Legislator Case Law & Legislation
ec6d2cda-d87f-4abd-9287-1cd55eb276bc AI generated

ec6d2cda-d87f-4abd-9287-1cd55eb276bc · Regionų administracinis teismas

Case Number ec6d2cda-d87f-4abd-9287-1cd55eb276bc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-2690-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00109-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Sekretoriaujant vidai Rutkauskienei, Teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

ec6d2cda-d87f-4abd-9287-1cd55eb276bc · Regionų administracinis teismas: Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymo pagrindu NŽT Palangos skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės ir viena iÅ¡ pretendenčių buvo I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). I. M. mirties momentu liko neiÅ¡spręsta I. M. praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,1970 ha žemės, dalis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?vvvvAdministracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-2690-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00109-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Sekretoriaujant vidai Rutkauskienei, Teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja S. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I. M.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei atsakovę įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka jai pasiÅ«lyti galimus nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, nustatant terminÄ praÅ¡ymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do pateikti.

Skunde nurodo, jog ji yra I. M., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja, po mamos mirties jai perėjo subjektinė teisė į nuosavybės teisių į 0,1970 ha žemės atkÅ«rimÄ . Pažymi, kad jai buvo įteiktas atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tas Nr. 16SD-2897- (14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“, kuriuo ji buvo informuota apie GinčijamÄ sprendimÄ . Kartu su atsakovės 2019 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-2897- (14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“ jai buvo įteiktas Ginčijamas sprendimas bei NŽT Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. pažyma Nr. 16PAŽ1-490-(14.16.34.) „Dėl valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio ir nepageidaujamo natÅ«ra susigrÄ Å¾inti nekilnojamojo turto vertės“.

PareiÅ¡kėja teigia, kad iki I. M. mirties nei I. M., nei ji NŽT Palangos skyriui nebuvo teikusios praÅ¡ymo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais ir iki Ginčijamo sprendimo priėmimo ji nebuvo informuota apie priežastis, kurioms esant, nuosavybės teisės į likusiÄ negrÄ Å¾intÄ Å¾emę negali bÅ«ti atkurtos natÅ«ra, ji nebuvo informuota apie nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, jai nesudarytos sÄ lygos teikti praÅ¡ymui už likusiÄ neatkurtÄ Å¾emę atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji negavo atsakovės 2019 m. lapkričio 28 d. raÅ¡to, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į NŽT Palangos skyrių susipažinti su Ginčijamo sprendimo projektu. Teigia, kad neatsižvelgdama į jos valiÄ ir su pareiÅ¡kėja nebendradarbiaudama, atsakovė savavaliÅ¡kai priėmė GinčijamÄ sprendimÄ , todėl buvo pažeisti jos interesai ir teisėti lÅ«kesčiai. NesutikimÄ su Ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėja grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau - ir AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatomis.

Atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog I. M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8560 ha žemės. Nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2324 , atkuriant nuosavybės teises į I. M. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,2000 ha žemės, jai perduodant neatlygintinai nuosavybėn prie nuosavybės teise valdomų pastatų 0,2000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda), Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2513, I.

M. grÄ Å¾inant nuosavybėn natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,4590 ha žemės sklypo dalį (iÅ¡ bendro sklypo ploto 1,8065 ha) turėtoje vietoje, esančiÄ (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). NŽT 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I. M.“ I. M. atkurta nuosavybės teisė už likusiÄ 0,1970 ha negrÄ Å¾intÄ Å¾emės sklypo dalį atlyginant pinigais. Atsakovė pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka 1991 m. gruodžio 17 d. praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę iÅ¡reikÅ¡tos valios nepakeitė nei pretendentė I.

M., nei pareiÅ¡kėja Akcentuoja, kad I. M. 2012 m. vasario 21 d. raÅ¡tu buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bÅ«do, tačiau nurodyta galimybe pretendentė nepasinaudojo. Teigia, kad NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tu pretendentai bei paveldėtojai buvo informuoti apie galimybę pareikÅ¡ti / pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.

Kadangi pretendentė I. M. adresatų sÄ raÅ¡e nebuvo, o apie jos teisių perėmėjus NŽT Palangos skyrius duomenų neturėjo, nes pareiÅ¡kėja ir iki Å¡iol nėra pateikusi dokumentų, kad ji yra I. M. teisių perėmėja. Mano, kad institucija iÅ¡naudojo visas informavimo galimybes, atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., buvo paskelbta vieÅ¡ai - visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais raÅ¡tiÅ¡kais praneÅ¡imais piliečių nebeinformavo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Ginčo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I. M.“, teisėtumas ir pagrįstumas. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I. M.“, praÅ¡oma įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjai galimus nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, nustatant terminÄ praÅ¡ymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do pateikti.

Nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 17 d. praÅ¡ymo pagrindu NŽT Palangos skyriuje buvo vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės ir viena iÅ¡ pretendenčių buvo I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). I. M. mirties momentu liko neiÅ¡spręsta I. M. praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio savininko A. D. nuosavybės teisėmis valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,1970 ha žemės, dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I. M.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teise į I. M. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,1970 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1970 ha žemės – 311,74 Eur. Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK normas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr.

LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013;3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007;Nr.3K-3-420/2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.).

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal minėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkÅ«rimÄ (pvz., pareiÅ¡kimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose bÅ«tų priimami sprendimai, turintys reikÅ¡mės palikėjo teisių atkÅ«rimui ar įgyvendinimui ir pan.) teismo gali bÅ«ti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas.

Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, be kita ko, yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo bÅ«dų iÅ¡imčių, kai paveldima Å¡i teisė, todėl taip pat gali bÅ«ti priimama pradedant faktiÅ¡kai jÄ valdyti. Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-343/2013;3K-7-468/2009), kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme (1964 m. CK ir 2000 m.CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Ä®vertinus tai, jog palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo I. M. procesas nebuvo pasibaigęs, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 16S-473-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei I.

M.“ kyla iÅ¡ I. M. teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Prielaidos pakeisti valiai dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę yra nustatytos AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnyje, kurio 3 dalyje buvo nustatyta (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.), kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012 m. vasario 1 d. Å¡i nuostata buvo pakeista, nustatant, kad kai piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d., atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 4 dalis; atitinkamai teisės akto redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. lapkričio 1 d., 21 straipsnio 5 dalis).

Be to nuo 2012 m. vasario 1 d. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtÄ miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi, kuri nustatė galimybę piliečiams iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį mieste, už kuriÄ dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) Nuo 2019 m. vasario 1 d. minėta nuostata pakeista, pakeičiant galimybės pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do terminÄ iki 2019 m. birželio 1 d.

Pažymėtina, jog AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas specialus naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, iÅ¡nyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytÄ subjektinę teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog naikinamieji terminai negali bÅ«ti atnaujinami. Tai reiÅ¡kia, jog praÅ¡ymas dėl valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo galėjo bÅ«ti paduotas tik iki 2019 m. birželio 1 d. Pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ , valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimas ir praÅ¡ymas atlyginti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje yra numatytas kaip piliečio teisė, o ne pareiga.

AtkÅ«rimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimo priėmimo laikÄ raÅ¡tu turi bÅ«ti informuoti Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymÄ , sprendimas gali bÅ«ti priimtas jiems nedalyvaujant. Bylos duomenimis, pasikeitus AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio nuostatoms, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius pretendentus į buvusio savininko A. D. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdytus 4,5 ha žemės 2012 m. vasario 21 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104)-613 informavo apie jų teisę pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę iki 2012 m. birželio 1 d..

Duomenų, kad iki 2012 m. birželio 1 d. I. M. pakeitė valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę byloje nėra. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina pabrėžti, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotÄ asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių, užkertančių keliÄ siekiamam tikslui.

Kaip ne kartÄ pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančius įstatymus pareiga rÅ«pintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-89-261/2015). Pakankamai ilga įstatymais nustatyta Å¡io termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiÅ¡kėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ t. y.

įvairiais bÅ«dais gauti bÅ«tinÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui informacijÄ , pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei kitus bÅ«tinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus. Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarės Alfredos BluÅ¡kienės iÅ¡duotas įgaliojimas patvirtina, kad nuo 2006 m. liepos 5 d. I. M. buvo pavedusi pareiÅ¡kėjai tvarkyti dokumentus dėl žemės, esančios Palangos mieste, nuosavybės teisių atstatymo. IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto raÅ¡to Nr. R4-239-(3.1) „Dėl A.

D. žemės“ turinio matyti, kad dar 2009 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kėjai, kaip I. M. įgaliotai atstovei, buvo siunčiama informacija, susijusi su nuosavybės teisių į A. D. žemę Palangoje atkÅ«rimu. Darytina iÅ¡vada, kad dar 2012 metais pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė, kad likusi negrÄ Å¾inta A. D. žemė Palangoje yra valstybės iÅ¡perkama ir negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra. Nėra duomenų, jog po I. M. mirties – (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja NŽT Palangos skyriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra I.

M. teisių perėmėja, taip pat duomenų, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į I. M. priklausančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Kadangi Ginčijamo sprendimo priėmimo metu NŽT neturėjo duomenų apie valios, iÅ¡reikÅ¡tos 1991 m. gruodžio 17 d. praÅ¡yme, pakeitimÄ , jis laikytinas teisėtu. Netenkinus reikalavimo panaikinti GinčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡vestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjai galimus nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«dus, nustatant terminÄ praÅ¡ymui dėl pasirenkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do pateikti atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi skundas atmestas, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jos praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė Vida Stonkuvienė