2025-05-14 Nr. CB-2938-2-68-3-03366-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos civilinėse bylose praktikos, aiškinant sublokuotų pastatų teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380/2002 ir 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-107/2020). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo VĮ Registrų centro duomenimis apie daugiabučio namo priklausinio nebuvimą pareiškėjo pastate.
Legislator headnote
AI generated2025-05-14 Nr. CB-2938-2-68-3-03366-2023-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Pareiškėjas P. J. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. L. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Verkių būstas“, AB „Krašto projektai“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai pagal sąrašą.
Full text
Nr. DOK-1750
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03366-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 4 d. paduotu pareiškėjo P. J. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas P. J. L. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. L. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Verkių būstas“, AB „Krašto projektai“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai pagal sąrašą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu pareiškėjas P. J. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti pareiškimą.
Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos civilinėse bylose praktikos, aiškinant sublokuotų pastatų teisinį statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380/2002 ir 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-107/2020). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo VĮ Registrų centro duomenimis apie daugiabučio namo priklausinio nebuvimą pareiškėjo pastate.
2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisinės prasmės neturinčia sąvoka – „faktiškai tarpusavyje susiję statiniai“, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo daugiabučio namo bendraturčių ir administratoriaus materialinį teisinį santykį tiek su šilumos punktu (įranga), tiek su patalpa, kurioje yra šilumos įranga, dėl to be teisėto pagrindo suteikė namo bendraturčiams ir administratoriui procesinį suinteresuotųjų asmenų statusą ir rėmėsi šių asmenų nepagrįstais paaiškinimais kaip teisėtais įrodymais ginant savo tariamas teises, kurių jie nei šilumos punkto įrangos, nei ginčo patalpos atžvilgiu neturi. Taip teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 3 dalį ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, nes skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas būtent šių suinteresuotųjų asmenų paaiškinimais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti P. J. L. 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 3 d. Luminor banke, kodas ZO27453.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė