2024-12-18 Nr. DBT-66-3-61-3-01979-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-59/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01979-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl sprendimo panaikinimo, nuostolių atlyginimo, kelionės išlaidų ir palūkanų priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

A. S. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr.KVS-282 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 7 554,40 Eur nuostolių (negautos pajamos), 42,59 Eur nuostolių (neapmokėtos kelionės išlaidos) ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, skaičiuojant jas nuo priteistinos 7 596,99 Eur (7 554,40 + 42,59) sumos.

Regionų administracinis teismas, susipažinęs su byla, nustatė, jog pareiškėjas prašomą priteisti žalą (nuostolius) iš esmės kildina iš 2023 m. rugsėjo 16 d. įvykio, kurio metu, atlikdamas privalomąją karinę tarnybą, karinių pratybų metu (tarnybos metu, tarnybos vietoje), dėl nelaimingo atsitikimo patyrė fizinę traumą – lateralinį kulkšnies lūžį. Teismas nurodo, jog A. S. savo skundo pagrindu, be kita ko, nurodo: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 155 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą; nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, t. y. 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-469/2009, 2015 m. kovo 31 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-156-687/2015.

Regionų administracinis teismas pažymėjo, kad specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti panašaus pobūdžio ginčus priskyrė bendrosios kompetencijos teismui (2004 m. kovo 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. TK-2004-26, 2022 m. gegužės 11 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-20/2022). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus šioje byloje keliamų reikalavimų pobūdį, Regionų administraciniam teismui kilo abejonių, kuriame teisme turėtų būti nagrinėjama byla, kas sudarė pagrindą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 16 d. patyrė traumą privalomosios karinės tarnybos mokymų metu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, dėl ko atitinkamais sprendimais išmokėtos ligos išmokos. Teigdamas, kad dėl traumos patirti turtiniai nuostoliai liko nekompensuoti, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Lietuvos kariuomenę su prašymu atlyginti turtinius nuostolius negautų pajamų forma sumoje 7554,40 Eur bei patirtas 42,59 Eur dydžio kelionės išlaidas už vykimą į Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centrą ir atgal. Lietuvos kariuomenė 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. KVS-282 „Dėl informacijos suteikimo“ pareiškėjo prašymo netenkino.

Specialioji teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisiniai santykiai dėl žalos, taigi ir dėl žalos, padarytos sužalojus sveikatą, atlyginimo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai; žalos atlyginimo klausimus reguliuoja civilinės teisės normos, ir pagal bendrąją taisyklę, tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios tik dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų”).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai karo tarnybos ginčai priskirtini nagrinėti administraciniams teismams pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 48 straipsnio 1–2 dalis, tačiau šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, kas nėra ginčas dėl karo tarnybos ir nepriklauso viešojo administravimo sričiai (ABTĮ 3 str. 1 d.). Be to, pareiškėjas skunde jokių atsakovo veiksmų iš karo tarnybos santykių neginčija, atvirkščiai, savo skundą grindžia DK bei CK normomis, atitinkamai reguliuojančiomis darbdavio pareigas bei žalos atlyginimą darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos kariuomenė yra viešojo administravimo subjektas (KASOKTĮ 11 str. 1–2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 20 d.), šiuo atveju nekeičia ginčo, kurio esmė yra žalos atlyginimas sužalojus sveikatą, rūšinio teismingumo, nes pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimą lemia ne ginčo šalies subjekto statusas, bet teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2004-26).

Atsižvelgiant į tai, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl, vadovaujantis bendrąja teismingumo nustatymo taisykle (CPK 29 str.), byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl sprendimo panaikinimo, nuostolių atlyginimo, kelionės išlaidų ir palūkanų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys