2024-04-16 Nr. AB-6192-3-61-3-00989-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-307-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00989-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal Lietuvos banko prašymą „Dėl leidimo atlikti Lietuvos banko įstatyme numatytus veiksmus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose 2024 m. kovo 15 d. gautas Lietuvos banko 2024 m. kovo 14 d. prašymas Nr. S 2024/(34.54. E-3900)-12-1185 „Dėl leidimo atlikti Lietuvos banko įstatyme numatytus veiksmus“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašoma suteikti leidimą atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir Lietuvos banko įstatymas, LBĮ) 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose, t. y. suteikti Lietuvos bankui leidimą:

1) darbo metu darbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susipažinti su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovų ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PPTF) prevencijos, informacijos saugumo valdymo ir (ar) užtikrinimo, įstaigos atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimo, įstaigos valdymo ir (ar) vidaus kontrolės funkcijas atliekančių ir (arba) anksčiau vykdžiusių įstaigos darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją (visa patikrinimui reikalinga informacija gali apimti ir asmens duomenis bei gali būti fiksuota tiek asmeniniuose, tiek darbdavio suteiktuose kompiuteriuose, telefonuose, bet kokiose kitose laikmenose);

2) darbo metu laisvai įeiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įstaigos valdybos narės, kuri eina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas, I. T. esančiose darbo patalpose susipažinti su I. T. užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją (visa patikrinimui reikalinga informacija gali apimti ir asmens duomenis bei gali būti fiksuota tiek asmeniniuose, tiek įstaigos, tiek darbdavio suteiktuose kompiuteriuose, telefonuose, bet kokiose kitose laikmenose).

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino Lietuvos banko Prašymą ir išdavė leidimą atlikti veiksmus, numatytus LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose. Teismas administracinės bylos medžiagą pripažino nevieša, neleisdamas su ja susipažinti ne proceso dalyviams.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 28 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. atskirąjį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LBĮ 421 straipsnio 8 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria atmestas priežiūros institucijos prašymas išduoti teismo leidimą. Teismo nutartis, kuria tenkintas priežiūros institucijos prašymas išduoti teismo leidimą nėra atskirojo skundo objektas, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o Lietuvos banko atliekamo tyrimo ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumo klausimas galės būti sprendžiamas priimant teismo sprendimą, iš esmės išnagrinėjus bylą dėl įtariamo pažeidimo.

Teismas akcentavo, kad specialiame Lietuvos banko įstatyme yra nustatyta teismo leidimų atlikti tam tikrus veiksmus išdavimo procedūra. Tokiose bylose pareiškėju yra viešojo administravimo subjektas, kuriam specialusis įstatymas suteikia įgaliojimus teikti teismui prašymą dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus. Kitų administracinės bylos proceso šalių, išskyrus pareiškėją, tokiose bylose nėra, todėl, teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. nėra šios bylos proceso šalys.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties dalis, kuria tenkintas Lietuvos banko Prašymas ir išduotas leidimas atlikti veiksmus, numatytus LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, skųstiniems atskiruoju skundu, todėl negali būti apeliacijos dalyku, taip pat į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. nėra proceso šalys administracinėje byloje ir neturi teisė skųsti teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. 2024 m. kovo 27 d. atskirąjį skundą.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį; 2) išspręsti trečiųjų suinteresuotų asmenų 2024 m. kovo 27 d. atskirojo skundo dėl teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą ir atskirąjį skundą priimti; 3) priėmus trečiųjų suinteresuotų asmenų 2024 m. kovo 27 d. atskirąjį skundą, panaikinti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį; 4) tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręstų klausimą, ar tretieji suinteresuotieji asmenys turi teisę skųsti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 8 dalis ta apimtimi, kiek juose asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimama pirmosios instancijos teismo nutartis, suteikianti teisę Lietuvos bankui prieš šiuo asmenis atlikti atitinkamus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant, paimti duomenis bei informaciją, apimančią asmeninius duomenis), nenumatyta teisė apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, 111 straipsnio 2 daliai bei jose nustatytiems konstituciniams teisminės gynybos, teisinės valstybės, teismų teisingumo vykdymo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principams bei konstitucinės teismų instancinės sistemos paskirčiai aukštesnės instancijos teismuose šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas; 5) administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiųjų suinteresuotu asmenų teigimu, priešingai, nei sprendė teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi, jie yra šios bylos dalyviai, todėl turėjo teisę pateikti 2024 m. kovo 27 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties. Teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartis dėl leidimo išdavimo sukelia jiems tiesiogines pasekmes, nes jų atžvilgiu buvo pradėtas Lietuvos banko patikrinimas. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad net jeigu būtų konstatuota, jog jie nėra šios bylos dalyviai, jie turėjo teisę apskųsti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, nes teisę apskųsti tokią nutartį turi visi asmenys, nepriklausomai nuo jų procesinio statuso byloje.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad vien tai, jog LBĮ 421 straipsnio 8 dalyje nėra numatyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti teismo nutartį dėl leidimo išdavimo, niekaip nepanaikina tokios suinteresuotų asmenų teisės. Teigia, kad teismui, priėmus nutartį dėl leidimo išdavimo, klausimas dėl leidimo Lietuvos bankui atlikti teismo nutartyje numatytus veiksmus trečiųjų suinteresuotu asmenų atžvilgiu buvo išspręstas galutinai, o tai reiškia, jog nutartis dėl leidimo išdavimo užkirto kelią tolesnei bylos eigai ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, kad jų teisė apskųsti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį dėl leidimo išdavimo negali būti ribojama, atsižvelgiant į Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir joje įtvirtintą konstitucinį teisminės gynybos principą, taip pat į Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 2 dalį ir į konstitucinį teisinės valstybės bei teisės į teisingą ir tinkamą procesą principus.

Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad iš LBĮ 421 straipsnio 8 dalies matyti, jog tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas atsisako išduoti leidimą atlikti veiksmus, kuriems toks leidimas yra reikalingas, Lietuvos bankas turi teisę tokią pirmosios instancijos teismo nutartį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tuo tarpu asmeniui, kurio atžvilgiu toks leidimas yra išduodamas, teisė apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį šioje nuostatoje tiesiogiai nėra numatyta. Vis dėlto, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką, nepaisant to, kad tokia teisė LBĮ 421 straipsnio 8 dalyje konkrečiai neįvardinta, suinteresuoti asmenys privalo turėti analogišką galimybę apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas ir konstitucinis lygiateisiškumo principas. Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ ir LBĮ 421 straipsnio 8 dalis ta apimtimi, kiek juose asmeniui, kurio atžvilgiu priimama pirmosios instancijos teismo nutartis, suteikianti teisę Lietuvos bankui prieš šiuos asmenis atlikti atitinkamus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant, paimti duomenis bei informaciją, apimančią asmeninius duomenis), nenumatyta teisė apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, neprieštarauja Konstitucijai.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria atsisakyti priimti jų 2024 m. kovo 27 d. atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo, turėtų išspręsti 2024 m. kovo 27 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą ir iš esmės pasisakyti dėl teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi nepagrįstai bylos medžiagą pripažino nevieša. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl visos bylos medžiagos pripažinimo nevieša, tokiu būdu užtikrinant Lietuvos banko interesus, turėjo įvertinti pusiausvyrą tarp šio Lietuvos banko prašymo ir poreikio užtikrinti, kad atliekant patikrinimą suinteresuoti asmenys bent iš dalies galėtų susipažinti su jų atžvilgiu atliekamais veiksmais. Vis dėlto, teismas į tai neatsižvelgė ir ignoruodamas trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir interesus prioritetą suteikė visiškam bylos medžiagos neviešumui.

Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, kad patikrinimo metu jiems buvo pateikti tik teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties dėl leidimo išdavimo rezoliucinės dalies išrašai, iš kurių matyti, kad teismo rezoliucinė dalis yra neaiški, abstrakti ir dviprasmiška, todėl privalo būti panaikinta, atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Teismo nutarties dėl leidimo išdavimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta nei konkreti patikrinimo apimtis, nei konkretus patikrinimo laikotarpis, kurio metu sukurti dokumentai ir užrašai gali būti paimti, nei bendrovės darbuotojai, kurių atžvilgiu galėjo būti atliktas patikrinimas, nei teisės aktas, kurio pagrindu buvo nuspręsta atlikti patikrinimą, taip pat nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti konkretūs Lietuvos banką atstovaujantys asmenys, kurie suinteresuotų asmenų atžvilgiu galėjo atlikti patikrinimą. Lietuvos bankui buvo suteikta neribota teisė, net nenurodant, dėl kokių priežasčių atliekamas patikrinimas, reikalauti iš esmės bet kuriuo metu sukurtų tiek bendrovės, tiek ir bet kurių jos darbuotojų dokumentų bei informacijos. Taip Lietuvos bankui buvo suteikta teisė piktnaudžiauti jam teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi dėl leidimo išdavimo suteikiamomis teisėmis, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į tai ir kartu įvertinęs ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei teismų praktikoje rezoliucinei nutarties dėl leidimo išdavimo daliai keliamus reikalavimus, panaikinęs skundžiamą teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir priėmęs suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, turėtų panaikinti teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį dėl leidimo išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. atskirajame skunde dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties panaikinimo prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendroji taisyklė, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 straipsnis). ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Tretieji suinteresuoti asmenys nenurodė pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl jų prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. atskirąjį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos banko 2024 m. kovo 14 d. prašymas Nr. S 2024/(34.54.E-3900)-12-1185 „Dėl leidimo atlikti Lietuvos banko įstatyme numatytus veiksmus“ ir išduotas leidimas atlikti veiksmus, numatytus LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs LBĮ 421 straipsnio 8 dalies nuostatas, konstatavo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutarties dalis, kuria tenkintas Lietuvos banko Prašymas ir išduotas leidimas atlikti veiksmus, numatytus LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose, nepriskirtina teismo procesiniams dokumentams, skųstiniems atskiruoju skundu (ABTĮ 152 str. 1 d.), todėl negali būti apeliacijos dalyku. Teismas taip pat nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutarties negalėti būti priimtas ir dėl to, jog tretieji suinteresuoti asmenys nėra šios bylos proceso dalyviai.

Tretieji suinteresuoti asmenys su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį, priimti jų atskirąjį skundą ir įvertinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti trečiųjų suinteresuotu asmenų atskirąjį skundą grindė ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo: sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams (1 p.); nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (2 p.); atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu (3 p.). ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus akcentuotina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismui nesuteikti įgalinimai nagrinėti ir spręsti kitokio pobūdžio klausimus. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas yra įgalintas tik patikrinti, ar Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl to nenagrinėtini trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 15 d. nutarties dėl teismo leidimo išdavimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-540-415/2022).

Šiai bylai aktualaus specialiojo įstatymo – Lietuvos banko įstatymo – 421 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos bankas priima sprendimą dėl veiksmų, kuriems atlikti reikalingas teismo leidimas, prašymas leisti atlikti šiuos veiksmus pateikiamas pirmosios instancijos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens pavadinimas, įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi patikrinimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, kuriais patvirtinami įtariami pažeidimai, finansų rinkos dalyvių veiklos trūkumai arba grėsmė finansų sistemos stabilumui ar kitiems viešiesiems interesams. Prašymą išduoti teismo leidimą rašytinio proceso tvarka nagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl pirmosios instancijos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą (LBĮ 421 str. 8 d.) atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria atmestas priežiūros institucijos prašymas išduoti teismo leidimą. Suinteresuotų asmenų teisė apskųsti teismo nutartį, kuria Lietuvos bankui išduotas leidimas atlikti jų atžvilgiu veiksmus, LBĮ 421 straipsnio 8 dalyje nėra numatyta. Tokią įstatymų leidėjo poziciją pagrindžia LBĮ įtvirtinta teismo leidimų išdavimo tvarka (LBĮ 42 str. 7–8 d., 421 str. 8 d.), pagal kurią teismo leidimą privalu gauti veiksmams, kuriems būtinas operatyvumas ir slaptumas, atlikti, t. y. kai turint pagrindą įtarti esant daromą pažeidimą, siekiama užkirsti galimybę sunaikinti pažeidimus patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju suinteresuotų asmenų teisė ginčyti teismo išduotą leidimą priežiūros institucijai atlikti jų atžvilgiu veiksmus, nebūtų suderinama su patikrinimo operatyvumo ir slaptumo reikalavimais. Akcentuotina ir tai, kad bylose dėl teismo leidimų atlikti tam tikrus veiksmus išdavimo pareiškėju yra viešojo administravimo subjektas, kuriam specialusis įstatymas suteikia įgaliojimus teikti tokio pobūdžio prašymą. Kitų administracinės bylos proceso šalių, išskyrus pareiškėją, tokiose bylose nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. nėra šios bylos proceso dalyviai.

LBĮ 435 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, teisė šiame skirsnyje nurodytus Lietuvos banko sprendimus, veiksmus (neveikimą) apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi patikrinimo metu priimti Lietuvos banko procesiniai sprendimai galės būti ginčijami suinteresuotų asmenų, kartu kvestionuojant atlikto patikrinimo pagrįstumą.

Kaip jau minėta, atskiruoju skundu galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis ABTĮ nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 152 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog atskirojo skundo institutas administraciniame procese yra įtvirtintas ne bet kurių subjektų ir ne bet kuriems procesiniams dokumentams, o būtent pirmosios instancijos teismo nutartims, kurių apskundimas yra tiesiogiai įtvirtintas įstatyme ir / arba kai tokios teismo nutartys užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, apskųsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-659-520/2022).

Tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties dalis, kuria tenkintas Lietuvos banko 2024 m. kovo 14 d. prašymas Nr. S 2024/(34.54.E-3900)-12-1185 „Dėl leidimo atlikti Lietuvos banko įstatyme numatytus veiksmus“ ir išduotas leidimas trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu atlikti veiksmus, numatytus LBĮ 421 straipsnio 5 dalies 4–5 punktuose, nėra skundžiama ABTĮ nustatyta tvarka ir negali būti apeliacijos objektu (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys nėra šios bylos proceso dalyviai, jie neturi teisinio pagrindo atskiruoju skundu skųsti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, neleidžiant su ja susipažinti ne proceso dalyviams.

Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ ir Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 8 dalis ta apimtimi, kiek juose asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimama pirmosios instancijos teismo nutartis, suteikianti teisę Lietuvos bankui prieš šiuo asmenis atlikti atitinkamus veiksmus (įskaitant, bet neapsiribojant, paimti duomenis bei informaciją, apimančią asmeninius duomenis), nenumatyta teisė apskųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, neprieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinus nagrinėjamam ginčui aktualių teisės aktų – ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 152 straipsnio 1 dalies, LBĮ 421 straipsnio 8 dalies – nuostatas, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl šių teisės normų atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, netenkinamas trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir I. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė