ec5dd847-e5f5-46e1-b93f-ec074726763c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P Skundas Nr. 1S-307-312/2013                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:2.2.3.1.2; 2.12.3; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. balandžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,sekretoriaujant Violetai Semaškienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,dalyvaujant nukentėjusiosios I.

L. atstovui advokatui Vytautui Antanėliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nukentėjusiosios I. L. atstovo advokato Vytauto Antanėlio (toliau tekste - pareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 3-jo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau tekste - aukÅ¡tesnysis prokuroras) 2013 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. sausio 25 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste –VPK) Kelių policijos valdybos (toliau tekste – KPV) Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo (toliau tekste – NVEST) skyriuje 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 1 d. dėl to, kad 2011 m. rugsėjo    30 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prospekte, ties (duomenys neskelbtini) g. 40-uoju pastatu, Vilniuje, kelio važiuojamojoje dalyje, kilusio eismo įvykio, kurio metu A.

A., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo kliudyta bei nesunkiai sužalota pėsčioji I. L., gim. (duomenys neskelbtini).2012 m. sausio 27 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų įtariamojo A. A. kaltei patvirtinti. Šiuo nutarimu taip pat buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 130 str. 1 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokuroro nutarimas buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas.Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2013 m. sausio 25 d. nutarimu Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras ikiteisminį tyrimÄ pakartotinai nutraukė konstatavęs, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, galima neginčijamai konstatuoti tik tÄ faktÄ , jog 2011 m. rugsėjo 30 d., apie 18.00 val., Vilniuje, Å¡viesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) prospekto ir iÅ¡važiavimo iÅ¡ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), Vilnius) teritorijos sankryžoje, prieÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtÄ esančioje pėsčiųjų perėjoje įvyko A.

A. vairuojamo automobilio ir pėsčiosios I. L. kontaktas, nuo ko pastaroji, griÅ«dama ant važiuojamosios dalies, susižalojo kairiÄ jÄ rankÄ , tokiu bÅ«du patirdama nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kurio iÅ¡ įvykio dalyvių veiksmai ir galimai padarytas kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) pažeidimas (pažeidimai) buvo pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, tyrimo metu tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko, nors buvo atlikti visi įmanomi tyrimo veiksmai reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti bei prieÅ¡taravimams tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo parodymų paÅ¡alinti.

Prokuroras konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje A. A. pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK     281 str. 1 d., iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios I. L. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti objektyvÅ«s duomenys. Tyrimo metu nebuvo paneigta įtariamojo versija, kad įvykio kilimÄ galėjo sÄ lygoti ir pačios pėsčiosios neatsargÅ«s veiksmai - I. L., pažeisdama KET 50 punkto reikalavimus, galėjo važiuojamÄ jÄ dalį kirsti nesivadovaudama Å¡viesoforo signalais (t. y. kirsti gatvę jos atžvilgiu degant pėsčiųjų judėjimÄ draudžiančiam raudonam Å¡viesoforo signalui), o įtariamasis susidariusioje eismo situacijoje neturėjo objektyvios galimybės iÅ¡vengti jo vairuojamo automobilio ir pėsčiosios kontakto, po kurio sekė pastarosios nugriuvimas ant važiuojamosios dalies ir susižalojimas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, visas pagrįstai kylančias abejones aiÅ¡kindamas įtariamojo naudai, prokuroras ikiteisminį tyrimÄ nutraukė.PareiÅ¡kėjas šį nutarimÄ apskundė aukÅ¡tesniajam prokurorui, skunde nurodydamas, kad buvo nepilnai iÅ¡tirtos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai. AukÅ¡tesnysis prokuroras 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė nurodydamas, kad buvo atlikti visi įmanomi tyrimo veiksmai, kurie galėjo duoti kokios nors procesinio sprendimo priėmimui reikÅ¡mingos informacijos, tačiau įtariamojo kaltei pagrįsti pakankamų duomenų nesurinkta, todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai nutrauktas.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtu aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimu jį apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Tokį savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad skundžiamu nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 3-jo skyriaus vyriausiasis prokuroras iÅ¡samiai pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, atsakė į jo keliamas abejones dėl tyrimo iÅ¡samumo bei motyvuotai tokias abejones atmetė.

Žemesnės instancijos teismo vertinimu, aukÅ¡tesnysis prokuroras pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai, iÅ¡naudotos procesinės galimybės tiesai nustatyti, tačiau prieÅ¡taravimų tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios pateikiamų versijų nepavyko paÅ¡alinti, o nekaltumo prezumpcijos principas lemia, kad tokioje situacijoje visos kylančios abejonės aiÅ¡kinamos nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens naudai. Skundžiamas nutarimas tinkamai pagrįstas teisiniais argumentais, padarytos iÅ¡vados atitinka tyrimo medžiagoje surinktus duomenis, nutarimas priimtas nepažeidžiant procesinių reikalavimų, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti prokuroro nutarimo pagrįstumu ar teisėtumu.Skundu aukÅ¡tesnės instancijos teismui pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti aukÅ¡tesniojo prokuroro 2013 m. kovo 5 d. nutarimÄ , Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. sausio 25 d. nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 27 d. nutartį.Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti visi liudytojai, kurie galėtų patvirtinti, kad A.

