2016-01-06 Nr. AB-439-3-61-3-05682-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-4-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05682-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 70.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. (procesinių teisių perėmėja L. R. G.), atstovaujamo advokato G. G., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SPR-103 bei įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30).

Pareiškėjo V. G. atstovas advokatas G. G. 2015 m. rugsėjo 15 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kartu su pareiškėjo mirties liudijimu bei kitais dokumentais, nurodydamas, jog po pareiškėjo mirties paveldėjimo bylos privalomos procedūros dar nėra baigtos, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 99 straipsnio 1 punktu, prašė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol bus baigtos pareiškėjo paveldėjimo bylos privalomos procedūros bei administracinėje byloje kaip pareiškėjo teisių perėmėjai galės būti įtraukti jo įpėdiniai (b. l. 67–71).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 77–78) nutraukė administracinę bylą Nr. I-5969-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05682-2014-1) pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. birželio 26 d. mirė. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SPR-103 panaikinimo bei įpareigojimo Žurnalistų etikos inspektoriui iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą, atsižvelgiant į skundo dalyką bei pareiškėjo turėtą statusą, t. y. į jo eitas finansų viceministro pareigas, pareiškėjui mirus, jo teisių perėmimas šioje administracinėje byloje nėra galimas, todėl ši administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 5 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjo V. G. procesinių teisių perėmėjos L. R. G. atstovas advokatas G. G. 2015 m. rugsėjo 28 d. paštu išsiuntė teismui atskirąjį skundą (b. l. 80–82, 86), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui nagrinėti administracinės bylos sustabdymo klausimą.

Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė teismo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SPR-103 ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą. Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, kad 2014 m. birželio 4 d. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ laidos „Dėmesio centre“ tiesioginės transliacijos metu žurnalistas E. J., pateikdamas laidos dalyviui Lietuvos Respublikos finansų ministrui R.

Š. suklastotos 2013 m. balandžio 18 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo, kuris tuo metu ėjo Lietuvos Respublikos finansų viceministro pareigas, ir G. S., buvusio azartinius lošimus vykdančios UAB „Top Sport“ savininku, kopiją, netikrino šios sutarties kopijos patikimumo, be to, paviešindamas šią sutarties kopiją, nesilaikė žurnalistų veiklai keliamų reikalavimų. Tokiais žurnalisto E. J. veiksmais buvo siekiama sukompromituoti pareiškėją, kaip Lietuvos Respublikos finansų viceministrą ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją, visuomenės ir valstybinės valdžios tarpe, taip padarant didžiulę ir nepataisomą žalą pareiškėjo reputacijai bei jo, kaip politiko, karjerai.

Tačiau Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamame sprendime konstatavo, kad žurnalistas E. J. informacijos laisve nepiktnaudžiavo, jo veikla kritikuojant pareiškėją, kaip viešąjį asmenį, buvo sąžininga ir atitiko visuomenės informavimo principus bei nacionaliniam transliuotojui keliamus tikslus. Kadangi pareiškėjas su šiuo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu nesutiko, pateikė teismui skundą, kurio pagrindu buvo pradėta nagrinėjama byla. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo ribas, teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasisakyti, ar Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai įvertino minėtus žurnalisto E. J. veiksmus.

Šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad tokiam teismo vertinimui atlikti nėra kliūtis nei pareiškėjo eitos finansų viceministro pareigos, nei jo mirtis, nes visos bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir pagrįstos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo savo teiginio, kad „atsižvelgiant į skundo dalyką bei pareiškėjo V. G. turėtą statusą, t. y. į jo eitas finansų viceministro pareigas, pareiškėjui V. G. mirus, teisių perėmimas šioje administracinėje byloje nėra galimas“, todėl nėra galimybės plačiau pasisakyti dėl šių teismo motyvų.

Atskirajame skunde kartu akcentuojama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Taigi, pareiškėjo iniciatyva pradėtos nagrinėjamos administracinės bylos tęstinumas svarbus pareiškėjo įpėdiniams, kadangi šios bylos baigtis turės įtakos jų galimybėms ateityje ginti žurnalisto E. J. neteisėtais veiksmais pažeistą tiek velionio pareiškėjo, tiek savo garbę ir orumą.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas teisingai kvalifikavo susiklosčiusią teisinę situaciją, teisingai įvertino ginčo teisinį santykį ir konstatavo, kad teisių perėmimas šioje administracinėje byloje nėra galimas. Pažymi, kad paveldėjimo sampratą įtvirtinančio CK 5.1 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai reglamentuota, jog asmeninės neturtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (pvz., teisė į garbę ir orumą), nepaveldimos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo informacija buvo susijusi išimtinai su pareiškėjo V. G. turėtu statusu, t. y. jo eitomis finansų viceministro pareigomis. Taigi, tiek ginčo informacija, tiek ginama neturtinė teisė (teisė į garbę ir orumą) yra neatsiejamai susijusios tik su pačiu pareiškėju V. G., kaip finansų viceministru, valstybės politiku, o ne su jo įpėdiniais. Tai pažymima ir paties pareiškėjo atstovo atskirajame skunde. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis niekaip neįtakoja pareiškėjo įpėdinių galimybės pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį ateityje ginti tiek velionio pareiškėjo, tiek savo garbę ir orumą. Pabrėžia, jog teisių perėmimo administraciniuose santykiuose negalimumas neriboja ir nepanaikina pareiškėjo įpėdinių teisės kreiptis į teismą civiline tvarka ir reikalauti teisinės gynybos, jeigu manoma, kad tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar šioje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kilusio ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, taip pat ar atitinkamai egzistavo pagrindas pagal ABTĮ 98 ir 99 straipsnius sustabdyti bylą, kol paaiškės mirusio asmens (pareiškėjo) teisių perėmėjas.

Remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas sustabdo bylą, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą. Tuo tarpu pagal ABTĮ 101 straipsnio 5 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių. Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjo V. G. pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus kilusio ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą.

Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (b. l. 1–6) turinio, jis savo reikalavimą panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SPR-103 bei įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą kildino būtent iš to, kad, pareiškėjo teigimu, 2014 m. birželio 4 d. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ laidos „Dėmesio centre“ tiesioginės transliacijos metu žurnalistas E. J., pateikdamas laidos dalyviui Lietuvos Respublikos finansų ministrui R.

Š. suklastotos 2013 m. balandžio 18 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo V. G., kuris tuo metu ėjo Lietuvos Respublikos finansų viceministro pareigas, ir G. S., buvusio azartinius lošimus vykdančios UAB „Top Sport“ savininku, kopiją, nepatikrinęs šios sutarties kopijos patikimumo ir ją paviešindamas, nesilaikė žurnalistų veiklai keliamų reikalavimų, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, neetiškai ir aiškiai parodė, jog tokiais savo veiksmais siekia ne sąžiningos pareiškėjo V. G., kaip tuometinio Lietuvos Respublikos finansų viceministro, kritikos ar visuomenės informavimo apie šio asmens veiklą, o sukompromituoti pareiškėją, kaip politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją, dėl ko jis net buvo priverstas atsistatydinti iš užimamų pareigų.

Pabrėžtina, jog atskirajame skunde (b. l. 80–82) pakartojamos iš esmės analogiškos aplinkybės, teigiant, kad tokiais žurnalisto E. J. veiksmais buvo siekiama sukompromituoti pareiškėją, kaip Lietuvos Respublikos finansų viceministrą ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją, visuomenės ir valstybinės valdžios tarpe, taip padarant didžiulę ir nepataisomą žalą pareiškėjo reputacijai bei jo, kaip politiko, karjerai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą bei tai, kad pats pareiškėjas nurodė, jog ginčo informacija iš esmės buvo išimtinai susijusi su pareiškėjo turėtu statusu ir vykdoma veikla, t. y. pareiškėjo eitomis finansų viceministro pareigomis, o šios informacijos paskleidimu galbūt buvo siekiama sukompromituoti pareiškėją, būtent kaip Lietuvos Respublikos finansų viceministrą ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją, taip padarant didžiulę ir nepataisomą žalą jo, kaip politiko, karjerai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SPR-103 panaikinimo bei įpareigojimo Žurnalistų etikos inspektoriui iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą, teisių perėmimas nėra galimas.

Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą sustabdyti bylą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 5 punktu, administracinę bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad minėta nutartis, priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, neužkerta kelio pareiškėjo įpėdiniams ateityje ginti, jų manymu, žurnalisto E. J. galbūt neteisėtais veiksmais pažeistą tiek velionio pareiškėjo, tiek savo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu, kadangi byloje kilusiu ginču iš esmės siekiama įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo įvertinti žurnalisto E. J. veiklą būtent tuo aspektu, ar minėtos laidos tiesioginės transliacijos metu nebuvo pažeisti visuomenės informavimo principai, atsižvelgiant į nacionalinio transliuotojo misiją (b. l. 17–22), tuo tarpu CK 2.24 straipsnis reglamentuoja asmens garbės ir orumo gynimą bei inter alia teisę asmeniui (po jo mirties – jo sutuoktiniui, tėvams ir vaikams) reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. G. (procesinių teisių perėmėja L. R. G.), atstovaujamo advokato G. G., atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas