ec711882-e1df-4c70-91d4-407319744647 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėja Violeta Miliuvienė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-174/2016Teisėjas Vaclovas Jurjonas                          Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00988-2014-7                          Procesinio sprendimo kategorijos:                          2.4.; 1.2.25.4.1.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistajam G.

M.,nuteistojo G. M. gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,nukentėjusiajam S. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL (752 Eur) dydžio bauda, uždraudžiant jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta neskirti.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ G.

M. nukentėjusiajam S. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti G. M.; vežimÄ ir prožektorių nuspręsta palikti S. R.; nuo vežimo nuimtus raudonos spalvos apvalius atÅ¡vaitus ir liemenę nuspręsta grÄ Å¾inti S. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: G. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė reikalavimus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai;

KET 127 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių;

KET 128 p., kuriame nurodyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra G. M. 2014 m. lapkričio 19 d., apie 17.30 val., Å ilutės r., kelio Å vėkÅ¡na–Saugos 11-ame kilometre vairuodamas kelių eismo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus važiavimo greičio, dėl to iÅ¡kilus kelyje kliūčiai – ta pačia eismo juosta ir kryptimi arkliu kinkomu vežimu važiavusiam vadeliotajai S. R. nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į S. R. vadeliojamo vežimo galÄ ir susidÅ«rimo metu nesunkiai sužalojo S. R..Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

M. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka G. M. praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ , esant bÅ«tinumui, įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ar prokurorÄ organizuoti ir atlikti eksperimentÄ , siekiant nustatyti, kokiu atstumu automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas, t. y. jis, G.

M., bei kaip liudytojai apklausti V. R. ir M. M. 2014-11-19, apie 17.30 val., turėjo realiÄ galimybę tamsiu paros metu, esant įvykio metu buvusioms sÄ lygoms, pamatyti vežimÄ , kuris neturi privalomų kairėje vežimo pusėje degančių priekyje baltos, o gale raudonos Å¡viesos žibintų.Apelianto nuomone, Å ilutės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus neiÅ¡samius įrodomus ir dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, kurie sukliudė objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Nesilaikyta BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų.Apeliantas G. M. nurodo, kad jo kaltė nuosprendyje grindžiama Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto 2015-05-19 išvada Nr. 11K-98 (15) ir liudytojų V. R. ir M. M. parodomais, kuriais teismas neabejoja, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojos V. R. 2015-02-28 ir liudytojo M. M. 2015-03-17 duoti parodymai yra prieštaringi. Taip pat skirtingai įvykio aplinkybes 2014-11-19 paaiškinime ir 2015-02-28 liudytojo apklausos protokole nurodė ir nukentėjusiuoju pripažintas S. R..Liudytoja V.

R. 2015-02-28 apklausos metu nurodė: „Važiuojant keliu nuo Å vėkÅ¡nos link Saugų pavažiavus apie puskilometrį pamačiau priekyje mano eismo juostoje Å¡viečiantį prožektorių, Å¡vietė link manęs, dar truputi pavažiavus pamačiau Å¡viečiančiÄ liemenę ir atÅ¡vaitÄ Ä¯ kairę nuo liemenės. Tik pamačius pagalvojau, kad važiuoja dviratininkas, bet kai priartėjau arčiau gal po 200 metrų pamačiau, kad tai ne dviratis, o vyro vežimas <...> IÅ¡girdau, kad vežimas su arkliu su triukÅ¡mu lekia keliu.

AÅ¡ jį vijausi su automobiliu, pasivijau už 300 metrų nuo įvykio vietos ir užstojusi jį sustabdžiau. Nuo Å vėkÅ¡nos atvažiavo automobilis su įjungtais avariniais žibintais, iÅ¡ jo iÅ¡lipęs vaikinas pasakė, kad automobilis važiavo labai greitai ir prieÅ¡ vežimÄ greičio nelėtino“ (t. 1, b. l. 69).Tuo tarpu liudytojas M. M. 2015-03-17 apklausos metu nurodė: „Važiuojant nuo Saugų link Å vėkÅ¡nos, netoli Å vėkÅ¡nos, mačiau, kad nuo Å vėkÅ¡nos pusės atvažiuoja vežimas.

AÅ¡ jį pamačiau apie 400 metrų atstumu iki jo, nes vadelioto jas buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, rankoje turėjo prožektorių, kuriuo mojavo į priekį ir po to Å¡vietė į galÄ t. y. link Å vėkÅ¡nos, nes matėsi, kad iÅ¡ ten (nuo Å vėkÅ¡nos) atvažiuoja automobilis. <...> AÅ¡ po to automobiliu apsisukau ir nuvažiavau link miÅ¡ko pažiÅ«rėti kur nubėgo arklys ir pamačiau iÅ¡ Å¡alimais kelio esančios sodybos iÅ¡važiuojantį automobilį, vairuotoja paklausė kas atsitiko, atsakiau, kad avarija. <...> mano automobilio Å¡viesos negalėjo užslopinti vairuotojui matomumo, nes aÅ¡ važiavau įsijungęs trumpÄ sias Å¡viesas.“ (t. 1, b. l. 70–71).Jis, G.

M., 2014-11-19 paaiškinime nurodė: „ <...> važiuojant <...> iš Švėkšnos Saugų kaimo kryptimi, <...> pamatęs priešais kita eismo juosta atvykstantį automobilį, išjungiau tolimuosius automobilio žibintus, staiga pastebėjau t. y apie 10 metrų į priekį atstumu mano važiuojamoje eismo juostoje vežimo (vadeliotojo) galinę pusę, kadangi man buvo kliūtis – automobilis kitoje eismo juostoje, aš susidūriau su vadeliojamo arkliu vežimo galu...“ (t. 1, b. l. 86).Nukentėjusysis S. R. 2014-11-19 paaiškinime nurodė:

„Nors aÅ¡ Å¡viečiau iÅ¡ galo važiuojančiam automobilio vairuotojui, bet jis nepastebėjo, nes galbÅ«t jį apakino iÅ¡ priekio važiuojantis automobilis. Mačiau kaip iÅ¡ galo automobilis vis artėja mano vežimo, maždaug likus iki vežimo 10 metrų iÅ¡girdau kaip iÅ¡ galo važiuojančio automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti.“ (t. 1, b. l. 48). Tačiau 2015-02-28 apklausos metu kaip liudytojas apklaustas S. R. apie tai, kad jis, G. M., dėl jam prieÅ¡prieÅ¡inis atvažiuojančio automobilio Å¡viesų galėjo nepamatyti vežimo, nenurodė.Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kinta, kokiu atstumu transporto priemonių vairuotojai turėjo realiÄ galimybę tamsiu paros metu, esant įvykio metu buvusioms sÄ lygoms, pamatyti vežimÄ , kuris neturi privalomų kairėje vežimo pusėje degančių priekyje baltos, o gale raudonos Å¡viesos žibintų (KET 70 p.) bei vežimo atÅ¡vaitus ir vadeliotojo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, atkreipiant dėmesį į tai, kad tik Å¡viesÄ atspindinti liemenė ir baltos Å¡viesos prožektorius nepatvirtina, jog tai yra arklio traukiamo vežimo vadelioto jas.

BÅ«tent liemenė ir prožektorius klaidino automobiliu važiuojančiÄ V. R. (pagalvojo matanti dviratininkÄ ), nors ji žinojo, kad keliu važiavo S. R. vadeliojamas vežimas. Esant tokioms aplinkybėms, nepaÅ¡alinus bylos dalyvių parodymų prieÅ¡taravimų, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų atlikti reikiami veiksmai liudytojų, nukentėjusiojo, įtariamojo parodymas patikrinti, atkuriant tiriamo įvykio situacijÄ , aplinkÄ , asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes (BPK 197 straipsnis).

Apeliantas pažymi, kad specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta: „Matomumas iÅ¡ vairuotojo vietos įjungus tolimos Å¡viesos žibintus – 300 metrų“, tačiau nenurodyta, ar tai kliÅ«ties, ar kelio elementų matomumas.KritiÅ¡kai vertintini liudytojo M. M. parodymai, kad jis vežimÄ ir vežimo atÅ¡vaitus, vadeliotojo liemenę ir tai, kad vadelioto jas rankoje laikė prožektorių, pamatė net 400 metrų atstumu.Pirmosios instancijos teismas jo, G. M., kaltę grindė specialisto iÅ¡vados dalimi, kurioje įvertinti jo galbÅ«t padaryti KET pažeidimai, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl nukentėjusiojo S. R. padarytų KET pažeidimų, visiÅ¡kai nenagrinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp KET pažeidimo ir pasekmių, Å¡iuo atveju – žmogaus sveikatos sutrikdymo – klausimo.Apelianto teigimu, jis negrįstai apkaltintas pažeidęs KET 127 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, reikalavimus.

KET 131.1 punktas įpareigoja lengvųjų automobilių vairuotojus keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje nurodoma, kad jo vairuojamas automobilis iki eismo įvykio važiavo 74 km/val. greičiu. Krašto kelias Nr. 193 Švėkšna–Saugos 11 kilometre padengtas asfalto danga, įvykio metu kelio danga buvo sausa, ir šiuo keliu leistinas ne didesnis kaip 90 km/val. greitis, todėl jis, G. M., važiuodamas 74 km/val. greičiu (tai yra net 16 km/val. mažesniu negu leistinas greičiu) niekaip negalėjo pažeisti KET 127 punkto reikalavimų, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad:

„G. M. automobilis važiavo neadekvačiai greitai“.Apelianto teigimu, apkaltinant jį pažeidus KET 128 punkto reikalavimus, visiÅ¡kai ignoruota specialisto iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė, ar jis turėjo objektyviÄ galimybę kelyje esančiÄ kliÅ«tį (vežimÄ ) pastebėti didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu (t. 1, b. l. 44–45). Å iuo atveju nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais remiantis bÅ«tų neginčijamai patvirtinta, kad jis turėjo objektyviÄ galimybę kelio važiuojamÄ ja dalimi vadeliojamÄ vežimÄ pastebėti didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu, Å¡i aplinkybė apskritai nebuvo nagrinėjama.Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl specialisto iÅ¡vados 3 punkto, kuriame nurodyta:

„Tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu nagrinėjamo įvykio kilimÄ sÄ lygojo vadeliotojo S. R. veiksmai, – tamsiu paros metu vadelėdavo vežimÄ , kurio galinėje dalyje nedegė raudonos Å¡viesos žibintas bei vadeliojamu vežimu važiavo važiuojamÄ ja dalimi ir tokiu bÅ«du sudarė sunkiau pastebimÄ , netikėtÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Peugeot 307“ judėjimui bei su juo susidÅ«rė. <...>“, ir 5 punkto, kuriame nurodyta, kad: „Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje vadelioto jas S. R. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vadeliojamu vežimu privalėjo važiuoti deÅ¡iniuoju kelkraščiu, vadeliojant tamsiu paros metu, kairėje vežimo pusėje priekyje turėjo degti baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos Å¡viesos žibintas <...>“.

Teismas tiesiog konstatavo, jog: „Nukentėjusysis S. R. parodė, kad <...> Kaip visada buvo apsivilkęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę, rankoje laikė prožektorių, kadangi ant vežimo nėra pakabinamų Å¡viečiančių žibintų. Å iaip jo vežimas tvarkingas, visuose Å¡onuose pritvirtinti atÅ¡vaitai. Važiuojant prožektoriumi Å¡viesdavo prieÅ¡ais ir už jo važiuojantiems automobiliams.“Apelianto G. M. teigimu, iÅ¡ nukentėjusiojo S. R. ir liudytojų parodymų aiÅ¡kiai matyti, kad S. R., kelio važiuojamÄ ja dalimi vadeliodamas arkliu traukiamÄ vežimÄ , vykdė KET reikalavimus, skirtus pėstiesiems (KET 41 punktas numato, kad:

„Pėstieji, eidami neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neÅ¡tis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«ti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ .“), o ne vadeliotajai privalomus KET reikalavimus (KET 68 punktas numato, kad: „Vadelioti leidžiama tik deÅ¡iniuoju kelkraščiu, o jeigu jo nėra, – deÅ¡iniuoju važiuojamosios dalies pakraščiu, kuo arčiau prie važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams“;

KET 69 punktas numato, kad: „Vadeliojamo vežimo priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus“; KET 70 punktas numato, kad: „Vadeliojant keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, kairėje vežimo pusėje turi degti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos šviesos.“).Vietoj to, kad laikytųsi visų būtinų atsargumo priemonių, nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 9 punktas), nukentėjusysis S. R., šviesdamas baltos spalvos žibintu, klaidino kitus eismo dalyvius, sudarydamas jiems regimybę, kad keliu eina pėsčiasis arba važiuoja dviratininkas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šio eismo įvykio metu KET reikalavimus pažeidė tik automobilio vairuotojas, t. y. jis, G.

M., ir konstatavo, kad pagrindinė pasekmių atsiradimo sÄ lyga yra bÅ«tent jo veiksmai, tačiau visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo S. R. veiksmų.Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik asmens padarytÄ KET pažeidimÄ , pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, bet ir asmens kaltę, o to, G. M. teigimu, teismas nevertino, o skundžiamame nuosprendyje tiesiog konstatavo, kad: „Bylos nagrinėjimo metu turi bÅ«ti nustatytas kaltas asmuo dėl konkrečios avarijos.“Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje vežimo vadeliotojo S. R. veiksmai – tamsiu paros metu vadeliojo vežimÄ , kurio galinėje dalyje nedegė raudonos Å¡viesos žibintas, bei vadeliojamu vežimu važiavo važiuojamÄ ja dalimi – techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini, nesaugÅ«s ir keliantys grėsmę eismo saugumui, kadangi sudarė sunkiau pastebimÄ , netikėtÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Peugeot 307“ judėjimui, privertė transporto priemonės vairuotojÄ G.

M. keisti važiavimo režimÄ , t. y. stabdyti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartÄ pasisakė, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nerÅ«pestingumui. Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti.

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Pagal teismų praktikÄ nustatant asmens kaltę bÅ«tina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų iÅ¡vengti.

Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstÄ teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. R. tamsiu paros metu kelio važiuojamÄ ja dalimi vadeliojo arkliu kinkomÄ vežimÄ , kurio galinėje dalyje nedegė raudonos Å¡viesos žibintas, bei mojavo balta spalva Å¡viečiančiu prožektoriumi.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis savo parodomuose parodė, jog: „Keliu visada važiuoju atsargiai, tai yra visada dėviu Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir turiu prožektorių. Jį turiu, nes ant vežimo nėra pakabinamų Å¡viečiančių žibintų“, taigi akivaizdu, kad S. R. nuolatos pažeidinėjo KET reikalavimus. Todėl, apelianto teigimu, galima teigti, kad nukentėjusiojo S. R. veikoje nustatytinas nusikalstamas nerÅ«pestingumas, nes transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalÄ kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Apeliantas G. M. pažymi ir tai, jog iÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje 2014-11-19 Eismo įvykio vietos plano pagrindu sudarytos schemos matyti, kad jo vairuojamas automobilis, pradėtas stabdyti likus ir 10 metrų atstumu nuo vežimo galo, bÅ«tų neatsitrenkęs į nukentėjusiojo S. R. vadeliojamo vežimo kairiÄ jÄ galinę dalį, jeigu nukentėjusysis vežimu butų važiavęs ne kelio važiuojamÄ ja dalimi, o kelkraščiu (atsižvelgiant į vežimo plotį ir automobilio vietÄ po 10 metrų stabdymo).

Tokie vadeliotojo veiksmai neatitiko saugaus eismo reikalavimų ir savaime buvo pavojingi kitiems eismo dalyviams. Taip elgdamasis nukentėjusysis apribojo jo, G. M., galimybę numatyti BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimÄ ir galimybę jų iÅ¡vengti. Apeliantas pažymi, jog byloje nepaneigta, kad jis nematė nukentėjusiojo vadeliojamo vežimo, be to, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje, pažeisdamas KET reikalavimus, prieÅ¡ pat jo automobilį, važiuojantį savo eismo juosta 16 km/val. mažesniu negu leistinas greičiu, atsiras nukentėjusiojo vadeliojamas vežimas ir kils aptariamame BK straipsnyje numatyti padariniai.

Todėl, G. M. teigimu, nenustačius jo veikoje bÅ«tinojo nusikaltimo sudėties elemento – asmens kaltės, pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Be to, apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai patenkino nukentėjusiuoju pripažinto S. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam neturtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė „Seesam Iunsurance AS Lietuvos filialas“.Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų.

Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ ). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija galioja ir ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų. Apelianto G.

M. teigimu, nagrinėjamoje byloje nekaltumo prezumpcija buvo pažeista, kadangi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus 2015-06-11 raÅ¡tu Nr. 85-S-23149 (pasirašė laikinai vykdanti virÅ¡ininko pareigas J. N.), adresuotu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, jis, G. M., pripažintas eismo įvykio kaltininku, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , nebaigus ikiteisminio tyrimo, nesuraÅ¡ius kaltinamojo akto, neiÅ¡nagrinėjus bylos teisme ir nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliantas G.

M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. M. ir jo gynėja advokatė E. Galatiltienė prašė nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis S. R. prašė nuteistojo G. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Skundžiamu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, pažeidė KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė saugaus važiavimo greičio, dėl to iÅ¡kilus kelyje kliūčiai – ta pačia eismo juosta ir kryptimi arkliu kinkomu vežimu važiavusiam vadeliotojui S. R., nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į S. R. vadeliojamo vežimo galÄ , eismo įvykio metu vadeliotojui S. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu ginčijamas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymių – nuteistojo kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – egzistavimas G.

M. veiksmuose. Teigiama, kad G. M. veiksmuose iÅ¡ esmės nėra kaltės, nes jis, važiuodamas saugiu greičiu (važiavo 16 km/val. mažesniu nei leistinas greičiu), nepažeidė KET reikalavimų ir neturėjo jokios galimybės pastebėti nukentėjusiojo S. R. vadeliojamo arkliu kinkomo vežimo ir iÅ¡vengti eismo įvykio dėl paties S. R. padarytų KET pažeidimų (tamsiu paros metu važiuojamojoje kelio dalyje vadeliojamo vežimo kairėje pusėje degančių priekyje baltos, gale – raudonos Å¡viesos žibintų), todėl tiek eismo įvykis, tiek ir dėl susidÅ«rimo kilę padariniai buvo nulemti bÅ«tent paties vadeliotojo S. R., kuris, kaip pats nurodė, tamsiu paros metu važiuojamojoje kelio dalyje vadeliojo vežimÄ , kuris neturėjo privalomų vežimo kairėje pusėje degančių priekyje baltos, gale raudonos Å¡viesos žibintų, veiksmų.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ ) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.Siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ .

Tuo tikslu apeliacinės instancijos teismas 2015-12-02 nutartimi įpareigojo prokurorÄ organizuoti eksperimento atlikimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu atstumu prieÅ¡ eismo įvykį buvusiomis kelio ir eismo sÄ lygomis automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, jam prieÅ¡ eismo įvykį judant iki susidÅ«rimo su ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiavusiu S. R. vadeliojamu arkliu kinkomu vežimu, turėjo realiÄ galimybę pamatyti vežimÄ , kuris neturi privalomų kairėje vežimo pusėje degančių žibintų: priekyje baltos, o gale – raudonos Å¡viesos.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis G. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.Byloje nustatyta, kad S. R. tamsiu paros metu važiuojamÄ ja kelio dalimi vadeliojo arkliu kinkomÄ vežimÄ , kurio kairėje galinėje dalyje nedegė raudonos, priekyje baltos Å¡viesos žibintai, kaip to reikalauja KET 70 punktas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatavo, kad automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas G. M. 2014-11-19, apie 17.30 val., Å ilutės r. kelio Å vėkÅ¡na–Saugos 11,110 kilometre nesilaikė saugaus važiavimo greičio, dėl to iÅ¡kilus kelyje kliūčiai – ta pačia eismo juosta ir kryptimi arkliu kinkomu vežimu važiavusiam vadeliotojui S. R., nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į S. R. vadeliojamo vežimo galÄ ir sužalojo S. R., kuriam dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir taip padarė KET 9, 127 ir 128 punktuose numatytus pažeidimus.

Nors nuteistasis nesutinka su tuo, jog pažeidė KET, tačiau jo versijÄ paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys.IÅ¡ byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2015-05-19 specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-98 (15) matyti, jog įvykio metu savo judėjimo krypties eismo juosta važiuojantis automobilis „Peugeot 307“ buvo nusukinėjamas į kairę ir užstabdytas bei priekine dalimi atsitrenkė į jo judėjimo krypties eismo juostoje buvusio, tikėtina, ta pačia kryptimi, važiuojamÄ ja dalimi važiavusio vadeliojamo vežimo galÄ (1 punktas).

Ä®vykio vietoje stabdymo pėdsakus ant sauso horizontalaus asfalto palieka prieÅ¡ pat stabdymÄ apie 74 km/val. greičiu važiuojantis automobilis „Peugeot 307“ (2 punktas). Tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu nagrinėjamo įvykio kilimÄ lėmė vadeliotojo S. R. veiksmai, – tamsiu paros metu vadeliojo vežimÄ , kurio galinėje dalyje nedegė raudonos Å¡viesos žibintas bei vadeliojamu vežimu važiavo važiuojamÄ ja dalimi ir tokiu bÅ«du sudarė sunkiau pastebimÄ , netikėtÄ kliÅ«tį iÅ¡ paskos ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Peugeot 307“ judėjimui bei su juo susidÅ«rė.

Jeigu automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas G. M. turėjo objektyviÄ galimybę važiuojamojoje dalyje esantį vadeliojamÄ vežimÄ pastebėti jo neprivažiavęs didesniu nei 61,50 metrų atstumu (arklio judėjimo greitis ta pačia kryptimi nevertinamas), arba turėjo objektyviÄ galimybę važiuojamoje dalyje esantį vadeliojamÄ vežimÄ pastebėti jo neprivažiavęs didesniu nei 53,6 metrų atstumu (daroma prielaida, kad arklys su vežimu 6,4 km/val. greičiu juda automobilio judėjimo kryptimi), tai G.

M. veiksmai, – turėdamas objektyviÄ galimybę kelyje esančiÄ kliÅ«tį (vežimÄ ) pastebėti didesniu bei stabdymui reikalingas atstumu, laiku nemažino greičio (nestabdė vairuojamo automobilio) ir atsitrenkė į vežimÄ , – techniniu požiÅ«riu taip pat lėmė nagrinėjamo įvykio kilimÄ (3 punktas). Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas G. M. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį turėjo atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , meteorologines sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę bei krovinį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, pastebėjęs priekyje, ta pačia kryptimi važiuojantį vadeliotojÄ (vežimÄ ), privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį ir kliÅ«tį jo judėjimui sudariusį vadeliojamÄ vežimÄ apvažiuoti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (4 punktas).

Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje vadeliotojas S. R. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vadeliojamu vežimu privalėjo važiuoti deÅ¡iniuoju kelkraščiu, vadeliojant tamsiu paros metu, kairėje vežimo pusėje priekyje turėjo degti baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos Å¡viesos žibintas, o vadeliotojas privalėjo dėvėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais (5 punktas).

TokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip nurodyta joje, specialistas padarė atsižvelgdamas į tai, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie atstumÄ (distancijÄ ), kuriuo prieÅ¡ pat įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas G. M. turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti jo judėjimo krypties eismo juostoje buvusį vežimÄ .Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu atstumu prieÅ¡ eismo įvykį buvusiomis kelio ir eismo sÄ lygomis automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas, jam prieÅ¡ eismo įvykį judant iki susidÅ«rimo su ta pačia eismo juosta ir kryptimi važiavusiu vadeliojamu vežimu, turėjo realiÄ galimybę pamatyti vežimÄ , kuris neturi privalomų kairėje vežimo pusėje degančių žibintų: priekyje baltos, o gale –raudonos Å¡viesos, apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje 2015-12-02 nutartimi įpareigojo prokurorÄ atlikti eksperimentÄ .2016-04-01–2016-04-05 atlikto eksperimento protokole (t. 2, b. l. (63–66) nurodyta tokia eksperimento eiga: arkliu kinkomas vežimas pastatomas kelio Kvėdarna–ŠvėkÅ¡na–Saugos 28 kilometre, nuo kilometrus žyminčio ženklo 11/28 110 metrų link Saugų, vietoje, kurioje įvykio apžiÅ«ros metu buvo užfiksuotas sustojęs po įvykio G.

M. automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vežime ant pasostės sėdi nukentėjusysis S. R., apsivilkęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir turintis eismo įvykio metu turėtÄ prožektorių. Automobilių pradinė padėtis: automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (pirma registracija 2012-04-17), – 210 metrų link Å vėkÅ¡nos nuo pastatyto ant kelio vežimo; automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (pirma registracija 2096-04-23), – 200 metrų link Saugų nuo pastatyto ant kelio vežimo.Atliekant bandymÄ vairuotojas kairėje rankoje pro atvirÄ langÄ laiko maiÅ¡elį su svoriu, pamatęs, kad kelyje yra kliÅ«tis, meta maiÅ¡elį, važiuoja toliau ir sustoja, kai įsitikina, jog priekyje pastebėta kliÅ«tis yra vežimas.Bandymus atlieka vairuotojas G.

Č..1. Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įjungę trumpÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 158,4 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 110 metrų atstumu nuo vežimo.2. Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įsijungę ilgÄ sias Å¡viesas ir nurodytu metu (pagal KET) perjungia jas į trumpÄ sias, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 142 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 110 metrų atstumu nuo vežimo.3.

Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įsijungę ilgÄ sias Å¡viesas ir nurodytu metu (pagal KET) perjungia jas į trumpÄ sias, vadeliotojas naudoja prožektorių. Rezultatas: prožektorius matomas 300 metrų atstumu, kliÅ«tis pastebima 234 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 141 metro atstumu nuo vežimo.4. Automobilis „Peugeot 307“ link kliÅ«ties, nesant prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, važiuoja įjungęs trumpÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja.

Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 94 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 64 metrų atstumu nuo vežimo.5. Automobilis „Peugeot 307“ link kliÅ«ties, nesant prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, važiuoja įjungęs ilgÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 250 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 141 metro atstumu nuo vežimo.Bandymus atlieka vairuotojas V.

S..1. Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įjungę trumpÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 364,2 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 71,2 metro atstumu nuo vežimo.2. Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įsijungę ilgÄ sias Å¡viesas ir nurodytu metu (pagal KET) perjungia jas į trumpÄ sias, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 136,7 metro atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 83,3 metro atstumu nuo vežimo.3.

Abu automobiliai link kliÅ«ties važiuoja įsijungę ilgÄ sias Å¡viesas ir nurodytu metu (pagal KET) perjungia jas į trumpÄ sias, vadeliotojas naudoja prožektorių. Rezultatas: prožektorius matomas 300 metrų atstumu, kliÅ«tis pastebima 245,4 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 210 metrų atstumu nuo vežimo.4. Automobilis „Peugeot 307“ link kliÅ«ties, nesant prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, važiuoja įjungęs trumpÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja.

Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 134,8 metro atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 75,10 metro atstumu nuo vežimo.5. Automobilis „Peugeot 307“ link kliÅ«ties, nesant prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, važiuoja įjungęs ilgÄ sias Å¡viesas, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja. Rezultatas: kliÅ«tis pastebima 242 metrų atstumu, toliau važiuojant ir įsitikinus, kad kliÅ«tis yra vežimas, stabdomas automobilis sustoja 162 metrų atstumu nuo vežimo.Atliekant bandymÄ , važiuojant automobiliu „Peugeot 307“, siekiant nustatyti, kokiu atstumu kelyje be automobilių ir kitų kliūčių yra matomi kelio elementai, nustatyta, kad kelio ribas ženklinantys stulpeliai, važiuojant įjungus ilgÄ sias automobilio Å¡viesas, yra matomi 380 metrų atstumu, įjungus trumpÄ sias Å¡viesas – 230 metrų atstumu.Atlikto eksperimento pastabose nurodyta: kadangi stovint automobiliams pradinėje padėtyje, atliekant bandymus, naudojant prožektorių ir ilgÄ sias Å¡viesas be prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančio automobilio, kliÅ«tis matėsi jau pradiniame taÅ¡ke, automobiliu „Peugeot 307“ buvo važiuojama atbuline eiga iki nematomos kliÅ«ties.

Matavimai atlikti matuojant atstumÄ nuo vežimo bortų galo iki sustojusio automobilio priekinės aÅ¡ies ir iki ant kelio numesto svorio. Automobiliai eksperimento metu, iki vairuotojams pamatant kliÅ«tį, važiuoja 25–30 km/val. greičiu, toliau, kai pamato kliÅ«tį – vežimÄ , važiuoja apie 20 km/val. greičiu (t. 1, b. l. 63–66).Ä®vertinus atlikto eksperimento duomenis, matyti, kad mažiausias atstumas, kai vairuotojas pastebi kliÅ«tį, yra 94 metrai (beje, Å¡io eksperimento metu, skirtingai nei nustatyta Å¡ioje byloje, vadeliotojas prožektoriaus nenaudoja), visais kitais atvejais kliÅ«tis pastebima kur kas anksčiau.

Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡vadÄ pateikusio specialisto skaičiavimų, G. M. buvo reikalingas 53,6 metro atstumas jo vairuojamo automobilio greičio sumažinimui iki vežimo važiavimo greičio ir 61,5 metro atstumas iki visiÅ¡ko automobilio sustabdymo. Taigi, sistemiÅ¡kai vertinant specialisto iÅ¡vadÄ ir atlikto eksperimento rezultatus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju automobilio „Peugeot 307“ vairuotojas G. M. turėjo objektyviÄ galimybę važiuojamojoje kelio dalyje esančiÄ kliÅ«tį – S. R. vadeliojamÄ arkliu kinkomÄ vežimÄ â€“ pastebėti didesniu nei specialisto iÅ¡vadoje nurodytas stabdymui reikalingas atstumu.

Tokia iÅ¡vada darytina, įvertinus ir kaip liudytojų apklaustų V. R. bei M. M. parodymus. Liudytoja V. R., kuri prieÅ¡ keletÄ minučių iki susidÅ«rimo važiavo ta pačia kaip ir G. M. kryptimi, parodė, kad ji gal už pusės kilometro priekyje savo eismo juostoje matė Å¡viečiantį prožektorių, važiuojantį vežimÄ , atÅ¡vaitus, vadeliotojo liemenę ir sėkmingai apvažiavo vežimÄ . Kaip liudytojas apklaustas prieÅ¡prieÅ¡iais važiavęs M. M. taip pat parodė, kad maždaug prieÅ¡ 400 metrų pamatė nuo Å vėkÅ¡nos atvažiuojantį vežimÄ , vadeliotojas buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, rankoje turėjo prožektorių, kuriuo mojavo į priekį ir atgal, t. y. link Å vėkÅ¡nos, nes matėsi, kad nuo Å vėkÅ¡nos atvažiuoja automobilis, kuris, kaip pamatė prasilenkdamas su vežimu, važiavo įtartinai greitai ir nebandė stabdyti, nors priekyje visai arti buvo vežimas, bei nebandė lenkti vežimo (nerodė posÅ«kio), nors nebÅ«tų spėjęs aplenkti, nes bÅ«tų kliudęs jo automobilį.

Prasilenkęs su vežimu, jis pavažiavo apie 30 metrų ir iÅ¡girdo smÅ«gį. Nukentėjusysis S. R. taip pat nurodė, kad iÅ¡girdęs iÅ¡ už nugaros atvažiuojančio automobilio garsÄ , atsisukęs Å¡vietė prožektoriumi, vienu metu pagalvojo, kad automobilis netoli, bet visai nestabdo ir galbÅ«t tuoj atsitrenks į vežimÄ , todėl, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, arklį staigiai pakreipė į deÅ¡inę pusę. Tik likus apie 10 metrų iki vežimo, automobilis pradėjo stabdyti, tai suprato iÅ¡ to, kad cypė stabdžiai, lėtėjo greitis ir ėmė suktis į kairę ir netrukus atsitrenkė į vežimÄ .

Taigi, kaip matyti, tiek nukentėjusysis S. R., tiek liudytojas M. M. parodė, kad G. M. automobilis važiavo neadekvačiai greitai ir jie abu suprato, kad gali įvykti susidūrimas, nes atstumas tarp automobilio ir vežimo jau buvo visai nedidelis, o vairuotojas nestabdė ir net nemažino greičio.Apeliantas nepagrįsti teigia, kad liudytojų V. R. bei M. M. parodymai yra prieštaringi, nes jų esminės detalės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su nukentėjusiojo S. R. parodymais. Vien tai, kad S. R. pirminės apklausos metu nurodė, kad jam iš gal važiuojantį automobilį, jo nuomone, galbūt galėjo apakinti priešpriešiais atvažiuojantis automobilis, o vėlesnėse apklausose to nurodė, o liudytojas M.

M. teigė, kad jo automobilio Å¡viesos negalėjo užslopinti vairuotojui matomumo, nes jis važiavo įsijungęs trumpÄ sias Å¡viesas, nėra pagrindas teigti, kad jų parodymai yra prieÅ¡taringi.Nors G. M. apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nepaneigta, kad jis nematė nukentėjusiojo vadeliojamo vežimo, tačiau tokiÄ G. M. versijÄ paneigia jo paties tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai apie tai, jog jis matė S. R. vadeliojamÄ vežimÄ , tik skirtingai nurodė, kokiu atstumu važiuodamas jį pamatė.

Tai yra G. M. 2015-02-06 įtariamojo apklausos metu nurodė, kad S. R. vadeliojamÄ vežimÄ jis pamatė apie 20 metrų atstumu, t. y. parodė: „Važiuojant keliu Kvėdarna–ŠvėkÅ¡na važiavau apie 50 km/h greičiu <...>. Man iÅ¡ priekio atvažiavo automobilis, jam atvažiuojant aÅ¡ nemačiau, kad jo žibintai apÅ¡viestų keliu važiuojantį vežimÄ . AÅ¡ staiga pamačiau priekyje man eismo juostoje apie 20 metrų atstumu ( tai orientuojuosi iÅ¡ stabdymo kelio), iÅ¡ karto pamatęs instinktyviai mečiau vairÄ Ä¯ kairę pusę ir nuspaudžiau stabdžius <...>.

Čiuoždamas atsitrenkiau į vežimÄ <...>“ (t. 1, b. l. 113). 2015-04-10 įtariamojo papildomos apklausos metu G. M. nurodė: „AÅ¡ vežimÄ pamačiau tik kai priartėjau pakankamai arti ir vežimas kaip objektas su jame sėdinčiu vadeliuotoju pasidarė ryÅ¡kesni nei atvažiuojančio prieÅ¡ais automobilio Å¡viesos, dėl ko sustojimo kelio nebeužteko, kad sustoti iki vežimo. Vadinasi, aÅ¡ nenumačiau, kad tamsoje gali bÅ«ti koks tai trukdantis eismui objektas, nors pagal savo asmenines savybes tai glėjau numatyti.

NuoÅ¡irdžiai gailiuosi, kad dėl to nukentėjo žmogus, jo atsipraÅ¡ysiu ir noriu su juo susitaikyti.“ (t. 1, b. l. 119). Apklausiamas teisme G. M., atsakydamas į nukentėjusiojo S. R. atstovo advokato Rimvydo Paulausko klausimus, nurodė: „Tarp mano automobilio ir vežimo buvo apie 50 metrų kai aÅ¡ jį pamačiau. <...> Kai tik pamačiau vežimÄ , įvertinau, kad nespėsiu sustoti, pasukau vairÄ ir nuspaudžiau stabdžius. Kada nuspaudžiau stabdžius – iÅ¡ karto, 50 metrų atstumu kai tik pamačiau vežimÄ .

Kai pradėjau stabdyti iki vežimo buvo 22 metrai. 28 metrai teko ant reakcijos greičio ir automobilio greičio sistemos suveikimo. <...> Pas R. buvau nuvykęs, norėjau iÅ¡siaiÅ¡kinti pozicijÄ ar jis supranta, kad pažeidė KET, o jis laikė, kad aÅ¡ pažeidžiau KET.“ (t. 2, b. l. 30–31). Pacituoti G. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, skirtingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, patvirtina, kad G. M. matė nukentėjusiojo vadeliojamÄ vežimÄ .Nors byloje nustatyta, kad S. R. vadeliojamo vežimo gale kairėje nedegė raudonos spalvos žibintas, o priekyje – baltos spalvos žibintas, tačiau nagrinėjamoje byloje yra objektyvÅ«s duomenys, kad nukentėjusysis S. R. vilkėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir su savimi turėjo prožektorių, kuriuo Å¡vietė važiuojantiems automobiliams į priekį ir atgal, priklausomai nuo važiuojančių automobilių krypties.

Tai, kad pastebėjo vadeliotojÄ iÅ¡ jo vilkimos Å¡viesÄ atspindinčios liemenės bei prožektoriaus, parodė liudytojai M. M. ir V. R.. Kaip liudytojas apklaustas su S. R. vadeliojamu vežimu prasilenkęs M. M. parodė, kad maždaug prieÅ¡ 400 metrų pamatė nuo Å vėkÅ¡nos atvažiuojantį vežimÄ , vadeliotojas buvo su Å¡viesÄ atspindinčia liemene, rankoje turėjo prožektorių, kuriuo mojavo į priekį ir atgal, t. y. link Å vėkÅ¡nos, nes matėsi, kad nuo Å vėkÅ¡nos atvažiuoja automobilis, kuris, kaip pamatė prasilenkdamas su vežimu, važiavo įtartinai greitai ir nebandė stabdyti.

Kaip liudytoja apklausta V. R. taip pat parodė, kad važiuodama automobiliu maždaug prieÅ¡ pusę kilometro priekyje savo eismo juostoje pamatė Å¡viečiantį prožektorių, Å¡vietė link jos, dar Å¡iek tiek pavažiavusi pamatė Å¡viečiančiÄ liemenę ir atÅ¡vaitÄ Ä¯ kairę nuo liemenės. Nors iÅ¡ pradžių pagalvojo, kad važiuoja dviratininkas, tačiau priartėjusi arčiau, gal po 200 metrų pamatė, kad tai vyro vežimas. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad S. R. vilkėjo Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ir turėjo prožektorių, kurie buvo pastebėti tiek su juo prieÅ¡prieÅ¡iais prasilenkusio M.

M., tiek S. R. eismo juostoje važiavusios ir vėliau jį aplenkusios V. R..Nors, kaip minėta, G. M. skirtingų apklausų metu nurodė skirtingas aplinkybes, kokiam atstumui likus iki S. R. vadeliojamo vežimo jį pamatė (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, kad S. R. vadeliojamÄ vežimÄ jis pamatė maždaug 20 metrų atstumu; bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad vežimÄ pamatė likus maždaug 50 metrų iki jo), tačiau, atsižvelgiant tiek į jo paties (ypač teisminio bylos nagrinėjimo metu), tiek į su juo prasilenkusio liudytojo M.

M. ir jį aplenkusios liudytojos V. R. parodymus apie S. R. vilkėtos Å¡viesÄ atspindinčios liemenės ir turėto prožektoriaus bei jo vadeliojamo arkliu kinkomo vežimo su, kaip nustatyta, Å¡onuose pritvirtintais atÅ¡vaitais, matomumÄ , į nustatytas eismo įvykio metu egzistavusias oro sÄ lygas ir tuo metu buvusį matomumÄ bei įvertinus atlikto eksperimento rezultatus, be jokios abejonės galima konstatuoti, kad G. M. turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti S. R. vadeliojamÄ vežimÄ ne mažesniu nei specialisto iÅ¡vadoje nurodytas stabdymui reikalingas atstumu ir jeigu bÅ«tų laikęsis kelių eismo saugumo reikalavimų, t. y. pamatęs kliÅ«tį kelyje, bÅ«tų sulėtinęs greitį arba prireikus sustojęs, bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo, tačiau jis nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, vairuodamas neatžvelgė į eismo sÄ lygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, leidžiančio reikiamu momentu (atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui) sulėtinti greitį ar sustoti ir taip pažeidė KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus.G.

M. apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad jis važiavo nevirÅ¡ydamas leistino greičio (pagal eksperto skaičiavimus, G. M. važiavo 74 km/val. greičiu), tačiau pažymėtina, jog pagal KET reikalavimus vairuotojas ne tik privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, bet ir pasirinkdamas važiavimo greitį, be kita ko, turi atsižvelgti ir į važiavimo bei meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (KET 127 punktas), o atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas), tačiau, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, G.

M., pažeisdamas Å¡iuos KET reikalavimus, nesilaikė saugaus važiavimo greičio, dėl to iÅ¡kilus kelyje kliūčiai – ta pačia eismo juosta ir kryptimi arkliu kinkomu vežimu važiavusiam vadeliotojui S. R. – nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į S. R. vadeliojamo vežimo galÄ ir susidÅ«rimo metu jį sužalojo.Sprendžiant dėl G. M. kaltės formos, neabejotina, kad nuteistasis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, t. y. jis nenumatė, kad važiuodamas keliu jis atsitrenks į prieÅ¡ais važiuojantį S. R. vadeliojamÄ vežimÄ , tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Tai rodo, kad G. M. buvo neatsargus, jo kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu (BK 16 straipsnio 3 dalis). Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. M., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant bÅ«tinajam priežastiniam ryÅ¡iui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių kilimÄ , ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.Ä®vertinus aptartus duomenis, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G.

M. pažeidė KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. R. sveikata. G. M. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, klausimu nesuteikia pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas. Konstatavus, jog apylinkės teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , nėra teisinio pagrindo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir G.

M. iÅ¡teisinti.Atsakydamas į nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentÄ , jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus 2015-06-11 raÅ¡tu Nr. 85-S-23149 (pasirašė laikinai vykdanti virÅ¡ininko pareigas J. N.), adresuotu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, jis, G. M., pripažintas eismo įvykio kaltininku, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu įvardijimu G.

M. nekaltumo prezumpcija, kitos teisės nėra pažeidžiamos, nes Å¡iuo teiginiu G. M. kaltumas nėra konstatuojamas, jokios teisinės pasekmės dėl to jam nekyla. Pažymėtina, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintÄ nuostatÄ teisingumÄ vykdo tik teismai, taigi sprendimas asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva.Tačiau teisingai iÅ¡sprendęs G. M. kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinę žalÄ â€“ 1 000 Eur – priteisė iÅ¡ eismo įvykio kaltininko.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo S. R. civilinio ieÅ¡kinio, pastarasis, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė neturtinės žalos atlyginimui jam iÅ¡mokėjo 330 Eur (t. 2, b. l. 20, 21), teismo prašė priteisti iÅ¡ G. M. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir teismas šį reikalavimÄ patenkino bei priteisė iÅ¡ G. M. nukentėjusiajam S. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra      5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (iÅ¡ jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialas dėl S. R. padarytos neturtinės žalos iÅ¡mokėjo 330 Eur sumÄ , todėl likusi nukentėjusiojo S. R. praÅ¡oma priteisti suma neturtinės žalos atlyginimui – 1 000 Eur – turėjo bÅ«ti priteista ne iÅ¡ atsakingo už neturtinės žalos padarymÄ asmens, t. y. iÅ¡ nuteistojo G.

M., o iÅ¡ draudimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo G. M. 147,65 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už jo gynybÄ (t. 2, b. l. 102). PraÅ¡ymas netenkintinas, nes, bÅ«tinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ G.

M., įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis iÅ¡gali susimokėti už gynybÄ .

Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ G. M. nukentėjusiajam S. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1 000 Eur priteisti nukentėjusiajam S. R. iÅ¡ SEESAM INSURANCE AS Lietuvos filialo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                   Regina Bertašienė                                                                                    Savinijus Katauskas