ec73ea5f-d67f-4a3a-b600-143b35246cf6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-146-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.4; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. S. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Ž. S. 2017-02-24 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė skundÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus sprendimÄ ;

2) panaikinti VSDFV sprendimÄ ;

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos kompensuojamo uždarbio dydį, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, ir pateikti pareiÅ¡kėjai informacijÄ apie jo apskaičiavimÄ ;

4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naujÄ sprendimÄ , kuriame, skaičiuojant pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2016-11-21 iki 2018-08-16 (iki vaikui sueis dveji metai), bÅ«tų taikomas perskaičiuotas pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamasis uždarbis, neapribotas įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir nuostatų 7 punkte nustatytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu;

5) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus žyminio mokesčio ir kitų pareiÅ¡kėjos galimai patirsimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 2016-12-08 kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama skirti motinystės paÅ¡alpÄ už 2016-08-16 gimusį vaikÄ už laikotarpį nuo 2016-11-21 iki kol vaikui sueis dveji metai. VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu nusprendė skirti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ , pritaikant dienos kompensuojamojo darbo užmokesčio ribÄ , t. y. pirmaisiais vaiko auginimo metais 70 proc., o antraisiais vaiko auginimo metais 40 proc. dienos kompensuojamojo darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimu kreipėsi į VSDFV, kuri pareiÅ¡kėjos skundo netenkino.

PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas ginčijamame sprendime nepasisakė, kodėl skiriant motinystės paÅ¡alpÄ yra taikomas maksimalus dienos kompensuojamo uždarbio dydis, o ne pareiÅ¡kėjos, kaip apdrausto asmens, kompensuojamasis uždarbis. Pažymėjo, kad toks atsakovo sprendimu nustatytas paÅ¡alpos dydis pažeidžia konstitucinius principus bei prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniams ir negali bÅ«ti suderintas su tėvystės atostogų instituto tikslu ir paskirtimi. Be to, yra pažeidžiamas ir pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių principas, nes pareiÅ¡kėja, mokėdama dideles valstybinio socialinio draudimo įmokas, tikėjosi ir atitinkamos paÅ¡alpos už motinystės atostogas.

Taip pat nėra užtikrinamas konstitucinis asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, nes dirbančių tėvų, kurie valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui moka nuo visų pajamų, teisinė padėtis yra vienoda, tačiau tėvystės atostogų paÅ¡alpoms apskaičiuoti taikant maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį jos yra traktuojamos skirtingai. Toks vienodoje padėtyje esančių asmenų nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas.

PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpa už vaiko priežiÅ«ros atostogų laikotarpį nuo       2016-11-21 iki 2018-08-16 (iki vaikui sueis dveji metai) apskaičiuota taikant maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, apskaičiuotÄ vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (74,37 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), atsakovas ginčijamu sprendimu motinystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjai apskaičiavo taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus perskaičiavus pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, paskirtos motinystės paÅ¡alpos dydis nepasikeistų.

Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundÄ nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsakovas. Papildomai pastebėjo, jog pasikeitus pareiÅ¡kėjos kompensuojamajam uždarbiui, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa vis tiek turi bÅ«ti apskaičiuojama pagal maksimalų kompensuojamÄ jį uždarbį, todėl keisti priimtÄ sprendimÄ yra netikslinga, toks keitimas bÅ«tų formalus ir nepakeistų paskirtos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors skundžiamame sprendime yra nurodyti ne visi įstatymo ir nuostatų punktai, kurie priimant sprendimÄ faktiÅ¡kai buvo pritaikyti, tai savaime negali lemti ir Å¡iuo konkrečiu atveju nelėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei jo panaikinimo.Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a :             Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016-12-08 praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos skyrimo laikotarpiu nuo 2016-11-21 iki vaikui sukaks dveji metai.VSDFV Vilniaus skyrius 2016-12-12 sprendimu Nr. 6-24-20285 pareiÅ¡kėjai paskyrė 996,81 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už pirmuosius vaiko metus ir 569,6 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už antruosius vaiko metus.

PareiÅ¡kėja, nesutikdamas su tokiu motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau VSDFV 2017-01-27 sprendimu Nr. (11.1E)I-542 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtos motinystės paÅ¡alpos apskaičiavimo, taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86, (toliau – ir Nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo                         2016-01-01 iki 2017-04-21).Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, o minėto straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Nuostatų 7 punkte taip pat buvo nustatyta, kad paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumos, o, vadovaujantis Nuostatų 10 punktu, maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (74,37 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), todėl atsakovas ginčijamu sprendimu motinystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjai apskaičiavo taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Taigi matyti, kad atsakovas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ vadovavosi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei Nuostatose įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias motinystės paÅ¡alpa apskaičiuojama taikant maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. PareiÅ¡kėjos teigimu, toks motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydžio ribojimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018-01-24 nutarimu pripažino, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis (2011-12-15 redakcija;

Žin., 2011, Nr. 160-7569) tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, Nuostatų 7 punktas (2012-08-21 redakcija; Žin., 2012, Nr. 99-5052) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti atostogų vaikui prižiÅ«rėti pradžios mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, bei Nuostatų 10 punkto                      (2011-12-28 redakcija;

Žin., 2011, Nr. 164-7820) pirmoji pastraipa tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) paÅ¡alpoms apskaičiuojamas pagal einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ , neprieÅ¡taravo Konstitucijai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamoje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011-12-15 redakcija) nustatęs maksimalų atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos, grindžiamos socialiniu draudimu, dydį, įgyvendino iÅ¡ Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko) jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies, kylančiÄ diskrecijÄ pasirinkti, iÅ¡ kokių Å¡altinių bus finansuojama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama, ir nustatyti Å¡ios paramos dydžius, inter alia tokius, kurie nebÅ«tinai atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį.

Nustatęs maksimalų atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos dydį, kai nenustatyta pajamų riba, nuo kurios valstybinio socialinio draudimo įmokos nemokamos, įstatymų leidėjas, vadovaudamasis konstituciniais valstybės socialinės orientacijos ir socialinio solidarumo principais (be kita ko, tuo, kad didesnį atlyginimÄ gaunantys asmenys gali daugiau prisidėti prie socialinei paramai reikalingų lėšų sukaupimo), siekė užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumÄ ir visų Å¡ioje sistemoje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrÄ , taip pat tam tikra apimtimi paskirstyti įsipareigojimų vykdymo naÅ¡tÄ visuomenės nariams.

Nėra pagrindo teigti, kad toks paskirstymas buvo konstituciÅ¡kai nepagrįstas, neproporcingas ar paneigė valstybės socialinę orientacijÄ ir iÅ¡ Konstitucijos valstybei kylančius įpareigojimus. Vadinasi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011-12-15 redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies įstatymų leidėjui kylantys Å¡eimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos teiginiai apie netinkamai apskaičiuotÄ jai skirtÄ motinystės paÅ¡alpÄ yra nepagrįsti. VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai vadovavosi sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Nuostatų bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis ir motinystės paÅ¡alpÄ pareiÅ¡kėjai apskaičiavo pagal tuo metu galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas turėtų bÅ«ti naikintinas, kaip neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepakankamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis, teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos teiginiais nesutinka.

Vertinant ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo turinį matyti, kad yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Nors nurodytų teisės aktų nuostatų turinys ginčijamame sprendime nėra atskleidžiamas, toks pažeidimas šiuo atveju laikytinas formalaus pobūdžio, savaime nelemiantis sprendimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad ginčijamame sprendime nurodyta koks yra maksimalus dienos kompensuojamojo uždarbio dydis, detalizuota koks yra pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis, pateikta motinystės pašalpos apskaičiavimo tvarka, todėl iš tokio sprendimo turinio aišku kaip motinystės pašalpa pareiškėjai buvo apskaičiuota ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis tai buvo padaryta.Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad ginčijami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas, VSDFV sprendimas yra laikytini teisėtais bei pagrįstais ir priimtais tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

Kadangi pagrindiniai pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo netenkinami, nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos kompensuojamo uždarbio dydį, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dydis, ir pateikti pareiÅ¡kėjai informacijÄ apie jo apskaičiavimÄ taip pat įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti naujÄ sprendimÄ , kuriame, skaičiuojant pareiÅ¡kėjai priklausančiÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2016-11-21 iki 2018-08-16 (iki vaikui sueis dveji metai), bÅ«tų taikomas perskaičiuotas pareiÅ¡kėjos dienos kompensuojamasis uždarbis, neapribotas įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir nuostatų 7 punkte nustatytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus žyminio mokesčio ir kitų pareiÅ¡kėjos galimai patirsimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas pažymi, kad netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimų, netenkintinas ir jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Ž. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

TeisėjaiMefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zaborovska                            Â