2021-07-07 Nr. AB-14052-3-61-3-01969-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2281-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01969-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dargita“, Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. CSPR-108 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Inspekcijos 2020 m. kovo 23 d. raštą Nr. (2.34E)-2D-3912 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Inspekcija statytojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dargita“ už savavališką paviljono statybą 2013 m. rugsėjo 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130917-00080 (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 80), 2013 m. rugsėjo 18 d. – savavališkos statybos aktus: Nr. SSA-20-130918-00081 už savavališką akmens grindinio šaligatvio ir betono trinkelių šaligatvio statybą (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 81) ir Nr. SSA-20-130918-00082 už savavališką automobilių aikštelės statybą (toliau – ir savavališkos statybos aktas Nr. 82) (toliau kartu – ir savavališkos statybos aktai), ir 2013 m. rugsėjo 18 d. reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriais iš statytojos buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 17 d. savo lėšomis nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančius statinius: paviljoną, šaligatvius ir automobilių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Atitinkamai Inspekcijos Kauno skyrius 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. (15.12)-2D-15770 Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) ir VĮ Registrų centro Kauno filialą (toliau – ir Kauno skyrius) informavo apie statytojai surašytus savavališkos statybos aktus ir pateikė šių sprendimų kopijas. Inspekcija, konstatavusi, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)), Kaune (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), šalinimo. Nagrinėjant bylą (Nr. e2-3645-752/2017) paaiškėjo naujos aplinkybės dėl statytojos 2016 m. spalio 27 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir deklaracija) pagrindu įregistruotus statinius nekilnojamojo turto registre bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. S. 2009 m. liepos 20 d. išduotą rašytinį pritarimą prekybinio kiosko išplėtimo ir aikštelės įrengimo supaprastintam projektui.

2.2. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2017 m. birželio 7 d. patikrinimo akte Nr. DTA-5-(15.39) konstatavo, jog deklaracija neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas statytoja negalėjo įgyvendinti statytojo teisės. Inspekcija 2017 m. liepos 17 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti rašytinio pritarimo ir deklaracijos galiojimą bei įpareigoti statytoją pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 Inspekcijos ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino deklaracijos galiojimą, o statytoją įpareigojo: išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis dėl prekybos pastato Nr. 1, prekybos pastato Nr. 2 ir aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), iš viešojo registro, savo lėšomis nugriauti (išardyti) prekybos pastatą Nr. 1, prekybos pastatą Nr. 2 ir aikštelę, esančius, (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-608-945/2019 teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.3. Inspekcija 2019 m. liepos 4 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), ir surašė 2019 m. liepos 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1542-(15.31), kuriame konstatavo, kad akmens grindinio šaligatvis ir betono trinkelių šaligatvis, dėl kurių 2013 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 81 ir privalomasis nurodymas Nr. 69, patenka į aikštelės, įregistruotas deklaracijos pagrindu, ribas, o situacija nuo 2013 m. rugsėjo 17 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 80 ir privalomasis nurodymas Nr. 70, nėra pasikeitusi. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre deklaracijos pagrindu įregistruoti prekybos pastatas Nr. 1 bei prekybos pastatas Nr. 2 yra faktiškai sujungti ir funkcionuoja kaip vienas statinys, o, remdamasi matininko E. K. 2016 m. spalio 27 d. sudarytos kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nustatė, kad likusios neįregistruotos paviljono dalies techniniai parametrai yra 12,49 m ir 9,83 m, aukštis – 3,67 m, plotas – 122,78 kv. m. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. patikslino ieškinį.

2.4. Administracija 2019 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prie kurio buvo pridėtos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 25 d. išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 25 d. kadastro žemėlapio ištraukų, kadastrinių matavimų brėžinio ištraukų, kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų ir savivaldybės mero 2019 m. liepos 9 d. potvarkio Nr. M-125 „Dėl V. Š. pavadavimo“ kopijos. Pagal nekilnojamojo turto registre esančią informaciją Nr. (duomenys neskelbtini), kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1-61 (toliau – ir kelias (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o šio kelio įregistravimo pagrindas – 2016 m. kovo 10 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (toliau – ir 2016 m. kovo 10 d. kadastro byla), įrašas galioja nuo 2016 m. birželio 2 d. Inspekcija, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes dėl kelio (duomenys neskelbtini) ir automobilių aikštelės, kaip šio kelio sudėtinės dalies, įregistravimo viešajame registre bei apginti viešąją interesą, 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. (2.34E)-2D-3507 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Kauno filialą, prašydama pateikti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu buvo pakeisti kadastro duomenys ir įregistruota aikštelė, dėl kurios buvo surašyti savavališkos statybos aktai. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius Inspekciją informavo 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. S-15536 (14.1E). Atitinkamai, Inspekcija 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. (2.34E)-2D-3912 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama spręsti klausimą dėl aikštelės įregistravimo panaikinimo, kadangi savavališkai įrengta aikštelė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre be teisinio pagrindo, taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris yra praleistas, kadangi apie minimų aikštelių įregistravimą nekilnojamojo turto registre Inspekcija sužinojo tik bylos metu. Tačiau Komisija 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu termino paduoti skundą neatnaujino bei atsisakė priimti Inspekcijos 2020 m. kovo 23 d. raštą.

2.5. Dėl praleisto termino Inspekcija nurodė, jog jai 2019 m. liepos 18 d. patikslinus ieškinį, Administracija 2019 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog „<...> ginčo Aikštelės dalis – 667,29 kv. m patenka į gatvės ribas ir yra gatvės – (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis, jos priklausinys <...>. Gatvės 2016-03-10 kadastrinių matavimų brėžinyje įrašyta „Pastaba: 2016 03 10 kadastrinių matavimų metu tikslinta automobilių stovėjimo aikštelė (c) ruože 18-20“. Inspekcija, atsižvelgdama į Administracijos atsiliepime nurodytas naujas faktines aplinkybes, į tai, jog prie atsiliepimo nebuvo pridėta nei 2016 m. kovo 10 d. kadastro byla, nei dokumentai, patvirtinantys 667,29 kv. m automobilių aikštelės statybą bei statybos darbų užbaigimą pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat į tai, kad Inspekcijai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo (ir iki šiol nėra) įteiktas administracijos atsiliepimas, 2020 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi tarnybinės pagalbos į Kauno filialą, kad šis informuotų, kokiu teisiniu pagrindu buvo pakeisti kadastro duomenys ir įregistruota aikštelė, dėl kurios buvo surašyti savavališkos statybos aktai, ar būtų galimybė atvykti ir kada bei susipažinti su nurodytais dokumentais ir gauti jų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (jei tokie yra). Inspekcija iki šiol jokių dokumentų iš Kauno skyriaus nėra gavusi.

2.6. Siekdama išsiaiškinti 667,29 kv. m automobilių aikštelės įregistravimo nekilnojamojo turto registre aplinkybes, 2020 m. kovo 23 d. raštu VĮ Registrų centro prašė spręsti klausimą dėl aikštelės įregistravimo panaikinimo, kadangi savavališkai įrengta aikštelė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) be teisinio pagrindo, taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris yra praleistas, kadangi apie minimų aikštelių įregistravimą NTR Inspekcija sužinojo tik bylos metu. Komisija 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu atmetė Inspekcijos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Komisija nusprendė, kad Inspekcijai apie VĮ Registrų centro 2016 m. birželio 2 d. sprendimą įregistruoti 667,29 kv. m automobilių aikštelę kaip savivaldybės nuosavybę turėjo būti žinoma nuo 2019 m. liepos 30 d., t. y. sekančios dienos po administracijos 2019 m. liepos 29 d. atsiliepimo pateikimo per EPP.

2.7. Nesutikdama su Komisijos sprendimu, Inspekcija nurodė, jog jai iki šiol Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nėra įteiktas administracijos atsiliepimas; nei iš savivaldybės atsiliepimo, nei iš priedų, pateiktų su šiuo atsiliepimu, nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir / ar suprantama, kad, siekiant įregistruoti nuosavybės teisę į statinį, VĮ Registrų centrui užtektų pateikti tik 2016 m. kovo 10 d. kadastro bylą. Atsižvelgdama į tai, jog nekilnojamojo turto registre kitokių duomenų, nei 2016 m. kovo 10 d. kadastro byla apie 667,29 kv. m automobilių aikštelės įregistravimą, kaip kelio (duomenys neskelbtini) sudėtinę dalį, nebuvo, Inspekcija 2020 m. vasario 24 d. raštu Kauno skyriaus prašė suteikti informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, kurie iki šiol nėra Inspekcijai pateikti.

2.8. Pagal Inspekcijos ieškinį teisme yra nagrinėjama byla dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini). Inspekcija, dar 2013 m. rugsėjo 18 d. konstatavusi savavališką automobilių aikštelės statybą, 2013 m. spalio 3 d. raštu informavo Kauno filialą ir Administraciją apie statytojai surašytus savavališkos statybos aktus. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statytoja, be kitų statinių, savavališkai taip pat pastatė ir automobilių aikštelę, 2013 m. rugsėjo 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. 82 bei privalomąjį nurodymą Nr. 68, o suėjus šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, ieškiniu kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališką statybą. Inspekcija nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki pat dabar siekia, kad statytojos savavališkai pastatytais statiniais, tarp jų – ir automobilių aikštele, užimta valstybinė žemė būtų atlaisvinta, tačiau VĮ Registras centras, nors ir buvo informuotas apie surašytus savavališkos statybos aktus, visiškai nepagrįstai ir nesant teisinio pagrindo kaip savivaldybės nuosavybę įregistravo 667,29 kv. m automobilių aikštelę kaip kelio (duomenys neskelbtini) sudėtinę dalį. Savavališka automobilių aikštelės statyba konstatuota dar 2013 m. rugsėjo 18 d. ir šis pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną iki šiol.

2.9. Valstybinė žemė yra specifinis objektas, palyginant su kitais nekilnojamojo turto objektais, ir ši išvada yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinime (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Inspekcija šiuo atveju negina savo pažeistų subjektinių teisių, o yra laikytina subjektu, ginančiu viešąjį ir valstybės interesą, turinčiu teisę bei pareigą reikalauti, kad statinių statyba būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų. Aplinkybę dėl Inspekcijos ginamo viešojo intereso patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 8SD-2303-(14.8.7.) „Dėl tarnybinės pagalbos“, kuriame teigiama, jog valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (neprieštaravimas) įteisinti kitus statinius valstybinėje žemėje išduotas UAB „Dargita“ nebuvo, todėl tarnyba laiko, jog prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeidžiant viešąjį interesą.

2.10. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020, kurioje, esant analogiškai situacijai kaip nagrinėjama šiuo atveju, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, panaikino Kauno skyriaus sprendimą.

2.11. Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos, remiantis tik Administracijos, atstovavusios savivaldybę, 2020 m. balandžio 24 d. atsiliepimu Nr. (33.194)R-1488 bei neįvertinus tai, jog Inspekcija, 2020 m. vasario 24 d. raštu prašė suteikti tarnybinę pagalbą ir informuoti bei gauti dokumentų kopijas, kurių iki šiol nėra gavusi. Pareiškėjo manymu, Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus Inspekcijos 2020 m. kovo 23 d. rašte išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teisės aktuose įtvirtinta komisijos diskrecijos teisė skundo padavimo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ar nesvarbiomis, negali būti vertinama kaip komisijos absoliuti teisė, siekiant pateisinti neteisėtus Kauno skyriaus veiksmus, nepriklausomai nuo to, kokios faktinės aplinkybės susiklostė Inspekcijai siekiant sužinoti ir susipažinti su Kauno skyriui pateiktų dokumentų turiniu. Kauno skyriaus bei Komisijos veiksmai turi būti teisėti – pagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir tinkamai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, juo labiau, kad Kauno skyriaus funkcija yra tik išviešinti duomenis, bet ne legalizuoti neteisėtą statinių statybą, o Komisijos – teritorinių filialų, tarp jų – ir Kauno skyriaus, veiklos kontrolė (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 str.). Ir ši centrinio registratoriaus funkcija, Inspekcijos nuomone, privalo būti vykdoma tinkamai, nepateisinant ir netoleruojant akivaizdžiai neteisėtų Kauno skyriaus veiksmų.

3. Atsakovas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Byloje ginčo dalykas yra Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su kelio kadastro duomenų patikslinimu ir kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimu, nėra aktualios sprendžiant, ar pagrįstai Komisija neatnaujino Inspekcijai termino skundui paduoti, kadangi Komisija vertino procedūrines kliūtis skundo nagrinėjimui, o pačio kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo teisėtumo nenagrinėjo.

3.2. Pareiškėjas neveikė tinkamai ir įstatyme nustatytais terminais, nes prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą Komisijai pateikė tik 2020 m. kovo 23 d. Inspekcija pripažįsta, kad civilinėje byloje buvo pateiktas Administracijos atsiliepimas ir šio atsiliepimo priedai. Skunde Komisijai Inspekcija nurodė, kad apie kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojo civilinės bylos metu, tačiau nenurodė, kurią dieną. Atsižvelgiant į tai, kad Registrų centras nėra civilinės bylos proceso dalyviu, Komisijai priimant 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą ir nustatant datą, nuo kurios Inspekcijai tapo žinoma apie Kadastro tvarkytojo sprendimą, buvo vadovautasi Administracijos pateiktais dokumentais. Registrų centras palaiko savo poziciją, kad apie kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą pareiškėjui galėjo būti žinoma jau nuo 2020 m. liepos 30 d. (kuomet atsiliepimas buvo įkeltas į EPP). Šiuos duomenis galėtų nustatyti teismas, patikrindamas, kada Inspekcija susipažino su byloje esančiais dokumentais. Pačios Inspekcijos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apie atsiliepimą ir jo priedus jai tapo žinoma vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d.

3.3. Inspekcijos prašyme nurodyta aplinkybė – 2020 m. vasario 24 d. kreipimasis į Registrų centro Kauno skyrių, nėra objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėjas neturėjo galimybės paduoti prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir patį prašymą laiku, nes ji priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Nėra suprantama, kodėl pareiškėjas tiek laiko delsė kreiptis į kadastro tvarkytoją dėl papildomų dokumentų gavimo, ar tiesiai į Komisiją.

3.4. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Ginčo atveju pareiškėjas yra valstybės institucija, kuriai turėtų būti taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo, sąžiningumo, aktyvumo ir operatyvumo standartai, tačiau pareiškėjas, vadovaudamasis ginamu viešuoju interesu, šių standartų nepaiso. Net ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo kilęs ginčas dėl išimtinei valstybės nuosavybei priskirto žemės sklypo, t. y. viešojo intereso, negali pateisinti pernelyg ilgo delsimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymėjo, kad Inspekcijos nurodyti argumentai nepaneigia aplinkybės, jog Inspekcija yra susipažinusi su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 29 d. atsiliepimu civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019 (dabar Nr. e2-119-752/2020) ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Pati Inspekcija nurodo, kad apie aikštelės, kaip kelio sudėtinės dalies, registraciją sužinojo civilinės bylos nagrinėjimo metu iš atsiliepimo. Inspekcijos teiginiai, kad iki šiol atsiliepimas jai nėra įteiktas, nėra reikšmingi. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2580-947/2020, kurioje Inspekcija dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019 Inspekcija pareiškė patikslintą ieškinį dėl statinių (jų dalies), kurie nėra ir nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre UAB „Dargita“ nuosavybės teise ir dėl kurių teisėtumo nėra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šio atsiliepimo gavimo data EPP yra 2019 m. rugpjūčio 30 d., o Inspekcija savo atsiliepimą šioje byloje pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d., todėl laikytina, kad su nurodytomis atsiliepime aplinkybėmis susipažino 2019 m. rugsėjo 2 d.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde išsamiai pasisakoma apie 667,29 kv. m aikštelės, kaip kelio sudėtinės dalies, sukūrimo teisėtumą ir įregistravimą, tačiau teismas neatlieka funkcijų, kurios yra priskirtos viešojo administravimo subjektui. Įvertinęs tai, kad Komisija sprendimu sprendė ir pasisakė tik termino atnaujinimo klausimu, o Inspekcijos skundo argumentų dėl aikštelės registracijos teisėtumo nenagrinėjo, kadangi skundo nepriėmė, šių argumentų ir aplinkybių teismas nevertino, o pasisakė dėl ginčijamo Komisijos sprendimo termino atnaujinimo klausimu.

7. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

8. Teismas nustatė, kad Kauno filialas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu, kuris buvo įformintas registro įrašu nekilnojamojo turto registre, Kauno miesto savivaldybės prašymu patikslino kelio – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2016 m. kovo 10 d. kelio kadastro duomenų bylos pagrindu. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016 m. birželio 2 d. sprendimo pareiškėjui neįteikė ir neturėjo įteikti, nes šis sprendimas buvo priimtas dėl trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės kelio kadastrinių duomenų įregistravimo (patikslinimo) nekilnojamojo turto registre.

9. Iš „Liteko“ duomenų ir bylos medžiagos (Administracijos 2019 m. liepos 29 d. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019) teismas nustatė, kad Administracijos atsiliepimas byloje buvo pateiktas 2019 m. liepos 29 d., priimtas 2019 m. rugpjūčio 19 d. teisėjos rezoliucija ir 2019 m. rugsėjo 25 d. lydraščiu išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir pareiškėjui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Inspekcijai apie atsiliepimą buvo žinoma vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d. Šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, kuris skunde nurodo, jog teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntė atsiliepimą, tačiau be priedų. Teismas pažymėjo, jog Administracijos 2019 m. liepos 29 d. atsiliepime visi pridedami priedai yra aiškiai išvardyti, nurodant, jog pridedamas nekilnojamojo turto registro išrašas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro kadastro žemėlapio, kadastrinių matavimų brėžinio ištraukos, taip pat kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys, todėl, gavus atsiliepimą, Inspekcijai neabejotinai buvo žinoma ir apie jo priedus.

10. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, išdėstytu skundžiamame sprendime, kad Inspekcijos 2019 m. kovo 23 d. skunde išdėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes Inspekcija nenurodė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam pateikti skundą dėl 2016 m. birželio 2 d. sprendimo nuo sužinojimo apie jį momento (kaip nustatyta byloje vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nurodė kitas priežastis, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, t. y. termino praleidimą siejo su tuo, jog iš pateiktų atsiliepimo ir su juo pateiktų priedų Inspekcijai nebuvo ir negalėjo būti suprantama, kad, siekiant įregistruoti nuosavybės teises į statinį, Registrų centrui pakako pateikti tik 2016 m. kovo 10 d. kadastro duomenų bylą, todėl į 2020 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į Kauno skyrių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi operatyviai, nes apie ginčijamą 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojo vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d., tačiau į atsakovo skyrių dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi tik 2020 m. vasario 24 d. raštu, t. y. po penkių mėnesių.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negina savo pažeistų subjektinių teisių, o yra laikytinas subjektu, turinčiu teisę bei pareigą reikalauti, kad statinių statyba būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. ginančiu viešąjį interesą, teismas akcentavo, kad net ir tuo atveju, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo, subjektas negali turėti daugiau teisių nei asmenys, ginantys savo pažeistas teises.

12. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. CSPR-108 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti bei įpareigoti Komisiją pakartotinai nagrinėti Inspekcijos 2020 m. kovo 23 d. raštą. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

III. 13. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Inspekcijos skundą tenkinti.

14. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus Inspekcijos skunde išdėstytus argumentus, 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovės teiktus paaiškinimus ir teisinį reglamentavimą, neatsižvelgus į tai, kad Inspekcija šiuo atveju gina pažeistą viešąjį interesą, o VĮ Registrų centras, kuris Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 3 d. raštu buvo informuotas apie surašytus savavališkos statybos aktus, įregistruodamas kaip savivaldybės nuosavybę į 667,29 kv. m automobilių aikštelę, kaip kelio (duomenys neskelbtini) sudėtinę dalį, veikė priešingai nei numatė teisės aktai ir minėtą teisinę registraciją atliko neturėdamas tam jokio pagrindo. Be to, Inspekcijos nustatytas viešojo intereso pažeidimas, t. y. statiniais, tarp jų – ir automobilių aikštelė, užimta valstybinė žemė, yra trunkamojo pobūdžio, todėl teismo skundžiamas sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad:

14.1. Nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo įvertinti Inspekcijos atstovės teikti paaiškinimai 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu ir Inspekcijos skunde nurodyti argumentai dėl automobilių aikštelės savavališkos statybos fakto, teismas šių įrodymų išsamiai neištyrė, neįvertino, skundžiamame sprendime nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė pareiškėjo nurodytus įrodymus, t. y. tik formaliai konstatavo, jog „nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Inspekcija, 2020-02-24 raštu kreipdamasi į Kauno skyrių, dėl, jos teigimu, nepakankamai aiškių ir suprantamų aikštelės registravimo aplinkybių, elgėsi operatyviai. Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie ginčijamą 2016-06-02 sprendimą sužinojo vėliausiai 2019-09-26, tačiau į atsakovo skyrių dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi tik 2020-02-24 raštu, t. y. po penkių mėnesių, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėja elgėsi operatyviai“.

14.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, esant analogiškai situacijai kaip nagrinėjama šiuo atveju. Toje byloje Komisija, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, panaikino Kauno filialo sprendimą, t. y. Komisija „<...> nustačiusi, kad ginčijamas kadastro tvarkytojo 2017 m. spalio 16 d. sprendimas, įformintas registro įrašu, priimtas ne Inspekcijos atžvilgiu, apie šį sprendimą ji nebuvo informuota ir tik susipažinusi su byloje saugomais dokumentais ir juos išanalizavusi, suvokė aptariamo sprendimo esmę, todėl tenkino prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį bei į tai, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, pareiškėjas mano, kad yra negalima tokia situacija, kuomet, esant analogiškai situacijai, Komisija taiko skirtingus standartus ir priima skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, o teismas skundžiamame sprendime apie tai nepasisako.

15. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad:

15.1. Teismas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl savavališkos statybos aktų, nes šie aktai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimų – juose nėra nekilnojamajam daiktui identifikuoti būtinų duomenų – unikalaus numerio, tikslaus adreso, net pačiuose savavališkos statybos aktuose aprašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neatitinka kadastro byloje užfiksuotų duomenų. Tai reiškia, kad kadastro tvarkytojas neturėjo jokios galimybės nustatyti, kad savavališkos statybos aktuose užfiksuota ginčo aikštelė ar jos dalis. Be to, jei teismas būtų vertinęs ir pasisakęs dėl savavališkos statybos aktų, tai reikštų, kad jis sprendžia ginčą iš esmės ir tiria 2016 m. birželio 2 d. sprendimo priėmimo aplinkybes, o tai nėra galima, kol nėra išspręstas klausimas dėl termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime pagrįstai ir teisėtai buvo vertinamos tik tos aplinkybės, kurios yra svarbios sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, t. y. nustatant, nuo kada Inspekcijai buvo žinoma apie kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą ir ar pareiškėjas veikė operatyviai, paduodamas skundą Komisijai. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad Inspekcija apie ginčijamą 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojo vėliausiai 2019 m. rugpjūčio 26 d. iš civilinės bylos, kuri yra elektroninė ir joje buvo pateiktas Administracijos atsiliepimas su priedais. Be to, pareiškėjo atstovė 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad Inspekcijai 2019 m. spalio 3 d. jau buvo žinoma apie kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą patikslinti kelio kadastro duomenis (posėdžio garso įrašo 30 min. 10 s.).

15.2. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020 esančios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020 buvo ginčijamas Komisijos sprendimas, kuriuo ji Inspekcijai atnaujino terminą skundui dėl kadastro tvarkytojo sprendimo paduoti, šiuo atveju sprendžiama, ar Komisija pagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį sutinka, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti nagrinėjami tik tie skundžiamo Komisijos sprendimo motyvai, kurie buvo jame nurodyti, o visi kiti skunde VĮ Registrų centro nenagrinėti motyvai neturėjo būti vertinami, kaip teismas ir pasisakė. Taigi, ir argumentai, susiję su aikštelės teisėtumu ar įregistravimo aplinkybėmis, pagrįstai šioje byloje nebuvo vertinami. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą be priedų, turėjo galimybę susisiekti su pastarosios atstove ir prašyti pateikti 2019 m. liepos 29 d. atsiliepimo priedus susipažinti. Tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo mėginta susisiekti su Kauno miesto savivaldybės administracija ar kitaip gauti priedus prie į el. bylą pateikto atsiliepimo susipažinti. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sukliudė kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą apskųsti nepraleidus termino, todėl, kaip sprendime nurodė teismas, pareiškėjas nesielgė operatyviai, ir prašymas atnaujinti praleistą terminą nebuvo paduotas per protingą laiko tarpą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. CSPR-108 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimų“, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. kovo 23 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 23 d. skundą pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui apie ginčijamą kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą tapo žinoma vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d., gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019, kuriame visi pridedami priedai yra aiškiai išvardyti, nurodant, jog pridedamas nekilnojamojo turto registro išrašas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro kadastro žemėlapio, kadastrinių matavimų brėžinio ištraukos, taip pat kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas elgėsi operatyviai, nes apie ginčijamą 2016 m. birželio 2 d. sprendimą sužinojęs vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d., į atsakovo skyrių dėl tarnybinės pagalbos kreipėsi tik 2020 m. vasario 24 d. raštu, t. y. po penkių mėnesių. Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad Inspekcija nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti skundą dėl 2016 m. birželio 2 d. sprendimo nuo sužinojimo apie jį momento (vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d.).

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Inspekcijos išdėstytų argumentų ir teiktų paaiškinimų teismo posėdyje dėl automobilių aikštelės savavališkos statybos fakto, neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija šiuo atveju gina viešąjį interesą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, esant analogiškai situacijai kaip nagrinėjama šiuo atveju. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad vieno mėnesio terminą skundui dėl 2016 m. birželio 2 d. sprendimo paduoti praleido, nes apie šį sprendimą sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, o visos aplinkybės apie šį Sprendimą tapo žinomos tik po to, kai Registrų centro Kauno padalinys 2020 m. kovo 2 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruotos aikštelės.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje, kuris nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijos atsisakymas nagrinėti skundą dėl to, jog buvo praleistas skundo padavimo terminas, sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).

22. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

23. Nekilnojamojo turto registro įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo (įrašo nekilnojamojo turto registre) paduoti. Pareiškėjas Komisijai pateiktame 2020 m. kovo 23 d. prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodė iš esmės vienintelę aplinkybę, kad apie minimą įrašą sužinojo tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl 2020 m. vasario 24 d. kreipėsi į Registrų centro Kauno skyrių dėl tarnybinės pagalbos, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu buvo įregistruota aikštelė, o šis 2020 m. kovo 2 d. raštu pateikė informaciją, kurioje nebuvo nurodytas aikštelės įregistravimo pagrindas nekilnojamojo turto registre. Jokių kitų aplinkybių dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas minėtame prašyme nenurodė, todėl, vertinant skundžiamo Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. CSPR-108 teisėtumą ir pagrįstumą, skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde papildomai akcentuojamos aplinkybės dėl viešojo intereso gynimo neturi teisinės reikšmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teismas, net ir tuo atveju, kai įstatyme nustatyti subjektai kreipiasi į teismą, gindami viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių, įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių tais atvejais, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, o net jei ir suteiktų, tai kiltų klausimas dėl tokių privilegijų, lengvatų ar išimčių atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui (2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-80/2007).

25. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apie kadastro tvarkytojo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą pareiškėjui tapo žinoma vėliausiai 2019 m. rugsėjo 26 d., gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-35-752/2019, kuriame išvardinti priedai, be kita ko, ir nekilnojamojo turto registro išrašas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į atsakovo skyrių dėl tarnybinės pagalbos pareiškėjas kreipėsi tik 2020 m. vasario 24 d. raštu, t. y. po beveik penkių mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Inspekcija 2020 m. vasario 24 d. raštu kreipdamasi į Registrų centro Kauno skyrių, dėl jos teigimu nepakankamai aiškių ir suprantamų aikštelės registravimo aplinkybių, elgėsi operatyviai.

26. Pareiškėjo manymu, Inspekcijai visos aplinkybės tapo žinomos tik po minėto 2020 m. kovo 2 d. atsakymo gavimo, tačiau, kaip pats pareiškėjas Komisijai teiktame 2020 m. kovo 23 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, šiuo atsakymu pateiktoje informacijoje nebuvo nurodytas aikštelės įregistravimo pagrindas nekilnojamojo turto registre. Taigi iš šio pareiškėjo prašymo lieka neaišku, kokios aplinkybės, susijusios su ginčijamo 2016 m. birželio 2 d. akto priėmimu, jam tapo žinomos po Registrų centro Kauno skyriaus 2020 m. kovo 2 d. pateikto atsakymo, kurių iki tol jis nežinojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo 2020 m. kovo 23 d. skundą.

27. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo teiktų paaiškinimų ir įrodymų dėl automobilių aikštelės savavališkos statybos fakto, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. CSPR-108, kuriuo atmestas jo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti 2020 m. kovo 23 d. skundą, tačiau jokių reikalavimų, susijusių su minėtos aikštelės savavališka statyba, pareiškėjas nereiškė, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra sprendžiamas kadastro tvarkytojo 2019 m. birželio 2 d. sprendimo (įrašo nekilnojamojo turto registre) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagal skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas neturėjo pagrindo vertinti šių pareiškėjo argumentų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3188-662/2020. Pastebėtina, kad minėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios – skiriasi tiek ginčijamų aktų pobūdis (minėtu atveju buvo vertinamas Komisijos sprendimo patikslinti sandėlio kadastro duomenis teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamu atveju vertinamas Komisijos sprendimo neatnaujinti termino ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą teisėtumas ir pagrįstumas), tiek ginčijami klausimai. Todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė