ec6f9593-daaf-4f76-9746-e379eff81a0a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-557-162/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01579-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 38; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui A.

B.,pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Giriui IvoÅ¡kai, atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,2015 m. sausio 20 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Neringos savivaldybės tarybos nuolatinei Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo Nr. V41-1 pripažinimo negaliojančiu ir juo priimto sprendimo (rezoliucinės dalies) panaikinimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolÄ Nr. V41-1 ir panaikinti juo priimtÄ sprendimÄ (rezoliucinę dalį), t. y. „pritarti, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus“.Nurodo, jog 2014 m. spalio 21 d. raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-2534 Neringos savivaldybės administracijos direktorius A.

V. kreipėsi į Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) pirmininkÄ A. N., informuodamas, kad 2014 m. spalio 9-10 dienomis Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse buvo iÅ¡platintas straipsnis „Liberalų kandidatas į Neringos merus A. B.: jei niekas nesikeis, kurorto laukia liÅ«dna ateitis“. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, pareiÅ¡kėjas Neringos savivaldybės tarybos narys A. B. nepagrįstai apkaltino savivaldybės administracijÄ , kad „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“.

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginys neatitinka tikrovės, todėl prašė Etikos komisijÄ apsvarstyti pareiÅ¡kėjo vieÅ¡Ä pasisakymÄ bei vieÅ¡ai paneigti šį faktÄ Å¾iniasklaidoje. 2014 m. spalio 29 d. Etikos komisija nutarė pritarti, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso principus. Mano, kad Etikos komisijos protokolinis sprendimas (toliau – ir Sprendimas) neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas pažeidžiant Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3 patvirtintų Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus.Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų tekste kartojasi Nuostatų punktų numeracija, t. y. dviem atskiriems punktams suteiktas tas pats numeris 3.2, o kitiem dviem skirtingiems punktams suteiktas numeris 3.3.

Teigia, jog esant tokioms Nuostatų techninėms klaidoms, Etikos komisijos pirmininko sprendime pradėti pareiÅ¡kėjo elgesio tyrimÄ turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu tyrimo pagrindu atliekamas pareiÅ¡kėjo elgesio tyrimas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymi, kad Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raÅ¡tu tik informavo Etikos komisijos narius apie gautÄ kreipimÄ si, prašė Etikos komisijos narių susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, jog apie posėdžio laikÄ informuos papildomai.

Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimesi nebuvo nurodyta, kokio teisės akto reikalavimų galimÄ pažeidimÄ padarė pareiÅ¡kėjas ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ abejoti, ar kreipimasis atitiko Nuostatų 3 punkte įtvirtintus kriterijus. Mano, kad tyrimas buvo pradėtas Etikos komisijos pirmininkui pažeidus Nuostatų 14 punkte nustatytÄ pareigÄ tinkamai organizuoti Etikos komisijos darbÄ . Pažymi, jog Etikos komisijos pirmininkas, o ne Etikos komisija 2014 m. spalio 28 d. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame Etikos komisijos pirmininkas į pareiÅ¡kėjÄ kreipėsi skirtingu vardu, pareiÅ¡kėjÄ informavo tik apie gautus dokumentus, bet ne apie pradėtÄ jo elgesio tyrimÄ , be to, laiÅ¡ke nebuvo nurodytos pareiÅ¡kėjo teisės, nepateikti jokie duomenys apie padarytÄ pažeidimÄ ir nenurodyta data, iki kurios pareiÅ¡kėjas praÅ¡omas pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ .

Mano, kad pareiÅ¡kėjui neįteikus praneÅ¡imo apie pradėtÄ jo elgesio tyrimÄ , buvo pažeistas Nuostatų 10 punktas. Pagal Nuostatų 11 punktÄ , apie Etikos komisijos posėdžio vietÄ ir laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki posėdžio turi bÅ«ti praneÅ¡ta savivaldybės tarybos nariui, tačiau to laiku nebuvo padaryta. Pažymi, jog net ir pareiÅ¡kėjui pavėluotai iÅ¡siųstame laiÅ¡ke, kuris buvo gautas likus tik kiek daugiau nei parai iki Etikos komisijos posėdžio, nebuvo pateikta informacija apie tai, kad kitÄ dienÄ bus rengiamas Etikos komisijos posėdis, todėl buvo pažeistas Nuostatų 11 punktas.

Pabrėžia, jog Etikos komisija priėmė sprendimÄ , kuris savo esme yra analogiÅ¡kas Nuostatų 16.3 punkte nurodytai Etikos komisijos sprendimo esmei, tačiau Sprendimas neatitinka faktinių priėmimo aplinkybių. Teigia, jog Etikos komisijos posėdžio garso įraÅ¡e ir Etikos komisijos posėdžio protokole skiriasi užfiksuotos faktinės aplinkybės.         Pažymi, jog protokolo forma priimtas Sprendimas neatitinka Nuostatų 16.7 punkte įtvirtintų reikalavimų Etikos komisijos priimamų sprendimų formai.

BÅ«tent, nėra pateiktos nuorodos, kuriuo konkrečiu Nuostatų 3 punkte nurodytu pagrindu buvo atliktas pareiÅ¡kėjo elgesio tyrimas; iÅ¡vada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių (iÅ¡vados formuluotė ir balsavimui pateikto primojo klausimo formuluotė viena kitai prieÅ¡tarauja); nenurodytas ir teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimtas Sprendimas. Nuostatų 15.3 punkte įtvirtinta Etikos komisijos teisė susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuoraÅ¡us (kopijas) bei kitÄ tyrimui reikalingÄ informacijÄ , tačiau Å¡i Etikos komisijos teisė buvo pažeista, kadangi Etikos komisijos narys A.

B. atkreipė Etikos komisijos dėmesį, jog į protokolÄ Ä¯traukti duomenys, kurie neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. B. ir jo atstovas advokatas Girius IvoÅ¡ka skundÄ palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.Atsakovo Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ palaikė bei prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Neringos savivaldybės tarybos nuolatinė Etikos komisija atsiliepime teigia, jog Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, todėl mano, kad teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas tokio sprendimo panaikinimo klausimas, o pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nenagrinėtinas teismine tvarka. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as sprendimų, kuriuos pagal šį kodeksÄ gali priimti Etikos komisija.

Teigia, jog nei vienas iš priimtų sprendimų nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar padarinių politikui, kadangi nei vienas iš jų nepanaikina jokių politiko įgaliojimų, neatima ar neapriboja jo teisių, nesukuria jokio privalomumo (apsiriboja tik rekomendacijomis ar svarstymu). Pabrėžia, jog Etikos komisijos steigimo ir veiklos tikslas yra politikų ir jų elgesio monitoringas, rekomendacijų dėl to elgesio teikimas, tačiau realių veiksmų atlikimas ir Etikos komisijos rekomendacijų vykdymas visiškai priklauso nuo paties politiko valios ir jo noro prisiimti politinę atsakomybę.

Tačiau jeigu bÅ«tų konstatuota, kad klausimas dėl sprendimo teisėtumo bei panaikinimo gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, tuomet mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Nurodo, jog 2014 m. spalio 23 d. praneÅ¡imu Etikos komisijos nariai buvo informuoti apie gautÄ Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡tÄ bei jo turinį, taip pat iÅ¡siunčiant ir patį raÅ¡tÄ susipažinimui. Buvo informuojama, kad apie Etikos komisijos posėdį, kuriame bus svarstomas raÅ¡tas, bus praneÅ¡ta vėliau. 2014 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie gautÄ raÅ¡tÄ , nurodant jame, kokiais konkrečiais pareiÅ¡kėjo padarytais pažeidimais remiamasi jį pateikiant.

Teigia, kad dėl numatomo Etikos komisijos posėdžio, kuriame bus svarstomi klausimai susiję su galimai pareiÅ¡kėjo padarytais pažeidimais, tiek su pareiÅ¡kėju, tiek su kitais Etikos komisijos nariais buvo tariamasi telefonu, kadangi dėl einamųjų darbų tokiu bÅ«du buvo daug patogiau visus informuoti apie numatomÄ posėdį bei suderinti visiems tinkamÄ jo datÄ bei laikÄ . Apie numatomÄ posėdžio datÄ , jo vietÄ bei laikÄ Etikos komisijos primininkas informavo ir A. B. Nurodo, kad sudarant Nuostatų 3 punktÄ , tikėtina, jog tekste yra įsivėlusios techninės klaidos.

Teigia, jog į Nuostatų tekstÄ perkeltos iÅ¡ esmės identiÅ¡kos nuostatos iÅ¡ Valstybės politikų elgesio kodekso, todėl lyginant Nuostatų 3 punktÄ su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu, matyti, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija. IÅ¡ esmės visuose Nuostatų 3.3, 3.2, 3.3 papunkčiuose numatyti atvejai, kurių pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimÄ . Pažymi, jog Å¡iame kontekste gautas raÅ¡tas aiÅ¡kiai atitinka 3.3 punktÄ â€žfizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar praneÅ¡imas apie savivaldybės tarybos nario galimai padarytÄ Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklÄ ir elgesį reglamentuojančiuose teisė aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimÄ â€œ.

Be to, tai pagrindžia ir protokolas, kuriuo priimtame Sprendime Etikos komisijos balsų dauguma nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas, savo pasisakymais žiniasklaidos priemonėse pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse numatytus principus. Atsakovas sutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjui siunčiant Nuostatų 10 punkte numatytÄ praneÅ¡imÄ , jis pilnai neatitiko numatytų reikalavimų, kadangi buvo iÅ¡siųstas keliomis dienomis vėliau, pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės bei nebuvo nustatytas terminas paaiÅ¡kinimams pateikti.

Tačiau pareiÅ¡kėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi bÅ«ti žinomi ir yra žinomi tokių asmenų veiklÄ , elgesį bei etikÄ reglamentuojantys teisės aktai. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dalyvavo Etikos komisijos posėdyje ir pateikė savo paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjas nieko neužsiminė apie tai, kad kaip nors bÅ«tų buvusios pažeistos jo teisės, kad tyrimas buvo atliekamas netinkamai, kad jis neturėjo galimybės parengti savo pozicijos. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas Etikos komisijai neturėjo jokių priekaiÅ¡tų dėl jos darbo bei neiÅ¡sakė ir jokių pagrįstų argumentų dėl to, kad 2014 m. spalio 29 d. vykusiame posėdyje nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti kreipimosi dėl pareiÅ¡kėjo galimai padaryto pažeidimo ir priimti sprendimÄ .

Teigia, jog nebuvo padaryta esminių pažeidimų, kurie galėjo turėti esminės įtakos tokio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Nesutinka su tuo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo informuotas apie 2014 m. spalio 29 d. posėdį, kadangi pareiÅ¡kėjui apie numatomÄ posėdį buvo praneÅ¡ta telefonu. Taip pat nesutinka su tuo, kad protokolo tekstas neatitinka garso įraÅ¡o, nes posėdžio protokolas nėra stenograma, todėl jame neturi atsispindėti kiekvienas per posėdį pasakytas žodis ar mintis.Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad Sprendimas priimtas nesilaikant Nuostatų 16.7 punkto.

Teigia, jog tyrimas buvo atliekamas remiantis Nuostatų 3.3 punktu, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad iÅ¡vada dėl svarstomo asmens elgesio neatitinka faktinių posėdžio aplinkybių, kadangi Etikos komisijos sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, taip pat nurodant ir teisės aktÄ ir konkretų jo straipsnį (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje numatyti valstybės politikų elgesio principai). Mano, kad Sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, tiek kitų teisės aktų keliamus reikalavimus.Nesutinka su tuo, kad buvo pažeistas Nuostatų 15.3 punktas, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių konkrečių įrodymų pagrindžiančių teiginį, kad Etikos komisijos nariai negavo D.

R.-J. atskirÄ jÄ nuomonę. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad Etikos komisijos sprendimai yra neskundžiami, todėl teisme negali bÅ«ti nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundžiamo Etikos komisijos sprendimo panaikinimo klausimas. Pažymi, jog net ir tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad Sprendimo panaikinimo klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su skunde reiÅ¡kiamais reikalavimais, kadangi Etikos komisijos priimtame sprendime bei pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktame tyrime nėra padaryta esminių pažeidimų, dėl kurių Sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pabrėžia, jog Neringos savivaldybės administracija iÅ¡ esmės sutinka su visais atsakovo atsiliepime pateikiamais motyvais, argumentais bei įrodymais, todėl atsiliepime savo pozicijos plačiau neiÅ¡dėsto. Trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos (minėta, toliau – ir Etikos komisija) 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolu Nr. V41-1 priimto sprendimo (minėta, toliau ­­â€“ ir Sprendimas), kuriuo konstatuota, kad A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, teisėtumo ir pagrįstumo.Etikos komisija 2014 m. spalio 29 d. posėdyje svarstydama Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimÄ si, ar pareiÅ¡kėjo A.

B. pasisakymas žiniasklaidos priemonėse, kad „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, skundžiamu Sprendimu nutarė pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra jo konstitucinė teisių ir laisvių apsaugos garantija.

Konstitucinio Teismo doktrinoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismÄ grindžiama teisminės gynybos prioritetu ir universalumu, pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos teisme nepriklausomai nuo to, ar Å¡i Konstitucijoje garantuota asmens teisė įtvirtinta įstatyme arba jo įgyvendinamajame teisės akte ar ne. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. gegužės 8 d. nutarimai).

Vėlesniame nutarime plėtodamas iÅ¡aiÅ¡kinimus Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti. Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme; gali bÅ«ti nustatyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybÄ nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi administracinę bylÄ nagrinėti pagal asmens ar jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ .Pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-925/2011 yra konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismÄ suvaržymas arba jos atėmimas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiÅ¡kia teisę kreiptis į teismÄ su skundu ar pareiÅ¡kimu, kartu ir teismo pareigÄ iÅ¡nagrinėti tokį skundÄ ir priimti dėl jo teisėtÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

BÅ«tina pažymėti, kad teisė paduoti skundÄ ir teisė į skunde iÅ¡keltų reikalavimų patenkinimÄ â€“ dvi skirtingos sÄ vokos. Bylos priėmimo, iÅ¡kėlimo stadijoje nėra ir negali bÅ«ti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiÄ jÄ teisę į skundÄ (pareiÅ¡kimÄ ), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiÅ¡kimo) dėl materialiojo teisinio pobÅ«džio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo teise į reikalavimo patenkinimÄ , turi bÅ«ti analizuojamos bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiÅ¡kimas) turi bÅ«ti atmestas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 -308/2009).Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo teisę ginčyti Etikos komisijos sprendimÄ , pažymi, kad Sprendimu buvo pripažinta, jog pareiÅ¡kėjas A. B. pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, t. y. pažeidė teisės aktų nuostatas, kuriose Å¡ie principai įtvirtinti.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra politikas, tai yra asmuo aktyviai dalyvaujantis visuomenės gyvenime, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo vieÅ¡ajam interesui įgaliojimÄ â€“ per politinį mandatÄ , galių delegavimÄ , platų socialinį pripažinimÄ ir pasitikėjimÄ , dėl to vien tik konstatavimas, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, pareiÅ¡kėjui atitinkamai sukeliamos neigiamos pasekmės tolimesnei jo politinei veiklai. Å iuo atveju dėl priimto Sprendimo pareiÅ¡kėjas atsiduria blogesnėje padėtyje su tais politikais, kurių atžvilgiu nėra priimtas toks sprendimas, be to, Sprendimas pareiÅ¡kėjui gali užkristi keliÄ ateityje užimti tas pareigas, kuriose reikalaujama nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Atsižvelgiant į tai, jog Etikos komisijos sprendimas pareiškėjui sukelia atitinkamas pasekmes, sprendžiama, kad jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, jog vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalimi, Etikos komisijos sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami ir kad dėl to administracinė byla turi būti nutraukta.

Teismas sprendime jau nurodė, kad Etikos komisijos sprendimai gali bÅ«ti skundžiami ir Å¡iuo aspektu dar pažymi, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 12 dalies pirmasis sakinys, vertinant jį sistemiÅ¡kai su visoje 7 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata, reiÅ¡kia apie Etikos komisijos sprendimų galutinumÄ ir neskundžiamumÄ ta prasme, kad pati Etikos komisija neturi teisės pakartotinai svarstyti to paties klausimo ar atnaujinti tyrimo ir tuo pačiu klausimu priimti kitokį sprendimÄ , tačiau minėta teisės norma nereiÅ¡kia teisės apskųsti Etikos komisijos sprendimÄ teismui apribojimo.

Dėl Etikos komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo        Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas teigia, jog buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai dėl kurių Etikos komisijos sprendimas privalo bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su tuo, kad priimant SprendimÄ buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, tačiau nemano, kad jie yra esminiai dėl kurių SprendimÄ bÅ«tų galima panaikinti.Valstybės politikų elgesio vieÅ¡ajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (patvirtintas 2006 m. rugsėjo 19 d.

įstatymu Nr. X-816) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T1-104, pakeistu 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-3, patvirtinti Neringos savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).        Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami Å¡iame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimÄ atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos:

1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija;

2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iÅ¡ jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. To paties straipsnio 3 dalis tvirtina, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarkÄ vadovaujantis Å¡iuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.        Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali bÅ«ti pradėtas, kai yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų:

1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar praneÅ¡imas apie valstybės politiko galimai padarytÄ Å¡iame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimÄ ;

2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytÄ pažeidimÄ .        IÅ¡ Nuostatų 3 punkto teksto akivaizdu, kad sudarant minėtÄ punktÄ yra padaryta juridinių techninių klaidų, nes Nuostatų 3 punktÄ sudaro deÅ¡imt skirtingų struktÅ«rinių dalių, iÅ¡ kurių dviems struktÅ«rinėms dalims (papunkčiams) suteiktas tas pats numeris, t.y. 3.2, o kitoms dviems dalims – 3.3. Ä® Nuostatų tekstÄ perkeltos iÅ¡ esmės identiÅ¡kos iÅ¡ Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio, kuriame reglamentuojamas valstybės politikų elgesio tyrimas.

Lyginant Nuostatų 3 punktÄ su Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsniu spręstina, kad Nuostatų 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta Etikos komisijos kompetencija ir Nuostatų tekste, tikėtina, praleista dalis „Valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali bÅ«ti pradėtas, kai yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų“. Tokiu bÅ«du pagal Nuostatų 3 punktÄ Etikos komisija:

1) tiria Savivaldybės tarybos narių elgesį, kuriuo pažeidžiami Valstybės politikų elgesio kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos;

2) prižiÅ«ri, kaip Savivaldybės tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklÄ ir elgesį, reikalavimų. Valstybės politiko elgesio tyrimas gali bÅ«ti pradėtas, kai yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių pagrindų:

1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar praneÅ¡imas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytÄ Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklÄ ir elgesį reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimÄ ;

2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytÄ pažeidimÄ ;

3) kai gautas skundas apie Savivaldybės tarybos nario galimai padarytÄ Vietos savivaldos įstatymo, Savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų pažeidimÄ arba tokį galimai padarytÄ pažeidimÄ prižiÅ«rėdama Savivaldybės tarybos narių veiklÄ ir elgesį nustato Etikos komisija savo iniciatyva ir kt. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalį bei Nuostatų 7-8 punktus, valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo ir turi bÅ«ti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios.

Prireikus Etikos komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, pratęsti Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytÄ tyrimo terminÄ . Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 10 dalį bei Nuostatų 10 punktÄ , Etikos komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios suraÅ¡o laisvos formos praneÅ¡imÄ , kuriuo informuoja valstybės politikÄ apie pradėtÄ jo elgesio tyrimÄ , jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytÄ pažeidimÄ ir praÅ¡o valstybės politiko iki Å¡iame praneÅ¡ime nurodytos datos pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ .

Etikos komisija šį praneÅ¡imÄ valstybės politikui įteikia asmeniÅ¡kai arba iÅ¡siunčia paÅ¡tu. Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte numatyta, jog Etikos komisija, atlikusi tyrimÄ , ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima Å¡io Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietÄ ir laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki posėdžio pradžios turi bÅ«ti praneÅ¡ta valstybės politikui.

Jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiÅ¡kinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimÄ . Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad už Etikos komisijos tinkamo darbo organizavimÄ ir terminų laikymÄ si atsako Etikos komisijos pirmininkas. Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnyje nustatyta, jog valstybės politiko elgesio tyrimÄ atlikusi Etikos komisija gali priimti Å¡iuos sprendimus:

1) konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė Å¡iame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;

2) apsiriboti svarstymu Etikos komisijoje;

3) konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė Å¡iame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;

4) rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklÄ su Å¡iame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;

5) rekomenduoti viešai atsiprašyti;

6) įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagÄ ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratÅ«rai. Nuostatų 16.1-167 punktuose analogiÅ¡kai reglamentuoti Etikos komisijos priimami sprendimai.Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. V. 2014 m. spalio 21 d. raÅ¡tu Nr. (4.16)V15-2534 kreipėsi į Etikos komisijÄ , nurodydamas, kad 2014 m. spalio 9-10 dienomis Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse buvo iÅ¡platintas straipsnis „Liberalų kandidatas į Neringos merus A.

B.: jei niekas nesikeis, kurorto laukia liÅ«dna ateitis“. Administracijos direktoriaus manymu, jame Neringos savivaldybės tarybos narys A. B. apkaltino savivaldybės administracijÄ , „kad Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“. Administracijos direktorius nurodė, kad Å¡is teiginys neatitinka tikrovės, todėl prašė Etikos komisijÄ apsvarstyti mestus kaltinimus ir įpareigoti tarybos narį A. B. vieÅ¡ai paneigti šį faktÄ Å¾iniasklaidoje.Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 23 d. raÅ¡tu informavo Etikos komisijos narius, kad gautas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A.

V. kreipimasis, kuriame raÅ¡oma, kad tarybos narys A. B. Lietuvos žiniasklaidos priemonėse kaltina savivaldybės administracijÄ , kad ji dalina pareigas pagal politinę priklausomybę. <...>. Etikos komisijos pirmininkas minėtu raÅ¡tu prašė Etikos komisijos narius susipažinti su gauta medžiaga ir nurodė, kad apie posėdžio laikÄ informuos papildomai.PareiÅ¡kėjas teigia, kad tyrimas negalėjo bÅ«ti pradėtas, nes Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipimesi nenurodė konkrečios nuostatos, kuriÄ galimai pažeidė pareiÅ¡kėjas.

Vertinant minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus pažymėtina, kad pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ Etikos komisija gali pradėti tyrimÄ gavusi ne tik kreipimÄ si, tačiau ir fizinio asmens skundÄ . Vadinasi, kad toks tyrimas bÅ«tų pradėtas pakanka skundo, kuriame nebÅ«tinai gali bÅ«ti nurodytos galimai pažeistos teisės aktų nuostatos. Be to, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog anoniminiai skundai nenagrinėjami. Å iÄ nuostatÄ vertinant sistemiÅ¡kai su 7 straipsnio 1 dalimi, darytina iÅ¡vada, jog neanoniminiai skundai ar kreipimaisi yra nagrinėjami, nors juose ir nenurodomas Valstybės politikų elgesio kodekso konkrečios nuostatos pažeidimas.

Be kita ko, Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Etikos komisijos teisės bei funkcijos, kuriomis Etikos komisija naudojasi atlikdama tyrimÄ . Viena iÅ¡ tokių funkcijų – apklausti skundo autorių ir iÅ¡siaiÅ¡kinti apie jo žinomÄ informacijÄ apie valstybės politiko galimai padarytÄ Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad Etikos komisija, gavusi skundÄ ar kreipimÄ si, privalo savo iniciatyva nustatyti, kokiÄ konkrečiÄ Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatÄ galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas. Ä®vertinęs minėtas Valstybės politikų elgesio kodekso bei Nuostatų normas, teismas sprendžia, jog Etikos komisija, gavusi Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimÄ si, remiantis Nuostatų 3 punktu bei Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo teisę pradėti tyrimÄ dėl valstybės politiko elgesio.

Tačiau kartu pabrėžtina ir tai, kad Etikos komisija, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalėjo konkretizuoti, kokiu pagrindu Etikos komisija pradeda tyrimÄ bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas pareiÅ¡kėjas, tuo labiau, jog Nuostatuose yra įsivėlusios techninės klaidos dėl punktų numeracijos. Tačiau Etikos komisijos pirmininkas, 2014 m. spalio 23 d. raÅ¡tu kreipdamasis į Etikos komisijos narius, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu yra pradedamas tyrimas bei nenurodė kokios konkrečios teisės normos (valstybės politikų elgesio principo) pažeidimu yra kaltinamas pareiÅ¡kėjas.

Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 11 punkte, imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietÄ ir laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki posėdžio pradžios turi bÅ«ti praneÅ¡ta valstybės politikui. Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktÄ , valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Etikos komisijai paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus ir įrodymus. Bylos medžiaga nustatyta, kad Etikos komisijos pirmininkas 2014 m. spalio 28 d. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ nurodydamas, jog jis (pareiÅ¡kėjas) žino apie žiniasklaidos priemonėse paskelbtÄ jo (pareiÅ¡kėjo) informacijÄ .

Prie minėto laiÅ¡ko prisegti 2 priedai, t. y. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. kreipimasis ir Etikos komisijos raÅ¡tas Etikos komisijos nariams. Etikos komisijos posėdis įvyko 2014 m. spalio 29 d., t. y. sekančiÄ dienÄ po to, kai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį bei jam buvo pateikta Etikos komisijos turima medžiaga. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, pareiÅ¡kėjÄ informuodamas apie Etikos komisijos posėdį 2014 m. spalio 28 d., pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 11 dalį bei Nuostatų 11 punktÄ , kuriuose imperatyviai nurodyta, jog apie Etikos komisijos posėdžio vietÄ ir laikÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki posėdžio pradžios turi bÅ«ti praneÅ¡ta valstybės politikui.

Å io fakto atsakovas neginčija, kadangi teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pripažino, kad pareiÅ¡kėjas apie Etikos komisijos posėdį buvo informuotas nesilaikant numatyto termino.Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per 3 dienas nuo tyrimo pradžios bÅ«tų gavęs praneÅ¡imÄ , kuriame bÅ«tų nurodyta, kokio konkretaus Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, bÅ«tų jam pasiÅ«lyta pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kaip tai numato Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punktas bei 7 straipsnio 10 dalis.

Atsakovas akcentavo tai, kad pareiÅ¡kėjas yra politikas bei tarybos narys, kuriam turi bÅ«ti žinomi tokių asmenų veiklÄ , elgesį bei etikÄ reglamentuojantys teisės aktai, todėl mano, kad jo teisių neiÅ¡aiÅ¡kinimas ir tai, kad pareiÅ¡kėjas laiku nebuvo informuotas apie Etikos komisijos posėdį, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai.Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ , įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formaliÄ visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali bÅ«ti diskriminuojami arba kad jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas).Minėtos Konstitucijos nuostatos bei Konstitucinio Teismo nutarimas leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjo socialinė padėtis bei jo turimos žinios nesuteikia atsakovui pagrindo pareiÅ¡kėjo kitaip traktuoti ar jo atžvilgiu kitaip taikyti įstatymo nuostatas, todėl atsakovo argumentas, kad pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinomos politikų veiklÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad teisinėje valstybėje valdžios institucijos privalo paisyti teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės vieÅ¡patavimas; konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas reiÅ¡kia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. gruodžio 22 d. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai); visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Etikos komisijos priimamiems sprendimams keliami reikalavimai yra išdėstyti Nuostatų 16.7 punkte. Nuostatų 16.7.2 nurodyta, kad aprašomojoje-motyvuojamojoje sprendimo dalyje Etikos komisija nurodo: Etikos komisijos nustatytas faktines aplinkybes; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimus; įrodymus, kuriais grindžiamos Etikos komisijos išvados; argumentus, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodas į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant. Skundžiamame Sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, tuo būdu pažeistas Nuostatų 16.7.2 punktas bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.

Teismui pateiktas Etikos komisijos posėdžio garso įraÅ¡as laidžia spręsti, jog Etikos komisijos posėdyje pirmininkas nenurodė, kad į Etikos komisijÄ Neringos savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“, nors Etikos komisijos posėdžio 2014 m. spalio 29 d. raÅ¡ytiniame protokole Nr. V41-1 pažymėta, kad tai buvo nurodyta. Etikos komisijos pirmininkas abstrakčiai įvardijo gautÄ Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus kreipimÄ si; posėdyje taip ir nebuvo įvardintos teisės aktų nuostatos, kurių pažeidimu pareiÅ¡kėjas kaltinamas.

Balsuojant pirmuoju klausimu, Etikos komisijos pirmininkas formulavo klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjas savo pasisakymais laikraÅ¡tyje pažeidė interesus. Etikos komisijos nariams pataisius, klausimas buvo performuluotas kitaip, t. y. ar pareiÅ¡kėjas pažeidė etikos principus, tačiau nebuvo įvardinta, dėl kokio konkretaus pareiÅ¡kėjo pasisakymo yra balsuojama; nenurodyta galimai pažeista teisės akto nuostata, tuo tarpu Etikos komisijos posėdžio raÅ¡ytiniame protokole Nr. V41-1 Etikos komisijos pirmininko klausimas komisijos nariams nurodytas tiksliai, t. y. kad komisijos nariams pasiÅ«lyta balsuoti, ar A.

B. teigdamas „Neringoje įsivyravo liūdna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus. Be to, Etikos komisijos nario A. B. nuomonė rašytiniame Etikos komisijos posėdžio protokole neatsispindi, nors jis posėdyje buvo aktyvus ir oponavo komisijos pirmininko nuomonei. 2014 m. spalio 29 d. Etikos komisijos posėdžio rašytiniame protokole Nr. V41-1, kuriuo priimtas Sprendimas, konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus, tačiau nenurodytas konkretus principas, kurį pareiškėjas pažeidė.

Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje iÅ¡vardinti Å¡ie valstybės politikų elgesio principai, kuriais valstybės politikas vadovaujasi vieÅ¡ajame gyvenime: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sÄ Å¾iningumas, skaidrumas ir vieÅ¡umas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiÅ¡kumas, neÅ¡aliÅ¡kumas, atsakomybė. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡aiÅ¡kinus teisės teikti paaiÅ¡kinimus, įrodymus bei laiku jo neinformavus apie Etikos komisijos posėdį, neįvardijant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių pažeidimu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, netiksliai formuluojant Etikos komisijos nariams balsavimui teikiamus klausimus buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. V41-1 naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti. Panaikinti Neringos savivaldybės tarybos nuolatinės Etikos komisijos 2014 m. spalio 29 d. protokolinį sprendimÄ Nr. V41-1, kuriuo nutarta, kad A. B. teiginys „Neringoje įsivyravo liÅ«dna tendencija pareigas dalinti pagal partinę priklausomybę“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                  Remigijus Arminas                                                                                                                                                                               Dalia Gumuliauskienė                                                                                                                                                                                                                                      AuÅ¡relė Mažrimienė            Â