2025-09-24 Nr. CB-5384-2-55-3-01208-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3376

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01208-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 17 d. paduotu atsakovės UAB „Omnispower Baltic“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Omnispower Baltic“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių bendrovių „Omnis Power GmbH“ ir „Omnis Power PTE. LTD.“ ieškinį atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės UAB „Omnispower Baltic“ priešieškinį ieškovėms bendrovėms „Omnis Power GmbH“ ir „Omnis Power PTE. LTD.“ dėl kainos sumažinimo; trečiasis asmuo – bendrovė „Omnis Power USA Inc.“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei „Omnis Power GmbH“ 140 474,24 Eur skolą ir 13 654,60 Eur palūkanas, 12 proc. dydžio metines palūkanas ir ieškovei „Omnis Power PTE. LTD.“ 433 088,04 Eur skolą, 51 485,67 Eur palūkanas, 12 proc. dydžio metines palūkanas, o atsakovės priešieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Atsakovė UAB „Omnispower Baltic“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/35/ES Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimo rinkai, suderinimo (toliau – Direktyva) ir Elektrotechnikos gaminių saugos techninį reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 4-314 (toliau – Reglamentas) 19, 31, 33 punkto nuostatas, kurios suteikia teisę atsakovei reikalauti ieškovių pateikti prekių atitiktį Direktyvos ir Reglamento reikalavimams pagrindžiančius dokumentus, o prekių tiekėjui (ieškovėms) nustato pareigą ne tik parengti prekių atitiktį Reglamento ir Direktyvos reikalavimams pagrindžiančius dokumentus, bet ir juos pateikti prekių platintojui (atsakovei), kai kyla pagrįstų abejonių dėl prekių atitikties kokybės reikalavimams. Teismai nurodė, kad šiuo atveju reikšminga tai, jog atsakovė didžiąją dalį prekių, įsigytų iš ieškovių, pardavė, kas patvirtina prekių kokybę. Taip teismai netinkamai taikė nurodytas teisės normas, kadangi CE („Europos atitiktis“, pranc. „Conformité européenne“) atitikties deklaracijos nebuvimas arba neatitikimas teisės aktų keliamiems reikalavimams, t. y. prekių oficialioji neatitiktis Direktyvos ir Reglamento nuostatoms, vertintina kaip esminiai prekių kokybės trūkumai, kuriems esant ginčo prekių apyvarta ES yra draudžiama apskritai. Prekių TÜV SÜD sertifikatuose aiškiai nurodoma, kad ginčo prekes CE ženklinimu būtų galima žymėti tik su sąlyga, kad yra parengta techninė dokumentacija ir ES atitikties deklaracija. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad CE atitikties deklaracijos nebuvimas, prekių neatitiktis Reglamento nuostatoms, pripažįstami kaip esminiai prekių kokybės trūkumai; šios informacijos neatitiktis tikrovei reiškia pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą (netinkamos kokybės prekių perdavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

2. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančius CPK 176 straipsnio 1 dalį ir 185 straipsnį. Teismai rėmėsi ieškovių pateiktais įrodymais ir nesivadovavo atsakovės pateiktais nepriklausomų trečiųjų asmenų atliktais bandymais ir tyrimais, kurie leidžia daryti išvadą, kad ieškovių pristatytos prekės yra nekokybiškos. Tuo tarpu ieškovės neįrodinėjo pristatytų prekių kokybės nepriklausomų specialistų išvadomis.

3. Atsakovė nesutinka su teismų pateiktu vertinimu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė priežiūros institucijoms pranešė apie netinkamą įsigytų prekių ženklinimą arba prekių neatitiktį, taip pat kad atsakovei iš jos saulės modulius įsigiję pirkėjai būtų reiškę pretenzijas dėl įsigytų prekių, todėl tai leidžia pagrįstai abejoti atsakovės aiškinimu, jog dėl prekių ženklinimo trūkumų prekės negali būti naudojamos pagal paskirtį ir kad dėl to atsakovė neturi pareigos už šias prekes ieškovėms sumokėti. Atsakovė pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad saulės (fotovoltinių) moduliai neatitiko sutartinių kokybės ir įstatyminių ženklinimo reikalavimų ir aplinkybė, jog atsakovė nesikreipė į priežiūros institucijas savaime nereiškia, kad saulės (fotovoltinių) modulių kokybiniai reikalavimai pagerėjo ar atsirado prielaidos vertinti, kad pasikeitė teisiniai reikalavimai jų ženklinimui. Taigi, atsakovės nepranešimas apie ieškovių pristatytų prekių ženklinimo pažeidimus nepaneigia atsakovės teisės reikalauti prekių atitikties sutartiniams ir teisės aktų reikalavimams.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad už kasacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis, apskaičiuojamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4, 7 dalyse nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė