ec6f7afa-ff93-40d7-8670-7c0af18939ea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erinija Kazlauskienė                                           Civilinė byla Nr. 2S-1077-730/2014Teisėja Vida Butanavičiūtė                                                    (Proceso Nr. 2-42-3-00257-2014-2)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                 106.1; 122.3                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. birželio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinį dėl E. D. pareigų neatlikimo, n u s t a t ė : Å ilalės rajono apylinkės teisme 2013-04-10 gautas ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kinys dėl E. D. pareigų neatlikimo. IeÅ¡kinys neatitiko procesinių dokumentų, pateikiamų teismui, nustatytų turinio bei formos reikalavimų, todėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi ieÅ¡kovui K.

B. buvo nustatytas terminas iki 2014-04-28 paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. 2014-04-25 teisme gautas K. B. ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo papildymas.Å ilalės rajono apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi ieÅ¡kovo K. B. ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ bei ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo papildymÄ dėl E. D. pareigų neatlikimo, laikė nepaduotais ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus grÄ Å¾inti juos ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino visų 2014-04-14 nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, tai yra, nenurodė atsakovės E. D. adreso, nepateikė jokių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieÅ¡kinio reikalavimas suformuluotas neaiÅ¡kiai ir nesuprantamai, praÅ¡ydamas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nepridėjo jo sunkiÄ materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nepateikė ieÅ¡kinio kopijos prieÅ¡ingai Å¡aliai.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį panaikinti, nurodant Å ilalės rajono apylinkės teismui iÅ¡reikalauti reikiamÄ informacijÄ , dokumentus, liudytojus tam, kad jo skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais.

Teismas turi galimybę pats užklausti atitinkamas institucijas ir iÅ¡sireikalauti reikiamÄ medžiagÄ , kad galėtų iÅ¡nagrinėti jo ieÅ¡kinį.Jo galimybės pateikti įrodymus ribotos, nes jis Å¡iuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, be to, jam (duomenys neskelbtini) metai. Dėl tyrėjos E. D. veiksmų prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , Å¡iÄ medžiagÄ praÅ¡o prijungti prie civilinės bylos. Jis patyrė žalÄ , dėl kurios yra kalta tyrėja, nes ji nesugebėjo tyrimo atlikti taip, kad jis negalėtų pateikti pastabų.Tyrėja panaudojo apgaulę tam, kad jis negalėtų pateikti pastabų ir praÅ¡ymų ir kad neatsirastų tyrėjai naujo darbo.

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kinio papildymas laikyti nepaduotais ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, jam teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad Å ilalės rajono apylinkės teisme 2013-04-10 gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl E. D. pareigų neatlikimo. Šilalės rajono apylinkės teismas 2014-04-14 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ iki 2014-04-28 paÅ¡alinti teismo nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. 2014-04-25 teisme gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo papildymas, tačiau susipažinęs su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio papildymu teismas konstatavo, kad teismo nustatytu terminu ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino visų 2014-04-14 teismo nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, atsiųstas ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo papildymas neatitinka procesinių dokumentų, pateikiamų teismui, turinio bei formos reikalavimų, laikė juos nepaduotais ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieÅ¡kinio įforminimu. Å is teisinis reguliavimas dera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsau­gos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismÄ aiÅ¡kinimu Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Dėl teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo nurodoma, kad teisės kreiptis į teismÄ pobÅ«dis reikalauja valstybės reguliavimo, tačiau toks reguliavimas negali pažeisti teisės esmės arba prieÅ¡tarauti kitoms Konvencijos teisėms.

Ä®vairių procesinių reikalavimų ieÅ¡kinio turiniui ir formai nustatymas pateisinamas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymÄ ir operatyvų procesÄ , todėl formalių procesinių reikalavimų taikymas priimant ieÅ¡kinį savaime nereiÅ¡kia teisės kreiptis į teismÄ pažeidimo (AC-36-1 IEÅ KINIO TRŪKUMŲ Å ALINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO TEISMŲ PRAKTIKOJE APŽVALGA). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .

PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alino visų teismo nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir laikė ieÅ¡kinį nepaduotu, kadangi dalis ieÅ¡kinio trÅ«kumų sudarė esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai.Tinkamu ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimas.

Ä®statyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieÅ¡kinio ir iÅ¡kelti civilinę bylÄ tik dėl dalies ieÅ¡kinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, tai yra, laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismui pateiktame ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos arba pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iÅ¡ jų yra juri­dinis asmuo, - jo buveinė arba pareiÅ¡kėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.

Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui bÅ«das ir adresas paÅ¡to korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir bÅ«tina sÄ lyga siekiant užtikrinti teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo įgyvendinimÄ .

Jeigu ieÅ¡kinyje pateikiami duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamÄ jÄ , ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslÅ«s arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurody­mas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi bÅ«ti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Taigi duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamÄ jÄ ar buveinės vietÄ ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, tačiau ieÅ¡kovas Å¡io trÅ«kumo nepaÅ¡alino, tai yra atsakovės E. D. gyvenamosios vietos nenurodė.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų teismui, kad jo nurodoma atsakovė yra įraÅ¡yta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sÄ raÅ¡Ä , kad jam duomenų apie jo nurodomos atsakovės deklaruotÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitų procesinių dokumentų įteikimo vietÄ adresų nepavyko gauti. Be to, ieÅ¡kovas nenurodė jo nurodomos atsakovės asmens kodo, kad teismas, pasinaudodamas teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis turėtų galimybę nustatyti atsakovės deklaruotÄ Â ar galimÄ kitÄ procesinių dokumentų įteikimo vietÄ .

Vertinant, jog nepaÅ¡alinus Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumo, nėra galimybės atsakovei įteikti procesinių dokumentų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡is ieÅ¡kinio trÅ«kumas sudaro esmines kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nustatyto trÅ«kumo aiÅ¡kiai nurodyti savo reikalavimÄ nepaÅ¡alino. IeÅ¡kinio dalykas - tai atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Å iame reikalavime ieÅ¡kovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbÅ«t pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiÅ¡kiai suformuluoti reikalavimÄ , t. y. ko jis praÅ¡o teismo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitaip atsakovui bÅ«tų sudėtinga gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, o teismas rizikuotų pažeisti CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, kurias peržengti leidžiama tik CPK iÅ¡vardytais atvejais.

IeÅ¡kovas nei pradiniame ieÅ¡kinyje, nei ieÅ¡kinio papildyme aiÅ¡kiai nenurodė savo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad , kaip ieÅ¡kovas nurodo, jis yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, todėl yra didelė tikimybė, kad į teismo posėdį neatvyks, aiÅ¡kaus reikalavimo nenurodymas Å¡iuo atveju laikytinas esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, užkertančiu keliÄ tolimesnei bylos eigai. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vienÄ tektų prieÅ¡ingai Å¡aliai (procesinio bendrininkavimo atveju - visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, - tik Å¡iam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, ir kitus CPK numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali bÅ«ti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio papildyme tik nurodė, kad susiduria su sunkumais dėl kopijavimo, tačiau reikiamo skaičiaus nei ieÅ¡kinio egzempliorių, nei jo kopijų nepateikė, taigi Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi konstatuoto trÅ«kumo dėl ieÅ¡kinio kopijos pateikimo prieÅ¡ingai Å¡aliai nepaÅ¡alino. Byloje dalyvaujantis asmuo, praÅ¡antis atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , privalo įrodyti tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y.

įrodinėjimo pareiga tenka praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnis), atleidimo nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei Å¡io mokesčio atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis), kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Ä®pareigojimas sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, negali bÅ«ti traktuojamas kaip užkertantis keliÄ ginti pažeistas teises.

Teisę kreiptis teisminės gynybos asmenims, kurių sunki turtinė padėtis, užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Å ios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodymų apie jo sunkiÄ turtinę padėtį teismui visiÅ¡kai neteikė, taigi konstatuotina, kad apeliantas Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nutartimi konstatuoto trÅ«kumo pateikti įrodymus apie savo sunkiÄ turtinę padėtį nepaÅ¡alino, atitinkamo dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ieÅ¡kinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ . Be to, prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiÅ¡ki ir nedviprasmė ieÅ¡kovo pareiga prie ieÅ¡kinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi įrodymai turi bÅ«ti pateikti su ieÅ¡kiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali bÅ«ti „dozuojamas" ar sÄ moningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismÄ besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo bÅ«ti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Nesant Å¡ių įrodymų, nėra galimybės identifikuoti svarstomo klausimo esmę, nustatyti ar iÅ¡ viso Å¡alis sieja teisiniai santykiai. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡io ieÅ¡kinio trÅ«kumo nepaÅ¡alinimas taip pat sudaro esmines kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai.Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti.

Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Å i nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, iÅ¡imtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (Å¡eimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktÅ«rizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymÄ privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikÅ¡mingoms bylai aplinkybėms nustatyti.

Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Kadangi Å¡i byla priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymÄ neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų, atmestini apelianto argumentai, kad teismas turi pats užklausti atitinkamas institucijas ir iÅ¡sireikalauti reikiamÄ medžiagÄ , kad galėtų iÅ¡nagrinėti jo ieÅ¡kinį.Apeliantas nurodo, kad jo galimybės pateikti įrodymus ribotos, nes jis Å¡iuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, be to, jam (duomenys neskelbtini) metai.

IÅ¡aiÅ¡kintina apeliantui, kad tokiu atveju jis turėtų pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu bei savo interesų gynimu teisme. Jeigu ieÅ¡kovas neturi finansinių galimybių pasinaudoti advokato pagalba, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sÄ lygos. IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodyto adreso matyti, jog jis yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovui pasiÅ«lytina kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , esančiÄ Odminių g. 3, Vilnius, tel.

Nr. (8-5) 2647 480. IeÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina, jog asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ , privalo pateikti tarnybai praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . PraÅ¡ymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodantys dokumentai tarnybai gali bÅ«ti pateikti asmeniÅ¡kai arba paÅ¡tu.Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismasn u t a r i a : palikti nepakeistÄ Å ilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį.

Teisėja                                                                                   Erinija Kazlauskienė