2017-12-20 Nr. AB-24424-3-61-3-01960-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1967-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01960-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė) perpildytose kamerose. Ligoninės pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Praustis šiltu vandeniu po dušu buvo galima tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze. Sergantys užkrečiamomis ligomis buvo vedami į dušą kartu su kitais asmenimis. Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas, jis įrengtas netinkamai. Kamerose buvo dviaukštės lovos, į kurias pareiškėjas negalėjo užlipti dėl skausmų. Kamerose nebuvo užtikrinamas tinkamas vėdinimas. Dėl netinkamų laikymo sąlygų sutriko sveikata: pradėjo kristi svoris, atsirado nemiga, pradėjo dažnai sirgti, susilpnėjo regėjimas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepimu (I t., b. l. 114–118) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 22 d. Kiek palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ar suimtųjų Ligoninė informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nevedama. Teigė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, (toliau – HN 76:2010) nenustato ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas asmenims, laikomiems Ligoninėje, yra 5,1 kv. m. Nurodė, kad Ligoninė neturi galimybės įtakoti besigydančiųjų skaičiaus, juos privalo laikyti pagal pacientų izoliavimo reikalavimus. Ligoninėje laikomiems asmenims sudaroma galimybė nuo 6 iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore Chirurgijos ir Vidaus ligų skyriaus skyrių lokaliniame sektoriuje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo taisyklės) nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal Įrengimo taisyklių reikalavimus. Remontas atliekamas pagal poreikį, kaip numatyta galiojančiose higienos normose. Ligoninė teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu, yra sudarytas naudojimosi dušu grafikas. Ligoninė imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą – visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes, įgyvendinamos visos nustatytos apsaugos priemonės. Langai kamerose pritaikyti vėdinimui, yra ventiliacinės šachtos. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą, tai įrodo, kad Ligoninė atitinka veiklai nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (II t., b. l. 79–85) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2013 m. liepos 12 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 8 d., nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d., nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d., nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d., nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 27 d., nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į administracinį teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Ligoninėje. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1222-858/2015, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, pasireiškusių per mažu kamerų plotu, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, Ligoninėje nagrinėjo atitinkamais laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinės žalos atsiradimą ir kuriomis savo reikalavimų negrindė jau išnagrinėtoje administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-02174-2014-4) (dėl asbesto Ligoninės pastatų konstrukcijose, galimybės praustis šiltu vandeniu po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, laikymą kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, sergančių asmenų vedimą į dušą kartu su kitais asmenimis, dviaukščių lovų, į kurias pareiškėjas negalėjo užlipti dėl skausmų ir vėdinimo), šioje administracinėje byloje teismas nagrinėjo visais pareiškėjo skunde nurodytais atitinkamais laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.

8. Teismas konstatavo, kad, įskaitant pareiškėją, nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 3,3 kv. m ploto, nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 2,25 kv. m ploto, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 8 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 4,26 kv. m ploto, nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 11 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 buvo gydomi 7 asmenys, jiems teko po 3,56 kv. m ploto, nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 27 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 4,26 kv. m ploto, nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 buvo gydomi 8 asmenys, jiems teko po 1,93 kv. m ploto, nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 buvo gydomi 6 asmenys, jiems teko po 3,3 kv. m ploto, nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 27 d. ir nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo gydomi 7 asmenys, jiems teko po 3,04 kv. m ploto.

9. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 75 paras Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant šį reikalavimą, pareiškėjui teko nuo 1,93 kv. m iki 4,26 kv. m ploto.

10. Teismas nustatė, kad Ligoninės kamerose (palatose) sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio patalpos ploto sienele, dalyje jų įrengtos savadarbės užuolaidos, tačiau tai neužtikrina visiško asmens privatumo naudojantis tualetu. Teismas vertino, kad toks sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimas neužtikrino asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, trukusiu visais šioje byloje nagrinėjamais jo laikymo Ligoninėje laikotarpiais nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 22 d., sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, turėjusiu įtakos jo laikymo sąlygų bloginimui.

11. Teismas nurodė, kad iš pateiktų į bylą 2015–2016 m. atliktų Ligoninės patalpų remonto darbų priėmimo aktų nematyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo naudojami dirbiniai iš asbesto, todėl konstatavo, kad Ligoninės pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose.

12. Teismas nustatė, kad visų Ligoninės skyrių pacientai turi galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, Vidaus ligų Infekcinių ligų poskyrio pacientai prausiasi jiems skirtame duše. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad Ligoninėje gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal Ligoninėje patvirtintą tvarką arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą, higienos normų pažeidimų nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad higienos normos nenumato pareigos sudaryti galimybės pataisos įstaigose laikomiems asmenims praustis dažniau kaip vieną kartą į savaitę nesant tam objektyvaus poreikio, o pacientai, sergantys užkrečiamomis ligomis, naudojasi dušu atskirai. Todėl pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nustatė, kad Ligoninėje laikomasi Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, pažeidimų dėl pacientų izoliavimo nenustatyta. Todėl teismas konstatavo, kad Ligoninė pareiškėjo skundo aspektu dėl jo laikymo su sergančiais tuberkulioze asmenimis neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.

14. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas duomenų apie tai, kokiose lovose – dviaukštėse ar vienaukštėse, ir kuriame lovos aukšte pareiškėjas buvo paguldytas, nepateikė. Pareiškėjas skundėsi įvairaus pobūdžio skausmais veido, juosmens srityje, po šonkaulių lanku. Todėl teismas pripažino, kad nors Įrengimo taisyklės nenumato, kokios konstrukcijos lovos turi būti įrengiamos Ligoninės palatose, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, jo apgyvendinimas Ligoninės palatose viršutiniuose lovų aukštuose sukėlė jam nepatogumų.

15. Teismas pripažino, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, ne visuomet atitinkančiomis nustatytus reikalavimus patalpų ventiliacijai.

16. Teismas konstatavo, kad laikymo Ligoninėje metu pareiškėjui teko mažas plotas, kameros (palatos) plotą papildomai mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas, pareiškėjas iš viso 75 paras turėjo praleisti perpildytose kamerose (palatose), jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjo laikymo Ligoninėje laikotarpiais nuo 2013 m. birželio 28 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. jis ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis higienos normų nustatytus reikalavimus kamerų (palatų) ventiliacijai, jo gydymosi ir gyvenimo sąlygos atsižvelgiant į sveikatos būklę, patiriamus skausmus, buvo apsunkintos apgyvendinimu lovų viršutiniuose aukštuose. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 800 Eur sumos priteisimas.

III. 18. Pareiškėjas J. S. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 93–94), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai jo patirtą neturtinę žalą įvertino 800 Eur, o ne 10 000 Eur. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas nurodo, kad jam Ligoninėje teko nuo 1,93 kv. m iki 4,26 kv. m. gyvenamojo ploto, buvo atviras tualetas su pertvarėle ir užuolaida, neužtikrinančiais privatumo, praustuvė buvo surūdijusi, trūko ventiliacijos, tvyrojo smarvė, buvo laikomas su tuberkulioze sergančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad prašė apklausti liudytojus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, nebuvo pateiktos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ligoninė atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 97–98) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ištyrė pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus, rėmėsi teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 pakeistų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 111.4. p.).

24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 75 paras Ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant ploto normas – pareiškėjui teko nuo 1,93 kv. m iki 4,26 kv. m ploto.

25. Byloje nustatyta, kad Ligoninės kamerose (palatose) sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio patalpos ploto sienele, dalyje jų įrengtos savadarbės užuolaidos.

26. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ligoninės kamerose (palatose), kuriose pareiškėjas buvo gydomas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta, jog visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, taigi yra visos nutarties 22 punkte nurodytos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Dėl šio pažeidimo pareiškėjui priteistinas neturtinės žalos atlyginimas už visą kalinimo pažeidžiant privatumą laikotarpį (75 paras).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Nutarties 11–15 punktuose nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.

28. Sprendžiant klausimą dėl asmens neturtinės žalos, patirtos Ligoninėje, atlyginimo, svarbu įvertinti šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, jog sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje N. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98), 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje P. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje I. prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 22277/93). Be to, EŽTT yra pažymėjęs, kad nuteistieji, kurie kenčia nuo psichikos sutrikimų, linkę stipriau išgyventi menkinimo ir bejėgiškumo jausmus, tokiu būdu nagrinėjant šiuos Konvencijos pažeidimo atvejus, reikalingas didesnis atidumas. Kartais tokiu atveju pati pareiškėjo psichologinė būklė gali lemti, kad jis jaučiasi pažeidžiamesnis nei kiti nuteistieji ir jo kančia, skausmas ir baimė gali būti stipresni dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje S. M. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28300/06).

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje formuojamus kriterijus, reikšmingus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, į priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtį – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą, priteistinos neturtinės žalos sumą padidina iki 1 875 Eur (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

30. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokio ar panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma Lietuvos teismų praktikoje dažniausiai yra priteisiama už itin reikšmingų, tokių kaip sveikata ar net gyvybė, vertybių pažeidimą, nes žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 ir kt.). Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas, todėl jo reikalavimai tenkinami iš dalies.

31. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų ir į bylą nepateiktos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos.

32. Dėl nuotraukų. Byloje (t. II, b. l. 15, 16) yra pateiktos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos, todėl pareiškėjo argumentai, kad byloje tokių nuotraukų nėra, nepagrįsti.

33. Dėl liudytojų. Ligonių, sergančių tuberkulioze, laikymo įkalinimo vietų ligoninėje sąlygos įrodinėjamos objektyviais rašytiniais įrodymais, kaip labiausiai patikimu įrodymų šaltiniu. Liudytojų (ligonių) parodymai vertintini kaip nepatikimi dėl tokių asmenų galimo asmeninio suinteresuotumo, kad būtų konstatuoti pažeidimai, galintys turėti įtakos jiems reiškiant įvairaus pobūdžio reikalavimus prieš Lietuvos valstybę. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė procesinio sprendimo dėl prašymo apklausti liudytojus, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui J. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 875 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius