Legislator Case Law & Legislation
ec64fa3d-6185-403c-b7f9-15414d2a2f0f AI generated

ec64fa3d-6185-403c-b7f9-15414d2a2f0f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ec64fa3d-6185-403c-b7f9-15414d2a2f0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei M. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas D. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės M. J. 46 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

ec64fa3d-6185-403c-b7f9-15414d2a2f0f · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėjo, kad byloje esantis pakvitavimas įrodo pinigų perdavimo faktÄ , Å¡is faktas yra patvirtintas ir pačios atsakovės. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovei buvo perduoti ne ieÅ¡kovo pinigai, nes faktÄ , kad pinigai buvo gauti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo, patvirtino pati atsakovė. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-36-04/2003 ginčas kilo dėl 1998 m. atsakovei suteiktos paskolos, o ne dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos paskolos, kuri suteikta 1995-11-27, ir D. K., teigdamas, jog jokių kitų pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kia ir daugiau nieko nereikalauja, norėjo pasakyti, kad pretenzijų nereikÅ¡ dėl iÅ¡ 1998 m. susiklosčiusių paskolinių santykių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-919-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01464-2011-8                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)         63.1.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Henricho Jaglinskio ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei M. J. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas D. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės M. J. 46 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 1995-11-27 paskolino atsakovei 12 000 JAV dolerių, kaip nurodyta raÅ¡telyje – bendram verslui. Dėl gerų santykių su atsakove paskolos raÅ¡telyje nebuvo nustatytas pinigų grÄ Å¾inimo terminas. Nuo 2005 m. pradžios ieÅ¡kovas pradėjo reikalauti grÄ Å¾inti skolÄ , bet atsakovė įsipareigojimo nevykdė. Tik 2005-02-01, po eilinio reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ , atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui dalį jai suteiktos paskolos – 2 000 Lt.Atsakovė M. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, su kuriuo nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas 1995-11-27 pakvitavimas nelaikytinas paskolos sandorį patvirtinančiu dokumentu, nes jis neatitiko paskolos sandoriui tuo metu keliamų reikalavimų. Be to, pakvitavime nurodytus 12 000 JAV dolerių atsakovė gavo ne kaip paskolÄ , o, kaip nurodyta pakvitavime, kaip lėšas ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrai jungtinei komercinei veiklai vykdyti, reikalingas atsiskaitymui su trečiaisiais asmenimis už prekes. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pavedimu už nurodytas lėšas atsakovė turėjo nupirkti Lenkijoje audinius ir juos perduoti ieÅ¡kovui, kÄ ir įvykdė.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-12-03 sprendimu ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio pakvitavimo matyti, jog jame nėra daugelio esminių ir bÅ«tinųjų paskolos sutarties sÄ lygų, t. y. jame nenurodyta, kad atsakovė gavo Å¡iuos pinigus ar jie buvo perduoti jos nuosavybėn, nėra atsakovės įsipareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovui, nėra nurodyta, kas paskolino atsakovei pinigus, nenurodyta, kur sudaryta paskolos sutartis ir kada reikia grÄ Å¾inti pinigus.

Taip pat pakvitavime nėra jokio ieÅ¡kovo įraÅ¡o, patvirtinančio, kad atsakovė jam bÅ«tų grÄ Å¾inusi dalį tariamos paskolos, t. y. ieÅ¡kovo nurodytus 2 000 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal raÅ¡telio paraÅ¡ymo metu galiojusio 1964 m. CK 184 str. piniginės prievolės iÅ¡reiÅ¡kiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta, o įstatymų nustatytais atvejais piniginės prievolės gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamos ir vykdomos ir užsienio valiuta. Pakvitavimo pasiraÅ¡ymo metu galiojo imperatyvioji Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, nustačiusi, jog atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimÄ , užsienio valiuta turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimÄ .

Nurodė, kad raÅ¡telyje nurodyta užsienio valiuta JAV doleriais patvirtina faktÄ , jog tokia paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes jos sudarymas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 1995-11-27 pakvitavimas negali bÅ«ti laikomas nei raÅ¡ytine forma iÅ¡reikÅ¡ta paskolos sutartimi, nei kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir sÄ lygas. Taip pat teismas nurodė, kad, iÅ¡skyrus liudytojų R.

J. ir D. P. parodymus, byloje nėra įrodymų, jog tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Taip pat į bylÄ nėra nepateikta jungtinės veiklos sutartis, kuri turi bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai (1964 m. CK 472 str.), ir nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas turėjo siuvimo cechÄ . Teismas pažymėjo, kad atsižvengiant į tai, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-36-04/2003 ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus, aiÅ¡kiai patvirtino, kad jokių kitų pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kia ir daugiau iÅ¡ atsakovės nieko nereikalauja, tikėtina, kad atsakovė su ieÅ¡kovu atsiskaitė pilnai.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta, kad bÅ«tent ieÅ¡kovo pinigai buvo perduoti atsakovei ir kad atsakovė įsipareigojo pinigus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo netenkintas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , neteisingai, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir neiÅ¡samiai įvertino bylos medžiagÄ . Mano, kad byloje esanti įrodymų visuma leidžia labiau manyti esant buvusį paskolos teisinių santykių faktÄ , nei kad nebuvusį. Atkreipė dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

Pažymėjo, kad byloje esantis pakvitavimas įrodo pinigų perdavimo faktÄ , Å¡is faktas yra patvirtintas ir pačios atsakovės. Nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovei buvo perduoti ne ieÅ¡kovo pinigai, nes faktÄ , kad pinigai buvo gauti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo, patvirtino pati atsakovė. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. 2-36-04/2003 ginčas kilo dėl 1998 m. atsakovei suteiktos paskolos, o ne dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamos paskolos, kuri suteikta 1995-11-27, ir D. K., teigdamas, jog jokių kitų pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kia ir daugiau nieko nereikalauja, norėjo pasakyti, kad pretenzijų nereikÅ¡ dėl iÅ¡ 1998 m. susiklosčiusių paskolinių santykių.

Nurodė, kad byloje atsakovė neįrodė, jog suteiktos paskolos negavo arba kad jÄ grÄ Å¾ino.Atsakovė M. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pakvitavime nėra daugelio esminių ir bÅ«tinųjų paskolos sutarties sÄ lygų – nenurodytas pinigų perdavimo atsakovės nuosavybėn faktas, nėra atsakovės įsipareigojimo Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti, nėra nurodyta, kas pinigus perdavė, raÅ¡telyje nurodytas pinigų panaudojimo tikslas – bendriems prekybiniams sandoriams.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis savo pinigus perdavė atsakovės nuosavybėn, o ne kitais tikslais, kaip nurodyta pakvitavime. Å iuo atveju byloje nėra įrodytas pagrindinis juridinę reikÅ¡mę turintis faktas – pinigų perdavimas paskolos gavėjui, taip pat ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-36-04/2003 D. K. aiÅ¡kiai patvirtino, kad „buvo paskolos raÅ¡telių ir daugiau, bet kadangi dėl tų paskolų jokių pretenzijų atsakovei neturiu, tai nieko daugiau ir nereikalauju“, dėl to ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, jog tai nurodydamas D.

K. norėjo pasakyti, kad pretenzijų ateityje nereikÅ¡ tik dėl iÅ¡ 1998 m. susiklosčiusių paskolinių santykių, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Nurodė, kad raÅ¡telyje dėl 2 000 Lt grÄ Å¾inimo nėra jokio ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, įraÅ¡o, patvirtinančio, kad atsakovė bÅ«tent jam bÅ«tų betarpiÅ¡kai grÄ Å¾inusi dalį tariamos paskolos, taigi minėtas raÅ¡telis neįrodo paskolos pagal 1995-11-27 pakvitavimÄ dalies grÄ Å¾inimo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas neturėjo teisės skolinti užsienio valiuta, nes tokia teisė buvo suteikta tik bankams, turintiems Lietuvos banko leidimÄ .Taip pat atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas byloje nepaneigė pagrįstai iÅ¡keltos abejonės dėl ieÅ¡kovo turtinės padėties, o bÅ«tent, kad jo darbo užmokestis negalėjo leisti turėti asmeninių santaupų, atitinkančių 12 000 JAV dolerių.

IeÅ¡kovo nurodytas faktas, kad Å¡iuos pinigus jam davė tėvas, tik patvirtina asmeninių lėšų skolinimui neturėjimÄ , o teiginio, kad Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovui davė tėvas, leistinomis priemonėmis ieÅ¡kovas nepagrindė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas minėtos ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijose nenurodė, kas patvirtina, jog minėta suma nebuvo suteikta atsakovei kaip paskola. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalavimo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrindė, todėl atsakovė į šį praÅ¡ymÄ negali pateikti jokių atsikirtimų.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad, remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliantas, apeliaciniu skundu praÅ¡ydamas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegijai neįžvelgiant bÅ«tinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju tarp ieÅ¡kovo D.

K. ir atsakovės M. J. buvo sudaryta paskolos sutartis, dėl to pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netekino. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas D. K. įrodinėja, kad 1995-11-27 atsakovės M. J. pasiraÅ¡yto pakvitavimo pagrindu paskolino atsakovei 12 000 JAV dolerių, t. y. tarp Å¡alių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nurodė, kad 2005-02-01 atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 2 000 Lt, t. y. dalį pagal 1995-11-27 paskolos raÅ¡telį jai suteiktos paskolos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo teiginiais.Pažymėtina, kad tiek pagal tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 291 str., tiek pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Esant paskolos teisiniams santykiams, kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba kad jos iÅ¡ viso negavo. Pažymėtina, kad tokiu atveju svarbu įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktÄ , bet ir tai, kad pinigai perduodami asmeniui nuosavybėn, o ne kitais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1341/2002). Pagal CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų, o pagal minėto straipsnio 3 d. raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, tačiau ir Å¡iuo atveju turi pakankamai aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo nuosavybėn faktas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantis pakvitavimas įrodo pinigų perdavimo faktÄ , o Å¡io fakto, pasak ieÅ¡kovo, nepaneigė ir pati atsakovė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad net ir esant įrodytam ir atsakovės patvirtintam šiam faktui, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tarp šalių susiklosčius paskolos teisinius santykius, kadangi, minėta, byloje turi būti įrodytas ne tik pats pinigų perdavimo faktas, tačiau ir tai, kad pinigai perduoti atsakovei nuosavybėn. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas paskolos atsakovei suteikimo faktas, ypatingai atkreipiant dėmesį ir į tai, kad 1995-11-27 pakvitavime nurodytas 12 000 JAV dolerių perdavimo tikslas – bendriems prekybiniams sandoriams.

Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pinigai atsakovei buvo perduoti pakvitavime nurodytu tikslu. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog byloje esantis pakvitavimas, kurio pagrindu ieÅ¡kovas perdavė 12 000 JAV dolerių sumÄ atsakovei, negali bÅ«ti laikytinas paskolos sutartimi ar paskolos raÅ¡teliu, kadangi jame nėra nurodytas esminis juridinę reikÅ¡mę turintis faktas – pinigų perdavimas atsakovės M.

J. nuosavybėn. Pažymėtina, kad nustačius nesant minėto vieno iÅ¡ esminio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, antrojo esminio fakto – paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui – nustatymas Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingas. Tačiau, nepaisant to, sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vada, kad minėtame pakvitavime nėra ir kitų esminių ir bÅ«tinųjų paskolos sutarties sÄ lygų – atsakovės įsipareigojimo grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovui, taip pat nėra nurodyta, kas paskolino atsakovei pinigus, nenurodyta, kur sudaryta paskolos sutartis ir kada reikia grÄ Å¾inti pinigus.

Be to, Å¡iÄ pagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog 1995-11-27 pakvitavime nėra nurodytas joks ieÅ¡kovo įraÅ¡as, patvirtinantis, kad atsakovė jam bÅ«tų grÄ Å¾inusi dalį, t. y. 2 000 Lt, tariamos paskolos.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , neteisingai, nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir neiÅ¡samiai įvertino bylos medžiagÄ .

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Pažymėtina, kad CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime bei daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė tarp Å¡alių susiklosčius paskolos teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ aplinkybę, su kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog pakvitavime nurodyta užsienio valiuta JAV doleriais patvirtina faktÄ , kad tokia paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes jos sudarymas prieÅ¡tarautų imperatyvioms tuo metu galiojusių įstatymų normoms, pagal kurias atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimÄ , užsienio valiuta turėjo teisę tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimÄ .

Taigi konstatuotina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo nurodomos suteiktos paskolos sutarties dalykas – pinigai užsienio valiuta – negalėjo bÅ«ti tokios paskolos sutarties dalyku. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-36-04/2003 ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus teismui, aiÅ¡kiai nurodė, kad „buvo paskolos raÅ¡telių ir daugiau, bet kadangi dėl tų paskolų jokių pretenzijų atsakovei neturiu, tai nieko daugiau ir nereikalauju“, „dėl 1995 m. raÅ¡telio aÅ¡ jokių pretenzijų neturiu“, taigi atmestini ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad D.

K., teigdamas, jog jokių kitų pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kia ir daugiau nieko nereikalauja, norėjo pasakyti, kad pretenzijų nereikÅ¡ dėl iÅ¡ 1998 m. susiklosčiusių paskolinių santykių.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir CPK 98 str., atsakovės M. J. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1 694 Lt iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i suma virÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punkte rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisiniai santykiai byloje nėra itin sudėtingi, todėl priteisti visas praÅ¡omas atsakovo atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

Jos mažintinos iki rekomenduojamo dydžio – 1 500 Lt (8.11 p.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K. atsakovės M. J. naudai 1 500 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Teisėjai                                                              Laima Gerasičkinienė                                                                            Henrichas Jaglinskis Kolegijos pirmininkas                                                 Dainius Rinkevičius