Legislator Case Law & Legislation
ec6afaa2-57ab-4198-ad5d-658c854ceafd AI generated

ec6afaa2-57ab-4198-ad5d-658c854ceafd · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ec6afaa2-57ab-4198-ad5d-658c854ceafd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Legislator headnote

AI generated

ec6afaa2-57ab-4198-ad5d-658c854ceafd · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantė (pareiÅ¡kėja) I. L. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinant apeliantės 2019 m. birželio 5 d. pateiktÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad kambario patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sÄ Å¾iningai įgytos apeliantės sutuoktinio, naudojant patalpas kaip Å¡eimos bÅ«stÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. 2A-523-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03969-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I.

L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, M. G. (M. G.) dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo fakto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad butas ir jo daiktinės teisės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. PareiÅ¡kėja kartu su Å¡eima minėtame bute gyvena nuo 1994 metų. PareiÅ¡kėjai yra žinoma, kad buvo tvarkomi dokumentai prieÅ¡ tai nurodyto buto privatizavimui, tačiau Å¡i procedÅ«ra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus 1995 m. lapkričio 21 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties. Teigia, kad pareiÅ¡kėja nurodytÄ butÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai, nepažeisdama kitų asmenų interesų, visÄ laikÄ butu naudojosi sÄ Å¾iningai, nuolat mokėjo buto administravimo ir eksploatavimo mokesčius, butÄ remontavo.

Pretenzijų dėl buto valdymo pareiÅ¡kėjai niekas nepareiÅ¡kė. NorimÄ Ä¯gyti turtÄ pareiÅ¡kėja valdė atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 17 metų.

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatyme apibrėžtas įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjai neįrodžius visų įgyjamosios senaties sÄ lygų, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas neturėtų bÅ«ti patenkintas.

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ teismo praÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, kad pareiga įrodyti įgyjamosios senaties sÄ lygų buvimÄ tenka pareiÅ¡kėjai. Ginčo butas nebuvo privatizuotas. Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo butÄ valdo patikėjimo teise, kadangi neprivatizuoti bÅ«stai teisinio reglamentavimo pagrindu nuosavybės teise tenka valstybei. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) A. L. privatizavo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

A. L. Å¡eimos nariams privatizavus paminėtÄ butÄ , antro buto privatizacija – (duomenys neskelbtini), nebuvo galima. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek butas (duomenys neskelbtini), tiek butas (duomenys neskelbtini), yra privatizuoti. Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui M. G.. PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie ginčo buto faktinį naudojimÄ , nepateikė ir buto komunalinių mokesčių apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjos ir jos Å¡eimos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), jį pareiÅ¡kėja paveldėjo, pastaroji taip pat paveldėjo ir kitÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos I. L. pareiškimo netenkino. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos ir A. L. santuoka. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. 1995 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos sutuoktinis ir tuometinė Klaipėdos valstybinės laivų krovos darbų kompanijos „Smeltė“ atstovė J.

M. paraÅ¡ais patvirtino sutartį, pagal kuriÄ A. L. parduodamas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tačiau sutartis notaro patvirtinta nebuvo. 1995 m. gegužės 18 d. perdavimo–priėmimo aktu Klaipėdos valstybinė laivų krovos darbų kompanija „Smeltė“ Valstybinei bendrabučių eksploatavimo įmonei (dabartinis pavadinimas UAB „Klaipėdos bendrabutis“) perdavė bendrabučio tipo gyvenamÄ jį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is bÅ«stas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, taip pat nėra iÅ¡vieÅ¡intos ir bÅ«sto daiktinės teisės. 4.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl būsto privatizavimo nurodė, kad 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendraturčiu). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nagrinėjamu atveju nors pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji nebuvo patvirtinta notaro.

Dėl to, kad sutartis nėra patvirtinta notaro, ginčo byloje nėra, kadangi pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis siekė privatizuoti bÅ«stÄ , tačiau nespėjo baigti privatizavimo procedÅ«ros. 4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bÅ«sto nuosavybės teisių nurodė, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtÄ , bet dar neperduotÄ valstybės turtÄ valdo patikėjimo teise. PaaiÅ¡kėjus, jog yra neprivatizuoti ir Klaipėdos savivaldybei neperduoti bÅ«stai, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, tokie neprivatizuoti būstai perimami Klaipėdos savivaldybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktiniui neprivatizavus ginčo būsto, pastarasis valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo pagrindu nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas Klaipėdos miesto savivaldybės, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti įgyjamosios senaties instituto nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 5. Apeliaciniu skundu apeliantė (pareiÅ¡kėja) I. L. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinant apeliantės 2019 m. birželio 5 d. pateiktÄ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad kambario patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sÄ Å¾iningai įgytos apeliantės sutuoktinio, naudojant patalpas kaip Å¡eimos bÅ«stÄ .

Teigia, kad vyrui mirus apeliantė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pagrindu priėmė mirusiojo palikimÄ , tai yra paveldėjo ne tik teisę gyventi nurodytose patalpose, bet ir pareiga turtu rÅ«pintis, turtÄ valdyti teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai kaip nuosavu, mokėti mokesčius. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė bÅ«stÄ valdo kaip nuosavÄ , duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad apeliantė įgyja nuosavybės teisę į bÅ«stÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre.

Pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantė mokėjo mokesčius, jai nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl iÅ¡keldinimo ir daiktas buvo valdomas daugiau kaip deÅ¡imt metų. 5.2. Apeliantė dėl bÅ«sto nuosavybės nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė siekia įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas. Teigia, kad jokių duomenų apie ginčo bÅ«sto teisinę registracijÄ vieÅ¡ame registre nėra ir dėl daiktinių teisių į jį niekas nesikreipė.

Teigia, kad bÅ«stas nebuvo perduotas pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. įsakymÄ Nr. 870, dėl to bÅ«stas Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybėn perduotas nebuvo. Atitinkamai nesant duomenų apie bÅ«sto priklausimÄ valstybei ar savivaldybei, negalima ir jos daiktinės teisės registracija vieÅ¡ame registre.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 6.1. Nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčo objektas yra valstybės nuosavybė, kuri nebuvo privatizuota. Tokia nuosavybė skirtingai nei privati nuosavybė galėjo bÅ«ti perleista ne bet kokios sutarties, o tik įstatymo numatytos sutarties pagrindu.

Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad būstas, į kurį pretenduoja apeliantė, yra neprivatizuotas ir jis yra valstybės nuosavybė, kuri negali būti perleista apeliantės nuosavybėn jos pareiškime nurodytu būdu. 6.2. Nurodo, kad vien tai, jog teisės į daiktus neįregistruotus valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad tokie daiktai nebėra valstybės nuosavybė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, susijusias su apeliantės prašymu.

7. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai: 7.1. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantės skundo motyvai yra pagrįsti faktinių bylos aplinkybių ignoravimu. Teigia, kad teismas atidžiai įvertino pateiktus procesinius dokumentus, todėl praÅ¡o atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 10. Apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimÄ dėl įgyjamosios senaties pagrindų. Teigia, kad apeliantės sutuoktinis ginčo objektÄ Ä¯gijo teisėtai ir po sutuoktinio mirties paveldėjo teisę ne tik rÅ«pintis ginčo objektu, bet ir valdyti bei iÅ¡laikyti kaip nuosavÄ .

Pažymi, kad objektas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre, daiktinės teisės nėra iÅ¡vieÅ¡intos, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė siekia įgyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį daiktÄ . Suinteresuoti asmenys su apeliantės argumentais nesutinka, iÅ¡ esmės nurodo, kad ginčo objektas nėra privatizuotas, privatizavimo procedÅ«ros nebuvo baigtos ir ginčo objektas yra valstybės nuosavybė.

11. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius raÅ¡ytinus įrodymus, kurių pagrindu konstatavo faktines aplinkybes jog ginčo objektas priklauso valstybei nuosavybės teise, ir taikė materialinės teisės normas konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos įgyjamosios senaties sÄ lygos.

12. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis).

Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiÅ«riu gali bÅ«ti ir teisiÅ¡kai nesuformuotas iÅ¡ prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, ar gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , – ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali bÅ«ti teisiÅ¡kai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

13. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija matyti, kad ginčo objektas yra teisiÅ¡kai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, kadangi patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamosios paskirties pastate, kurio statyba baigta 100 procentų (duomenys neskelbtini) metais, ir patalpos yra nurodytos pastato vidaus plotų eksplikacijoje, todėl ginčo objektas atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius ir gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas, ar ginčo objektas yra valstybės nuosavybė. Apeliantė teigia, kad valstybės nuosavybė į ginčo objektÄ nėra iÅ¡vieÅ¡inta, daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo objekto savininkė yra valstybė ar savivaldybė, o valstybei atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad ginčo objektas nėra privatizuotas, privatizavimo procedÅ«ros nėra baigtos, todėl ginčo objektas priklauso valstybei.

14. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

15. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

16. Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008) ir paaiÅ¡kinamas atsižvelgiant į Å¡ia norma siekiamus tikslus. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai įtraukusi į apskaitÄ bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.

17. Atsižvelgiant į byloje keliamÄ klausimÄ (nutarties 11 punktas), materialinės teisės normas (nutarties 12–15 punktai) kasacinio teismo praktikÄ (nutarties 16–17 punktai), byloje svarbu nustatyti, ar ginčo objektas yra valstybės nuosavybė ir ar apeliantė gali ginčo objektÄ Ä¯gyti įgyjamosios senaties pagrindu.

18. IÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad ginčo objektas yra gyvenamosios paskirties name, kuris yra pastatytas 1974 metais. Šį pastatÄ , registruotinÄ valstybės nuosavybės teise, Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1979 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 400 perdavė Klaipėdos JÅ«rų žvejybos uostui kaip bendrabučio patalpas. Kaip matyti, šį bendrabutį valstybės įmonė Klaipėdos valstybinė laivų krovos darbų kompanija „Smeltė“ 1995 m. gegužės 18 d. perdavė valstybinei bendrabučių eksploatavimo įmonei ir Å¡is objektas 2001 m. rugpjūčio 13 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės buvo perleistas valdyti ir naudoti kartu su 140 privatizuotais ir 4 savivaldybės bÅ«stais daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vaizdas“. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus sutiktina su apeliantės argumentais, jog valstybės nuosavybės teisė į ginčo objektÄ iÅ¡vieÅ¡intos nebuvo, tačiau nesutinkama su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės neiÅ¡vieÅ¡inimas paneigia ginčo objekto valstybės nuosavybės teisę.

19. Pirmiausia Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikÅ¡mės. Å iuo atveju reikÅ¡mingi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai apie tai, kad asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010). Teisinė registracija, minėta, yra iÅ¡vestinio pobÅ«džio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų.

20. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ginčo objektas, esantis pastate (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1979 m. liepos 13 d. iki 2001 m. rugpjūčio 13 d. ne kartÄ buvo perleidžiamas valstybės ir savivaldybių įmonėms, tačiau vien ta aplinkybė, kad turtinės teisės nebuvo iÅ¡vieÅ¡intos vieÅ¡ame registre, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , nurodytÄ nutarties 19 punkte, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo objektas nėra valstybės nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-535/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-67/2011). Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, tai yra nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

21. Antra, vertinant apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama ir su apeliantės argumentais, jog apeliantės sutuoktinis A. L. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijėjas ir apeliantė paveldėjo teisę ginčo objektÄ valdyti kaip nuosavÄ turtÄ , tai yra nuosavybės teisę. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, 1993 m. spalio 28 d. apeliantės sutuoktinis A. L. valstybinei laivų krovos darbų kompanijai „Smeltė“ pateikė praÅ¡ymÄ leisti privatizuoti dviejų kambarių bÅ«stÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33). 1994 m. lapkričio 9 d.

A. L. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos valstybinę laivų krovos darbų kompanijÄ â€žSmeltė“ praÅ¡ydamas suteikti vieno kambario bÅ«stÄ (t. 2, b. l. 4). 1995 m. lapkričio 21 d. apeliantės sutuoktinis A. L. ir tuometinė Klaipėdos valstybinės laivų krovos darbų kompanijos „Smeltė“ atstovė paraÅ¡ais patvirtino sutartį, pagal kuriÄ A. L. parduodamas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Tačiau byloje nėra ginčo dėl fakto, jog privatizavimo procedÅ«ros nebuvo baigtos – sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir Å¡i aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama.

Šis faktas nustatytas ir neginčijamas.

22. Å iuo aspektu pabrėžtina, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje nustatytÄ Ä¯vykių sekÄ ginčo objektas buvo perleidžiamas tik valstybės ir savivaldybių įmonėms, į tai, kad nei apeliantės sutuoktinis, nei apeliantė nuo 1995 m., tai yra notarei nepatvirtinus pirkimo–pardavimo sutarties, pakartotinai nesiekė įgyvendinti ginčo objekto privatizavimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017), daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju neprivatizuotas ginčo objektas, priklausantis valstybei, negali bÅ«ti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu (nutarties 20 punktas), todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktikÄ sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo apeliantei taikyti įgyjamosios senaties instituto nuostatų, kadangi remiantis Å¡iuo institutu valstybei nuosavybės teise priklausančio turto įgyti privačios nuosavybės teise negalima, todėl pagrįstai nusprendė apeliantės patikslinto pareiÅ¡kimo netenkinti.

Dėl procesinės bylos baigties 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 25. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė