ec5ef71a-a2d3-45f2-9641-ddf9ad988989 · Biržų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-79-949/2012Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01019-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1.; 52.3.; 99.5.; 116.4.(S)BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 23 d. Biržai              Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė, sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei G. L., jos atstovui advokatui Nerijui Strazdui, atsakovui K. B., jo atstovui advokatui Rinaldui ViliuÅ¡iui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims . (duomenys neskelbtini) ir R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl gautų pinigų priteisimo, žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį atsakovui K. B., tretiesiems asmenims . (duomenys neskelbtini) ir R. M.,             n u s t a t ė:   IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (t.

4. b.l. 75-78) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jo naudai: 1) 51846,23 Lt žalos atlyginimÄ dėl turto netekimo; 2) 17538,00 Lt turėtų tiesioginių iÅ¡laidų; 3) 5% dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė G. L. posėdžio metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė. PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡iltnamio statybos su atsakovu tarėsi 2009 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. Anksčiau atsakovo nepažinojo. K. B. jai pasiÅ«lė S. Z.. Su K. B. susipažino 2009 m. pavasarį, kai jis pradėjo jai skambinti ir siÅ«lyti savo paslaugas. IÅ¡ pradžių nesutiko, bet paskui jÄ Ä¯kalbėjo. Kalbėjo su atsakovu asmeniÅ¡kai telefonu. Po to K. B. atvažiavo į vietÄ , apžiÅ«rėjo konstrukcijas ir pasakė kainÄ .

Kad buvo kažkokia įmonė, sužinojo tik teismo eigoje. RaÅ¡ytinės sutarties nebuvo sudariusi. IÅ¡važiavo į NorvegijÄ užsidirbti pinigų statyboms. Statybos projektÄ ir statybos leidimÄ turėjo. Tais metais statė tik vienÄ Å¡iltnamį. Å iltnamis buvo pradėtas statyti 2009 m., o sugriuvo 2010 m. Techninė statinio priežiÅ«ra nebuvo vykdoma. Su techniniu prižiÅ«rėtoju buvo sudaryta sutartis, bet nebuvo raÅ¡ytinės rangos sutarties, todėl raÅ¡tiÅ¡kai nepranešė techniniam prižiÅ«rėtojui.

Mano, kad rangovas turėjo informuoti apie padarytus darbus ir reikalauti techninio prižiÅ«rėtojo. VisÄ atsakomybę prisiėmė K. B.. Pradžioje K. B. pareikalavo 20 000 litų avanso. Sumokėjo asmeniÅ¡kai atsakovui avansÄ ir pasirašė raÅ¡telį. Paskui persiuntė iÅ¡ Norvegijos pinigus savo atstovei ir ji, turėdama notaro įgaliojimÄ , K. B. sumokėjo 10 000 litų ir 15 000 litų. Atstovė jam davė grynais pinigais į rankas ir apie tai yra pasiraÅ¡yti raÅ¡teliai. Apie statybos eigÄ , kokie darbuotojai stato, nežinojo.

Pasitikėjo rangovu. B. N. gavo pasiÅ«lymÄ nugriauti dar 1 Å¡iltnamį; paprašė K. B. atvykti apžiÅ«rėti. Jis pasakė, kad dėl sveikatos negali vykti ir pasiÅ«lė J. T., kuris nuvyko į NorvegijÄ ir klausė, ar ji negalėtų surasti darbo. Kad jis kažkokios firmos savininkas nežinojo, o jis pats nepasisakė. Galvojo, kad vyksta su fiziniu asmeniu. Kai Å¡iltnamis sugriuvo, Lietuvoje jos nebuvo. Apie tai informavo kaimynė ir žmonės prižiÅ«rėję sodybÄ . Tada grįžo į LietuvÄ , paskambino K.

B.. Ryte atvažiavo darbininkai tęsti darbų. Jie net nežinojo, kad Å¡iltnamis sugriuvo. Statybos projektas buvo perduotas K. B.. PirmÄ kartÄ , kai vyko susitarimas dėl Å¡iltnamių, buvo atvažiavęs tartis vienas K. B., o antrÄ kartÄ su darbininkais, kad iÅ¡rÅ«Å¡iuotų konstrukcijas, J. T. pirmÄ kartÄ nebuvo atvažiavęs. ProjektÄ K. B. perdavė dukterėčia R. L. ir G. M.. Dokumentų perdavimas nebuvo įformintas. Medžiagų sertifikato nebuvo, nes rangovas privalėjo jÄ informuoti, jei medžiagos netinkamos.

Su J. T. nebuvo tariamasi dėl papildomų darbų atlikimo, jis jokių darbų neatlikinėjo. 2010 m. vasario mėn., apie 12 d. jai nepranešė, kad stabdo darbus dėl Å¡iltnamio statybos. PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo 51 846 litų pagal lokalinę sÄ matÄ , o už nesugriuvusiÄ atstatytÄ dalį 16 000 litų. Apie 50 000 litų kainavo konstrukcijos, jų parvežimas iÅ¡ Å vedijos, iÅ¡montavimas. A. Z. paskaičiavo, kiek turėjo bÅ«ti atstatyta ir kiek kainavo atstatyti nesugriuvusiÄ dalį.

Nepagrįsto praturtėjimo nebÅ«tų. Tegul K. B. atstato dėvėtomis medžiagomis. Å . N. iÅ¡ardė ne dėl senumo, o dėl to, kad nutarė nebeÅ«kininkauti. A. K. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad toje statyboje rangovu nebuvo, nebuvo sudaręs nei raÅ¡tiÅ¡kų, nei žodinių sutarčių. Dirbo . (duomenys neskelbtini) darbuotoju ir prižiÅ«rėjo statybos eigÄ . Su ieÅ¡kove nesitarė. Buvo tartasi su . (duomenys neskelbtini) atstovu J. T.. Kai Å¡iltnamis buvo pastatytas, padaryti visi darbai, ieÅ¡kovė nevykdė to, kÄ buvo prižadėjusi, dėl to . (duomenys neskelbtini) sustabdė darbus ir konservavo Å¡iltnamį.

Tuo momentu, kai jis nugriuvo, darbai nevyko. Šiltnamis buvo pilnai konservuotas ir visas perimetru apsiūtas polikarbonatu. Kai nugriuvo, ieškovė jam paskambino ir paprašė, kad atvažiuotų apžiūrėti. Atvažiavo direktorius J. T., visi darbininkai, ir ruošėsi atjungti sugriuvusį šiltnamį ir imtis kažkokių priemonių. Darbų sustabdymo aktas surašytas 2009-02-12, o šiltnamis sugriuvo 2009-02-19. Ieškovės tuo metu nebuvo, nebuvo kam įteikti to akto. Ieškovę informavo telefonu.

Nežinojo, kad yra techninis prižiÅ«rėtojas. Nei projekto, nei žurnalo darbams pildyti negavo. Su ieÅ¡kove apie reikalavimus buvo Å¡nekėta. IeÅ¡kovė žinojo, statė ne pirmÄ Å¡iltnamį. Pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovės paėmė, įnešė į . (duomenys neskelbtini) kasÄ ir paėmė pajamų orderį. Dalis pinigų buvo įneÅ¡ta į sÄ skaitÄ tiesiai per bankÄ . Per kiek laiko pinigai turi bÅ«ti įneÅ¡ti į kasÄ , negali tiksliai pasakyti. AsmeniÅ¡kai su ieÅ¡kove dėl statybos nesitarė, nei žodžiu, nei raÅ¡tu sutarčių nesudarinėjo.

IeÅ¡kovė sakė, kad sudarys sutartį, o paskui nieko nesakiusi iÅ¡važiavo ir toliau buvo bendraujama tik telefonu. Užstatas buvo paimtas gelžbetonio stulpelių gamybai. Apie tai yra . (duomenys neskelbtini) sÄ skaita. . (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju, prižiÅ«rėjo, kaip dirba žmonės. Dirbo G. J., kitų pavardžių, kas dirbo pasakyti negali. . (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Ä®monės dokumentus tvarkė direktorius. Jam bÅ«davo duodami žodiniai pavedimai. Vasario mėnesį buvo sustabdyti darbai dėl to, kad ieÅ¡kovė nemokėjo už papildomus darbus.

IeÅ¡kovė papildomai susitarė su J. T., kad jo žmonės nuardys stogo konstrukcijas, kur blogai pastatytas Å¡iltnamis, ir perduos Å¡ito Å¡iltnamio statybai. Susitarė, kad įmonės darbuotojai nuardys konstrukcijas, bet kai nenorėjo atsiskaityti, direktorius liepė sustabdyti darbus, parašė dokumentus, darbus sustabdė ir užkonservavo Å¡iltnamį. Buvo suraÅ¡ytas sustabdymo aktas. Kai pirmÄ kartÄ atvažiavo su direktoriumi J. T. ir susitiko su ieÅ¡kove namuose, ieÅ¡kovei davė vizitines korteles. . (duomenys neskelbtini) naudojo vizitinės kortelės su GGP prekiniu ženklu.

GGP internetinis puslapis buvo UAB „Sinesos“. Pasakė ieÅ¡kovei, kad pasižiÅ«rėtų kokius darbus daro . (duomenys neskelbtini) Tai buvo tik kontaktas, niekas ieÅ¡kovės neklaidino. Su GGP jokių sutarčių nebuvo. Tiek jis, tiek J. T., pateikė tÄ pačiÄ pristatymo formÄ , tÄ pačiÄ dienÄ , per tÄ patį susitikimÄ . . (duomenys neskelbtini) leido reklaminius bukletus. Statybines medžiagas – polikarbonatÄ pirko užsakovė, o visas kitas statybines medžiagas pirko . (duomenys neskelbtini) vardu.

Tvirtinimo detalės, pamatiniai blokeliai buvo užsakyti ir pirkti irgi . (duomenys neskelbtini). Nei statybos leidimo, nei žurnalo, nei projekto ieÅ¡kovė nepateikė. Statė be projekto. Å iltnamis tipinis, todėl statė pagal jo originalų planÄ , kurį ieÅ¡kovė buvo pateikusi J. T.. Pamatus UAB „Sinesa“ statė pagal tipinį pamatų planÄ . Užsakovė davė to Å¡iltnamio nuotraukas. Nesutinka su eksperto L. U. iÅ¡vadomis. Nurodė, kad ekspertas net nebuvo atkasęs pamatų, nors iÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad pamatų galvenos neatitiko iÅ¡matavimų reikalavimų paklaidos.

Sniego neatlaikė neÅ¡ančios konstrukcijos; jei ryÅ¡iai nebÅ«tų sumontuoti, Å¡iltnamis bÅ«tų į Å¡onÄ nuvirtęs; vėjo ryÅ¡iai buvo sudėti pagal tipinį projektÄ ir jų pilnai pakako. Ekspertas pats nedalyvavo, dalyvavo jo atstovas. Ekspertizė jam kelia abejonių. . (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju nuo 2009 m. vasaros pradžios iki 2012 m. Finansinių dokumentų nepasiraÅ¡inėjo; pasiraÅ¡ydavo ant sÄ skaitų; ant sÄ skaitos gali pasiraÅ¡yti bet kuris darbuotojas.

Gautus pinigus įnešė į kasÄ . Ä®sakymas, kad gali paimti pinigus buvo. Ant kasos pajamų orderio yra įraÅ¡yti numeriai. Dėl numerio formos atsakyti negali. Numeris yra data. Ä®nešė pinigus banke. Kodėl kasininkė užrašė „sÄ skaitos papildymas“, negali pasakyti. Darbuotojų objekte buvo įvairiai – ir 5, ir 4; jie keitėsi. Buvo vedama pinigų apskaita už pirktas prekes įmonės buhalterijoje. PraÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ paneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Trečiasis asmuo R.

M. atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ paneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Liudytojas G. R. paaiÅ¡kino, kad dirba . (duomenys neskelbtini) Kaune statybos darbų vadovu. Dėl Å¡iltnamio sugriuvimo jį pasikvietė atsakovas; dviese su atsakovu nuvyko į vietÄ . Buvo prieÅ¡ konservavimÄ ir po griÅ«ties. PrieÅ¡ konservavimÄ matė, kad viskas buvo teisingai padaryta. Å iltnamis buvo ne taip eksploatuojamas kaip priklauso. Jis turėjo bÅ«ti Å¡ildomas.

Esminis dalykas – senos, beveik 40 metų, konstrukcijos. PrieÅ¡ statant tokį pastatÄ , reikėjo sertifikato konstrukcijoms, kiek jos dar gali laikyti. Konservuojant Å¡iltnamį įvertino, kad vėjo ryÅ¡ių pakankamai. Nuotraukose matyti, kad vėjo ryÅ¡iai ir dabar yra. ApžiÅ«rint šiltnamį matėsi, kad jis sugniuždytas, nes atramos neatlaikė sniego. Matavo atstumus tarp pamatų stulpelių – viskas atitiko. Å iltnamio sugriuvimo priežastis – sniego nenuvalymas, pažeistos statybos eksploatacijos sÄ lygos.

Konstrukcijos lūžo dėl sniego apkrovos. Å iltnamis buvo visas apsiÅ«tas polikarbonatu. Negali atsakyti, ar buvo tuščių ertmių.             Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o Å¡ių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R.

J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovei 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ , statybos darbų rÅ«Å¡is – nauja statyba, statybos objektas - Å¡iltnamis, bendras plotas 1551,93 kv.m., Statybos adresas - Juodelių k., Biržų r. (t.1, b.l. 111). IÅ¡ byloje esančio 2010-04-20 avarijos tyrimo akto Nr. 4D-734 matyti, kad 2010 m. vasario mėnesį naktį iÅ¡ 19 d.

į 20 d. sugriuvo dalis statomo Å¡iltnamio, esančio . (duomenys neskelbtini) (b. l. I t. 12 – 14). Sugriuvusios Å¡iltnamio dalies plotas apie 700 m². Teismo ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡iltnamis, esantis . (duomenys neskelbtini) pastatytas nusižengiant ieÅ¡kovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.). Minėtoje ekspertizėje konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo Å¡iltnamio dalies sugriuvimÄ jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (Teismo ekspertizės akto 52 psl.).

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sugriuvusio Å¡iltnamio dalies plotas – 584,6 m². Teismo ekspertizės akto iÅ¡vadoje (t. 2, b.l. 105) konstatuojama, kad rangovas yra atsakingas už statomo Å¡iltnamio dalies sugriuvimÄ jo statybos metu, buvo pažeista: Statybos įstatymo 4 ir 15 straipsniai, STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimai. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dėl nupirktų Å¡iltnamių statybos susitarė su atsakovu K. B.. Pagal žodinį susitarimÄ už Å¡iltnamių pastatymÄ G.

L. atsakovui įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt., o faktiÅ¡kai sumokėjo 45 000 Lt; Å¡iuos pinigus ji perdavė atsakovui K. B.. Sutarties kainos Å¡alys neginčija. LR CK 6.681 str. 1 d. nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

LR CK 6.682 str. 1 d. nustato, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui. Už statinio sugriuvimÄ ir tuo padarytÄ Å¾alÄ atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto (LR CK 6.696 str. 1 d.).RangÄ ir statybos rangÄ reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenustato specialių reikalavimų Å¡ios sutarties formai.

Todėl Å¡iuo atveju žodinės statybos rangos sutarties turinys nustatomas atsižvelgiant sutarties Å¡alių valiÄ (iki susitarimo sudarymo ir esant susitarimui), į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o nepavykus nustatyti sutarties turinį patvirtinančių faktinių aplinkybių turi bÅ«ti taikomos dispozityvios teisės normos (LAT nutartis 3K-7-262/2010). Å alys, teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl Å¡iltnamio statybos buvo sutarta žodžiu, tačiau skirtingai nusako Å¡io žodinio susitarimo turinį.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas iÅ¡ tiesų buvo rangovas ir atliko Å¡iltnamio statybos darbus: ar atsakovas K. B., ar trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) Atsakovas teigė, kad jis sugriuvusių Å¡iltnamių statyboje dalyvavo tik kaip . (duomenys neskelbtini) atstovas – darbuotojas, todėl negali bÅ«ti pripažintas rangovu ir bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Trečiojo asmens atstovas J. T. teismo posėdyje parodė, kad jis su G. L. telefonu susitarė dėl Å¡iltnamio statybos darbų vykdymo ir jų kainos; nurodė, kad sugriuvusio Å¡iltnamio statybos darbus vykdė G.

J. ir kiti darbininkai, kurie yra Baltarusijos piliečiai, ir kurių pavardžių J. T. neatsimena; su minėtais darbininkais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys (t. 2, b. l. 83). Liudytojas S. Z. parodė, kad jis ieÅ¡kovei rekomendavo K. B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį Å¡iltnamių statyba, supažindino ieÅ¡kovę su atsakovu žinodamas, kad jai nesisekė su Å¡iltnamio statyba, o atsakovas užsiima Å¡iltnamių statybos verslu; apie įmonę jam žinoma nebuvo. Trečiojo asmens atstovÄ J.

T. jis yra matęs vienÄ kartÄ , kai pas ji buvo atvykęs kartu su atsakovu apskaičiuoti Å¡iltnamiams žaliuzių sistemos. Jam atsakovas buvo siÅ«lęs pirkti Å¡iltnamius iÅ¡ įmonės „GGP“, jo kolegoms darbus yra atlikusi „GGP“, nes ant įrangos yra matęs lipdukus „GGP“ (t. 2, b.l. 124). IÅ¡ bylos duomenų, matyti, kad Å¡iltnamių statybos rangos sutarties sudarymo, statybos darbų vykdymo ir Å¡iltnamių sugriuvimo metu (2009-2010 m.) K. B. buvo trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nevykdė jokios individualios veiklos ir pajamas gavo tik iÅ¡ . (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 144-148).

UAB „GGP“, kurios direktoriumi nuo 2009-01-05 buvo K. B., 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo (t. 3, b.l. 148). Iš K. B. ieškovei pateiktoje vizitinėje kortelėje (t. 1, b. l.

74) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo . (duomenys neskelbtini) atstovas ar darbuotojas; tuo labiau, kad UAB „Sinesa“ direktorius J. T. taip pat prisistatinėjo kaip ir UAB „GGP“ gamybos direktorius. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Å¡ia kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikacijÄ , Å¡ie duomenys niekaip negali patvirtinti, kad G. L. turėjo suprasti, jog bendrauja su juridinio asmens, o bÅ«tent su . (duomenys neskelbtini) atstovu. IeÅ¡kovė už atliktus darbus tiesiogiai asmeniÅ¡kai K.

B. iÅ¡ viso grynais pinigais sumokėjo 45 000 Lt: 2009-09-28 – 20 000 Lt, 2009-12-03 – 15 000 Lt ir 2009-12-09 – 10 000 Lt; pinigų priėmimo pakvitavimai pasiraÅ¡yti atsakovo, nenurodant, kad jis atstovautų ne save, o . (duomenys neskelbtini) (t 1., b. l. 35, 36). Dalis ieÅ¡kovės atsakovui sumokėtų pinigų (20 000 Lt) pagal 2010-02-17 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ apskaityta trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje (t. 1, b. l. 91). Pažymėtina, kad Å¡i sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta tik 2010-02-17, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto.

Minėta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra ieÅ¡kovės nepasiraÅ¡yta. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. numatyta, kad PVM sÄ skaita – faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimÄ nedelsiant iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ . 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas.

Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Tų pačių taisyklių 10 straipsnyje įtvirtinta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, o pinigų sumokėjimo tvarkÄ ir terminus, kurie negali bÅ«ti ilsesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina Å«kio subjekto vadovas.

Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovo pateiktus - 2009-09-31 kasos pajamų orderį Serija S1 ir 2009-12-10 kasos pajamų orderį Serija S1, kuriais K. B. įnešė atitinkamai 20 000 Lt ir 14 000 Lt į . (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ (t. 3 b.l. 154, 155). Kasos pajamų orderiai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, tuo tarpu vietoje jų numeracijos nurodoma tik data. Atsakovas kitais byloje esančiais įrodymais negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡ių dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ byloje esančių pakvitavimų, kuriais atsakovas priėmė pinigus, negalima spręsti, kad K.

B. veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nėra nurodyta, kad atsakovas veikė, kaip juridinio asmens atstovas ar turėjo įgaliojimÄ veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog K. B. priėmė ieÅ¡kovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.Teismas sprendžia, kad Å¡ie duomenys nepaneigia tikimybės, kad K. B. priėmė ieÅ¡kovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, esant įrodymų, patvirtinančių, kad iÅ¡ G.

L. gauti pinigai pateko į trečiojo asmens sÄ skaitÄ .Ä®rodymų, kad . (duomenys neskelbtini) darbuotojai, iÅ¡skyrus K. B., bÅ«tų dalyvavę atliekant Å¡iltnamio statybos darbus, byloje nėra. Trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) atstovas, įmonės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių, statant minėtÄ Å¡iltnamį pavardžių. Taip pat nebuvo pateiktos su darbininkais sudarytų terminuotų darbo sutarčių kopijos, kurias duodamas parodymus minėjo J. T.. Dėl kitų darbuotojų, dirbusių pas ieÅ¡kovę, įdarbinimo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) jokių duomenų teismui nėra pateikę.

IÅ¡ liudytojo J. A. parodymų matyti, kad atsakovas už vežamÄ Å¾vyrÄ jam sumokėjo 4 000 Lt grynais be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, tai rodo, kad J. A. nebuvo trečiojo asmens . (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kadangi su juo atsiskaitinėjo tiesiogiai atsakovas, o iÅ¡ trečiojo asmens buhalterinės apskaitos nematyti jokie mokėjimai J. A. už atliktus darbus. Faktas, kad J. A. pinigai buvo sumokėti be jokių apskaitos dokumentų patvirtina, kad greičiausiai pinigus jam mokėjo atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

IÅ¡ 2009 m. . (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos dokumentų duomenų, kad . (duomenys neskelbtini) bÅ«tų vykdžiusi statybos darbus G. L. Å«kyje, nėra; 2009 m. . (duomenys neskelbtini) metinėje finansinės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2009 m. bendrovėje dirbo 4 darbuotojai - buhalterė ir direktorius iÅ¡tisus metus, darbininkai įdarbinami esant darbu bÅ«tinumui. IÅ¡ 2010-02-17 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros turinio matyti, kad trečiasis asmuo . (duomenys neskelbtini) suteikė Å¡ias prekes ir paslaugas: pardavė ieÅ¡kovei stulpelius Å¡iltnamio pamatams, atliko Å¡iltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus.

IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo galėjo veikti tik kaip subrangovas arba paslaugų teikėjas, kadangi atliko tik nedidelę Å¡iltnamio statybos darbų dalį bei ieÅ¡kovei kaip prekybininkas pardavė tam tikras prekes. TÄ faktÄ patvirtina ir tai, kad tik dalis iÅ¡ ieÅ¡kovės gautų pinigų yra apskaityta trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje ir tai patvirtina 2010-02-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra (t.1, b.l.

91) bei teismui pateikti iÅ¡raÅ¡omų pridėtinės vertės mokesčio sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenys (t.2, b.l. 131, 132). Tai, kad . (duomenys neskelbtini) pas ieÅ¡kovę vykdė kitus statybos darbus nepaneigia tikimybės, kad ginčo Å¡iltnamio dalyje rangovu buvo bÅ«tent atsakovas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. L. negalėjo suprasti, kad rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu . (duomenys neskelbtini) ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K.

B. ir visos Å¡ios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, rangovu pripažintinas K. B. ir jam tenka atsakomybė už žalÄ kilusiÄ dėl netinkamo statybos darbų atlikimo. Dėl nuostolių dydžio ir kaltės Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (LR CK 6.245 str.).

Civilinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tinos Å¡ios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga, reiÅ¡kiasi vienu iÅ¡ LR CK 6.249 str. 1 d. nustatytų bÅ«dų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis iÅ¡laidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Pagal LR CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktÄ ir dydį pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.Teismo ekspertizės aktu ir eksperto iÅ¡vada, kuria teismas neturi pagrindo netikėti, konstatuota, kad atsakovui statant ieÅ¡kovės Å¡iltnamį nebuvo įvykdyti paruoÅ¡to techninio projekto reikalavimai (netinkamai sumontuoti pamatų stulpeliai, ne visur sumontuoti vėjo ryÅ¡iai), susikaupęs didelis sniego sluoksnis sukėlė Å¡iltnamio griÅ«tį.

Å iltnamio dalis sugriuvo dėl to, kad neatlaikė sniego apkrovos. Vykdydamas statybÄ Â rangovas atsakovas K. B. nesilaikė statybai keliamų reikalavimų, nepildė darbų žurnalo, nebaigė tinkamai statybos, neužtikrino nebaigtos statybos saugumo, nes objektas nebuvo priduotas užsakovui - ieÅ¡kovei. Atsakovo K. B. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu nepaneigia Å¡ių iÅ¡vadų. Tai, kad Å¡iltnamį vietoje apžiÅ«rėjo ir matavimus atliko ne pats ekspertas, o jo asistentas, nesudaro pagrindo abejoti eksperto padarytomis iÅ¡vadomis.

IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad statybos darbai buvo vykdomi be statybos projekto, turint tik tipinį projektÄ . Atsakovo pasitelktas ekspertas G. R. teismo posėdžio metu akcentavo, kad galimai Å¡iltnamis sugriuvo dėl senos konstrukcijos ir per didelio sniego kiekio ant jo. Pažymėtina, kad atsakovas apžiÅ«rėdamas medžiagas iÅ¡ kurių reikės statyti Å¡iltnamį, privalėjo įsitikinti ar pastato konstrukcijos ne per senos ir apie tai, kad galbÅ«t negalima iÅ¡ tokių konstrukcijų statyti statinio, informuoti ieÅ¡kovę, tačiau to nepadarė ir statė savo rizika.

LR CK 6.659 str. 1 d. įtvirtina, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovÄ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ , kai 1) gauta iÅ¡ užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės;

2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, tačiau rangovas nei karto nesikreipė į ieškovę dėl medžiagų kokybės, todėl eksperto paaiškinimai dėl konstrukcijų senumo byloje neturi reikšmės ir nepaneigia teismo eksperto išvadų.Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su R. M. sutartis dėl techninės priežiūros buvo sudaryta tik iki 2010-01-30, todėl šiltnamio techninė priežiūra šiltnamiui sugriuvus nebuvo teikiama.

Be to, atsakovas siekė įrodyti, kad pastato statybos jo sugriuvimo metu buvo sustabdytos. Siekdamas dėl tam tikrų priežasčių sustabdyti vykdomÄ statybÄ , rangovas privalo informuoti užsakovÄ , tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apie tokį statybos sustabdymÄ ieÅ¡kovė buvo tinkamai informuota. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovę informavo telefonu, tačiau į bylÄ nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. LR CK 6.682 str. 1 d. įtvirtinta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui.

Todėl aplinkybė, kad rangovas neperdavė statybos objekto užsakovui, rodo, kad rangovas buvo atsakingas už tokio statinio sugriuvimÄ , o perdavimo statybos objekto perdavimo fakto atsakovas neįrodė.Å iltnamio griÅ«ties dienÄ Â tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis galiojo ir pagal LR CK 6.682 str. 1 d. statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priima užsakovas, tenka rangovui. Rangovas K. B., sudarydamas sutartį ir atlikdamas statybos darbus, neįspėjo užsakovo dėl to, kad yra kliūčių sutarčiai tinkamai vykdyti, kaip bandė aiÅ¡kinti teismo posėdžio metu, todėl jis prisiėmė visÄ rizikÄ dėl Å¡iltnamio statybos.

Atsakovas žinojo, kad šiltnamis bus statomas iš senų konstrukcijų; pats nereikalavo iš ieškovo statybinių medžiagų kokybę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kad būtų tinkamai užsandarintas šiltnamis, sustabdžius darbus, byloje nėra. Kad ieškovei būtų tinkamai pranešta apie statybos sustabdymo darbus, byloje taip pat nėra. Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad dėl šiltnamio griūties kalta pati ieškovė. Kadangi įstatymo leidėjas atsakomybę dėl statinio žuvimo jo statybos metu (t.y. iki perdavimo užsakovui momento) nustatė rangovui, todėl K.

B. turi atsakyti už kilusius padarinius ir atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtus nuostolius. Tačiau teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad pati ieÅ¡kovė buvo nepakankamai rÅ«pestinga. IeÅ¡kovė pripažino, kad Å¡iltnamio statybos laikotarpiu nebuvo paskyrusi techninę priežiÅ«rÄ vykdančio asmens, žinojo, kad statybos darbai buvo vykdomi atsakovui neturint Å¡iltnamio projekto.Ä®rodyti žalos faktÄ ir dydį tenka nukentėjusiajam asmeniui. IeÅ¡kovės teismui pateiktoje lokalinėje sÄ matoje sugriuvusio Å¡iltnamio atstatymo kaÅ¡tai paskaičiuoti, įvertinus, kad bus naudojamos naujos statybinės medžiagos.

Teismo manymu, tai reikÅ¡tų, kad atstatyto naujomis medžiagomis Å¡iltnamio vertė bÅ«tų didesnė už tÄ , kuri buvo iki Å¡iltnamio sugriuvimo, kadangi sugriuvusio Å¡iltnamio dalis buvo statyta iÅ¡ 40 metų senumo konstrukcijų. Nuostolius, vadovaujantis LR CK 6.251 str. nuostatomis, privalo atlyginti statytojas, tačiau visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado.Ä®vertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, iÅ¡analizavus Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovo paskaičiuotos žalos dydis laikytinas nepagrįstu ir todėl mažintinas.

Atstatymui reikalingos lėšos turi bÅ«ti suskaičiuojamos iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. Tačiau Å¡ioje situacijoje nėra įmanoma atkurti atsakovės turtÄ tos bÅ«senos, kurios jis buvo iki jo sugadinimo. Visais atvejais tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis, todėl turtas vis tiek bus atnaujintas labiau, nei atsakingas dėl jo sugadinimo kaltas asmuo. Tokiu atveju jei turtui atkurti yra panaudojamos žymiai geresnės medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkÅ«rimo iÅ¡laidas padengtų žalÄ padaręs asmuo, tai teisiÅ¡kai reikÅ¡tų turto savininko praturtėjimÄ skolininko sÄ skaita (LAT CBS 2001-09-19 nutartis c/b Nr. 3K-3763, kat. 39.2.4.).

Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkcijÄ bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad sugriuvusios Å¡iltnamio dalies plotas 584,6 m²; Å¡iltnamį, galima sutvarkyti atstatant sugriuvusiÄ Å¡iltnamio dalį ir sujungiant su nesugriuvusia;

3) Å¡iltnamio perstatyti, apimant sugriuvusiÄ ir nesugriuvusiÄ dalis, nereikia;

4) Å¡iltnamio atstatymo sÄ naudos litais (2012-10-21 kainų lygiu, sugriuvusios Å¡iltnamio dalies atstatymui naujomis konstrukcijomis ir medžiagomis, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikia 51846,23 Lt (t. 3, b.l. 119-121). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, negali vadovautis ieÅ¡kovės pateikta . (duomenys neskelbtini) atliktu sugriuvusios Å¡iltnamio dalies atstatymo kaÅ¡tų aktu Nr. 13-03/08, nes taip bÅ«tų pažeistas kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje.

IeÅ¡kovė už atliktus darbus tiesiogiai atsakovui sumokėjo iÅ¡ viso 45000,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai atliko darbus 584,6 m² plote iÅ¡ 1500 m² (pagal iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ), todėl iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovo naudai 17538 Lt turėtų iÅ¡laidų (45000 Ltx584,60 m² /1500 m²).Ä®statymas numato, kad tuo atveju, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (LR CK 6.249 str. 1 d.). Teismas remiasi ieÅ¡kovės 2010-10-08 pradiniame ieÅ¡kinyje pateikta iÅ¡samia turėtų iÅ¡laidų Å¡iltnamių įsigijimui iÅ¡ Å vedijos Å«kininko skaičiuote (1 t. b.l. 3-6).

Nusipirkusi viso 2 200 kv.m. ir 1 700 kv.m. šiltnamius (bendras plotas - 3900 kv.m.), už kuriuos sumokėjusi 28 800 Lt. 1 kv. m. šiltnamio kaina yra 7,38 Lt (28 800 Lt : 3 900 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 4314,35 Lt (7,38 Lt x 584,6 m²). Nupirktų 3900 kv.m. šiltnamių 1 kv. metro išardymas ieškovei kainavo 8,13 Lt (32 000 Lt : 3 936 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 4752,80 Lt (8,13 Lt x 584,6 m²).

Nupirktų 3900 kv.m. Å¡iltnamių parvežimas ieÅ¡kovei kainavo už vieno kv. metro pervežimÄ po 9,19 Lt (36174,89 Lt : 3 936 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² Å¡iltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 5372,47 Lt (9,19 Lt x 584,6 m²). Atsakovo statomam 1 500 kv.m. Å¡iltnamiui nupirkusi medžiagų, kurios buvo sunaudotos, už bendrÄ 26 232,35 Lt sumÄ . Vieno kvadratinio metro Å¡iltnamio pastatymui sunaudota statybinių medžiagų už 17,49 Lt (26 232,35 Lt : 1500 kv.m.). Nepataisomai sugadinta 584,6 m² Å¡iltnamio konstrukcijų, todėl žala yra 10224,65 Lt (17,49 Lt x 584,6 m²).

IÅ¡ viso, ieÅ¡kovei buvo padaryta žalos už 24664,27 Lt.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 42202,27 Lt (24664,27 Lt + 17538 Lt). Taip pat iÅ¡ atsakovo yra priteistina 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, nes terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymu tarp Å¡alių nurodytas metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.).

Kiti Å¡alių argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.Todėl pasikeitus ieÅ¡kinio dalykui, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ , 2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, kuriuo nustatytas atsakovui priklausančio nekilnojamo ar kilnojamojo turto areÅ¡tas, mažintinas nuo 69384,23 Lt sumos iki 42202,27 Lt sumos ir paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 str. 4d.).             IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ ieÅ¡kiniu turėjo sekančias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 2018 Lt žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 8); 500 Lt iÅ¡laidų advokatui (t.1. b.l. 7); 500 Lt iÅ¡laidų advokatui (t.1. b.l. 110); 2019 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 3, b.l. 1); 1400 Lt iÅ¡laidų advokatui (4 t. b.l. 12); 2500 Lt iÅ¡laidų advokatui (4 t. b.l. 122); 800 Lt iÅ¡laidų už žalos paskaičiavimÄ (4 t. b.l. 121).

Iš viso turėjo 9737 Lt bylinėjimosi išlaidų.             Atsakovas turėjo 10432,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b.l. 123-131); 4840 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 113). Iš viso, atsakovas turėjo 15272 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.              LR CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

IeÅ¡kinio reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies (61 %).Taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimui daliai paskirstomos ir procesinių dokumentų įteikimo bei liudytojo atvykimo į teismo posėdžius apmokėjimo iÅ¡laidos valstybei (LR CPK 96 str.). IÅ¡ atsakovo K. B. priteistina 5940 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės G. L. naudai, o iÅ¡ ieÅ¡kovės G. L. priteistina 5956 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui K. B.. Pritaikius priteistinų sumų užskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistina 16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Atsakovas įmokėjo 500 Lt užstatÄ (4 t. b.l. 40, 46, 47) į teismo sÄ skaitÄ dėl liudytojo dalyvavimo;

Å¡i suma, teismo sprendimui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina atsakovui.             Eksperto A. Z. kelionės iÅ¡laidoms iÅ¡ valstybės apmokėta 339,14 Lt (t. 2 b.l. 21). PaÅ¡to iÅ¡laidos valstybės naudai byloje siekia 165,62 Lt.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ž i a:             Tenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės G. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ atsakovo K.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) 42202,00 Lt (keturiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius du Å¡imtus du litus) žalos atlyginimo, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-10-12 iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, ieÅ¡kovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.             Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.             2013-05-30 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , kuriuo areÅ¡tuotas atsakovo K.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. . (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas 69384,23 Lt sumai (2013-05-31 turto arešto akto Nr. TA2-13-076008) sumažinti iki 42202,00 Lt sumos ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Iš ieškovės G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 16 Lt (šešiolika) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini)Iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 206,88 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybės naudai.Iš ieškovės G.

L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 64,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, 132,26 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius iÅ¡laidų valstybės naudai.                    GrÄ Å¾inti atsakovui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt užstatÄ civilinėje byloje nr. 2-79-948-13, kuris 2013-05-14 buvo įmokėtas į teismo sÄ skaitÄ dėl liudytojo dalyvavimo užtikrinimo.             Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Edita Jusevičienė