AS-444-495-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–495/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00690-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120110-00008 (toliau – ir aktas Nr. SSA-00-120110-00008).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi administracinę bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120110-00008 panaikinimo nutraukė.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. administracinės bylos Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009), teismas konstatavo, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą individualių administracinių aktų grupei. Be to, pažymėjo, kad vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas savavališkos statybos aktas tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro, todėl byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis)), nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Teismas pabrėžė, kad, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas V. Onačko, pareiškėja yra apskundusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 30 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120130-00026, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120110-00008 turi būti vertinamas būtent kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 30 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120130-00026 toje byloje.

III. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti teismo sprendimą tenkinti – skundo reikalavimus. Atskirajame skunde nurodo:

1. Tai, kad savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nurodoma paties akto rekvizituose paskutiniu sakiniu. Savavališkos statybos akto forma yra patvirtinta Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, kuriuo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Šis Reglamentas yra galiojantis teisės aktas, kuriuo privalo vadovautis ir vykdyti ne tik privatūs asmenys, bet ir valstybės institucijos bei teismai. Pareiškėjos teisę į teisminę savo interesų gynybą dėl savavališkos statybos akto surašymo nustato šis teisės aktas. Pareiškėja mano, kad teismų praktika negali būti formuojama priešingai teisės aktų normų nuostatoms. ABTĮ 4 straipsnis numato, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas pagal galiojančius teisės aktus.

2. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios buvo priimtos vertinant savavališkos statybos akto apskundimo teismingumą pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusį senos redakcijos analogišką Statybos reglamentą STR 1.09.06:2009 bei tuo metu buvusią juo patvirtintą savavališkos statybos akto formą, kurioje nebuvo nuorodos apie jo apskundimą ABTĮ nustatytą tvarka. Tai reiškia, kad teismas netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, nes jo nurodytose nutartyse buvo aptariamas kitas, šiuo metu negaliojantis teisės aktas.

3. Teismo nutartyje klaidingai teigiama, kad pareiškėjos atstovas teisme pareiškė, kad pareiškėja yra apskundusi reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-120130-00026. Iš tikrųjų, teismo posėdžio metu buvo aptariamos tiek savavališkos statybos akto, tiek reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius apskundimo procedūros bei teismingumas. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad kreipiantis į administracinį teismą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, buvo vadovaujamasi akto formoje nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal jame esančią nuorodą skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Buvo paaiškinta, kad, kol neišspręstas ginčas dėl savavališkos statybos akto, nėra pagrindo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius apskundimo. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad bendrosios kompetencijos teismas nepriims nagrinėjimui ieškinio dėl dalyko, kuris yra administracinio teismo kompetencija. Mano, kad teisės akte nustatytas toks apskundimo reglamentavimas yra logiškas ir nuoseklus. Administraciniam teismui nustačius, kad savavališkos statybos aktas yra neteisėtas dėl neteisingai nustatyto statybos darbų rūšingumo, iš ko daroma nepagrįsta išvada apie savavališkos statybos faktą bei kildinamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas neteks prasmės ir bus panaikintas arba pačios Inspekcijos, arba bendrosios kompetencijos teismo sprendimu.

4. Nesutinka su teismo nuomone, kad savavališkos statybos aktas nėra teisės taikymo aktas, jis neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Sutiktų su tokia teismo nuomone, jeigu būtų kalbama apie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame iš tikrųjų konstatuojamos tik faktinės aplinkybės, nekvalifikuojant atliktų statybos darbų rūšingumo ir nekeliant asmeniui jokių įpareigojimų. Tuo tarpu savavališkos statybos aktas prasideda nuoroda į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir Statybos įstatymas) kaip akto surašymo pagrindą, o konkretūs pažeidimai yra pagrindžiami konkrečiomis Statybos įstatymo normomis. Pati akto surašymo procedūra, pagrindai bei pasekmės yra aptarti Statybos įstatymo 28 straipsnyje, įskaitant ar administracinę atsakomybę asmeniui, kurio atžvilgiu surašomas aktas. Akivaizdu, kad valstybės institucijos nustatytas teisės pažeidimas, kurio kaltininku įvardijamas konkretus asmuo, vien tuo tam asmeniui sudaro pagrindą būti patrauktam administracinėn atsakomybėn arba įvykdyti kitokius administracinius įpareigojimus, pvz. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. Sutinka su teismo nutartyje nurodyta pozicija, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą minėtų įstatymo nuostatų prasme suteikia jam teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau teisminės gynybos prašantis asmuo turi teismui nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai ir kokiu būdu (atitinkamais aktais, veiksmais, neveikimu) yra pažeisti, suformuluoti konkretų reikalavimą, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ši pareiga kyla pareiškėjai iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktų, 24 straipsnio. Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad ginčijamame savavališkos statybos akte netinkami nurodomos faktinės aplinkybės, jų teisinė reglamentacija. Tačiau pastebi, kad tai tėra fakto konstatavimas, ir jis teisinių pasekmių nesukelia. Atskirajame skunde vieninteliu argumentu, kodėl savavališkos statybos aktas turėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka nurodoma tik formalus pagrindas, kad akto rekvizituose paskutiniu sakiniu nurodoma, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes kiekvienu konkrečiu atveju asmuo turi nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės ir kokie konkretūs įpareigojimai jam yra numatomi.

2. Inspekcijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys statomas ar pastatytas savavališkai, privalo surašyti savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Savavališkos statybos akto paskirtis yra užfiksuoti savavališką statybą ir imtis skubių veiksmų jai sustabdyti. Šiuo atveju pareiškėja nurodo, kad yra skundžiama savavališkos statybos akto dalis, užfiksuojanti savavališką statybą. Teismas tinkamai pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai ginčas kyla dėl paties savavališkos statybos fakto, jis nėra priskirtinas nagrinėti administracinio teismo kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. A14-261/2007, AS146-669/2009) administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Pareiškėja šiuo atveju prašo teismo ne apginti jos pažeistas teises, bet konstatuoti, kad savavališka statyba užfiksuota netinkamai. Pareiškėjos reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Byla pagrįstai yra nutraukta.

3. Nesutinka su atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra ginčijamas, kol nėra panaikintas savavališkos statybos aktas. Specialioji kolegija ginčams dėl teismingumo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartyje nustatė, kad reikalavimus Inspekcija pateikė vykdydama Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsnyje nurodytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais ir savavališkos statybos padarinių šalinimu. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčo dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra, pareiškėja neginčijo jai keliamo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalo jį vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju Inspekcija kreipsis su ieškiniu dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą teismine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120110-00008. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi administracinę bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-120110-00008 panaikinimo nutraukė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu minėtu aspektu nėra (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-879/2011).

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kitaip tariant, nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-82/2010, 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-47/2011).

Konkrečiu atveju pareiškėja siekė nuginčyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-120110-00008, kuriame buvo ne tik konstatuotas faktas, jog sandėliukas, esantis Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), yra statomas savavališkai, bet ir suformuluoti valinio pobūdžio patvarkymai, t. y. pareikalauta, kad statytojas (pareiškėja R. K.) nevykdytų jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b. l. 15-16). Taigi minėtas 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120110-00008 pagal formą ir turinį atitinka individualaus administracinio akto sampratą. Aktas priimtas viešojo administravimo subjekto (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), jam įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla, Akte suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai (dėl statinio statybos sustabdymo), adresuoti konkrečiam subjektui (statytojui – pareiškėjai R. K.). Esant šiom aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad 2012 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120110-00008, įvertinus jo turinį, neturi jokio poveikio subjekto, kuriam Aktas yra taikomas, t. y. statytojo – pareiškėjos R. K., teisėms ar įstatymo saugomiems interesams ir dėl šios priežasties negali būti administracinės bylos dalyku, kas atitinkamai būtų pagrindas nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A502-77/2012, A556-483/2010, A525-511/2010, A14-261/2007 ir AS146-669/2009, tačiau minėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šioje administracinėje byloje, todėl darytina išvada, kad remtis šia praktika nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ginčai dėl savavališkos statybos aktų, kurie nenustato valinio pobūdžio patvarkymų, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, tačiau aktai dėl statybos sustabdymo (toks administracinis aktas pagal turinį iš esmės ir ginčijamas nagrinėjamoje administracinėje byloje) gali būti administracinės bylos dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų ginčo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti. Bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius