2023-06-28 Nr. AB-12827-3-61-3-05654-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-382-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05654-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JCDecaux Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. spalio 6 d. rašto Nr. A51-146579/22(3.3.18.1E-AD24) „Dėl UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymo pratęsti leidimo galiojimą“ (toliau – ir Raštas) galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įpareigoti Administraciją neinicijuoti administracinių nusižengimų teisenų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) dėl šios bylos objektu esančių UAB „JCDecaux Lietuva“ naudojamų išorinės reklamos įrenginių.

Pareiškėjas nurodė, kad teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Rašto vykdymas ir pareiškėjo reklaminių skydų demontavimas Vilniaus miesto savivaldybei reikštų šiuo metu surenkamos vietinės rinkliavos atsisakymą (pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybei už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 45 tūkst. Eurų; už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. – 24,8 tūkst. Eurų). Siekdamas geranoriškai išspręsti ginčo situaciją, pareiškėjas toliau moka rinkliavą, kurios Administracija negrąžina. Demontavus reklaminius skydus iki naujo konkurso paskelbimo, Vilniaus miesto savivaldybė kiekvieną metų ketvirtį netektų reikšmingo dydžio pajamų. Atsisakius pareiškėjo naudojamų reklaminių skydų, sumažėtų pareiškėjo vykdomų socialinių projektų viešoji sklaida. Pareiškėjas nurodė, kad neapibrėžta padėtis lems papildomus teisminius ginčus tarp pareiškėjo ir atsakovo, o Rašto vykdymas nulems ypač didelio masto materialinius neigiamus padarinius pareiškėjui, kurių būtų galima išvengti, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nurodė, kad vieno reklamos skydo demontavimas ir sandėliavimas jam kainuos 3 872 Eur, jo demontavimas ir įrengimas naujoje vietoje – 9 964,35 Eur. Pareiškėjui Rašto pagrindu reikėtų pašalinti 68 išorinės reklamos įrenginius. Jų visų pašalinimas kainuotų apytiksliai 263 296 Eur, o tuo atveju, jei juos reikėtų ir įmontuoti naujoje vietoje – 677 575,80 Eur. Tokio dydžio sumos yra ypač reikšmingos pareiškėjo veikloje ir poreikis jas sumokėti vienu metu keltų riziką dėl pareiškėjo mokumo. Savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas grindė ir tuo, kad, atsisakius reklaminių skydų, nukentėtų Vilniaus mieste veikiančio verslo galimybės – ženkliai sumažėtų galimybė Vilniaus mieste reklamuotis, reklaminių skydų demontavimas lemtų sunkią pareiškėjo mokumo būseną, bei faktu, kad UAB „JCDecaux Lietuva“ vadovė yra gavusi administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 144 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas vertino, jog taip nepagrįstai yra plečiamas tarp šalių susiklostęs socialinis konfliktas, kurį būtina bent laikinai sustabdyti ir sureguliuoti.

Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašė jį atmesti.

Administracija teigė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neturėtų jokios įtakos nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei tretiesiems asmenims. Teismai jau yra pasisakę dėl galimos žalos atsiradimo ir neįžvelgė grėsmės neatitaisomai žalai atsirasti, nors tuo metu leidimai jau buvo pasibaigę ir pareiškėjui atsirado prievolė demontuoti reklamos įrenginius. Administracija nurodė, kad ne rinkliavos mokėjimas suteikia teisę pareiškėjui eksploatuoti reklamos skydus, o galiojantis leidimas, kurio pareiškėjas šiuo metu neturi. Atsakovas neturi jokios teisinės pareigos reikalauti mokėti rinkliavą tais atvejais, kai yra pasibaigęs leidimo galiojimo terminas. Kai pasibaigė leidimo galiojimo terminas, o naujas leidimas nebuvo išduotas, pareiškėjas privalėjo demontuoti reklaminius skydus, o ne mokėti atsakovui rinkliavą ir tikėtis, kad tai suteiks jam teisę toliau naudotis reklamos įrenginiais atsakovo teritorijoje. Atsakovas teikė prašymus pareiškėjui demontuoti reklaminius skydus, dėl kurių buvo paskelbtas konkursas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas gali kreiptis į atsakovą dėl sumokėtų lėšų grąžinimo, nes kai pareiškėjas pervedė įmokas atsakovui, jis tiksliai nepagrindė, už ką yra vykdomi mokėjimai.

Administracija nurodė, kad pareiškėjas ir atsakovas 2023 m. gegužės 2 d. sudarė Nr. A72-160/23 susitarimą dėl Administracijos socialinių projektų viešinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad, panaikinus reklaminius skydus, nebus vykdoma Administracijos socialinių projektų viešoji sklaida. Susitarime tiek pareiškėjas, tiek atsakovas sudarė aiškų, tikslų ir nedviprasmišką skydų sąrašą, kuriuose būtų skleidžiama Administracijos socialinių projektų reklama. Iš viso buvo suderinta 17 skydų, visi jie nepatenka į konkurso ir negaliojančių leidimų apimtį. Administracija pažymėjo, kad ginčas yra tik dėl reklaminių skydų atsakovo teritorijoje, kuriems pasibaigė leidimo galiojimas ir turėjo vykti konkursas, o ginčo dėl likusių pareiškėjui priklausančių įrenginių nėra ir jie gali būti eksploatuojami. Iš 1 277 įrenginių, kurie yra priskirti pareiškėjui, tik 87 objektai yra reklaminiai skydai, kuriems baigėsi leidimo galiojimo terminas, o visi likę įrenginiai yra transporto laukimo paviljonai, kolonos, miesto informacinės vitrinos, viešieji automatiniai tualetai, automatinė dviračių nuomos sistema, kurias pareiškėjas gali laisvai eksploatuoti. Atsakovas laikėsi nuomonės, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas ir tą jau yra konstatavę Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1752-1161/2023 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-166-463/2023. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebūtų suderinamas su proporcingumo, tikslingumo principais bei viešuoju interesu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir, įvertinęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, atsakovo pateiktą nuomonę, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, nors ir nurodė tam tikras neigiamas pasekmes, kurios galėtų kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų pritaikytos, visgi nepagrindė fakto, kad pareiškėjo nurodytos galimos neigiamos pasekmės būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o ne įprastos leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, kurias pareiškėjas turėjo numatyti ir planuoti. Teismas atkreipė dėmesį, jog dėl analogiškų pareiškėjo argumentų jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi, kuri nebuvo pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti skaičiavimai, kiek kainuotų stendų demontavimas, sandėliavimas, sumontavimas naujoje vietoje nekeičia šių išlaidų pobūdžio ir fakto, kad tokias išlaidas pareiškėjas turėjo planuoti, nes žinojo apie galimą leidimo galiojimo pabaigą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, teismui tenkinus jo skundą, patirtas išlaidas galėtų susigrąžinti per žalos atlyginimo institutą.

Dėl pareiškėjo mokamos rinkliavos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, jei pareiškėjas mano, kad įmokos sumokėtos nepagrįstai, per klaidą ar pan., jis gali kreiptis į atsakovą dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų argumentų teismas pažymėjo, kad jie grindžiami hipotetiniais pasvarstymais, prielaidomis, todėl sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Vien prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas pažymėjo ir tai, kad prašymas įpareigoti Administraciją neinicijuoti administracinių nusižengimų teisenų pagal ANK dėl šios bylos objektu esančių UAB „JCDecaux Lietuva” naudojamų išorinės reklamos įrenginių, yra pernelyg abstraktus, nes administracinių nusižengimų teisena dėl išorinės reklamos įrenginių gali būti pradėta įvairiais pagrindais, ne tik susijusiais su nagrinėjamoje byloje ginčijamu Administracijos Raštu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo (įskaitant ir dėl administracinių nusižengimų teisenos), iš esmės galės būti atlyginami įstatymų nustatyta, jei teismas nuspręs tenkinti pareiškėjo skundą.

Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kaip nesuderinamą su proporcingumo, tikslingumo principais bei viešuoju interesu, pažymėjęs, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (ABTĮ 70 str. 1 d.). Teismas nurodė, jog ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas UAB „JCDecaux Lietuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Administracijos Rašto galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įpareigoti Administraciją neinicijuoti administracinių nusižengimų teisenų pagal ANK dėl šios bylos objektu esančių UAB „JCDecaux Lietuva“ naudojamų išorinės reklamos įrenginių.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nepasisakė dėl pirmosios reikalavimo užtikrinimo priemonių sąlygos egzistavimo. Pareiškėjo skunde yra detaliai išdėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su pareikštu reikalavimu, taip pat yra motyvuotai išdėstyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimo teisėtumą, pagrįstumą ir būtinumą, skundas jau yra teismo priimtas ir šiuo pagrindu yra pradėta byla. Taigi skundo pagrįstumas prima facie yra įrodytas, todėl pirmoji sąlyga dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje yra tenkinama. Pareiškėjas pažymi, kad spręsdamas dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, teismas neatsižvelgė ir neįsigilino į susiklosčiusios itin ekstraordinarios situacijos esmę.

Pareiškėjas teigia, kad jam gresiančios pasekmės kategoriškai neatitinka įprastų leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmių, kurias pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti bei planuoti. Iki leidimų galiojimo pasibaigimo turėjo būti įvykę vieši konkursai dėl leidimų eksploatuoti reklaminius įrenginius. Tai reiškia, kad pareiškėjas iki leidimų pasibaigimo būtų žinojęs jam tenkančias teisines ir ekonomines pasekmes, kadangi pareiškėjas, būdamas profesionaliu reklamos paslaugų ūkio subjektu, viešo konkurso metu būtų įgijęs leidimus į atitinkamus leidimuose numatytus reklamos įrenginius. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2591-432/2022 (2023 m. šios civilinės bylos Nr. yra e2-921-432/2023), viešo konkurso procedūros yra sustabdytos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Sustabdžius viešo konkurso procedūras, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, kad leidimų galiojimas bus pratęstas iki viešo konkurso rezultatų paskelbimo, ypač atsižvelgiant į ankstesnius atsakovo veiksmus, kai leidimų galiojimas buvo pratęstas tiek 2017 metais, tiek 2019 metais. Atsakovui nepagrįstai nepratęsus leidimų galiojimo, susidarė situacija, kurios pareiškėjas visiškai negalėjo ir neturėjo numatyti bei planuoti tokių leidimų galiojimo pasibaigimo pasekmių, kokių siekia atsakovas – visų pareiškėjo eksploatuojamų reklamos įrenginių demontavimo ir de facto pareiškėjo ūkinės veiklos priverstinio sustabdymo. Teismas laikydamas, kad tokia pasekmė turėjo būti pareiškėjo numatyta, pažeidė protingumo, teisingumo ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjas turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad, viešam konkursui tinkamai įvykus, jis įgis leidimą eksploatuoti leidimuose numatytus reklaminius įrenginius. Pareiškėjas turi pagrįstą lūkestį, kad ateityje viešo konkurso būdu jis įgis teisę eksploatuoti leidimuose numatytus reklaminius įrenginius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjama situacija yra visiškai skirtinga, nei įprastinis atvejis, kai baigiasi leidimų galiojimo terminas.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo tikslas – išvengti neatitaisomos žalos pareiškėjo vykdomai ūkinei komercinei veiklai ir šios veiklos tęstinumui, o taip pat užtikrinti stabilias Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto pajamas. Reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu tarp pareiškėjo ir atsakovo būtų laikinai sureguliuoti proceso šalių santykiai.

Pareiškėjas nurodo prašyme akcentavęs, kad teismui nusprendus nepritaikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių, pareiškėjas patirs esmingos reikšmės turinčią turtinę žalą. Tokia pozicija pagrįsta tuo, kad pareiškėjo veikla (ir pajamos veiklai finansuoti) tiesiogiai priklauso nuo galimybės eksploatuoti reklaminius įrenginius, todėl susiklosčiusi situacija lemia, jog atsakovui nepagrįstai atsisakius pratęsti leidimų galiojimą, pareiškėjo ūkinė veikla yra itin sutrikdyta. Tikėtina, jog tokia teisiškai ir ekonomiškai neaiški situacija tęsis bent vienerius ar net keletą metų tol, kol ginčas civilinėje byloje Nr. e2-921-432/2023 bus išspręstas visose teisminėse instancijose. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo rašytinių įrodymų, nepateikė ir nenurodė motyvų, kodėl nėra pagrindo jais vadovautis. Teismo nutartis, kurioje tik šabloniškai nurodyta, kad pareiškėjas nepagrindė fakto dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos laikytina nemotyvuota, esmingai pažeidžianti inter alia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

Pareiškėjo vertinimu, teismo nutarties motyvai, susiję su žalos atlyginimo institutu, iš esmės paneigė patį reikalavimo užtikrinimo priemonių institutą. Teismas tokiais motyvais nesiekia laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykį, užtikrinti efektyvų asmenų teisių gynimą, bet užprogramuoja naujus teisinius ginčus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir viešasis interesas dėl efektyvaus viešųjų finansų panaudojimo, nes atsakovas galimą žalą turėtų grąžinti iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, kas reiškia, kad žalą turėtų dengti visi Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai. Galimas pareiškėjo žalos dydis galėtų sudaryti apie vieną milijoną eurų, neabejotinai sukeltų ypatingų sunkumų atsakovo biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 9 straipsnyje įtvirtintus principus bei esminę reikšmę turintį gero administravimo principą, o pareiškėjas patiria neproporcingo mąsto žalą, atsakovui neefektyviai ir neracionaliai valdant jam priklausantį turtą – nekilnojamojo turto objektus, kurie naudojami lauko reklamos sklaidai, to pasėkoje savivaldybės biudžetas netenka ženklios sumos biudžetinių pajamų.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su proporcingumo principu, nepateikė motyvų, o konstatavimas nutartyje, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų suderinamas su proporcingumo, tikslingumo principais bei viešuoju interesu, laikytinas nepagrįstu, nemotyvuotu, akivaizdžiai pažeidžiančiu fundamentalius teisės principus.

Pareiškėjas teigia, kad teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu (žr., pvz., 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-357-556/2020; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-468-1062/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-502/2020). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sudarė pakankamą pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad leidimai yra terminuoti, kad jie išduodami konkurso pagrindu, kad bus skelbiamas naujas konkursas. Pareiškėjui buvo žinomos leidimų pratęsimo priežastys. Apie konkurso skelbimą pareiškėjas buvo informuotas el. laišku, konkursas būtų įvykęs, jeigu pats pareiškėjas nepateiktų ieškinio dėl vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso civilinėje byloje Nr. e2-921-432/2023. Šiuo atveju susiklosto itin paradoksali situacija, kai pareiškėjas užkerta kelią konkursui įvykti, o vėliau tai naudoja kaip pateisinančią priežastį reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Atsakovas nurodo, kad dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su žala, administraciniai teismai jau pasisakė (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartyje), grėsmė neatitaisomai žalai atsirasti nebuvo įžvelgta, nors tuo metu leidimai jau buvo pasibaigę ir jau tuo metu pareiškėjui atsirado prievolė demontuoti reklamos įrenginius. Atsakovas taip pat laikosi nuomonės, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas. Tą jau yra konstatavę Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 23 d. bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi.

Atsakovas nurodo, jog jo tikslas išorinės reklamos srityje – šiuolaikiška, moderni, subalansuota ir konkurencingu būdu įrengta išorinės reklamos infrastruktūra, atitinkanti Vilniaus naujo Bendrojo plano sprendinius, darniai deranti prie besikeičiančio miesto aplinkos, savivaldybei gaunant vietinės rinkliavos pajamas. Pareiškėjo tikslas yra bet kokiu būdu ir kuo įmanoma ilgesniam laikui pratęsti 2012 metų leidimą, kad galėtų įgyvendinti tik išimtinai jai palankų privatų interesą. Visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir viešąjį interesą, ir savivaldybės biudžeto pajamas, pareiškėjas interpretuoja spekuliatyviai ir tik savo naudai. Pareiškėją domina tik jam palankūs ekonominiai, finansiniai verslo interesai, o ne Vilniaus miesto estetinis vaizdas, sąžininga rinkos dalyvių konkurencija ir viešasis interesas. Akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų adekvatus reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei neužtikrintų viešojo intereso.

Dėl atskirajame skunde pareiškėjo nurodytos teismų praktikos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsakovas pabrėžia, kad minima teismų praktika nėra aktuali būtent šiam teisminiam ginčui, kadangi faktinės aplinkybės skyrėsi, be to, kiekvienoje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant ginčo pobūdį. Įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo turinį, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas įrodė pagrįstumą bei būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konstatavęs, jog pareiškėjas nepagrindė fakto, jog jo nurodytos galimos neigiamos pasekėms būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ prasme), o ne įprastos leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, kurias pareiškėjas turėjo numatyti ir planuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų suderinamas su proporcingumo, tikslingumo principais bei viešuoju interesu.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es) tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021; ir kt.).

Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Rašo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje administracinėje byloje ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją neinicijuoti administracinių nusižengimų teisenų pagal ANK dėl šios bylos objektu esančių UAB „JCDecaux Lietuva“ naudojamų išorinės reklamos įrenginių – atskirąjį skundą grindžia tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta didelė žala pareiškėjo vykdomai ūkinei komercinei veiklai, jos tęstinumui, o taip pat savivaldybės biudžetui, kurią pagrindžiančių dokumentų teismas nevertino bei dėl jų motyvuotai nepasisakė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo šioje byloje pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir bylos duomenis, pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus patirta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo argumentai, susiję su reklamos skydų demontavimu, sandėliavimu, reklaminio skydo įrengimu naujoje vietoje, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kaip nesudarantys pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, nes prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė ir deklaratyvių, į ateitį nukreiptų pasvarstymų, kuo byloje susiklosčiusi situacija skirtinga nei įprastinis atvejis, kai baigiasi leidimų galiojimo terminas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo akcentuojamas teisėtų lūkesčių principas reiškia įgytų teisių apsaugą, kurių, kaip atskirajame skunde nurodo pats pareiškėjas, jis dar nėra įgijęs (viešam konkursui tinkamai įvykus, jis įgis leidimą eksploatuoti leidimuose numatytus reklaminius įrenginius; ateityje viešo konkurso būdu jis įgis teisę eksploatuoti leidimuose numatytus reklaminius įrenginius), todėl ir šie teiginiai negali būti pakankamu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad pareiškėjo galbūt pažeistos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir nebūtų proporcingas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Rašto galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją neinicijuoti administracinių nusižengimų teisenų pagal ANK dėl šios bylos objektu esančių UAB „JCDecaux Lietuva“ naudojamų išorinės reklamos įrenginių – pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikymo, nevertino pareiškėjo skundo prima facie argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, neturi pasisakyti dėl kiekvieno argumento, kuriuo grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimo, o turi įvertinti, ar proceso dalyvis, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įrodė abi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, nustatytas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų, t. y. nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, neturėjo pareigos atskirai vertinti ir pasisakyti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, t. y. dėl pareiškėjo skundo prima facie argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuotumo aspektu, nepritaria pareiškėjo nuomonei, kad ši nutartis yra nepakankamai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi, pateikė byloje nustatytų aplinkybių vertinimą ir motyvus, lėmusius teismo procesinį sprendimą. Iš to darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis atitinka ABTĮ 108 straipsnio 1 dalies 5 punkte keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, jog, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jis galėtų išsiieškoti patirtą turtinę žalą vadovaudamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Naudojimasis teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) ginant savo teises, yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga ir, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, negali būti vertinamas kaip naujų teisinių ginčų užprogramavimas. Taigi, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su galimai kilsiančia turtine žala, kurią reikės atlyginti iš savivaldybės biudžeto.

Dėl atskirajame skunde pareiškėjo nurodytos teismų praktikos pažymėtina, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Pareiškėjo minima teismų praktika nėra aktuali, nes pareiškėjas neįrodė pagrįstumo bei būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis