ec71c98e-22fd-435c-89c4-c17e14791069 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R I M A S 2018 m. sausio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. P. (I. P.),vertėjai Svetlanai Minakovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė : 2017 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė R.

L. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriuo I. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinių nusižengimų aplinkybės I. P. 2017 m. spalio 18 d. apie 19.50 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Bajorų kelias 4, Vilniuje, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teismo posėdžio metu I. P. parodė, kad administracinio nusižengimo protokole yra neteisingai nurodyta, kad jis atsitrenkė į automobilį. Ä®vykio dienÄ jis buvo blaivus, vairuotojo pažymėjimÄ jis turi. Jis atvažiavo į parduotuvę, apsipirko, sėdo į automobilį, pavažiavo atgal vienÄ kartÄ , nieko nepajuto bei neiÅ¡girdo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės. Kaimynas pasakojo, kad vakare atvyko policija, fotografavo jo automobilį.

Policijos pareigÅ«nai pas jį užėję nebuvo ir nieko neklausė.Teismo posėdžio metu I. P. pateikė teismui Rusijos Federacijoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir paaiÅ¡kino, kad vairuotojo teisės Lietuvoje galioja. DidžiÄ jÄ dalį laiko jis praleidžia Rusijoje. Yra priimtas sprendimas, kad jis gali naudotis vairuotojo teisėmis, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena ne daugiau kaip pusę metų. Ä® LietuvÄ jis atvyko liepos mėnesį. AikÅ¡telėje kažkas riktelėjo, dėl ko jis iÅ¡lipo, pažiÅ«rėjo, bet visiÅ¡kai nieko nebuvo.

Jis matė, kad jį fotografuoja, tačiau jis nepaklausė jį fotografavusio žmogaus, kodėl Å¡is taip daro. Nebuvo jokių automobilio apgadinimų. Tuo metu buvo pasibaigęs automobilio draudimas.Teismo posėdžio metu E. U. parodė, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 20.00 val. prie prekybos centro „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jis pastatė savo automobilį. AikÅ¡telėje jis sutiko pažįstamÄ asmenį, su kuriuo jis Å¡nekučiavosi. BesiÅ¡nekučiuodamas jis iÅ¡girdo gana stiprų smÅ«gį.

SmÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nes jie nustojo Å¡nekėtis ir atsisuko. Važiuojančių automobilių nebuvo. Jis buvo 20 metrų atstumu nuo automobilio. Vienas automobilis važiuodamas atbuline eiga iÅ¡ savo stovėjimo vietos atsitrenkė į kitÄ automobilį. Vairuotojas niekaip nereagavo, neiÅ¡lipo, pavažiavo pusmetrį į priekį, vėl įjungė atgalinę pavarÄ ir tada jau silpniau, bet dar kartÄ trenkėsi į tÄ patį automobilį. Tada prie vairuotojo priėjo kitas žmogus ir paklausė, kÄ Å¡is daro, ar nemato, kad atsitrenkė į automobilį.

Vairuotojas visiÅ¡kai nereagavo. Tada žmogus, kuris buvo priėjęs prie vairuotojo, nuėjo. Vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nieko nepasakė, apžiÅ«rėjo automobilius, sėdo atgal ir iÅ¡važiavo. Jis spėjo nufotografuoti minėtÄ automobilį bei vairuotojÄ . Vairuotojo elgesys buvo neadekvatus.E. U. pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už minėto automobilio matomas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).2017 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini)D.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2017 m. spalio 18 d. patruliavimo metu buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie pastato, esančio Bajorų sodų 2-oji g. 26, Vilniuje, gali stovėti automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus ir kuris prie pastato, esančio Bajorų kelias 4, Vilniuje, sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino. Atvykęs minėtu adresu jis pastebėjo minėtÄ automobilį, kuris buvo priparkuotas, automobilyje nieko nebuvo. Ant minėto automobilio galinio bamperio kairės pusės matėsi įbrėžimas.

Automobilio savininko surasti nepavyko (b. l. 8).2017 m. spalio 18 d. eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad apgadintas automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 10-12).2017 m. spalio 18 d. A. V. (A. V.) paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2017 m. spalio 18 d. apie 19.25 val. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Bajorų kelias 4, Vilniuje. Po penkiolikos minučių grįžus iÅ¡ parduotuvės aikÅ¡telėje du liudytojai- E. U. ir Remigijus, kurio pavardės jis nežino, jį informavo, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galėjo būti neblaivus, trenkėsi į jo automobilį ir išvažiavo. Įvykio liudininkai automobilį nufotografavo. Jam priklausantis automobilis „Volvo S80“ apdraustas, vizualiai matosi apgadintas priekinis bamperis bei žibintų valytuvai, taip pat gali būti ir nematomų pažeidimų (b. l. 13).UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ darytoje nuotraukoje užfiksuoti automobilio „Volvo S80“ pažeidimai- apgadintas priekinis bamperis bei žibintų valytuvai (b. l. 16).UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ rašte nurodyta, kad šio eismo įvykio metu buvo padaryta 128,03 euro dydžio žala (b. l. 15).Teismas pažymi, kad nors I.

P. prisipažino tik dėl to, kad vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisipažindamas dėl to, kad minėtÄ automobilį jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti, taip pat dėl to, kad važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė, I. P. kaltę dėl sukelto eismo įvykio bei pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pagrindžia teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie laikytini įrodymais- liudytojo E. U. teismo posėdžio metu duoti parodymai, E. U. pateikta nuotrauka, taip pat UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ darytoje nuotraukoje užfiksuoti automobilio „Volvo S80“ pažeidimai.

E. U. parodė, kad stovėdamas automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kurioje įvyko minėtas eismo įvykis, jis iÅ¡girdo didelį garsÄ , dėl ko atsisuko į garso Å¡altinio kryptį ir pamatė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. U. taip pat parodė, kad minėto automobilio vairuotojas į automobilį „Volvo“ atsitrenkė dar kartÄ . Neabejotina, kad minėtus susidÅ«rimo garsus bÅ«damas automobilyje turėjo iÅ¡girsti ir pats I. P., taigi I. P. turėjo suprasti, kad bÅ«tent jis manevruodamas automobiliu atsitrenkė į kitÄ automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį.

Kaip matyti iÅ¡ E. U. parodymų, I. P. paragintas kito žmogaus iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio bei apžiÅ«rėjo tiek savo, tiek kitÄ automobilį. IÅ¡ UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialo“ darytoje nuotraukoje užfiksuotų automobilio „Volvo S80“ pažeidimų akivaizdu, kad I. P. turėjo pastebėti minėto automobilio sugadinimus, taigi jis turėjo suprasti, kad bÅ«tent jis manevruodamas automobiliu atsitrenkė į kitÄ automobilį, t. y. sukėlė eismo įvykį. Å ie įrodymai patvirtina, kad I.

P., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė.Minėta, kad teismo posėdžio metu I. P. teismui pateikė Rusijos Federacijoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ bei paaiÅ¡kino, kad pastarasis Lietuvoje galioja; didžiÄ jÄ dalį laiko jis praleidžia Rusijos Federacijoje; yra priimtas sprendimas, kad gali naudotis vairuotojo teisėmis, jeigu Lietuvos Respublikoje gyvena ne daugiau kaip pusę metų (į LietuvÄ jis atvyko liepos mėnesį).Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Kadangi Rusijos Federacija yra prisijungusi prie 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), joje yra iÅ¡duodami Å¡ios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 40 punkte nurodyta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ ne Europos SÄ jungos ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau- trečioji Å¡alis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ , teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡laikius vairavimo egzaminÄ .

Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas iÅ¡duotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sÄ lygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Trečiojoje Å¡alyje iÅ¡duotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VÄ® „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui.

Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali bÅ«ti keičiamas, jei yra atiduodamas VÄ® „Regitra“ per vienus metus nuo pareiÅ¡kėjo atvykimo gyventi į Lietuvos RespublikÄ dienos. Pagal Å¡ių taisyklių 2 punkto 4 dalies nuostatas, nuolatinė gyvenamoji vieta- tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryÅ¡ių arba, jeigu jis darbo ryÅ¡ių neturi, tik dėl asmeninių ryÅ¡ių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena; asmens, kurio darbo ir asmeniniai ryÅ¡iai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryÅ¡ių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (Å¡i sÄ lyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiÅ¡kia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.I.

P. administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį turėdamas Rusijos Federacijoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , galiojantį iki 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 25), Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo I. P. neturi. Nors I. P. pateiktas pažymėjimas ir atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punkte nurodytus reikalavimus, tačiau pagal Å¡io įstatymo nuostatas tokius pažymėjimus turintys asmenys gali važinėti Lietuvos Respublikoje, jeigu jie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad I. P. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kadangi jis yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje (nuo 2015 m. gegužės 21 d. jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu Bajorų Sodų 2-oji g. 26, Vilniuje), jam yra iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (paskutinį kartÄ iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje 2014 m. gruodžio 9 d., kuris galioja iki 2019 m. gruodžio 9 d.), o duomenų, jog jis bÅ«tų deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, byloje nėra, todėl važinėdamas Lietuvos Respublikoje jis privalėjo turėti Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ arba jis galėjo turėti Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotÄ galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad I. P. nusižengimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostata, Rusijos Federacijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad I.

P. 2017 m. spalio 18 d. apie 19.50 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Bajorų kelias 4, Vilniuje, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, po ko iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė. Administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai I.

P. vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustÄ transporto priemonę, taigi I. P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, požymius.Eismo keliais tvarkÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (Kelių eismo taisyklių 1 punktas). Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ar keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu.

Kelių eismo taisyklių 114 punkte imperatyviai nurodyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams. Minėta, kad teismas nustatė, jog I. P. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, t. y. I. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 114 punktų reikalavimus, kas lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ , taigi I.

P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, požymius.Kelių eismo taisyklių 219 ir 220 punktuose nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus.

Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Minėta, kad po eismo įvykio I.

P. pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, taigi I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 ir 220 punktų reikalavimus.Administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, taigi I. P. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo motyvai I. P. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numatyta baudos nuo penkiasdeÅ¡imties iki vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų administracinė nuobauda.Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numatyta baudos nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų administracinė nuobauda.Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numatyta baudos nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų administracinė nuobauda.

Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šį administracinį nusižengimÄ vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, už šį administracinį nusižengimÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta I. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

I. P. nebaustas administracine tvarka. Teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamais I. P. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais sukelto eismo įvykio metu nekilo sunkios pasekmės, buvo tik įbrėžtas kitos transporto priemonės bamperis bei žibintų valytuvai. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes I. P. skirtinos minimalių ANK 415 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų dydžių baudos. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ I.

P. skirtina penkiasdeÅ¡imties eurų bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ I. P. skirtina trijų Å¡imtų eurų dydžio bauda. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ I. P. skirtina aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis Å¡ios administracinės nuobaudos subendrintinos jas apimant ir I. P. skirtina galutinė subendrinta administracinė nuobauda- aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų dydžio bauda.Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numato ir galimas skirti administracinio poveikio priemones- teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ ir transporto priemonės konfiskavimÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iame nutarime skiriant bausmę nurodytas aplinkybes, yra įsitikinęs, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta neskiriant I. P. administracinio poveikio priemonių.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38, 635- 637 straipsniais, n u t a r i a : Pripažinti I. P. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam penkiasdeÅ¡imties eurų dydžio baudÄ .Pripažinti I.

P. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trijų Å¡imtų eurų dydžio baudÄ .Pripažinti I. P. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų dydžio baudÄ .Å ias administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir I. P. skirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ - aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų dydžio baudÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti I.

P., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ ,- ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17074871363.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas