ec6e0fda-ec20-40a2-a795-3cb2d03aa77c · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1297-582/2014;Proceso Nr. 4-19-3-00592-2014-0; (S) Procesinio sprendimo kategorijos 79.1.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. gruodžio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir, n u s t a t ė : Administracinio teisės pažeidimo protokolas A.

G. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad 2014-06-22 6.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus (girtumas 1,31 promilės), nepateikė įstatymu nustatyto draudimo dokumento, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros dokumento, tuo Å¡iais veiksmais padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 1241 str. 7 d., 126 str. 1 d.Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir paskirta administracinė nuobauda – 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1241 str. 7 d.

– 40 (keturiasdeÅ¡imties) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinė nuobauda paskirta – 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) litų (434 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Nutarimui įsiteisėjus, nutarta liudytojus A. G., G. U. ir V. G. nubausti pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų teikimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. Kauno apygardos teisme gautas A. G. apeliacinis skundas, kuriame praÅ¡oma Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiui nutraukti.Skunde nurodyta, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, jog liudytoja A.

G. dėl A. G. policijai paskambino ir pranešė melagingai po tarp jų įvykusio konflikto, po paaiÅ¡kinimu pasirašė visai neįsigilinusi, kas jame paraÅ¡yta. Tai, kad jis (A. G.) nebuvo niekur iÅ¡vykęs patvirtino ir G. U., kuris paaiÅ¡kinimÄ pasirašė bÅ«damas girtas, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog A. G. apÅ¡meižė.A. G. nurodė, kad jis visÄ laikÄ nuosekliai tvirtino, jog jis automobilio nurodomu metu nevairavo. Be to, nesuprantama, kodėl jo automobilį buvo siekiama nugabenti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nesant tam jokių pagrindų.

Pareigūnai nurodė, kad automobilis priklausė jam, nors automobilio savininkas visai kitas asmuo, o tai, kad jis neturėjo transporto priemonės dokumentų, nesudarė pagrindo automobilį nuvežti į saugojimo aikštelę, nes automobilis buvo kieme ir eismui netrukdė. A. G. savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su policininkų parodymais dėl karšto automobilio variklio dangčio, kadangi protokole nurodytas pažeidimo laikas ir protokolo surašymo laikas skyrėsi dvejomis valandomis, todėl dangtis jau vien dėl paminėto negalėjo būti karštas, todėl pareigūnų parodymai šališki.

Apelianto teigimu, teismas nesiėmė pakankamų priemonių surasti liudytojÄ D. B.. Apelianto teigimu, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, todėl jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų byla turi bÅ«ti nutraukta. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.A.

G. apeliacinis skundas tenkintinas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 str. reikalavimų, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daroma iÅ¡vada, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d. ATPK 126 str. 1 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. IÅ¡ byloje esančio policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

6) matyti, kad jame aptartas policijos pareigÅ«nui A. B. duotas A. G. paaiÅ¡kinimas, jog jis važiavo automobiliu pasivažinėti ir nurimti, kadangi susipyko su buvusia drauge, be to, kiti du asmenys pareigÅ«nui patvirtinę, kad A. G. su jais gėrė visÄ naktį. PareigÅ«nas taip pat patikrinęs nustatė, kad automobilio variklio dangtis buvęs karÅ¡tas.Tačiau Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka A. G. paaiÅ¡kinimo įraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5).

PaaiÅ¡kinime A. G. nurodė, kad jis automobilio nevairavo, buvo susipykęs su buvusia žmona, ji policijÄ iÅ¡kvietė melagingai. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos A. G. paaiÅ¡kinimo policijos pareigÅ«nams, ji nurodžiusi, kad A. G. visÄ naktį ir rytÄ važinėjo po kaimelį, ji iÅ¡kvietusi policijÄ , neapsikentusi automobilio garso ir kad nepadarytų eismo įvykio, kadangi pas jÄ minėtas asmuo gėrė alkoholį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. patvirtino tai, kad A. G. pas jÄ visÄ naktį girtavo, jiedu susipyko ir ji supykusi jam iÅ¡kvietė policijÄ .

A. G. niekur nevažinėjo.Liudytojo H. U. (A. G. brolio) paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nams nurodyta, kad A. G. su juo gėrė ir visÄ rytÄ važinėjo neblaivus po miestelį. Tai matė ir daugiau kaimo gyventojų. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad jis buvo neblaiviame stovyje, patvirtino, kad A. G. su A. G. susipyko, buvo atvykusi policija, tačiau kitų aplinkybių neprisimena. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad A. G. ir H. U. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ buvo įspėti tik teisme, o duodant paaiÅ¡kinimus policijos pareigÅ«nui dėl atsakomybės įspėti nebuvo, todėl teismas, spręsdamas apie liudytojų parodymų patikimumÄ , negalėjo remtis liudytojų paaiÅ¡kinimais, kuriuos jie davė nesaistomi įstatymo reikalavimo dėl atsakomybės, o tuo pačiu, juos apklausus teisme, jau įspėjus dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie jų nubaudimÄ dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti pareigÅ«nai D.

T. ir A. B. patvirtino aplinkybes, jog policijoje buvo gautas praneÅ¡imas, kad JÅ«ravos kaime važinėja girtas vairuotojas. Nuvyko į kaimÄ ir prie nurodyto namo rado automobilį. Patikrino automobilio variklį, jis buvo karÅ¡tas. Namuose rasti asmenys nurodė, kad automobilį vairavo A. G.. Liudytojai patvirtino, kad jie visi kartu gėrė.Aptarti liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4,5), tarnybinius praneÅ¡imas (b. l. 6), alkotesterio parodymai (b. l. 8), paaiÅ¡kinimai (b. l. 10, 11), praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 12,13), duomenys apie asmens atžvilgiu registruotus pažeidimus (b. l. 14-27), juos patikrinus teismo posėdžio metu (protokolas b. l. 33, 40, 46, 52, 53, 59, 60, 65), A.

G. kaltės, apygardos teismo nuomone, nepatvirtino. Teisme liudytojai A. G., H. U., jau būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, jog jie buvo neblaivūs ir konfliktavo, neskaitė surašyto teksto ir pasirašė, su jų turiniu apklausiami nesutiko ir neigė, kad A. G. važinėjo su automobiliu neblaivus po miestelį. Teismo nuomone, neginčytinai nustatyta, kad tarp neblaivių A. G. ir A. G. vyko konfliktas, kilęs išgertuvių metu ginčas galėjo būti priežastimi kviesti policijos pareigūnus.

Atvykus pareigÅ«nams, pagal jų parodymus, automobilio stovėjusio kieme buvo karÅ¡tas variklio dangtis. Pagrindo abejoti Å¡ia aplinkybe teismas neturi, tačiau teismo nutarime nurodyti kiti argumentai tariamai patvirtinantys A. G. kaltę, t. y. kad jis ne kartÄ baustas administracine tvarka už analogiÅ¡kus pažeidimus, o liudytojai įvykio metu nurodė, jog A. G. važinėjo po miestelį neblaivus ir Å¡ių paaiÅ¡kinimų, jau bÅ«dami įspėti dėl melagingų parodymų davimo, nepatvirtino, nėra pakankamu įrodymu pagrindžiančiu A.

G. kaltę vairavus automobilį, bÅ«nant neblaiviam, t. y. padarius administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. vairavo transporto priemonę neblaivus (girtumas 1,31 promilės). Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad A. G. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. neįrodyta, tuo pačiu negali bÅ«ti svarstomas klausimas ir dėl jo kaltės, numatytos ATPK 1241 str. 7 d., todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 5 p., n u t a r ė : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ A. G. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas įsigalioja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėjas                                                     Dmitrijus Korsakovas