2013-10-03 Nr. AB-5737-3-61-3-01900-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1350/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01900-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.8;

(S)

15.2.3.1; 15.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. (J. R.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–2), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 5-27-4996 (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 5-27-4996) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (10.10) I-4018 (toliau – ir VSDFV sprendimas Nr. (10.10) I-4018); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, moralinę ir materialinę žalą bei patirtas teismo išlaidas, iš viso 32 312,00 Lt, taip pat palūkanas už 6 mėnesius ir 5 proc. delspinigius nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo bei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) naudai bylinėjimosi išlaidas už bylos procesą; 3) kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl UAB „Būsto ūkis“ buvusios vadovės, buhalterės J. L. suklastotų dokumentų ir faktinių įrodymų, pateiktų VSDFV Vilniaus skyriui.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 27 d. jis buvo atleistas iš UAB „Būsto ūkis“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 127 straipsnį. Dėl šio neteisėto atleidimo iš darbo 2012 m. vasario 1 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismą. J. L., jau nebūdama UAB „Būsto ūkio“ direktore (iš šių pareigų atleista nuo 2012 m. vasario 8 d.) neteisėtai pasinaudodama šios įmonės antspaudu ir vardu, 2012 m. kovo 15 d. pasirašė ir pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą patikslinti pareiškėjo duomenis ir pakeisti atleidimo pagrindą į DK 136 straipsnį (už pravaikštas). Apie tai pareiškėjas sužinojo civilinėje byloje Nr.2-4778-600/12 dėl atleidimo iš darbo susipažinęs su buvusio darbdavio pateiktu atsiliepimu ir kitais dokumentais. 2012 m. balandžio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl informacijos pateikimo. Atsakovas atsakė 2012 m. balandžio 24 d. raštu Nr.(7.2)3-45207 prie kurio pridėjo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr.5-27-4996. 2012 m. gegužės 28 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV. Gavo 2012 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (10.10) I-4018, kuriame nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas įrašyti į registro duomenų bazę apdraustojo (pareiškėjo) nedraudiminį laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. bei tikslinti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą pagal UAB „Būsto ūkis“ pateiktą prašymą ir socialinio draudimo pranešimus yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su minėtais VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimais. Dėl šių neteisėtų VSDFV skyriaus pareigūnų sprendimų ir veiksmų (CK 6.271 str.) jis patyrė turtinę žalą ir neturtinę žalą.

Dėl turtinės žalos pareiškėjas nurodė, kad ją sudaro nuostoliai (CK 6.249 str.), kuriuos pareiškėjas patyrė dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų ir veiksmų apskundimo, t.y. dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-4996 apskundimo 52,00 Lt, dėl VSDF valdybos sprendimo Nr. (10.10) I-4018 panaikinimo – 60,00 Lt išlaidų, iš viso 112,00 Lt (transporto išlaidos vykstant į savivaldybę, darbo inspekciją, mokesčių inspekciją, VSDFV Vilniaus skyrių, VGTPT, advokatą, skundo padavimo teismui išlaidos). Pareiškėjo teigimu, dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDF valdybos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir sprendimų jis patyrė 7 200,00 Lt turtinę žalą, kurią sudaro negautas darbo užmokestis už sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius (po 800 Lt per mėnesį).

Be to, pareiškėjo teigimu, dėl minėtų neteisėtų veiksmų ir sprendimų jis patyrė neturtinę žalą (liko be darbo ir be pajamų, negalėjo nusipirkti vaistų, mokėti už mokamas medicinines paslaugas, pirkti produktus ir apmokėti už komunalines ir kitas paslaugas, patyrė nervinę įtampą), kurios atlyginimui prašo priteisti 25 000,00 Lt.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Vilniaus skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23–25) VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 14 straipsnio 3 dalį, draudėjai, t. y. visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (2 str.), privalo Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Vadovaujantis VSD įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Apdraustųjų registro nuostatai) 2 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Apdraustųjų registras) paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teisės aktų nurodytais atvejais teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir jų pagrindu suformuotus dokumentus, susijusius su registro objektais, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo darbus. Tai reiškia, jog Apdraustųjų registre pagal pateiktus pranešimus yra kaupiami duomenys apie asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pabaigą, valstybinio socialinio draudimo pabaigos teisinį pagrindą ir kt.

Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d., vadovaujantis UAB „Būsto ūkis“ 2011 m. gruodžio 27 d. pateiktu pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, pasirašytu bendrovės vadovės J. L. saugiu elektroniniu parašu, į Apdraustųjų registrą buvo įrašyti duomenys apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2011 m. gruodžio 27 d. VSDFV Vilniaus skyriuje 2012 m. kovo 16 d. buvo gauti UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymas tikslinti pareiškėjo duomenis Apdraustųjų registro duomenų bazėje, 2012 m. kovo 15 d. pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius bei 2012 m. kovo 15 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Minėti dokumentai buvo pasirašyti UAB „Būsto ūkis“ direktorės J. L. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir vadovaujantis Apdraustųjų registro nuostatais bei VSDF valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintomis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Tikslinimo taisyklės), 2012 m. kovo 21 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimu Nr. 5-27-4996 buvo nuspręsta Apdraustųjų registro duomenų bazėje įrašyti duomenis apie pareiškėjo nedraudiminį laikotarpį (pravaikštą) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 27 d. bei patikslinti teisės akto, kurio pagrindu pareiškėjas atleidžiamas iš darbo, straipsnį – iš Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) į 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Vadovaujantis VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimu Nr. 5-27-4996, pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2011 m. gruodžio mėnesį, nekeičiamos ir apdraustojo pareiškėjo duomenų tikslinimas neturės įtakos jo valstybinio socialinio draudimo išmokoms. Priimant ginčijamą Sprendimą Nr. 5-27-4996 VSDFV Vilniaus skyriuje turimais Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Būsto ūkis“ vadovė nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo J. L., o prašymas dėl įmonės vadovo duomenų išregistravimo buvo gautas 2012 m. liepos 4 d. (registruotas 2012 m. liepos 10 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registrui apie J. L., kaip UAB „Būsto ūkis“ vadovės, įgaliojimų pasibaigimą nuo 2012 m. sausio 31 d. buvo pranešta 2012 m. liepos 4 d., o pati J. L. po 2012 m. sausio 31 d. toliau faktiškai vykdė UAB „Būsto ūkis“ vadovo funkcijas, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti 2012 m. kovo 16 d. jam pateiktais dokumentais, t. y. UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymu tikslinti pareiškėjo duomenis Apdraustųjų registro duomenų bazėje. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo Apdraustųjų registre buvo patikslinti duomenys apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pabaigą bei įrašyti duomenys apie pravaikštą, yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, atsižvelgiant į tuo metu Juridinių asmenų registre apie įmonės vadovą buvusius duomenis.

VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 5-27-4996, veikė teisėtai, vadovaudamasis galiojančiomis teisės nuostatomis, t. y. jo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, kurie yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, dėl to pareiškėjo reikalavimas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15–18) VSDF valdyba paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d. draudėjas UAB „Būsto ūkis“ pateikė VSDFV Vilniaus skyriui elektroniniu būdu, naudodamasis elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (toliau – ir EDAS), teisingai užpildytą 12-272-SD pranešimą Nr. A-2 apie pareiškėjo atleidimą iš darbo, pasirašytą saugiu bendrovės vadovės J. L. elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. VSDF valdybos duomenimis, J. L. Apdraustųjų registre nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. liepos 12 d. buvo nurodyta kaip UAB „Būsto ūkis“ vadovė, todėl darbo teisiniuose santykiuose J.

L., būdama darbdavio atstovė, o socialinio draudimo teisiniuose santykiuose – atstovė pagal įstatymą, įgyvendina juridinio asmens (draudėjo) teises ir pareigas, numatytas socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. 2012 m. kovo 16 d. draudėjas UAB „Būsto ūkis“ pateikė prašymą ir socialinio draudimo pranešimus sutikslinti pareiškėjo duomenis Apdraustųjų registro duomenų bazėje. Šie dokumentai taip pat buvo pasirašyti UAB „Būsto ūkis“ vadovės J. L. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2012 m. kovo 21 d. pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą Nr. 5-27-4996 Apdraustųjų registro duomenų bazėje įrašyti duomenis apie pareiškėjo nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. ir patikslinti jo valstybinio socialinio draudimo pabaigos 2011 m. gruodžio 27 d. atleidimo iš darbo teisės aktą, t. y. pakeisti Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį į 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Prašymas patikslinti atleidimo iš darbo teisės aktą buvo pateiktas dėl to, kad buvo neteisingai nurodytas teisinis pagrindas. Prašymas dėl UAB „Būsto ūkis“ vadovės J. L. išregistravimo iš vadovės pareigų VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2012 m. liepos 4 d., įregistruotas 2012 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti 2012 m. kovo 16 d. jam pateiktais dokumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su skunde išdėstytu reikalavimu atlyginti žalą, argumentuodamas tuo, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, atsižvelgiant į tuo metu Juridinių asmenų registre apie įmonės vadovą buvusius duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 79–84) pareiškėjo J. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 5-27-4996 įrašė į Apdraustųjų registro duomenų bazę apdraustojo J. R. nedraudžiamąjį laikotarpį (pravaikštą) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. bei patikslino draudimo pabaigos (2011 m. gruodžio 27 d.) atleidimo iš darbo teisės aktą – iš Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pagal UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymą, 2012 m. kovo 15 d. 12-SD pranešimą Nr. 2 bei 2-SD pranešimą Nr. A-2 (b. l. 31). VSDF valdyba 2012 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (10.10) I-4018 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas įrašyti į Apdraustųjų registro duomenų bazę apdraustojo J. R. nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. bei tikslinti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą pagal draudėjo UAB „Būsto ūkis“ pateiktą prašymą ir socialinio draudimo pranešimus yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 4).

VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal VSD įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Apdraustųjų registre. VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Pagal Apdraustųjų registro nuostatų 16.2 ir 44 punktus, Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Apdraustųjų registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti, kad į Apdraustųjų registrą apskritai nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad Apdraustųjų registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis. Apdraustųjų registro nuostatų 25 ir 251 punktuose nustatyta, kokius duomenis apie apdraustuosius asmenis ir kokiu būdu teikia draudėjai teritorinei Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigai.

Draudėjai, turintys penkis ir daugiau apdraustųjų asmenų, duomenis teikia teritorinei Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaudamiesi Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis VSDF valdybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 (toliau – ir EDAS naudojimo taisyklės).Socialinio draudimo pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Apdraustųjų registro nuostatų 36 punkte nustatyta, kad Apdraustųjų registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami, duomenų pokyčiai įregistruojami vadovaujančiosios Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Vadovaujančioji Apdraustųjų registro tvarkymo įstaiga yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Apdraustųjų registro nuostatų 9 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės nustato duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas (...) tikslinimo tvarką.

Tikslinimo taisyklių 74 punkte išvardytas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti tikslinami apdraustojo asmens duomenys apie Apdraustųjų registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas, taip pat ir draudėjo prašymu, kuris gali būti rašytinis arba elektroninis (Tikslinimo taisyklių 74.1 p.). Tikslinimo taisyklių 77 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius (jo pavaduotojas).

Pareiškėjo ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu buvo patikslinti pareiškėjo duomenys Apdraustųjų registro duomenų bazėje, t. y. įrašytas nedraudžiamasis laikotarpis (pravaikšta) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. bei patikslintas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas. Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 5-27-4996 buvo priimtas pagal UAB „Būsto ūkis“ elektroniniu būdu, naudojantis EDAS pateiktus 2012 m. kovo 15 d. prašymą, 2012 m. kovo 15 d. 12-SD pranešimą Nr. 2 bei 2-SD pranešimą Nr. A-2 apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (b. l. 26, 27, 28, 29, 30). Prašymas pasirašytas saugiu bendrovės vadovės J. L. elektroniniu parašu. Iš pateikto į bylą VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenų teismas nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. liepos 10 d. buvo nurodyta UAB „Būsto ūkis“ vadove buvo nurodyta J. L. (b. l. 35–38). Teismas konstatavo, kad atsakovas, įsitikinęs, jog J. L. yra asmuo, turintis teisę teikti prašymus tikslinti apdraustojo asmens duomenis apie draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas, pagrįstai 2012 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 5-27-4996 įrašė į Apdraustųjų registro duomenų bazę apdraustojo J. R. nedraudžiamąjį laikotarpį (pravaikštą) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. bei patikslino draudimo pabaigos (2011 m. gruodžio 27 d.) - atleidimo iš darbo teisės aktą iš Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b. l. 31). Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 5-27-4996 ir VSDF valdybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (10.10) I-4018 yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo ir laiku neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi į teismą, civilinė byla Vilniaus apygardos teisme nėra išnagrinėta.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro ginčijamų sprendimų apskundimo išlaidos, o neturtinę – ginčijamais sprendimais sukelta nervinė įtampa, darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio netekimas. Teismas nustatė, jog byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą būtent dėl atsakovo veiksmų. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustatyta, kad atsakovas veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, šiuo atveju nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo), darytina išvada, kad ir atsakovo atsakomybė kilti negali. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės į turtinės žalos atlyginimą, teismas nenagrinėjo skundo motyvų dėl žalos dydžio.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde apsiribojama vien neturtinės žalos dydžių įvardijimu, abstrakčiais teiginiais dėl šios žalos atsiradimo, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 5, 6 p., 57 str. 4 d.). Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent šioje byloje ginčijami sprendimai sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius išgyvenimus, stresinę būseną, nepatogumus ar pan. Teismas pareiškėjo teiginius apie padarytą neturtinę žalą vertino kaip prielaidas, kurios negali būti pagrindas konstatuoti neturtinę žalą bei tenkinti pareiškėjo reiškiamus reikalavimus, be to, pažymėdamas, kad nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsižvelgęs į tai, jog nenustatytos visos sąlygos, kad atsirastų atsakovo atsakomybė žalai atlyginti, konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei palūkanas už 6 mėnesius ir 5 proc. delspinigius nuo skundo padavimo iki sprendimo įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo tam tikrai socialinei grupei. CK 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų nustatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio nuostatos reglamentuoja palūkanų mokėjimą pagal prievoles. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarp atsakovo, veikiančio kaip viešojo administravimo subjektas bei vykdančio valstybės įsipareigojimus socialinėje srityje, ir pareiškėjo nėra prievolinių teisinių santykių, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo nepagrįsti. Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 1 dalies nuostata, civilinės teisės ir pareigos, be kita ko, atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.). Įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl UAB „Būsto ūkis“ buhalterės J. L. veiklos teikiant suklastotus dokumentus teismas nurodė, kad įstatymai suteikia teisę pačiam pareiškėjui, turinčiam informaciją apie galimai nusikalstamą veiką, kreiptis į prokuratūrą. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės į bylinėjimosi išlaidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai atlyginimą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 89–92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Be to, pareiškėjas prašo kreiptis į prokuratūrą su prašymu, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl VSDFV ir Registrų centro vadovų neteisėtų veiksmų.

Apeliacinis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, kuriais pareiškėjas rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas papildomai nurodo šiuos argumentus:

1.Vadovaujantis Tikslinimo taisyklių 74 punktu, apdraustojo duomenys gali būti tikslinami draudėjo prašymu. Pagal Tikslinimo taisykles draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti įmokas <...>. Kai draudėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti tinkamai atstovaujamas. Apelianto nuomone, teismas neišsamiai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad juridinis asmuo, buvęs darbdavys UAB „Būsto ūkis“ buvo atstovaujamas netinkamai, t.y. atstovavo įgaliojimų nebeturinčio asmens – buvusios direktorės J.

L., kuri pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl duomenų tikslinimo neturėdama tam teisės. Tikslinimo taisyklių 83 punktas nustato, kad draudėjas, nustatęs, jog pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas teikia patikslintą SD pranešimą. VSD įstatymo 10 straipsnis numato draudėjo pareigą teikti duomenis VSDF valdybai apie apdraustuosius. Teismas neatsižvelgė į minėtos normos prasmę, ją taikė netinkamai, kadangi nekonstatavo, jog turėjo būti pateikti ir priimti teisingi duomenys, o įstatymo imperatyviai įtvirtinta pareiga turėjo būti atlikta tinkamai ne tik duomenis pateikusių asmenų, bet ir juos priėmusių pareigūnų.

VSD įstatymo 14 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis. Ši nuostata buvo grubiai pažeista, kadangi patikslinti duomenys yra neteisingi, juos pateikė įgaliojimų neturintis asmuo. VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo teisės 2012 m. kovo 15 d. priimti iš J. L. pareiškimų UAB „Būsto ūkis“ vardu, nes pagal VSDFV Vilniaus skyriaus duomenis UAB „Būsto ūkis“ nuo 2012 m. sausio 1 d. nebuvo apdraustųjų darbuotojų, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus tarnautoja pažeidė įstatymą, atlikdama neteisėtą veiksmą, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė pagal CK 6.271 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tik buvusios įmonės vadovės J. L. statuso išregistravimo iš Juridinių asmenų registro faktą ir neatsižvelgė į aplinkybių visumą bei kitus įrodymus, atsisakė pripažinti, kad VSDF valdyba disponuoja duomenimis, kurių privalo paisyti, o ne tik vadovautis Juridinių asmenų registro duomenimis. Be to, apelianto manymu, teismas privalėjo įvertinti Juridinių asmenų registro neteisėtus veiksmus ir dėl jų kreiptis į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.Teismas neįvertino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDF valdybos pareigūnai nesilaikė nuostatos, jog duomenų tikslinimas turi būti atliekamas nedelsiant, be to, jiems nekilo įtarimų dėl galimai neteisėto UAB „Būsto ūkis“ buvusios vadovės prašymo turinio, kuriuo iš esmės keičiamas atleidimo ir darbo pagrindas.

Apeliantas pažymi, kad pareigūnai turi laikytis sąžiningumo, pagarbos principų, todėl jiems keliamų aukštesnių standartų ir reikalavimų nesilaikymas sudaro jų neteisėtų veiksmų pagrindą. Teismas į tai neatsižvelgė, bylos faktus vertino ir teisės normas taikė formaliai ir šių aplinkybių nelaikė svarbiomis, tai nulėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.

2.Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl materialinės ir moralinės žalos padarymo bei teismo išlaidų priteisimo, tai lėmė atsisakymą priteisti patirtos žalos atlyginimą, kurią, anot apelianto, jis realiai patyrė. Teigia, kad neigiamos pareigūnų veiksmų pasekmės pasireiškia iki šiol, kadangi dėl patirto streso, didelių išgyvenimų dėl netekto darbo, valstybės pareigūnų ir buvusio darbdavio padarytos neteisybės padidėjo ne tik apelianto moraliniai išgyvenimai, bet tai pakenkė ir jo fizinei sveikatai. Dvasinių išgyvenimų pamatuoti, tuo labiau pateikti įrodymus apie tokius subjektyvius dalykus, neįmanoma, todėl teismas turėjo vertinti bylos esmę ir visumą, tačiau to nepadarė. Apeliantas mano, kad jo reikalautas 32 200,00 Lt neturtinės ir 112,00 Lt turtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atspindi realiai patirtą žalą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 98–100) atsakovas nurodo, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, su teismo padarytomis išvadomis sutinka ir mano, jog pareiškėjo skundas netenkintas pagrįstai ir teisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 101–103) trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi tais pačiais argumentais, kuriais grindė ir savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad VSDF valdybos EDAS pagal duomenis, gaunamus iš Mokesčių mokėtojo registro ir Juridinių asmenų registro, tikrina, ar socialinio draudimo pranešimus teikia draudėjo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu elektroniniu būdu socialinio draudimo pranešimus teikia ne vadovai ar jų įgalioti asmenys, tokie pranešimai yra automatiniu būdu atmetami ir duomenys iš šių pranešimų neįrašomi į Apdraustųjų registro duomenų bazę. Apdraustųjų registre pagrįstai pagal draudėjo UAB „Būsto ūkis“ pateiktus prašymą ir socialinio draudimo pranešimus įrašytas apdraustojo J. R. nedraudiminis laikotarpis nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. ir patikslintas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl jo (apdraustojo asmens) duomenų tikslinimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, remiantis draudėjo UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymu ir pranešimais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė iš esmės teisingai.

Duomenys apie valstybiniu socialiniu draudimu apdraustus asmenis (apdraustuosius) teisės aktų nustatyta tvarka privalomai renkami ir kaupiami Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, Apdraustųjų registro nuostatų 2, 3.1 punktai). Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pareiga pateikti teritorinei Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigai (šiuo atveju VSDFV Vilniaus skyriui) teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis tenka draudėjams (VSD įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 3 dalis, Apdraustųjų registro nuostatų 25 punktas). Remiantis Apdraustųjų registro nuostatų 251 punktu, draudėjai, turintys 5 ir daugiau apdraustųjų asmenų, duomenis teritorinei Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigai teikia per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, socialinio draudimo pranešimai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Teisės aktai nustato Apdraustųjų registrą tvarkančioms įstaigoms pareigą teisinėmis, administracinėmis, organizacinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis užtikrinti, kad į Apdraustųjų registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys, kad Apdraustųjų registro duomenys atitiktų pateiktus registravimo dokumentuose duomenis (Apdraustųjų registro nuostatų 16, 44 punktai). Tam teisės aktuose yra įtvirtinta Apdraustųjų registro duomenų tikslinimo tvarka. Apdraustųjų registro nuostatų 41 punkte numatyta, kad gali būti tikslinami duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis kaip 5 metai nuo draudėjo kreipimosi (šis terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo). Taip pat nustatyta, kad sprendimą dėl duomenų tikslinimo priima teritorinės Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigos direktorius (jo pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74 punkte, reglamentuojančiame atvejus, kai gali būti tikslinami apdraustojo asmens duomenys Apdraustųjų registro duomenų bazėje, be kita ko, numato, jog duomenys gali būti tikslinami ir draudėjo prašymu, kuris gali būti pateiktas rašytinis arba elektroninis (Tikslinimo taisyklių 74.1 punktas).

Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą apdraustojo asmens duomenys Apdraustųjų registro duomenų bazėje gali ir privalo būti tikslinami už draudimo laikotarpį ne ilgesnį kaip 5 metai, paaiškėjus šių duomenų neteisingumui ar neišsamumui, be kita ko, draudėjo prašymu, pateiktu per EDAS, pasirašius socialinio draudimo pranešimą saugiu elektroniniu parašu. Aptarti teisės aktai nenumato Apdraustųjų registro tvarkymo įstaigos teisės atsisakyti tikslinti Apdraustųjų registro duomenis, jei pateiktas draudėjo prašymas ir pranešimai dėl duomenų tikslinimo atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo, valstybiniu socialiniu draudimu apdrausto asmens, duomenys Apdraustųjų registre buvo patikslinti atsakovui priėmus ginčijamą 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 5-27-4996, kuriuo atsakovas, atsižvelgęs į draudėjo UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymą ir 2012 m. kovo 15 d. 12-SD pranešimą Nr. 2 bei 2-SD pranešimą Nr. A-2, nusprendė įrašyti į Apdraustųjų registrą apdraustojo J. R. nedraudiminį laikotarpį (pravaikšta) nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 27 d. ir patikslinti draudimo pabaigos 2011 m. gruodžio 27 d. atleidimo iš darbo teisinį pagrindą – iš Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies į 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Apeliantas ginčija atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus bei priimtus sprendimus dėl pareiškėjo duomenų Apdraustųjų registro duomenų bazėje tikslinimo tuo aspektu, kad teritorinė Apdraustųjų registro tvarkymo įstaiga (VSDFV Vilniaus skyrius) pripažino draudėjo UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. prašymą, pateiktą per EDAS ir pranešimus apie pareiškėjo nedraudiminį laikotarpį bei apie pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo pabaigą atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, nors, pasak apelianto, minėtus dokumentus UAB „Būsto ūkis“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo – J. L., kurios bendrovės direktoriaus įgaliojimai šioje bendrovėje buvo pasibaigę 2012 m. sausio 31 d.

CK 2.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti juridinių asmenų registre, tarp tokių duomenų taip pat turi būti nurodyti ir duomenys apie juridinio asmens organus, juridinio asmens valdymo organų narius (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), juridinio asmens valdymo organų narius ir juridinio asmens dalyvius, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribas (1 dalies 5–7 punktai). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Byloje esančiame 2012 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše apie UAB „Būsto ūkis“ apie valdymo organus nurodyta, kad prašymas dėl šios įmonės vadovo (direktorės) J. L. duomenų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu dėl vadovo atleidimo, gautas 2012 m. liepos 4 d., įregistruotas 2012 m. liepos 10 d. Minėtas įrašas patvirtina, kad 2012 m. kovo 15 d. (UAB „Būsto ūkis“ prašymo patikslinti Apdraustųjų registre apdraustojo J.

R. duomenis pateikimo dieną) Juridinių asmenų registre apie UAB „Būsto ūkis“ vadovą buvo įregistruoti būtent šie duomenys. Tikslinimo taisyklių 91 punkte nurodyta, kad duomenys pagal Registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, į Registrą neįrašomi. Byloje nustatyta, kad Apdraustųjų registro tvarkymo įstaiga (VSDF Vilniaus skyrius), tikrindama UAB „Būsto ūkis“ 2012 m. kovo 15 d. pateiktų dokumentų apie apdraustąjį asmenį J. R. atitikimą teisės aktų reikalavimams, be kita ko, atsižvelgė į minėtus Juridinių asmenų registro duomenis apie įregistruotą UAB „Būsto ūkis“ vadovą, kuris pasirašė pateiktus dokumentus.

Pagal atsakovo ir trečiojo suinteresuotas asmens paaiškinimus, EDAS veikia taip, kad pagal duomenis, gaunamus iš Mokesčių mokėtojų registro ir Juridinių asmenų registro, tikrina, ar socialinio draudimo pranešimus teikia draudėjo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Jeigu elektroniniu būdu socialinio draudimo pranešimus teikia ne vadovai ar jų įgalioti asmenys, tokie pranešimai automatiniu būdu atmetami ir duomenys iš šių pranešimų neįrašomi į Apdraustųjų registro duomenų bazę. 2012 m. kovo 15 d. draudėjo UAB „Būsto ūkis“ prašymas ir socialinio draudimo pranešimai buvo pasirašyti saugiu bendrovės vadovės J.

L. elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu. Esant minėtoms aplinkybėms atsakovo veiksmai ir sprendimai, kad gavęs teisės aktų nustatyta tvarka pateiktą draudėjo UAB „Būsto ūkis“ prašymą dėl apdraustojo asmens (apelianto) duomenų patikslinimo Apdraustųjų registre, kurį pasirašė Juridinių asmenų registre įregistruotas vadovas, įrašė draudėjo pateiktus duomenis į Apdraustųjų registro duomenų bazę, negali būti laikomi neteisėtais. Pagal Tikslinimo taisykles, Apdraustųjų registre, be kita ko, tikslinami ir duomenys apie tai, kokių teisės aktų pagrindu apdraustasis asmuo atleidžiamas iš darbo (tarnybos).

Tikslinimo taisyklių priede yra pateiktas Teisės aktų pagrindu apdraustasis asmuo atleidžiamas iš darbo (tarnybos), kodų sąrašas, į kurį įtrauktas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ( kodas – K01).

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai kurių naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Apelianto 2013 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktų įvairių raštų kopijos nepriimtinos kaip įrodymai ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies prasme, jų teisėjų kolegija nepriėmė ir nevertino. Pateiktos pareiškimų (jose nurodytos datos: 2012 m. birželio 1 d., 2013 m. balandžio 17 d., 2013 m. lapkričio 30 d.), adresuotų policijos ir prokuratūros įstaigoms, kopijos be jose nurodyto pareiškimus teikusio asmens (J. R.) parašo ir be gavimo minėtose įstaigose spaudų, kurie patvirtina dokumento įteikimo adresatui faktą. 2013 m. kovo 1 d. pranešimo apie įtarimą J. L. kopija nepatvirtinta prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos kompetentingo pareigūno. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą kartu su kitais įrodymais įvertinęs ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2012 m. liepos 30 d. išplėstinį išrašą (b. l. 35–38), kuriame yra istorija apie UAB „Būsto ūkis“ vadovus, jų pasikeitimus ir šių pasikeitimų pagrindus, pradedant nuo 2011 m. liepos 7 d. ir baigiant 2012 m. liepos 12 d. Apelianto papildomai teikiami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašuose yra ta pati, pasikartojanti informacija kaip 2012 m. liepos 30 d. išraše ir kurią pirmosios instancijos teismas įvertino.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) ir remdamasi išdėstytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl VSDF valdybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (10.10) I-4018 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 5-27-4996 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir kiti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV) neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad nenustatyta civilinės atsakomybės pagal šį straipsnį esminė sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, kad nenustačius civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nagrinėjimas neturi teisinės prasmės, nes nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima (LVAT 2013 m. birželio 14 d. nutartis Nr. A575-1731/2013, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. A502-241/2012 ir kt.).

Pagal ABTĮ 109 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Proceso šalies prašymai dėl ABTĮ 109 straipsnio taikymo yra procesinio pobūdžio ir negali būti tapatinami su materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, kurie byloje turi būti išspręsti priimant vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV valdybos veiksmų bei sprendimų, nenustatęs pagrindo taikyti ABTĮ 109 straipsnio nuostatas, pareiškėjo prašymą dėl šio straipsnio taikymo išsprendė tinkamai taikydamas procesinės teisės normas.

Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, materialinės ir procesinės teisė normas taikė tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas, remiantis jame išdėstytais motyvais, negali būti tenkinamas. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas