ec71e891-3d41-414c-a2ab-e5022f162b3f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-3-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11752-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1, 122.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. sausio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 56 133,20 Lt dydžio skolÄ , 1 986,38 Lt delspinigių, 873,56 Lt palÅ«kanų;

2) priteisti ieškovui iš atsakovo 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas;

4) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio reikalavimo sumos. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-19 priėmė nutartį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas pažymėjo, kad jam bÅ«tina nustatyti realų pavojų, kad ieÅ¡kovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimÄ gali bÅ«ti pažeistos, t. y. kad atsakovas, sužinojęs apie ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomÄ realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . IeÅ¡kovas nenurodė pakankamų ir pagrįstų motyvų bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tinumÄ atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas nuomone, ieÅ¡kovo motyvai pagrįsti tik prielaidomis. IeÅ¡kovo nurodoma ieÅ¡kinio suma galėtų bÅ«ti vertinama kaip didelė, tačiau teismas pažymėjo, kad nėra absoliuti prezumpcija, jog didelė ieÅ¡kinio suma gali objektyviai padidinti galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, todėl ieÅ¡kovas turi pareigÄ argumentuotai pagrįsti, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė atsakovui atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

Teismas nustatė, kad jam nėra pateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, o iÅ¡ susiklosčiusios teismų praktikos darytina iÅ¡vada, kad atsakovas yra ekonomiÅ¡kai stiprus Å«kio subjektas. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Norfos mažmena“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio reikalavimo sumos.

Nurodo, kad:Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje savo nutarčių yra pabrėžęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumÄ (2007-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656-48/2007, 2007-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-344/2007), o ieÅ¡kovo reikalaujama 37 861,23 Lt suma yra didelė.Vien tai, kad atsakovas yra Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, nereiÅ¡kia, jog skolos suma jo atžvilgiu nelaikytina didele, nes iÅ¡ prie skundo pridedamų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų galima matyti jo finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ ir tai, kad bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsilieps atsakovo Å«kinei – komercinei veiklai, todėl iÅ¡kils grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais.

Apeliantas pažymėjo, kad atsakovas daugelį savo veiklos vykdo svetimuose nuomojamose patalpose, turi trumpalaikio turto, o ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra didelis. Be to, iš pridedamos UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad atsakovas šiuo metu turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų.Teismas netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, kad atsakovas yra mažmeninės prekybos įmonė pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnį, kadangi šio straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Teismas visiÅ¡kai nevertino reikalaujamos 37 861,23 Lt sumos ieÅ¡kovo atžvilgiu, kuri Å¡iuo atveju laikytina didele ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo nevykdymas dar labiau apsunkintų ieÅ¡kovÄ .Teismas neturėdamas pakankamai iÅ¡samios informacijos apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, atsakovo įsiskolinimus, negali objektyviai įvertinti, ar atsakovas iÅ¡ tikrųjų yra moki įmonė. Apeliantas pažymėjo, kad visas atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui siekia 1 101 730,61 Lt, dėl kurio priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovas jau kreipėsi į teismÄ , ir Å¡is argumentas gali bÅ«ti vertinamas tik kaip pagrindžiantis įrodymus, kad dabartinė atsakovo finansinė bÅ«klė yra sudėtinga.IÅ¡ Hipotekos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas didžiÄ jÄ dalį savo turimo turto daugiau kaip už 86 800 000 Lt yra įkeitęs už UAB „Rivona“ paskolas bankams.

Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Viena iÅ¡ UAB „Rivona“ paskolų, kurios suma siekia 19 999 999,36 Lt kreditoriui Swedbank, AB turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2011-02-28, tačiau Å¡iai dienai ji nėra laiku grÄ Å¾inta. Be to, 2011-10-31 sueis terminas grÄ Å¾inti 14 358 400 Lt dydžio paskolÄ kreditoriui UniCredit Bank. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad:PrieÅ¡ kreipiantis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti įrodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas.

IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų dėl konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „Norfos mažmena“ turtinę padėtį, kadangi pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma nėra didelė lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Atsakovo pateikia 2010 m. finansinius duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ekonomiÅ¡kai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai virÅ¡ija jam pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ .

IeÅ¡kovo teiginiai, kad neva UAB „Norfos mažmena“ yra įkeitusi turtÄ už neva savo dukterinės bendrovės paskolas 86 000 000 Lt sumai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias procesines teisės normas.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011, 2010-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010 ir t.t.).

Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės bÅ«simam sprendimui įvykdyti egzistavimÄ dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2010, 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2009).

Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama reali atsakovo turtinė padėtis. IeÅ¡kovas savo praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ 37 861,23 Lt sumai, visų pirma grindžia 2009 metais pablogėjusi atsakovo finansine padėtimi. Atsakovas teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 metus, pagal kuriuos matyti, kad 2010 metų pabaigoje įmonė iÅ¡ viso turėjo turto už 134 730 309 Lt, įsipareigojimai sudarė 93 388 595 Lt, atsakovo pelnas sudarė 13 651 744 Lt, kuris palyginus su 2009 metų pelnu (2 303 316 Lt) iÅ¡augo beveik 6 kartus.

Teismas neturi pagrindo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis laikyti neteisingais ar neatitinkančiais tikrovės, todėl pateiktus dokumentus laiko tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę padėtį. Å ie atsakovo finansiniai duomenys įrodo, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, jo turtinė padėtis yra gera ir stabili, atsakovo turimas turtas daug kartų virÅ¡ija pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ . Todėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡ta ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su atsakovo nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, nelaikytina didele.

Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog, neareÅ¡tavus atsakovo turto, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino reikalaujamos priteisti sumos ieÅ¡kovo atžvilgiu, pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , reikÅ¡minga aplinkybė yra Å¡alies, kurios turtui praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turtinė padėtis, todėl sprendžiant šį klausimÄ gali bÅ«ti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieÅ¡kovui.

Taigi, vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieÅ¡kovui, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui.Apelianto skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nurodytos aplinkybės dėl atsakovo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, pajamų mažėjimo ar turto įkeitimo garantuojant UAB „Rivona“ prievolių įvykdymÄ , nes, teismo nuomone, tai susiję su atsakovo UAB „Norfos mažmena“ vykdoma didelio masto prekybine veikla bei Å¡alies ekonomikos svyravimais, kurie, atsižvelgiant į atsakovo veiklos rezultatus (pelningumÄ ), nagrinėjamu atveju negali sÄ lygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovui atsirado pareiga mokėti už UAB „Rivona“ įsipareigojimus (CPK 12 ir 178 straipsniai).Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartis paliktina nepakeista.

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais, n u t a r ė: Atmesti ieÅ¡kovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                          Aldona Tilindienė