Legislator Case Law & Legislation
ec6be3d1-6db2-45c4-8e7f-533d76f7ccf1 AI generated

ec6be3d1-6db2-45c4-8e7f-533d76f7ccf1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ec6be3d1-6db2-45c4-8e7f-533d76f7ccf1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-893/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47450-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, prokurorei Marinai Jelizarovai, kaltinamajam L. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai R. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui, civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Karoliui UÅ¡inskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

Legislator headnote

AI generated

ec6be3d1-6db2-45c4-8e7f-533d76f7ccf1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Jis raÅ¡ydavo žinutes, klausdavo, kur ji yra, rašė, kad jie turi pasikalbėti, privalo pasikalbėti. Ji nenorėjo kalbėtis. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ofiso adresas (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. L. S. atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ . Išėjusi iÅ¡ darbo, pamatė jį stovintį tiesiog laiptinėje. Jis siÅ«lė pasikalbėti. Bet ji, žinodama, kad ofiso žmonės tuoj eis iÅ¡ darbo ir pamatys juos, vengė pokalbio toje vietoje ir pasiÅ«lė nusileisti iÅ¡ antro aukÅ¡to žemyn ir ten pasikalbėti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-893/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47450-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, prokurorei Marinai Jelizarovai, kaltinamajam L. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai R. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui, civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Karoliui UÅ¡inskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : L. S. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent jis, 2018-10-01 apie 16.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,83 promilės neblaivumas, vieÅ¡oje vietoje, nukentėjusiosios R.

V. darbovietės kieme (duomenys neskelbtini), R. V. bendradarbių bei kitų paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fiziniu smurtu, grasinimais bei vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. dilbiu sudavė R. V. į kairės rankos žasto iÅ¡orinę dalį, nublokÅ¡damas jÄ Ä¯ Å¡onÄ bei sukeldamas fizinį skausmÄ , o nukentėjusiajai įsėdus į tarnybinį automobilį Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei užsirakinus jame, pro pravertÄ langÄ kumščiu siekė suduoti smÅ«gius nukentėjusiajai bei grasino jÄ užmuÅ¡ti, o įvykio liudytojui A.

V. papraÅ¡ius nutraukti neteisėtus veiksmus, kumščiu sudavė du smÅ«gius į minėto automobilio vairuotojo durelių stiklÄ bei vienÄ smÅ«gį į dureles, apgadindamas svetimÄ , UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį minėtÄ automobilį bei padarydamas 626,70 eurų turtinę žalÄ , po ko grasino susidorojimu bei siekė rankomis suduoti smÅ«gius A. V., tačiau buvo sulaikytas aplinkinių žmonių. Å iais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis L.

S. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Iki 2018 metų spalio su R. V. gyveno kaip sugyventiniai viename bute, vedė bendrÄ Å«kį jau dvejus metus, santykiai buvo įtempti. Ä®tampa santykiuose atsirado apie pusę metų iki įvykio dėl įvairiausių konfliktų, nesusitarimų. Konfliktai vykdavo dėl to, kad jis pavėluodavo kažkur atvykti, kad užsilaikydavo darbe. Konfliktų iniciatore bÅ«davo R. V.. Spalio 1 dienÄ apie 8-9 ryto atvažiavo į objektÄ (duomenys neskelbtini), su R.

V. telefonu kalbėjosi, vėliau ji nustojo kelti telefono ragelį, jie pradėjo susiraÅ¡inėti. Grįžęs į Vilnių su kolega R. atvažiavo iki R. V. darbovietės, lipo laiptais ir jÄ susitiko, klausė, dėl ko jį ignoruoja. R. V. pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , ten ji atsisėdo į Renault automobilį ir užsidarė, jie kalbėjosi pro atidarytÄ maÅ¡inos langÄ . Gal per emocijas jis maÅ¡inÄ aplankstė. SmÅ«gių nei į automobilį, nei R. V. nesudavė, tik dar einant jÄ truputį stumtelėjo, sužaloti nenorėjo.

Automobilį galėjo aplankstyti, kai atsirėmė į jį. Tuomet prilėkė kažkokia maÅ¡ina, jis net nespėjo sureaguoti ir gavo smÅ«gį į kaktÄ , sudavė asmuo, atvažiavęs su maÅ¡ina. Prasidėjo konfliktas su tuo asmeniu, jis (L. S.) pradėjo rėkti, kÄ tas asmuo čia iÅ¡darinėja. Ä® kaktÄ tas asmuo jam trenkė nieko nesakęs, vienÄ kartÄ . Gavęs į kaktÄ , jis supyko, aiÅ¡kinosi, kas čia vyksta, kas toks tas asmuo, asmuo nieko neatsakė. Atsirado dar du žmonės, po to policija.

Asmuo, kuris trenkė jam į kaktÄ , atvažiavo lyg tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, markės nepamena. R. V. automobilis buvo pastatytas Å¡alia kitų automobilių, o juodos spalvos automobilis Audi A8, kuriuo jis atvažiavo su R., stovėjo gatvėje, ir R. sėdėjo automobilyje. TÄ dienÄ R. V. ignoravo jo skambučius, ir prieÅ¡ tai taip elgdavosi, ir tai jį labiausiai iÅ¡vesdavo iÅ¡ kantrybės. Mano, kad gal per stipriai atsirėmė į automobilį dėl įtempto pokalbio. Sutinka, kad galėjo bÅ«ti rastas jo rankų pėdsakas ant automobilio, mano, kad dėl emocijų per stipriai paspaudė ir įlenkė automobilį.

Fizinio smurto prieÅ¡ R. V. tikrai nevartojo, negalėjo fizinio skausmo nukentėjusiÄ jai sukelti, nes jÄ per stipriai jÄ mylėjo. PrieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs du butelius alaus, gėrė automobilyje važiuodamas su R., sutinka su nustatytu alkoholio matuokliu 0,83 promilės neblaivumu. R. V. ieÅ¡kinio dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginti nesutinka. Dėl automobilio sugadinimo ieÅ¡kinį pripažįsta, bet su 630 eurų remonto kaina nesutinka. Nors pripažįsta, kad žala automobiliui padaryta jo veiksmais, specialiai negadino Å¡io automobilio.

Mano, kad to automobilio remontas kainuotų ne daugiau 50 eurų. Å iai dienai jau apie pusė metų nebedirba visiÅ¡kai niekur, negali dirbti dėl Å¡ios susiklosčiusios situacijos – dėl gydymosi, dėl Å«mios depresijos, kuriÄ gydosi ligoninėje. Pasibaigus Å¡iai bylai iÅ¡važiuoja gydytis privačioje gydymo įstaigoje, gydymas užsitęs dar apie pusantrų metų. Po iÅ¡siskyrimo su R. V. vartojo opiatus, kad Å¡iek tiek užmirÅ¡tų nukentėjusiÄ jÄ , vėliau juos nustojo vartoti, nes nusprendė, kad reikia kreiptis į ligoninę.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. V. nurodė tokias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu jokie santykiai su kaltinamuoju jos jau nesieja. Iki įvykio jie kartu gyveno apie metus laiko. Spalio 1 dienÄ jos daiktai dar buvo bendrame bute, o vakare susirinko daiktus ir išėjo. Kartu gyvenant buvo ir smurto, jos netenkino tokie santykiai, toks gyvenimo bÅ«das. Spalio 1 dienos ryte kilo konfliktas tarp jos ir kaltinamojo, pykosi dėl merginų, nes L. S. nuolat susiraÅ¡inėjo su merginomis, jai tai nepatiko. Ä®vykio dienÄ L.

S. pirmas iÅ¡važiavo į darbÄ labai anksti, ji patikrino telefono iÅ¡klotines ir pamatė, kad jis susiraÅ¡inėjo su moterim, su kuria ji pati prieÅ¡ tai jau bendravo ir žinojo, kad jie bendrauja. Ji apie 10 val. ryto paskambino L. S., pasakė, jog žino apie jo susiraÅ¡inėjimÄ su moterim ir kad ji to netoleruos. Jis pradėjo rėkti, ji padėjo ragelį. VisÄ dienÄ jis gaudė jÄ , nes ji numerį užblokavo. Automobiliu važinėjosi ir ieÅ¡kojo jos po visÄ miestÄ , nes jos darbas yra visame mieste.

Jis raÅ¡ydavo žinutes, klausdavo, kur ji yra, rašė, kad jie turi pasikalbėti, privalo pasikalbėti. Ji nenorėjo kalbėtis. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ofiso adresas (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. L. S. atvažiavo pas jÄ Ä¯ darbÄ . Išėjusi iÅ¡ darbo, pamatė jį stovintį tiesiog laiptinėje. Jis siÅ«lė pasikalbėti. Bet ji, žinodama, kad ofiso žmonės tuoj eis iÅ¡ darbo ir pamatys juos, vengė pokalbio toje vietoje ir pasiÅ«lė nusileisti iÅ¡ antro aukÅ¡to žemyn ir ten pasikalbėti.

Ji bandė praeiti pro jį, o jis jÄ krÅ«tine pastÅ«mė, stuktelėjo savo krÅ«tine jai į krÅ«tinę. Ji iÅ¡sisuko, nusileido į apačiÄ , o jis liko laiptinėje stovėti. Nusileidusi į apačiÄ , priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad kitame automobilyje sėdi R. – jai iÅ¡ matymo pažįstamas žmogus, pas kurį L. S. važiuodavo automobilio taisyti. Atėjo L. S., ji bandė nuo L. automobilio nueiti į savo automobilį ir gavo smÅ«gį, kad negalėtų praeiti. L. S. smÅ«giavo jai į kairę rankÄ iÅ¡ peties, pajuto skausmÄ .

Patvirtino, kad savo ranka kaltinamasis jai sudavė į jos rankÄ , smÅ«gis buvo. Po smÅ«gio ji atsistojo toliau, per žingsnį paėjo, neparkrito. Prasmukusi pro Å¡onÄ nubėgo prie savo maÅ¡inos, kuri priklauso darbovietei (duomenys neskelbtini). Pribėgo L. S., o ji užsirakino maÅ¡inoje, nes matė, kad jis agresyvus. Prasidarė langÄ ir pasiÅ«lė jam namuose pasikalbėti. Jis norėjo pasikalbėti tuo momentu, Å¡aukė, kad užmuÅ¡, kaip suprato – jÄ . L. S. buvo agresyvus, daužė maÅ¡inos stiklÄ ranka.

Ar dar kur daužė, negali pasakyti, jai buvo Å¡okas. L. S. daužė maÅ¡inÄ ir Å¡aukė, kad užmuÅ¡. Buvo pravertas langas, nes per jį bandė derėtis dėl pokalbio namuose. Ji matė, kaip iÅ¡ galo privažiavo kolega A. V., užstatė jai automobilio galÄ . Nematė, ar A. V. vartojo smurtÄ prieÅ¡ L. S., tik matė, kad jie kalbėjosi, L. S. buvo pasiÅ«lyta važiuoti iÅ¡ ten, nes bus problemų. Po to A. V. paskambino G. V., ofiso kolegai, kai Å¡is atėjo, konfliktas Å¡iek tiek aprimo. Ji tuo metu sėdėjo maÅ¡inoje, jos automobilio langelis buvo pradarytas.

Kolegos iÅ¡kvietė policijÄ , policijai atvykus ji parašė pareiÅ¡kimÄ , L. S. iÅ¡vežė. Ji pati iÅ¡ kiemo gal dar už geros valandos iÅ¡važiavo, nes grįžo atgal į ofisÄ nusiraminti. Po įvykio matė, kad yra įlenktos automobilio durelės, įlinkimo prieÅ¡ įvykį nebuvo. A. V. į įvykio vietÄ pateko atsitiktinai ir matė, kaip L. S. daužė automobilio stiklÄ . A. V. žinojo, kad automobilis priklauso įmonei. Ji po Å¡io įvykio nesikreipė medicininės pagalbos, nes nemano, kad jai reikalinga medicininė pagalba, bet buvo psichologinės pasekmės, dabar turi nerimo priepuolius.

Nevartoja vaistų, bet prieÅ¡ kiekvienÄ posėdį prasideda nerimas ir, jeigu kas nors paklausia apie įvykį, graudinasi. Jos sveikata sutriko dėl L. S. veiksmų – prasidėjo nerimas, miego sutrikimai, prieÅ¡ teismo posėdžius nerimo priepuoliai yra. Atsakyti, kodėl neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent 2000 eurų, negalėjo. Po įvykio su L. S. teko bendrauti, apie įvykį kalbėjosi, jis gailisi, atsiprašė. Su A. V. ir G. V. jÄ sieja darbiniai santykiai. Ä®vykio metu L. S. buvo girtas. Ji niekada nematė, kad jis vartotų narkotines medžiagas.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13-14, 15, I tomas), R. V. patvirtino, kad parodymai teisingi, tada ji spalio 1 dienos įvykį geriau prisiminė. Atsakydama į civilinio ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Karolio UÅ¡insko klausimus, nukentėjusioji parodė, kad A. V. važiavo į ofisÄ ir pamatė, jog daužomas jos automobilis. Iki įvykio automobilis nebuvo sulankstytomis durelėmis. Kai ėjo į ofisÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė, kad automobilio durelės sulankstytos.

Pagarsinus nukentėjusiosios protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ ir pareiÅ¡kimÄ , ji patvirtino, kad viskas teisingai paraÅ¡yta. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. nurodė tokias aplinkybes. L. S. ir R. V. pažįsta. L. S. jam paskambino, paprašė pavežti, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis iÅ¡gėręs. Važiuojant pro Kirtimus, L. S. sakė, kad nori pasikalbėti su R. V.. Užvažiavo, matė, kaip L. S. išėjo su R. V., jau pabaiga darbo buvo. Matė, kad jie susipyko, pradėjo aiÅ¡kintis, rėkauti.

Atėjo žmonės, prašė patraukti L. S.. Matė, kad policijÄ kvies, todėl jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos – išėjo pėstute. Ä® įvykio vietÄ važiavo Audi A8 automobiliu, priklausančiu L. S.. Kai užvažiavo pas R. V., jis liko sėdėti maÅ¡inoje, nes koja buvo sužeista, vaikščioti negalėjo, iÅ¡sisukęs buvo. Langas buvo atidarytas ir iÅ¡girdo, kaip rėkauja jie, L. S. rėkė ant R. V., jie ginčijosi dėl kažko. Negali pasakyti, ar L. S. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R.

V. ir ar L. S. koks žmogus sudavė į galvÄ , jis nematė. R. V. buvo užsidariusi automobilyje, L. S. bandė duris atidaryti. Kai ji atėjo, pradėjo rėkti, atsisėdo į maÅ¡inÄ , o L. S. bandė atidaryti duris, ji užsirakino. Nežino, ar L. S. lietė ar daužė maÅ¡inÄ . Matė, kad stukseno į stiklÄ . Matė, kad vienas žmogus iÅ¡ darbovietės iÅ¡ karto atėjo, o po to visa krÅ«va subėgo. Jis tuo laiku jau iÅ¡eidinėjo. Jam sakė patraukti L. S., bet L. S. jo neklausė.

Pagarsinus liudytojo R. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolÄ (b. l. 73, I tomas), liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi, patvirtina juos. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79, I tomas) bei nurodė tokias aplinkybes. Jis yra policijos pareigÅ«nas, asmenys, sėdintys salėje, t.y. L. S. ir R. V., jam yra pažįstami iÅ¡ matymo. Kai atvyko į įvykio vietÄ , moteris buvo labai susijaudinusi, sakė, kad vyriÅ¡kis pradėjo mosikuoti rankomis, kojomis, apdaužė automobilį.

Atvykus pareigÅ«nams, L. S. buvo ramus, prieÅ¡ moterį smurto nenaudojo. Atvykus įvykio vietoje jau buvo žmonių, kiek – negali pasakyti. Žmonės pradėjo rėkti, kad kažkÄ matė, o kai pradėjo apklausinėti, tai liudytojo neatsirado. Jeigu bÅ«tų buvę liudininkai, kurie prisistatė, tai juos pažymėtų. KaltinamÄ jį tik pristatė į policijos komisariatÄ , jį apklausinėjo kiti pareigÅ«nai. Vežamas L. S. buvo tylus, nieko nesakė. Nuo kaltinamojo, atrodo, sklido alkoholio kvapas, komisariate turėjo bÅ«ti nustatytas jo girtumo laipsnis.

Nepamena, kad bÅ«tų kaltinamasis skundęsis, jog jį kas sumušė. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, galima sakyti, kad jai buvo Å¡okas. Nepamena, ar apžiÅ«rinėjo automobilį. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. nurodė tokias aplinkybes. KaltinamÄ jį mato antrÄ kartÄ , nukentėjusioji yra jo bendradarbė. Ä®vykio dienÄ jis nuo Metalo gatvės pasuko į J. D. gatvę važiuoti link oro uosto, važiuodamas pamatė žmogų, panašų į romÄ , daužantį maÅ¡inÄ ir kažkÄ , kas yra maÅ¡inoje.

Žmogus visaip kaip judėjo, kumščiais, kojom, daužė ir maÅ¡inos metalÄ , ir stiklÄ . Jis sustojo, nes iÅ¡sigando, kad romas užpuolė kažkÄ . Kai priėjo, pamatė automobilio viduje esančiÄ R. V.. Patyrė mini Å¡okÄ , kai sužinojo, kad į romÄ panaÅ¡us asmuo yra jos vaikinas. Asmuo, tikėtina, buvo stipriai įkaušęs. Kaltinamasis kokias dvi minutes bandant jį įkalbėti, praÅ¡ant, nenustojo daužyti nei stiklo, nei maÅ¡inos metalo ir pradėjo pulti jį (A. V.) – agresyviai stumti, bandė užsimoti trenkti.

Pasikvietė pagalbos, rėkė, kad atbėgtų žmonės, gelbėtų. Nemanė, kad pajėgtų fizine jėga kaltinamÄ jį sulaikyti. Atbėgo gal 8 vyrai, L. S. ir prie tų vyrų bandė jį primuÅ¡ti, grasino užmuÅ¡ti 20 kartų, įvairiais žodžiais keikė ir plÅ«do. Dar buvo blogiau, kai sužinojo, kad jis L. S. mamÄ pažįsta, tÄ moterį labai gerbia, ji yra jo vaiko daktarė. Policijai jį įsodinus į maÅ¡inÄ , L. S. ir toliau siuntinėjo grasinančias žinutes R. V.

į telefonÄ . PrieÅ¡ L. S. niekas iÅ¡ vyrų nepanaudojo fizinio smurto, visi sakė, kad nesitepti rankų prieÅ¡ jį, nes reikės stoti prieÅ¡ teismÄ . Kai sužinojo, kad bus kviečiama policija, tai L. S. draugas bandė jį raminti, porÄ kartų buvo įsitempęs į maÅ¡inÄ . Draugas paliko stovėti maÅ¡inÄ vidury kelio ir išėjo. Nepamena, ar prieÅ¡ R. V. L. S. naudojo smurtÄ . MaÅ¡inÄ jis gerokai aplamdė, labai daug smÅ«gių kumščiais tikrai buvo. R. V. nusileisdavo langÄ ir pasikeldavo, kai pasikeldavo, L.

S. taip pildavo į stiklÄ , kad abejonių jo jėga nebuvo. G. V. atbėgo iÅ¡ pastato, kadangi yra didelis žmogus, aukÅ¡tas ir stambus, labai gražiai ramino kaltinamÄ jį, ir kaltinamasis jo klausė. Mano, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes kvapas alkoholio buvo ir judesiai nebuvo koordinuoti. Pagarsinus liudytojo A. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolÄ (b. l. 76, I tomas) liudytojas nurodė, kad 100 procentų teigti negali, ar L. S. tiesiogiai daužė R. V. ir ar realiai jai pataikė nepamena, bet jis daužė viskÄ aplink.

Jis patį įvykį pamena abstrakčiai, pamena tÄ vietÄ , kai jį puola ir grasina visaip. Buvo keli Å¡okai įvykio metu, pirmas, kad apskritai toks įvykis vyksta. Tiksliai nematė, ar buvo suduoti smÅ«giai R. V.. Atsakydamas į klausimus, liudytojas A. V. paaiÅ¡kino, kad su R. V. bendrauja kartas nuo karto darbo klausimais. Jam ji nesiskundė dėl patirto smurto. NežiÅ«rėjo ir nematė ant jos smurto žymių. R. V. iki įvykio virÅ¡ metų pažįsta, kartÄ Ä¯ savaitę tikrai reguliariai mato jÄ .

Negali susiformuoti nuomonės apie jos charakterį, bÅ«senÄ . Negali atsakyti, ar pasikeitė R. V. charakteris, bÅ«sena po įvykio. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. V. parodymų matyti tokios aplinkybės. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2018-10-01 apie 16 val. bÅ«damas darbe (duomenys neskelbtini), pro savo kabineto langÄ pamatė, kad du jam nepažįstami žmonės, atvykę automobiliu Audi A8, bÅ«dami prie jų įmonės automobilio Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuomet jame sėdėjo jų įmonės darbuotoja R.

V., aiÅ¡kinosi santykius, rėkavo, vienas iÅ¡ vaikinų, tamsaus gymio, kumščiu daužė įmonės automobilį, bÅ«tent vairuotojo dureles, kur sėdėjo R. V.. Pamatęs, kas vyksta, priėjo prie automobilio ir atitraukė tamsaus gymio asmenį nuo automobilio. Tuo metu R. V. buvo Å¡oko bÅ«senoje. Jis ramino tÄ asmenį, Å¡is dar norėjo aiÅ¡kintis santykius su juo, bet apsiramino. IÅ¡ karto apžiÅ«rėjęs automobilį nustatė, kad vairuotojo pusės durelės sulankstytos, durų arkos juosta sulenkta.

Automobilis buvo pristatytas į UAB (duomenys neskelbtini), sudaryta remonto sÄ mata 626,70 eurų, tokiÄ Å¾alÄ patyrė UAB (duomenys neskelbtini). Konfliktas vyko pagrindinėje gatvėje, jį matė paÅ¡aliniai žmonės, sunkvežimių vairuotojai (b. l. 70, I tomas). Automobilio Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog automobilio vairuotojo durelių virÅ¡utinėje dalyje (prie lango apačios) matosi įlenkta durų skarda, o ant lango stiklo pirÅ¡tų pėdsakų fragmentai (riebaluotos dėmės) (b. l. 26-31, I tomas).

Specialisto 2019-01-16 iÅ¡vadoje Nr. 140-(125)-IS1-247 nurodyta, kad apžiÅ«rint automobilį Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienas užfiksuotas rankos pirÅ¡to pėdsakas yra paliktas L. S. kairės rankos smiliumi (b. l. 55-57, I tomas). IÅ¡ BPC garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad skambinančioji Z. M. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta užpuolimas, vyrukas gadina jų įmonės turtÄ , spardo jų darbuotojÄ , jie negali normaliai iÅ¡važiuoti, nes vyriÅ¡kis, jų praÅ¡omas, niekaip nesėda ir neiÅ¡važiuoja (b. l. 83, I tomas). 2018-10-01 17.16 val.

L. S. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 nustatytas 0,83 promilės neblaivumas (b. l. 34, I tomas).  Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ioje byloje nagrinėjamos L. S. veikos padarymo vieta neabejotinai yra vieÅ¡oji vieta – tai UAB (duomenys neskelbtini) teritorija, be kita ko, kiemas.

Ä®vykio metu vietoje buvusių ir teisiamajame posėdyje apklaustų tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai, kiek jie svarbÅ«s tiriamos kaltinamojo veikos kvalifikacijai, buvo iÅ¡ esmės neprieÅ¡taringi, vieni kitus papildė. Apibendrinant, iÅ¡ jų seka, kad apgirtęs kaltinamasis nors ir siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius su nukentėjusiÄ ja, tačiau tam pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ , bendrovės kieme garsiai rėkavo, stumdė nukentėjusiÄ jÄ ir sudavė ranka jai į rankÄ , smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmÄ , apdaužė svetimÄ automobilį, grasino kitam asmeniui susidorojimu, sukėlė sumaiÅ¡tį, dėl ko į įvykio vietÄ atėjo dar daugiau asmenų ir buvo iÅ¡kviesta policija.

Kaip smurtavimas viešoje vietoje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinami įžūlūs veiksmai, nes tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Būtent įžūlus elgesys yra vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, būtinųjų požymių, ir šis požymis yra nustatytas kaltinamajam L. S.. Taip pat pagrįstai L. S. inkriminuoti grasinimai, nes jis toje pačioje vietoje ir laiku, girdint pašaliniams asmenims grasino susidoroti, užmušti tiek nukentėjusiajai R.

V., tiek liudytojui A. V.. Kaltinamojo veiksmai vieÅ¡oje vietoje daužant ir apgadinant automobilį Renault Captur vertintini kaip vandaliÅ¡ki, Å¡ie veiksmai taip pat vertintini kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų požymių. Dėl kaltinamojo keliamo triukÅ¡mo, grasinimų, įžūlių smurtinių bei vandaliÅ¡kų veiksmų vieÅ¡oje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. IncidentÄ girdėjo ir matė bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose ir kieme buvę žmonės. Dėl to vienas iÅ¡ darbuotojų buvo priverstas kviesti policijÄ , o liudytojas G.

V., pro langÄ iÅ¡girdęs ir pamatęs kaltinamojo veiksmus, iÅ¡ patalpos išėjo į kiemÄ raminti L. S.. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo L. S. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo bÅ«du (įžūlus elgesys, grasinimai, smurtas, vandaliÅ¡ki veiksmai), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas) ir tyčios turiniu atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl L. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymÄ numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Spręsdamas dėl L. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. S. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, L. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalykÄ bei L. S. asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Apibendrinant visumÄ kaltinamÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymÄ , tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Byloje nukentėjusioji R. V. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes, pasak jos, kolegų akivaizdoje L. S. buvo vieÅ¡ai paniekinta, patyrė fizinį skausmÄ ir didelį pažeminimÄ , ko pasekmėje sutriko jos sveikata. Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose.

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nurodė 2000 eurų sumÄ kaip jai padarytos neturtinės žalos dydį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmÄ , nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tačiau, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto smÅ«gio jai bÅ«tų sukelti kokie nors sunkÅ«s padariniai.

Vis dėlto teismas vertina, kad Å¡iuo atveju, be fiziÅ¡kai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, R. V. patyrė kolegų akivaizdoje pažeminimÄ , patyrė ir patiria emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos praÅ¡omas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o Å¡iuo nuosprendžiu nustatomas 700 eurų dydžio. UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys dėl 626,70 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo bei praÅ¡ymas priteisti 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų yra pagrįsti raÅ¡ytiniais duomenimis (b. l. 88-95, 197-198, I tomas), kurių gynyba konkrečiais duomenimis nepaneigė, todėl yra tenkinami.

L. S. nuo 2018-10-01 17.00 val. iki 2018-10-02 15.34 val. buvo laikinai sulaikytas (viena diena) (b. l. 33, 46, I tomas), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, L. S. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ laisvės apribojimo bausmę, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. L. S. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, bei paskirti jam laisvės apribojimÄ vieneriems metams, įpareigojant jį Å¡ios bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir per pirmus devynis Å¡io nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. S. paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ vienÄ dienÄ nuo 2018-10-01 17.00 val. iki 2018-10-02 15.34 val., vienÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti L. S., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. L. S. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. Priteisti iÅ¡ L. S. 700 eurų R. V. naudai už neturtinę žalÄ . Priteisti iÅ¡ L. S. 626,70 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai už turtinę žalÄ . Priteisti iÅ¡ L. S. 300 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai už atstovavimo iÅ¡laidas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Dainius Grizickas