2023-04-20 Nr. DBT-34-2-43-3-01978-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-23/2023

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01978-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2023 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų S. Z. ir M. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), įrengti bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TS projects“ 2022 m. liepos 26 d. (užregistruotas 2022 m. liepos 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymą ir išduoti prisijungimo sąlygas minėtai nuovažai įrengti.

Ieškinyje nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, ieškovams nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorija“. Žemės sklypas neužstatytas. Minėtas žemės sklypas yra šalia žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelio sklypas), kuriame yra rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) Priekulė-Sakūčiai-Ventė (toliau – ir Kelias). Kelio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdas – „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“. Kelio sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau patikėjimo teise jį valdo atsakovė (akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos automobilių kelių direkcija). Patikėjimo teisės įregistravimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 802 bei 2017 m. spalio 30 d. Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nežinoma, ar Kelias kaip statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes iš Kelio sklypo Nekilnojamojo turto registro nematyti, jog Kelias būtų įregistruotas kaip Kelio sklypo priklausinys. Tačiau byloje nėra ginčo, jog Kelias teisėtai yra valdomas atsakovės ir ji išduoda prisijungimo prie Kelio sąlygas, įrengiant nuovažas į žemės sklypus. Ieškovams naudotis Žemės sklypu yra reikalinga nuovaža nuo Kelio, nes faktinė yra neįteisinta.

Ieškovai kreipėsi į projektavimo įmonę UAB „TS projects“ (toliau – ir Bendrovė), kad ši parengtų statinio (kelio nuovažos) projektą ir ją įgaliojo veikti ieškovų vardu, kiek tai susiję su šio statinio projektavimu ir statybą leidžiančio dokumento gavimu.

Kaip pažymima ieškinyje, minėta Bendrovė 2022 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, tačiau atsakovė atsisakė jas išduoti. Atsakovė savo atsisakymą motyvavo tuo, jog sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra ribojamas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – ir Reglamentas STR 2.06.04:2014), VIII skyriaus, 5 ir 6 lentelių reikalavimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais yra 150 m, o artimiausia nuovaža nuo prašyme nurodyto Žemės sklypo, Sakučių kryptimi yra už 31 m, Ventės švyturio kryptimi už 19 m. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės teigimu, nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo Kelio į Žemės sklypą. Privažiavimo prie žemės sklypo klausimas galėtų būti sprendžiamas per esamas nuovažas, vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.

Bendrovė, atsižvelgdama į atsakovės rekomendacijas, užsakė geodezininkų įmonėje mažojoje bendrovėje „Georustas“ parengti trijų gretimų žemės sklypų planus su nustatomais kelių servitutais. Su prašymais nusistatyti pagal atsakovės rekomendacijas kelio servitutą buvo kreiptasi į kaimynus, tačiau buvo gauti neigiami atsakymai.

Bendrovė, pateikdama kaimynų atsisakymus dėl kelio servitutų nusistatymo savo sklypuose bei kitą medžiagą, su 2022 m. liepos 26 d. prašymu (užregistruotas 2022 m. liepos 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydama apsvarstyti galimybę išduoti sąlygas nuovažos į Žemės sklypą įrengimui.

Ieškinyje nurodoma, kad į Žemės sklypą visada buvo patenkama iš Kelio, nes kito patekimo nėra. Dabartiniai sklypo savininkai įsigijo Žemės sklypą tik 2022 m. vasario 3 d., tačiau gretimų sklypų savininkai juos informavo, kad visuomet į Žemės sklypą buvo patenkama tik iš Kelio. Parengus sklypo topografinį planą, akivaizdžiai matyti, kad ši nuovaža, nors ir neįregistruota, tačiau faktiškai yra.

Atsakovė 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsakymą, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Transporto ir kelių tyrimo instituto 2009 m. vasario 12 d. duomenimis, įrengtos nuovažos į Žemės sklypą neužfiksuota ir neturi jokių duomenų, apie kada nors ankstesnės rajoninio kelio valdytojos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ties Žemės sklypu išduotą leidimą įrengti nuovažą arba jos įrengimą. Atsakovė Žemės sklypo savininkams taip pat nėra išdavusi prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, neturi pasirašiusi prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties, nėra išdavusi techninės užduoties projektavimui. Atsakovė rekomendavo išnagrinėti galimybę perkelti į gretimą žemės sklypą esančią Kelio nuovažą (pateikiant raštišką savininko sutikimą) ir padaryti vieną bendrą trims žemės sklypams, gretimuose žemės sklypuose įregistruojant naujus kelio servitutus, kad nuovaža galėtų naudotis visų trijų žemės sklypų savininkai.

Ieškinyje pateikiami argumentai, ieškovų nuomone, pagrindžiantys anksčiau aptarto atsakovės sprendimo nepagrįstumą.

Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, ginčo teritorija yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, kurioje yra įrengta (duomenys neskelbtini), todėl jos rekonstrukcijai, įrengiant nuovažą į Žemės sklypą, taikytinas Reglamento STR 2.06.04:2014 VIII skyrius. Minėto Reglamento 29 punktas numato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Atsakovė privalėjo išduoti prisijungimo sąlygas, nes teisės aktai draudimo, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, įrengti nuovažą nenustato. Atsakovė neturi teisės reikalauti prieš savininkų valią nusistatyti kelio servitutus kitiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, tuo labiau, kad jokios jungiamosios gatvės svetimuose žemės sklypuose nenumato ir tos teritorijos planavimo dokumentai.

Kaip pažymi ieškovai, atsakovės sprendime išdėstyti prisijungimo sąlygų neišdavimo argumentai neleidžia ieškovams suprasti, kas nulėmė tokią atsakovės poziciją. Atsakovė privalėjo pateikti išsamų savo sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrindžiant sprendimą ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Atsakovės padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek ieškovų teisę į nuosavybę, tiek į teisminę gynybą, atima galimybę ieškovams suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovės sprendimas yra panaikintinas.

Ieškinyje pateikiami argumentai, be kita ko, grindžiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3, 17, 18 dalyse, 63 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5, 18 dalyse, 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį, visų pirma, kreipėsi ieškovai (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėjai), 2022 m. spalio 17 d. nutartimi skundą atsisakė priimti, kaip neteismingą administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI3-7138-561/2022).

Teismas, įvertinęs tarp šalių keliamo ginčo pobūdį, sprendė, kad jis yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių, todėl administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Atsakovės, kaip ir kitų susisiekimo komunikacijų savininkų (vietinės reikšmės keliai gali priklausyti fiziniams ir juridiniams asmenims) sprendimai įgyvendinant šias nuostatas, negali būti laikomi viešojo administravimo įgaliojimų (administracinės paslaugos ar administracinio sprendimo priėmimo) vykdymu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, 17, 18 straipsniai, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnis).

Minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo skundžiama.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas sprendė, kad ieškovai ieškinio reikalavimus atsakovei reiškia kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančiam subjektui – civilinių teisinių santykių dalyviui, kuris įgyvendina valstybinės reikšmės kelio statybos (rekonstravimo) užsakovo funkcijas. Ieškovų pateiktas ieškinys nėra laikytinas ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu ar kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl nepatenka į CPK 31 straipsnyje apibrėžtą išimtinio teismingumo sritį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismo vertinimu, ieškovų ginčijamas atsakovės sprendimas dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų neišdavimo, yra susijęs su atsakovei viešojo administravimo srityje, siekiant tenkinti viešuosius interesus, pavestų valstybinės reikšmės kelių priežiūros, plėtros ir su tuo susijusių darbų kokybės vertinimo bei stebėsenos funkcijų įgyvendinimu (Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 8 straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis).

Teismas vertino, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl sprendė, kad yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš atsakovės 2022 m. rugsėjo 16 d. rašto (sprendimo) „Dėl prisijungimo sąlygų“, jame nurodyta, kad atsakovė, išnagrinėjusi pakartotiną prašymą dėl įvažiavimo į Žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo, jog valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Priekulė-Sakūčiai-Ventė kadastrinėje byloje, parengtos VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto 2009 m. vasario 12 d. duomenimis, įrengtos nuovažos į Žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) neužfiksuota ir neturi jokių duomenų apie kada nors ankstesnės rajoninio kelio valdytojos VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ties Žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotą leidimą įrengti nuovažą (kelio 27,03 km, dešinėje pusėje) arba jos įrengimą. Sprendime nurodoma, kad atsakovė (kuri rajoninį kelią valdo nuo 2017 m. Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams nėra išdavusi prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, neturi pasirašiusi prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutarties, nėra išdavusi techninės užduoties projektavimui.

Atsakovės pirminiame rašte ieškovams, be kita ko, nurodyta, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra ribojamas pagal Reglamento STR 2.06.04:2014 VIII skyriaus 5 ir 6 lentelių reikalavimus. B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais yra 150 m.

Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, Reglamento STR 2.06.04:2014 29 punktas numato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų (išvažiavimų) dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susikosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės. Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančios (duomenys neskelbtini) užstatymas susiklostęs jau seniai ir kiekvienas prie gatvės esantis žemės sklypas turi savo atskirus įvažiavimus, kurie neatinka minėto Reglamento STR 2.06.04:2014 6 lentelėje keliamų reikalavimų atstumams tarp nuovažų; šiandieninių Reglamento reikalavimų nėra galimybės taikyti esamam ir seniai susiklosčiusiam užstatymui.

Kaip matyti iš atsakovės (AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos) įstatų (prieiga per internetą: https://lakd.lt/wp-content/uploads/2023/01/istatai_2023-01-02.pdf), jos veiklos objektas – organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; atlikti Kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas; vykdyti komercinę veiklą transporto infrastruktūros ir kitose srityse (8 punktas).

Kelių plėtros politika, strategija ir įgyvendinimas reglamentuojamas Kelių įstatymo 5 straipsnyje; AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos įgaliojimai šioje srityje numatyti aptariamo straipsnio 3 dalyje.

Pagal priskirtų funkcijų pobūdį, atsakovė (AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) gali veikti tiek privatinės, tiek viešosios teisės reglamentuojamoje srityje.

Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. AB Lietuvos kelių direkcijai valstybinės reikšmės keliai ar jų ruožai perduodami patikėjimo teise Vyriausybei nutarus įrašyti kelią ar jo ruožą į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. Minėto straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritrorijų planavimo dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis).

Atsakovė yra susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės rajoninio kelio) savininko teises ir pareigas įgyvendinantis asmuo (valstybinės reikšmės rajoninio kelio valdytoja), keliamo ginčo atveju veikianti kaip subjektas, kuriam teisės aktais pavesta spręsti dėl galimybių ties privačiu žemės sklypu projektuoti (įrengti) nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio. Šia atsakovės veikla realizuojamos kontrolės bei tikrinimo funkcijos, užtikrinant viešosios teisės aktų (lot. acte iuris imperii), be kita ko, Reglamento STR 2.06.04:2014, reikalavimų, susijusių su valstybinės reikšmės keliais, laikymąsi. Ginčijamas atsakovės sprendimas yra priimtas, jai, visų pirma, veikiant viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl galimybės ieškovams prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio atveju, dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai.

Keliamas ginčas, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimą atsisakyti išduoti prisijungimo sąlygas nuovažai į Žemės sklypą įrengti bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti UAB „TS projects“ 2022 m. liepos 26 d. prašymą ir išduoti prisijungimo sąlygas minėtai nuovažai įrengti, yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju, byloje keliamas ginčas nėra susijęs su atsakovės, kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančio subjekto, įgyvendinančio atitinkamas su valstybei priklausančio valstybinės reikšmės kelio valdymu (pvz., remontu, rekonstrukcija) susijusias teises ir pareigas, veiksmais ir iš to kylančiais civiliniais teisiniais padariniais. Todėl aptariamosios bylos ir bylų, kuriose priimtos specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-8/2022 (dėl žalos, kildinamos iš valstybinio kelio statinių neišmontavimo) bei 2022 m. birželio 16 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-28/2022 (dėl kelio rekonstrukcijos techninio darbo projekto koregavimo), ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra skirtingas (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2023).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovų S. Z. ir M. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys