, nagrinėjant bylÄ , kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ .

4. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡imÄ dėl proceso atnaujinimo taip pat prašė jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-4423-661/2017, panaikino 2020 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Vilniaus apygardos teismui 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (c. b. Nr. e2A-446-656/2020) nurodžius, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus, Å¡i iÅ¡vada lėmė, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, kadangi minėta taikos sutartimi nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka.

Naudojimosi tvarka gali bÅ«ti nustatyta, nesukuriant atskirų, savarankiÅ¡kų nekilnojamojo turto vienetų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis byloje 3K-3-956/2003). PareiÅ¡kėja neįrodė, kad jos praÅ¡yme nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis užkerta keliÄ Ä¯gyvendinti 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017 nustatytÄ naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , todėl pagrindo atnaujinti procesÄ nenustatė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7.

PareiÅ¡kėja G. L. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ buvo kalbama apie butų suskaidymÄ Ä¯ fiziÅ¡kai atskiras ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, o ne atskirų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, turtinių vienetų formavimÄ .

Teismo teiginys, kad taikos sutartimi nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka, yra nesusijęs su praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ argumentais. 7.2. FaktiÅ¡kai name (duomenys neskelbtini) buvo siekiama suprojektuoti daugiabutį namÄ , nes butai buvo pardavinėjami daugiabučiame, o ne dvibučiame name. 7.3. 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi konstatavus, kad nėra galimybės namo kiekviename aukÅ¡te gyventi 6 skirtingoms Å¡eimoms ir statybos darbai neleistini, pripažintina, kad naudojimosi tvarka tampa neracionali, nustato nenaudingÄ namo naudojimÄ ir pažeidžia apeliantės poreikius.

8. Atsakovas V. T. atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantė praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nebuvo iÅ¡dėsčiusi savo pozicijos dėl galimai neracionalios naudojimo tvarkos nustatymo, todėl teismas ir neturėjo vertinti Å¡ių aplinkybių. 8.2. Apeliantė nenurodo, kÄ pakeistų proceso atnaujinimas, nes taikos sutartimi buvo patvirtintas jos pačios idealiosios dalies pasirinkimas. 8.3.

Apeliantė nenurodo, kokį ryšį su praÅ¡omu atnaujinti procesu turi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties teiginiai. RÅ«siuose niekada nebuvo leidžiama įteisinti gyvenamųjų patalpų, todėl neaiÅ¡ku, kokia nauja faktinė aplinkybė paaiÅ¡kėjo po 2020 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo. 8.4. Apeliantė niekada nerodė iniciatyvos kurti sau gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini). 8.5. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl 3 mėnesių termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, bet savo esme skundžiama nutartis teisėta.

9. PareiÅ¡kėja 2020 m. liepos 24 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad įsitikinimas dėl jai atiteksiančių kaip savarankiÅ¡kas butas patalpų buvo sÄ lygotas atsakovų, trečiojo asmens R. M. paraÅ¡ytų raÅ¡telių. PraÅ¡o prie bylos pridėti R. M. 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 raÅ¡telių kopijas. 10. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ prijungti ir atsižvelgti į 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartį, kuria R.

M. įsipareigojo apeliantės asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas įrengti kaip savarankiÅ¡kÄ butÄ . Poreikis pateikti minėtÄ sutartį kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, kai tapo aiÅ¡ku, kad teismui bÅ«tina pateikti daugiau įrodymų apie ginčo taikos sutartyje numatytos naudojimosi pastato patalpomis tvarkos nustatymo motyvus. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017.

Nurodyta civilinė byla užbaigta ieškovei (šioje byloje ir pareiškėjai), atsakovams (V. T. ir I. T.) ir tretiesiems asmenims (R. M. ir D. C.) sudarius taikos sutartį.

13. Pareiškėja po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus – R. M. 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2016 m. rugsėjo 12 raštelių kopijas bei 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartį, kuria R. M. įsipareigojo įrengti apeliantės asmeniniam naudojimui priskirtas patalpas.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo. Nenustatyta, kad Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti į bylÄ , kaip pateiktus pavėluotai. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 16.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos Å¡alims privalomas (įgyja res judicata galiÄ ) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos Å¡alims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo naujai paaiÅ¡kėja faktinių ir (ar) teisinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ â€“ ekstraordinarinį bÅ«dÄ Ä¯siteisėjusiam teismo sprendimui peržiÅ«rėti (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.).

18. Teismų praktika, aiÅ¡kinant proceso atnaujinimo institutÄ , suformuota taip, kad Å¡is institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas.

19. Asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibÅ«dinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimÄ , o teisiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Apeliantė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe, pareiÅ¡kėjos vertinimu, turinčia esminę reikÅ¡mę civilinės bylos, užbaigtos taikos sutartimi, iÅ¡nagrinėjimui yra tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 ir 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3249-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), į daugiau kaip du butus, o tai, pasak apeliantės, lemia, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punktas tapo neįvykdomas, nes, nesuskaidžius butų į fiziÅ¡kai atskirtas ir funkcionaliai nepriklausomas dalis, kiekvienas asmuo, nurodytas 2017 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties 8 punkto lentelėse Nr. 4, 5, negalės asmeniÅ¡kai naudotis patalpomis.

Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ netenkino, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai nelaikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas procesui atnaujinti, nes minėta taikos sutartimi nebuvo atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka, o naudojimosi tvarka gali bÅ«ti nustatyta, nesukuriant atskirų, savarankiÅ¡kų nekilnojamojo turto vienetų.

21. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktÄ ).

22. PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡ esmės siekia įrodyti, kad Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 konstatavus, jog ginčo žemės sklype (teritorijoje) ((duomenys neskelbtini)), tribučio ar daugiabučio gyvenamojo namo statyba nėra galima, turi bÅ«ti pripažinta, kad naudojimosi dvibučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)), tvarka tampa neracionali, nustato nenaudingÄ namo naudojimÄ ir pažeidžia apeliantės poreikius.

23. IÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama, pripažinti galiojančiu sandorį JVS­2017? remiantis JVS­2016 (2.1 punktu) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteisti 10 000 Eur baudÄ ? nustatyti, kad atsakovams per 10 dienų neįvykdžius pagal Å¡io praÅ¡ymo 2 punktÄ teismo patenkinto reikalavimo, už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neįvykdytos dalies skaičiuojamos 0,05 proc. dydžio palÅ«kanos? pripažinti JVS­2016 ir JVS­2017 nutrauktomis ieÅ¡kovės reikalavimu dėl esminių kito partnerio (atsakovų) padarytų pažeidimų (CK 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

žymiai praleisto nekilnojamojo turto registracijos ieÅ¡kovės vardu termino, informacijos ieÅ¡kovei neteikimo, taip pat be ieÅ¡kovės sutikimo į faktiÅ¡kai tÄ pačiÄ (tam pačiam tikslui skirtÄ ir dėl to paties dalyko sudaroma) jungtinę veiklÄ Ä¯traukto naujo asmens? įpareigoti trečiÄ jį asmenį valstybės įmonę Registrų centrÄ nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieÅ¡kovės vardu bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į 21164/123772 dydžio idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį? įpareigoti trečiÄ jį asmenį valstybės įmonę Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti ieÅ¡kovės vardu bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į 21164/61886 dydžio idealiÄ jÄ dalį nebaigto statyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini)? pripažinti apsimestiniu, taip pat prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl niekiniu ir negaliojančiu, 2017 m. balandžio 19 d. tarp atsakovų ir D.

C. sudarytÄ jungtinės veiklos sutartimi įtvirtintÄ sandorį, patvirtintÄ Vilniaus m. 17­ojo notaro biuro notarės L. M.? pripažinti, kad atsakovai per trečiÄ jį asmenį R. M. sudarė sandorį dėl paskolos ir ieÅ¡kovei skolingi bei iki 2017 m. gruodžio 14 d. privalo grÄ Å¾inti 15 400 Eur.

24. Civilinėje byloje Nr. 2-4423-661/2017 pagal aukščiau paminėtus ieÅ¡kovės G. L. reikalavimus Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtino taikos sutartį. Taikos sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė taikos sutarties 1.1 punkte nurodytas lėšas sumokėjo, kad jungtinės veiklos pagrindu įgytų nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, priklausančios atsakovams V. T., I. T., ir dalį dvibučio gyvenamojo namo, statomo pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimÄ Nr. LSNS-01-160714-00141, 8 punkte buvo įtvirtinta pagal minėtÄ leidimÄ Nr. LNS-01-160714-00141 statomo dvibučio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.

25. Apeliantė, tenkinus jos praÅ¡ymÄ ir atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017, praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį minėtoje byloje ir tenkinti ieÅ¡kinį.

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl name, esančiame (duomenys neskelbtini), butų skaičiaus, ginčo dėl to nebuvo, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad ji siekia įgyti nuosavybės teisę į dalį statomo dvibučio gyvenamojo namo. Todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-446-656/2020 pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus, nėra naujai paaiÅ¡kėjusi iÅ¡nagrinėtos ir taikos sutartimi užbaigtos bylos aplinkybė.

Kitaip tariant, byloje nebuvo nagrinėjamas galimybės statomame dvisučiame name įrengti didesnį butų skaičių, klausimas, Å¡i aplinkybė nesudarė nei ieÅ¡kinio dalyko (byloje pareikÅ¡to reikalavimo), nei ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, t. y. reikalaudama nustatyti jai idealiÄ sias dalis žemės sklype bei statomajame name, ieÅ¡kovė nesirėmė faktu, kad name ketinama įrengti daugiau negu du butus. Taikos sutartimi buvo patvirtintos ieÅ¡kovės pasirinktos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), idealiosios dalys, ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė tai pat prašė nustatyti jai nekilnojamojo turto bÅ«tent idealiÄ sias dalis, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kad statomas gyvenamasis namas yra dvibutis (tÄ ji yra nurodžiusi ir savo ieÅ¡kinyje), todėl nėra aiÅ¡ku, kÄ keičia jos nurodoma aplinkybė dėl negalimumo dvibučiame name įrengti daugiau butų.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Taikos sutarties 8 punktu nėra atidalinta dalyvaujančių byloje asmenų nuosavybė, o tik nustatyta naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarka, todėl ieÅ¡kovės minimos teismo nutartys neturi įtakos taikos sutartyje aptartam naudojimosi tvarkos vykdymui. Kaip jau minėta, Taikos sutartimi taikos sutarties Å¡alys susitarė dėl dviejų butų (Taikos sutartyje įvardintų butu Nr. 1 ir Nr.

2) nuosavybės teisės įregistravimo nustatant pasirinktas idealiÄ sias dalis nuosavybėje, klausimas dėl butų skaičiaus name byloje nebuvo sprendžiamas, dėl daugiau kaip dviejų butų, kaip atskirų turtinių vienetų, įrengimo name nebuvo susitarta ir taikos sutartyje, be to, pažymėtina, kad ir statybų leidimas (kurį, beje ieÅ¡kinyje taip pat nurodė ieÅ¡kovė) buvo iÅ¡duotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ praÅ¡omos atnaujinti bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui turi tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020 teismas pasisakė, kad nėra galimybės suskaidyti dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) į daugiau kaip du butus.

IeÅ¡kovės atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Å¡alys buvo sudariusios tokio turinio susitarimÄ (kad bus įrengta daugiau negu du butai), negali lemti iÅ¡vados dėl proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, kadangi iÅ¡nagrinėtoje ir taikos sutartimi užbaigtoje byloje ji nebuvo nagrinėjimo dalykas, todėl paaiÅ¡kėjus, kad tokio Å¡alių užkulisinio (bet ne taikos sutartimi įtvirtinto susitarimo) įgyvendinti neįmanoma, tokia aplinkybė nedaro įtakos nei pačiam taikos sutarties teisėtumui, nei galimybei jÄ Ä¯vykdyti.

27. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusios esminės reikÅ¡mės bylai turinčios aplinkybės požymių, todėl pareiÅ¡kėjai neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų pagrindų egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino.

28. Atsakovas V. T. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 3 mėnesių termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nagrinėjamu atveju, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo eiga pareiÅ¡kėjai prasidėjo 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020, kuria apeliantė remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikė 2020 m. birželio 2 d., t. .y. nepraleidusi 3 mėnesių termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teismas Å¡iuo atveju pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rasa GudžiÅ«nienė