A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Nepilnai patikrinti telefoniniai praneÅ¡imai apie sukeltÄ autoįvykį, per kurį nukentėjo I. L.. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo siekiama patikrinti ar patikslinti liudytojų, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 196 str. Kadangi įtariamojo ir nukentėjusios parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja, todėl bÅ«tina atlikti akistatÄ (Lietuvos Respublikos BPK 190 str.), tačiau tai nebuvo padaryta.

Skunde taip pat nurodoma, kad pėsčiųjų perėja, kurioje įvyko autoįvykis yra filmuojama, tačiau šie įrašai nebuvo peržiūrėti. Nebuvo siekiama patikrinti ar patikslinti nukentėjusios ir įtariamojo parodymus įvykio vietoje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 196 str.Nukentėjusios teigimu, A. A. autoįvykio metu nebuvo dėmesingas, nes kalbėjo mobiliuoju telefonu, kas taip pat galėjo turėti įtakos. Tačiau šis nukentėjusios teiginys taip pat nebuvo patikrintas.Skunde taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad A.

A., degant raudonam Å¡viesoforo signalui, nesustojo prieÅ¡ „STOP“ linijÄ , nors KET reikalavimo 35 straipsnis aiÅ¡kiai numato, jog vairuotojas privalo duoti kelia pėsčiajam, nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies, kuris įžengė į jÄ esant leidžiamam eiti signalui. Å i versija, pareiÅ¡kėjo teigimu, taip pat nebuvo patikrinta.PareiÅ¡kėjo vertinimu, iÅ¡ prokuratÅ«ros ir ikiteisminio teisėjo iÅ¡vadų aiÅ¡kiai matosi, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nukentėjusioji I.

L. ėjo per perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir dėl to ji yra kalta, tuo tarpu A. A. nekaltas, nors jis, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, buvo neatidus - važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK X dalies tvarka nagrinėja skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, tikrindami jų pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde suformuluoti praÅ¡ymai panaikinti aukÅ¡tesniojo prokuroro 2013 m. kovo 5 d. nutarimÄ ir Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. sausio 25 d. nutarimÄ negali bÅ«ti patenkinti.Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nustatyta, kad kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas tik esant Lietuvos Respublikos BPK 212 str. nustatytiems pagrindams. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p.). Pažymėtina, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ Å¡iuo pagrindu, tuo pačiu pripažįstama, jog nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų konkretaus asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu.

Taigi, skundo argumentai, kuriuose pasisakoma dėl to, neva po procesinių sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nukentėjusioji yra kalta, kad ėjo per perėjÄ degant žalios Å¡viesoforo Å¡viesos signalui, o įtariamasis nekaltas, nors važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, laikytini deklaratyviais. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. pagrindu ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutrauktas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikÅ¡mingus tyrimui duomenis. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡dėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai (BPK 216 str. 1 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turi bÅ«ti konkrečiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, iÅ¡dėstyti argumentai, įtikinantys, jog yra nurodytas pagrindas ikiteisminiam tyrimui nutraukti. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tiek 2013 m. sausio 25 d. prokuroro nutarimas, tiek 2013 m. kovo 5 d. aukÅ¡tesniojo prokuroro nutarimas yra iÅ¡samÅ«s, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o juose iÅ¡dėstyti pakankamai įtikinantys argumentai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su 2013 m. sausio 25 d. prokuroro nutarimu, pateikė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, skunde nurodydamas kompleksÄ tyrimo veiksmų, kurie, jo vertinimu, turėjo bÅ«ti atlikti prieÅ¡ priimant procesinį sprendimÄ dėl tolesnės ikiteisminio tyrimo eigos, taip pat atkreipė dėmesį į įvykio aplinkybių versijas, kurios nebuvo detaliai iÅ¡tirtos. AukÅ¡tesnysis prokuroras nutarimu atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡samiai atsakydamas į skundo argumentus.

PareiÅ¡kėjas jį apskundė žemesnės instancijos teismui, pateikdamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ skundÄ . Žemesnės instancijos teismas Å¡iuos skundo argumentus iÅ¡nagrinėjo ir nurodė motyvus, kodėl juos atmeta, pažymėdamas, kad didžioji dalis pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių dėl neatliktų tyrimo veiksmų neatitinka tikrovės. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismui pareiÅ¡kėjas ir vėl pateikė praktiÅ¡kai analogiÅ¡kÄ skundÄ , kaip ir aukÅ¡tesniajam prokurorui bei žemesnės instancijos teismui, ir nenurodė jokių papildomų savo nesutikimo su žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadomis motyvų.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei skundo argumentais, pritaria žemesnės instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms. Tyrimo metu tiek įtariamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai buvo tikslinami, atliktas tiek nukentėjusiosios I. L., tiek ir įtariamojo A. A. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant iÅ¡naudoti visas galimybes, paÅ¡alinant eismo įvykio dalyvių parodymuose esančius prieÅ¡taravimams, jie buvo suvesti akistaton (b. l. 83-99, 100-103), tyrimo metu vertinta galimybė atlikti eksperimentÄ , tikslu patikrinti eismo įvykio dalyvių parodymus apie automobilio ir pėsčiosios kontakto bei pastarosios vėlesnio griuvimo mechanizmÄ , tačiau dėl objektyvių duomenų trÅ«kumo ir kitų priežasčių, trukdančių realiai atkurti įvykio situacijÄ , o tuo pačiu ir gauti patikimus duomenis, leidžiančius padaryti iÅ¡vadas tyrimui reikÅ¡mingais klausimais, buvo konstatuotas Å¡io veiksmo atlikimo netikslingumas (b. l. 107-109).

Buvo įvertinta ir kito tyrimo veiksmo, tai yra specialių žinių reikalaujančio eismo įvykio tyrimo atlikimo galimybė, kuri, dėl Å¡io veiksmo atlikimo netikslingumo, taip pat buvo motyvuotai atmesta (b. l. 135-138). IÅ¡samiai patikrinti telefoniniai praneÅ¡imai apie įvykį ir nustatyta, kad į bendrÄ jį pagalbos centrÄ apie šį įvykį pranešė tik įtariamasis A. A. (b. l. 12), o praneÅ¡imų iÅ¡ jokių kitų asmenų nebuvo. Buvo bandyta gauti Å¡io asmens pokalbių įvykio dienÄ iÅ¡klotines, siekiant nustatyti, ar įvykio metu jis nesinaudojo mobiliuoju telefonu, tačiau Å¡ios informacijos telefono operatorius negalėjo pateikti (b. l. 104).

Be to, neturint objektyvių duomenų apie tikslesnį įvykio laikÄ , duomenys apie iÅ¡klotines vis tiek neleistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ar A. A. naudojosi telefonu (jei toks faktas bÅ«tų nustatytas) tam tikrame laikotarpyje prieÅ¡ įvykį ar jo metu. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis tarnybinis praneÅ¡imas taip pat patvirtina, kad buvo siekiama nustatyti, ar eismo įvykis nebuvo nufilmuotas Å¡alimais esančios “Statoil“ degalinės vaizdo kameromis, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad minėtos vaizdo kameros filmuoja tik degalinės teritorijÄ (b. l. 31).

Jokių įvykio liudininkų tyrimo priemonėmis nustatyti nepavyko, nors buvo stengiamasi juos nustatyti per visuomenės informacinio priemones (b. l. 32-34). Be įtariamojo ir nukentėjusiosios, tyrimo metu buvo apklaustos poliklinikos, į kuriÄ po įvykio pristatyta nukentėjusioji, darbuotojos, kurios nieko reikÅ¡mingo paliudyti negalėjo (b. l. 143-144, 145-147). Taigi, nepagrįstais laikytini pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai neva nebuvo nustatyti ir apklausti visi liudytojai, nesiekta patikrinti ar patikslinti nukentėjusios ir įtariamojo parodymus įvykio vietoje, tarp jų neatlikta akistata, netikrinti nukentėjusiosios teiginiai apie įtariamojo naudojimÄ si mobiliuoju telefonu, neiÅ¡samiai patikrinti telefoniniai praneÅ¡imai apie įvykį.

Kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, realių galimybių patikrinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodomÄ versijÄ , kad A. A., nesilaikydamas KET 35 punkto reikalavimų, galėjo nepraleisti pėsčiosios, kuri įžengė į keliÄ jos atžvilgiu degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tačiau nespėjo pereiti važiuojamosios dalies. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos, kiti įvykio liudininkai nenustatyti, nėra tiksliai nustatytas įvykio kilimo laikas bei mechanizmas, pačios nukentėjusiosios duodami parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o versija dėl tariamo KET 35 punkto pažeidimo prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiosios parodymams, kad visÄ laikÄ jai degė žalias Å¡viesoforo signalas, tiek įtariamojo parodymams, kad pėsčioji per perėjÄ Ä—jo degant raudonam Å¡viesoforo signalui.Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ) Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti bei iÅ¡siaiÅ¡kinti visas nusikalstamos veikos aplinkybes, minėtoje byloje buvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Atlikus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, konstatuota, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, o pareiÅ¡kėjas nepateikė aukÅ¡tesnės instancijos teismui jokių naujų duomenų, dėl A. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teismo nuomone, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, į skundo argumentus buvo iÅ¡samiai ir pagrįstai atsakyta.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : pareiÅ¡kėjo, nukentėjusiosios I. L. atstovo advokato Vytauto Antanėlio skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                             Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė