Legislator Case Law & Legislation
ec5d962e-2b8b-47f2-a28c-877a385b6a0a AI generated

ec5d962e-2b8b-47f2-a28c-877a385b6a0a · Kauno apygardos teismas

Case Number ec5d962e-2b8b-47f2-a28c-877a385b6a0a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad bylose, kuriose buvo priimti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos;

Legislator headnote

AI generated

ec5d962e-2b8b-47f2-a28c-877a385b6a0a · Kauno apygardos teismas: UAB „JGK statyba“ perduota 42,8 ha ploto valstybinės žemės teritorija natÅ«roje buvo atribota gelžbetoniniais riboženkliais. 6. 42,8 ha ploto teritorija pagal 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo „Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ įstatymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta Vilniaus miestui. Po Å¡io įstatymo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti 1996 m. rugpjūčio 29 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2-295-254/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02296-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atstovui advokatui J. B., ieškovui A. K., ieškovo J. G. atstovui advokatui S. S., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei V.

J., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovui D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“, J. G. ir A. K. (A. K.) ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovai UAB „JGK statyba“, J. G. ir A. K. 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2018 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gruodžio 28 d. patikslinę prašė:

1) pripažinti, kad bylose, kuriose buvo priimti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos;

2) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovės UAB „JGK statyba“ naudai priteisti 866 314,71 Eur tiesioginių nuostolių, 605 378 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei UAB „JGK statyba“ priteistÄ pinigų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (ieÅ¡kinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jos naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

3) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovo J. G. naudai priteisti 73 582 Eur turtinę žalÄ , 50 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui J. G. priteistÄ pinigų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (ieÅ¡kinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

4) iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovo A. K. naudai priteisti 50 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui A. K. priteistÄ pinigų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (ieÅ¡kinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jo naudai jo byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „JGK statyba“ (toliau ir bendrovė) ieÅ¡kiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir atsakovė), atlygintų jai civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, pasireiÅ¡kiančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija), jos protokolų nuostatų pažeidimu, padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu su jame vėliau UAB „JGK statyba“ pastatytais statiniais (inžineriniais tinklais, gatvėmis, sodiniais ir kt.) ir užbaigti 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ komplekso statybÄ .

3. Antrasis ieÅ¡kovas J. G. nurodė, kad yra UAB „JGK statyba“ steigėjas ir pagrindinis akcininkas, jos buvęs valdybos pirmininkas ir vadovas, pirmojo socialinio reikÅ¡mingo projekto – 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ statybos autorius. Jam kartu su jo sÅ«numi – UAB „JGK statyba“ akcininku ir valdybos nariu – priklausė UAB „JGK statyba“ kontrolinis akcijų paketas, rodantis, jog UAB „JGK statyba“ yra J. G. Å¡eimos verslas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypÄ , nagrinėjimo, ko pasėkoje jo Å¡eima prarado verslÄ , o jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

4. Trečiasis ieÅ¡kovas A. K. nurodė, kad yra UAB „JGK statyba“ vadovas. Jis ieÅ¡kiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų ieÅ¡kovams ir jam neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypÄ , nagrinėjimo, ko pasėkoje jų asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

5. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. perdavimo aktu Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijai 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybos tikslu buvo perduotas nuolatiniam naudojimui 42,8 ha ploto kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, apimantis tuo metu buvusias Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dalis - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijas (po priskyrimo prie Vilniaus miesto - (duomenys neskelbtini) gyvenvietė).

IeÅ¡kovė UAB „JGK statyba“ yra Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo grindžiama UAB „JGK statyba“ teisė naudoti valstybinę žemę, nėra panaikintas, nuginčytas ar pakeistas, todėl Å¡is administracinis aktas galioja iki Å¡iol (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014). Su UAB „JGK statyba“ 42,8 ha ploto valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB „JGK statyba“ nustatytais terminais ir sÄ lygomis pilnai bei laiku įvykdė visus potvarkio 5 priedelyje nurodytus mokėjimus, kÄ patvirtina 1990 m. gegužės 25 d. perdavimo aktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 1990 m. birželio 7 d. mokestiniu pavedimu Nr. 075 lėšos už 37,1 ha žemės Å«kio naudmenų pervestos, o žemė perduodama gyvenamųjų namų komplekso statybai.

UAB „JGK statyba“ perduota 42,8 ha ploto valstybinės žemės teritorija natÅ«roje buvo atribota gelžbetoniniais riboženkliais. 6. 42,8 ha ploto teritorija pagal 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo „Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo“ įstatymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta Vilniaus miestui. Po Å¡io įstatymo priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti 1996 m. rugpjūčio 29 d.

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 1500 gyventojų JGK „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso 42,8 ha ploto žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalusis planas bei jo sprendiniai, o 1998 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus miesto Bendrasis planas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)p UAB „JGK statyba“ suteikta gyvenamųjų namų komplekso statybai teritorija, kaip žemės sklypas, viešame registre nebuvo įregistruota, nes tai reglamentuojantis Nekilnojamojo turto registro įstatymas buvo priimtas tik 1996 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojo nuo 1997 m. balandžio 1 d.).

Iki pastarojo įstatymo įsigaliojimo Vilniaus rajono savivaldybė, nesant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ar panaikinimo, 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino UAB „JGK statyba“ perduotÄ vystyti 42,8 ha teritorijos plotÄ iki 33 ha bei pakeitė anksčiau suteikto žemės sklypo ribas. Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendiniu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame detaliajame plane 33 ha ploto teritorijÄ , valdomÄ UAB „JGK statyba“, numatyta užstatyti individualiais mažaaukščiais ir daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei komplekso aptarnavimo objektais.

Todėl ši buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų 33 ha ploto komplekso teritorija 1999 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta prie valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ir UAB „JGK statyba“ toliau valdoma ir naudojama (2017 m. matininko parengta 33 ha ploto schema pridedama).

7. UAB „JGK statyba“, kaip statybos užsakovei suteiktoje valstybinėje žemėje, municipalinės institucijos iÅ¡davė žemės sklypo pasÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų komplekso (toliau - Kompleksas) projektavimui. Paso priede yra architektÅ«rinė – planinė užduotis, projektuojamo Komplekso (objekto) prijungimo prie miesto inžinerinių tinklų techninės sÄ lygos bei žemės sklypo planas, kuriame raudonosios linijomis pažymėta Komplekso statybai skirta teritorija.

Å ių dokumentų pagrindu „Archprojektas“ projektuotojai parengė 1500 gyventojų JGK (duomenys neskelbtini) teritorijoje iÅ¡plėstinį techninį –ekonominį skaičiavimÄ , apimantį suvestinę sÄ matÄ , situacijos planÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Komplekso teritorija pažymėta skaičiais „2“, „3“ ir „7“, o gretima teritorija pažymėta skaičiais „1“, „4“, „5“, „6“, bei 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ darbo projektÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Municipalinės institucijos nuo 1990 iki 2015 m. UAB „JGK statyba“ iÅ¡davė atskirų gyvenamųjų namų kvartalų (jų dalių), inžinerinių tinklų bei kelių (gatvių) statybÄ leidžiančius dokumentus. Jokios kitos Å«kinės – komercinės veiklos nei minėto Komplekso projektavimas ir statyba UAB „JGK statyba“ nuo pat įsteigimo nevykdė, o 1990-2000 m. buvo viena pirmaujančių Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse teritorijoje nekilnojamojo turto vystytojų.

8. UAB „JGK statyba“, bÅ«dama valstybinės žemės teritorijos detaliojo planavimo organizatoriumi bei 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ statybos užsakove (statytoja), pagal nustatyta tvarka parengtus ir iÅ¡duotus dokumentus, be kita ko, įgijo teisę 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartaluose statyti ne tik individualius gyvenamuosius namus, kotedžus ir kitus statinius, inžinerinius tinklus, privažiavimo kelius, bet ir tvarkyti aplinkÄ , sodinant sodinius, įrengiant sporto ir vaikų žaidimo aukÅ¡teles, reikalingus žemei naudoti pagal Vilniaus miesto Bendrame plane ir detaliajame plane numatytÄ paskirtį. 33 ha ploto teritorijos detaliojo plano sprendiniai, patvirtinantys jos priskyrimÄ prie valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės, galioja neterminuotai ir iki Å¡iol nebuvo pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014). 9. 2000 m. spalio 26 d.

Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš 33 ha teritorijos (toliau - Teritorija) ieškovei UAB „JGK statyba“ buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos dalis, kuri 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuota kaip atskiras kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Å is žemės sklypas pagal nuomos sutartį UAB „JGK statyba“ buvo iÅ¡nuomotas 99 metams (iki 2099 m. spalio 26 d.). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad UAB „JGK statyba“ iÅ¡nuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das: kita paskirtis (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams namams statyti ir eksploatuoti). LikusiÄ apie 26,7 ha ploto valstybinės žemės teritorijos dalį, suteiktÄ UAB „JGK statyba“ individualiu administraciniu sprendimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)), „JGK statyba“ toliau naudojo ir valdė, tačiau, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, neįforminus Å¡ios dalies žemės nuomos sutarties, joje pastatytų ir/ar nebaigtos statyti gatvių, inžinerinių tinklų, 3,77 ha ploto (duomenys neskelbtini) parko ir kt. negalėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Todėl siekdama iš valstybinės žemės naudotojos tapti valstybinės žemės nuomininke, UAB „JGK statyba“ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. teikė prašymus, kuriais prašė su UAB „JGK statyba“ sudaryti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, siekiant pilnai įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, remiantis kuriais buvo suplanuota tiek kitų gyvenamųjų namų komplekso individualių mažaaukščių ir daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų, gatvių bei inžinerinės infrastruktūros statyba, tiek 3,77 ha ploto (duomenys neskelbtini) parko bendro naudojimo teritorija, skirta aplinkinių gyventojų rekreacijai, sporto ir poilsio reikmėms.

Tačiau jokio atsakymo į pateiktus prašymus UAB „JGK statyba“ iš valstybinės žemės patikėtinio iki 2015 m. negavo.

10. Naudodama pagal tikslinę paskirtį jai suteiktÄ valstybinę žemę (TeritorijÄ ), UAB „JGK statyba“, atsižvelgdama į kompetentingų institucijų neveikimÄ , buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Ä®siteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (kurio teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) buvo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų sklypų ribos, besiribojančių su 33,0 ha Teritorija, bÅ«tų ne tik aptariamos su UAB „JGK statyba“, kaip asmeniu, pageidaujančiu privatizuoti ar nuomoti valstybinę žemę (Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 punktas), bet ir pati besiribojanti 33,0 ha ploto Teritorija projektuose bÅ«tų pažymėta, kaip valstybės iÅ¡perkama ir neprivatizuojama žemė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 buvo patenkintas kitas UAB „JGK statyba“ skundas ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius teismo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo tvarkos 12 punktÄ ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir juos aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto valstybinės žemės sklypo ribas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

11. Tačiau, nepaisant įsiteisėjusių teismų sprendimų, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo (gyvenvietės) teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (toliau tekste – Projekto papildymas) planas, kuriame be pagrindo nebuvo pažymėta UAB „JGK statyba“ naudojama 33,0 ha ploto Teritorija bei jos ribos, o pats Projekto papildymas nebuvo suderintas su UAB „JGK statyba“, kaip tai buvo nurodyta įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimuose.

Be to, valstybės žemės patikėtinis Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2007 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) per antstolį, informavo UAB „JGK statyba“, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , kad „33 ha ploto žemės sklypas yra skirtas 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini) “ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai ir yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, kurioje žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami“.

Be to, dar 2004 m. sausio 22 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministras Lietuvos Respublikos Seimo laikinÄ jÄ komisijÄ informavo, kad buvusių savininkų žemės, turėtos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus rajone patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktÄ gyvenamiesiems namams statyti ir juose suplanuotÄ statyti individualių gyvenamųjų namų statybos teritorijÄ . Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 12 straipsnio 2 punktÄ ji priskiria valstybės iÅ¡perkamai žemei, t. y. natÅ«ra negrÄ Å¾inama.

Deja, po praÅ¡ymų (reikalavimų) UAB „JGK statyba“ nugriauti neva (duomenys neskelbtini) parke savavaliÅ¡kai įrengtÄ vaikų žaidimo aikÅ¡telę ir futbolo aikÅ¡tę gavimo bei susipažinimo su Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje esančia ikiteisminiame tyrime galimo vieÅ¡ojo intereso pažeidimo gauta medžiaga, 2015 m. sausio mėnesį paaiÅ¡kėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2005 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33,0 ha ploto priskyrimo prie valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės 1 priedo tekste nurodė, kad žemės sklypo schemoje valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės plotas sudaro 33,0 ha, kai tuo tarpu, neva vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ , pridėtoje prie įsakymo iÅ¡traukoje, galimai sÄ moningai arba dėl aplaidumo nenurodant koordinačių, grafiÅ¡kai buvo nubrėžtas ženkliai mažesnis nei 33,0 ha ir kitos konfigÅ«racijos plotas ir ribos nei Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinusi ir valstybinės žemes patikėtinio atstovas 1997 m. liepos 17 d. buvo suderinęs 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ detaliajame plane, kuomet jame raudona spalva ploto ribas pažymėjo raidėmis ABCD-A.

12. Po kasacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014 priėmimo paaiÅ¡kėjo, kad net teismai, turėdami tik valstybinės žemės patikėtinio pateiktas schemas dėl 33,0 ha ploto žemės sklypo, neatskleidė UAB „JGK statyba“ pakankamai didelio ploto žemės sklypo sumažinimo aplinkybės, kadangi skolininkas (valstybinės žemės patikėtinis) ilgÄ laikÄ , sÄ moningai nevykdant res judicata galiÄ Ä¯siteisėjusių teismų 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų administracinėse bylose Nr. I4-1078/04 ir Nr. I-647-8/2005, užkirto keliÄ UAB „JGK statyba“ bylose, susijusiose su Teritorija, pateikti įrodymus apie UAB „JGK statyba“ 33,0 ha ploto Teritorijos ribas, kurios yra reikalingos žemės nuomos sutarties sudarymui.

To pasėkoje UAB „JGK statyba“ neteko galimybės naudotis apie 10,15 ha ploto valstybės iÅ¡perkama žeme įvairiose 33,0 ha Teritorijos vietose bei faktiÅ¡kai atsidÅ«rė blogesnėje procesinėje padėtyje oponento (valstybinės žemės patikėtinio) atžvilgiu. Negalėdamas nežinoti nurodytų aplinkybių, valstybinės žemės patikėtinis, neinformuodamas nei UAB „JGK statyba“, nei antstolės apie pateiktos žemės schemos ydingumÄ ir toliau nevykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo.

Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai paskyrė 300 Lt baudÄ ir nustatė teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo įvykdymui 3 mėnesių terminÄ nuo nutarties dėl baudos skyrimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau ir per šį terminÄ minėtas administracinio teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.

13. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 atmetė UAB „JGK statyba“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ suteiktos valstybinės žemės teritorijos sumažinimo iÅ¡ 42,8 ha į 33 ha. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas buvo nuostolių faktas ir jų dydis (ginčo Å¡alys nekvestionavo UAB „JGK statyba“ teisių į 42,8 ha teritorijÄ pagrindo ir/ar jo galiojimo), teismas sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus apskrities virÅ¡ininko ir UAB „JGK statyba“ susiklostė žemės nuomos santykiai, kurie, pasak teismo, pagal 1964 m.

Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ galėjo tęstis tik 10 metų, todėl nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistu iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais pagrindais.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P5-104/2005 iÅ¡nagrinėjo fizinių asmenų praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. 14-1078/2004 ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų, todėl atnaujino procesÄ Å¡ioje administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 ir perdavė Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

AtnaujintÄ bylÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, paneigiančios UAB „JGK statyba“ teisę reikalauti, jog 33 ha žemės sklypas bÅ«tų priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir nusprendė UAB „JGK statyba“ skundÄ atmesti bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004.

Teismas naujomis aplinkybėmis nurodė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 20 d. nutarties motyvus, kad neva Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ skirto 42,8 ha žemės sklypo gyvenamųjų namų komplekso statybai nuomos santykiai tarp valstybinės žemės patikėtinio ir UAB „JGK statyba“ baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., o nuomos sutartis atnaujinta nebuvo.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog teismas iÅ¡ naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje) tarp tų pačių Å¡alių.

Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo aktu UAB „JGK statyba“ negali pagrįsti teisės reikalauti, kad valstybinės žemės patikėtinis rengtų žemės reformos projekto papildymÄ ir minėtu potvarkiu suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , priskirtų valstybės iÅ¡perkamai žemei.

16. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties pagrindu valstybinės žemės patikėtinis 2012 metais iniciavo proceso atnaujinimÄ administracinėje byloje Nr. I-647-81/2005, siekiant panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ , tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi pakartotinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai skyrė baudÄ po 20 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ Ä¯vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ . Nepaisant įsiteisėjusių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarties dėl baudos skyrimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutarties, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartį panaikino ir antstolės praÅ¡ymÄ skirti baudÄ valstybinės žemės patikėtiniui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdymo atmetė.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 448/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ , pažymėjo, kad faktiÅ¡kai susiklostė „iÅ¡skirtinė teisinė situacija“, kurios „įstatymų leidėjas nereglamentuoja“, ir tuo pagrindu beveik po 10 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdymo, buvo padaryta iÅ¡vada, kad minėto sprendimo „įvykdymas objektyviai nėra galimas“. UAB „JGK statyba“ antstolė 2017 m. gegužės 18 d. pateikė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , kuriuo informavo, jog įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priverstinis vykdymas nebegalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį.

18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė UAB „JGK statyba“ skundÄ , kuriuo ji, be kita ko, prašė įpareigoti valstybinės žemės patikėtinę su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti sutartį (-is) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „JGK statyba“ suteiktos ir detaliuoju planu suplanuotos 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės žemės dalies (žemės sklypų) nuomos, arba iÅ¡ viso 1,94 ha ploto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ , motyvuodamas tuo, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali kvestionuoti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 32 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl Teritorijos nuomos santykių su UAB „JGK statyba“ pasibaigimo.

19. Atsižvelgiant į tai ieškovai mano, jog bylas, kuriose dalyvavo UAB „JGK statyba“, nagrinėję teisėjai (teismai) procesiniuose sprendimuose, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, nurodydami, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininkės (patikėtinės) susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai ir kurie pasibaigė dar 2000 m. gegužės 24 d., atliko neteisėtus veiksmus, kuriais UAB „JGK statyba“ buvo padaryta esminė žala.

20. Dėl neteisėtų teismo veiksmų, kurie sÄ lygojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje, jos protokoluose įtvirtintų UAB „JGK statyba“ teisių pažeidimus, UAB „JGK statyba“ nepagrįstai neteko teisės naudoti TeritorijÄ pagal jos tiesioginę paskirtį – suplanuotų ir suprojektuotų statinių Teritorijoje statybai ir eksploatacijai. IÅ¡ UAB „JGK statyba“ de facto ir de jure buvo atimti ir neatlygintinai perduoti kitiems asmenims ne tik Komplekso nebaigto statyti statiniai, inžineriniai tinklai, privažiavimo keliai, UAB „JGK statyba“ pradėtos statyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) parko vertingi želdiniai, vaikų ir sporto aikÅ¡telės, bet ir kiti UAB „JGK statyba“ atlikti Teritorijos pagerinimai, leidžiantys naudoti perduotÄ TeritorijÄ ne žemės Å«kio veiklai.

Tai patvirtina UAB „JGK statyba“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo 2016 m. lapkričio 25 d. neeiliniame visuotiniame UAB „JGK statyba“ akcininkų susirinkime sudarytos komisijos aktai su naudotoje Teritorijoje įvykdytų pagerinimų vertės aprašais bei Teritorijos naudojimo teisių suvaržymo pasekmių vertinimais.

21. Kadangi didelė Teritorijos dalis jau perduota valdyti kitiems asmenims, jų užstatyta, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 UAB „JGK statyba“ neturi teisės reikalauti likusios Teritorijos nuomos ne aukciono tvarka, todėl restitucija (Teritorijos pažinimas UAB „JGK statyba“ naudoti) nebeįmanoma, o valstybė privalo UAB „JGK statyba“ atlyginti žalÄ (nuostolius), padarytÄ neteisėtais teismo (teisėjų) veiksmais.

Be to nurodė, kad dėl neteisėtų teismų atliktų veiksmų UAB „JGK statyba“ teisės į TeritorijÄ buvo apribotos, tokie apribojimai neturėjo teisinio (įstatyminio) pagrindo, todėl buvo neteisėti bei tokio masto ir tokio pobÅ«džio, kurie demokratinėje visuomenėje negali bÅ«ti laikomi proporcingais siekiamam tikslui, todėl laikė, jog valstybė neteisėtai (neleistinai) įsikiÅ¡o ne tik į UAB „JGK statyba“ nuosavybės neliečiamumo ir Å«kinės veiklos laisvės sferÄ , bet ir į UAB „JGK statyba“ buvusio vadovo, pagrindinio akcininko (galutinio naudos iÅ¡ UAB „JGK statyba“ veiklos gavėjo) ieÅ¡kovo J.

G. ir UAB „JGK statyba“ vadovo ieÅ¡kovo A. K. teisę netrukdomai dirbti pasirinktÄ darbÄ , kÄ garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 8 straipsnis ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos Europos socialinės chartijos I dalies 1 punktas. Neteisėti teismų veiksmai, pernelyg ilga bylų nagrinėjimo trukmė, ne tik UAB „JGK statyba“, bet ir jos vadovams J. G. ir A. K. padarė neturtinę žalÄ .

22. Visų neigiamų pasekmių Å¡ie ieÅ¡kovai bÅ«tų galėję iÅ¡vengti, jeigu teisėjai (teismai) nebÅ«tų atlikę neteisėtų veiksmų, bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki bei imtųsi efektyvių priemonių, kurios skatintų greitÄ ir tinkamÄ teismo procesÄ ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų vykdymÄ . Dėl neteisėtų valstybės teisingumo institucijų veiksmų buvo padaryta esminė turtinė žala UAB „JGK statyba“, iÅ¡ pagrindinio UAB „JGK statyba“ akcininko J.

G. ir jo Å¡eimos narių buvo atimtas (iÅ¡ esmės suvaržytas) verslas, kuris buvo vienintelis ieÅ¡kovo J. G. Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, pablogėjo jo santykiai su Å¡eimos nariais, sumažėjo klientų pasitikėjimas juo, kaip UAB „JGK statyba“ vadovu, kas tiesiogiai neigiamai atsiliepė J. G. sveikatai ir dvasinei bÅ«senai. Toks neproporcingas, neteisėtas ilgalaikis valstybės kiÅ¡imasis į ieÅ¡kovo J. G. privatų gyvenimÄ sudarė Å¡iam asmeniui rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui ir taip neigiamai paveikė jo profesinį ir asmeninį gyvenimÄ .

Kaip antai ieÅ¡kovo J. G. darbo užmokestis per pastaruosius 10 metų buvo minimalus, o jo pensija mažesnė už vidutinę, todėl jo pajamos yra ženkliai mažesnės lyginant jas su tokį patį verslÄ turinčių ir statybos įmonės vadovo pareigas einančių asmenų pajamomis. Todėl jo Å¡eimai nuolat neužteko ir neužtenka pajamų bÅ«tinų pragyvenimo iÅ¡laidų apmokėjimui, kas taip pat atitinkamai sÄ lygojo ieÅ¡kovo J. G. orumo pažeidimÄ tiek jo Å¡eimoje, tiek tarp UAB „JGK statyba“ klientų ir verslo atstovų, tiek Komplekso „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenėje.

Neabejotinai UAB „JGK statyba“ itin žalingi teismų sprendimai sukėlė ieÅ¡kovui J. G. didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ bei tam tikrÄ pažeminimÄ , nes J. G., kurio tėvas ir vyresnis brolis turėjo teisinį iÅ¡silavinimÄ , per visÄ savo gyvenimÄ visada veikė taip, kaip nustato teisės aktai ir teisinės valstybės principai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos ieÅ¡kovas patiria nuolatinį stresÄ ir įtampÄ , dėl ko jo sveikatos bÅ«klė stipriai pablogėjo.

23. UAB „JGK statyba“ neteko ypač didelės vertės naudojimo teisių į TeritorijÄ atėmimas sÄ lygojo antrajam ieÅ¡kovui J. G. ir turtinę žalÄ (nuostolius). T. y., jo Å¡eimos verslo atėmimÄ , nesumokant jam teisingos kompensacijos už atimtÄ verslÄ bei turto netekimÄ , padarant ieÅ¡kovo J. G. ir jo sÅ«naus turimas UAB „JGK statyba“ akcijas (kontrolinį akcijų paketÄ ) bevertėmis. IeÅ¡kovo J. G. įsteigto verslo eigoje UAB „JGK statyba“ 33,0 ha žemės sklypo Teritorijoje sukÅ«rė 2 493 420 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ (inžineriniai tinklai, gatvės ir kiti pagerinimai), kurių pagal paskirtį netrukdomai naudoti UAB „JGK statyba“ nebegali.

Tokia situacija tolygi turto nusavinimui, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ ne tik UAB „JGK statyba“, bet ir pačiam ieÅ¡kovui J. G. (jo Å¡eimos verslui). AnalogiÅ¡kos aplinkybės egzistavo ir A. K. atžvilgiu. Be to, UAB „JGK statyba“ vadovui (generaliniam direktoriui) A. K. buvo mokamas tik minimalus darbo užmokestis, nors dėl neteisėtais teismų sprendimais sudarytos itin nepalankios UAB „JGK statyba“ situacijos jis privalėjo itin daug laiko ir dėmesio skirti ne UAB „JGK statyba“ įprastai Å«kinei veiklai, bet gilintis į teisminius ginčus, rengti procesinius dokumentus, rinkti įrodymus, t. y., užsiimti jam, kaip vadovui, neįprasta veikla, kas taip pat neigiamai paveikė jo profesinį ir asmeninį gyvenimÄ , sÄ lygojo Å¡io ieÅ¡kovo orumo pažeidimÄ tiek jo Å¡eimoje, tiek tarp UAB „JGK statyba“ klientų ir verslo atstovų, tiek Komplekso „(duomenys neskelbtini)“ bendruomenėje.

Pasisakydami dėl ieškinio senaties ieškovai nurodė, jog 3 metų ieškinio senaties terminas žalai atlyginti turi būti skaičiuojamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties priėmimo.

24. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2018 m. birželio 15 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio netenkinti.

25. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti ir neteisėti. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinyje keliami klausimai dėl žalos, galimai padarytos UAB „JGK statyba“. Visos ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės susijusios su Å¡ios bendrovės vykdoma veikla – statyba, atlyginimo. Atsakovės vertinimu, bendrovės valdybos narys ir akcininkai turi tam tikras teises ir pareigas pagal Akcinių bendrovių įstatymÄ , tačiau nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti laikomi asmeniÅ¡kai patyrę žalos ar negavę turto. Ginčo atveju Å¡ie ieÅ¡kovai net nebuvo Å¡alimi bylose, kuriuose teismai atliko galimai neteisėtus veiksmus.

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ buvimas pagrindiniu akcininku dar negarantuoja teisės įsigyti turtÄ , o suteikia jam tam tikras valdymo teises. EŽTT byloje „JGK statyba“ ir G. v. Lietuva, No. 3330/12, 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime ieÅ¡kovo J. G. nėra pripažinęs pažeidimo auka pagal Konvencijos 34 straipsnį dėl tos priežasties, kad Å¡is ieÅ¡kovas nėra inicijavęs bylų savo vardu. Todėl, laikė, kad ieÅ¡kovas J. G. neturėtų bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovu ir Å¡ioje byloje kaip neturintis reikalavimo teisės ir jo reikalavimas neturėtų bÅ«ti tenkinamas.

IeÅ¡kovas A. K. yra UAB „JGK statyba“ vadovas, t. y. samdomas asmuo, kuris už savo veiklÄ gauna nustatytÄ darbo užmokestį, todėl jis, kaip fizinis asmuo, neturi jokio teisinio suinteresuotumo kelti atskirus reikalavimus Lietuvos valstybei Å¡ioje byloje. ReikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, UAB „JGK statyba“ kėlė Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06, kuris 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu buvo nepatenkintas.

Minėtame teismo sprendime buvo pažymėta, kad ieškovo nurodytame žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) ežero, nebuvo numatyta ir galima kokia nors statyba rekreacinės paskirties žemės dalyje. Šioje byloje ieškovai kelia dar didesnius turtinės žalos atlyginimo reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos.

27. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo dėl eilės teismų sprendimų yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, kurį teismo prašė taikyti. Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad de fakto ir de jure tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi iÅ¡sprendus jų reikalavimus, prarado teises ir teisėtus lÅ«kesčius naudotis valstybės suteiktu žemės sklypu, tačiau pažymėjo, jog iÅ¡ esmės susijusių reikalavimų formulavimas iÅ¡ naujo vis naujose bylose nepanaikina tos aplinkybės, kad faktiÅ¡kai valstybinės žemės nuomos santykiai su UAB „JGK statyba“ laikomi nutrukę nuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, įsiteisėjusio po Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d, nutarties priėmimo.

28. Pasisakydama dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovė nurodė, jog vertinant teismo kaltės buvimÄ , vien teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimas savaime nepatvirtina kaltės fakto. Aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigÅ«no kaltę, yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečiÄ civilinę bylÄ , tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirÄ jÄ nutarti ir pan.

Kadangi ieÅ¡kovai savo reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė tarptautinius teisės aktus, pastebėjo, kad pagal suformuotÄ Europos SÄ jungos Teismo praktikÄ sprendžiant žalos, padarytos nacionalinių teismų veiksmais, klausimÄ nepakanka vien tik tai konstatuoti tam tikrų teisės aktų pažeidimÄ . Todėl, nors ieÅ¡kovai ir praÅ¡o teismo taikyti tiesiogiai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) ir jos 1 protokolo 1 straipsnio bei kitas nuostatas, tai nereiÅ¡kia, kad negalima vadovautis nacionaline teise, kadangi tiek pagal EŽTT, tiek Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktikÄ , tiek pagal nacionalinę teisę svarbiausiu kriterijumi yra akivaizdus Europos SÄ jungos teisės pažeidimas (pagal nacionalinę teisę neteisėti kalti teisėjų veiksmai sukėlę žalÄ ).

29. IeÅ¡kovai teismo neteisėtus veiksmus sieja su iÅ¡nagrinėtų bylų rezultatais, faktines aplinkybes dėsto sau palankia linkme, neatsižvelgdami į tai, jog teismas ieÅ¡kovų nurodytoms aplinkybėms net nebuvo pritarę. Laikė, jog, sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , pirmiausia turi bÅ«ti įvertinti teismo sprendimo privalomumo ir teismo sprendimo res judicata principai. Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovų argumentais dėl Vilniaus apygardos teisino 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo bei kitų teismo sprendimų, kadangi negalima daryti iÅ¡vados, kad minėtu sprendimu ir kitais teismų sprendimais, buvo pažeisti Å¡alių rungtyniÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai pagal Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.

30. Nepagrįstai ieÅ¡kovai teigia, kad ginčytiniems santykiams teismai turėjo taikyti ne Žemės įstatymo (pradėjusio galioti nuo 1994 m. liepos 1 d,), o Žemės kodekso (galiojusio iki 1994 m. liepos 20 d.) nuostatas. Å iai aplinkybei pagrįsti pateikė tik įvairių teisės aktų taikymo interpretacijas, pagal kurias objektyviai sudėtinga padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismas padarė akivaizdžiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , kurios kvalifikuotas valstybės pareigÅ«nas (teisėjas) neturėtų daryti.

Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas bei atskirai pažymėjo ginčui taikytinos teisės, įvertinus bylos nagrinėjimo laikotarpį, specifikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi Nr. 3P-1592/2008 buvo atsisakyta priimti kasacinį skundÄ dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiÅ«rėjimo nesant pagrindų kasacijai. Todėl manė, kad iÅ¡nagrinėtoje priimant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ byloje bei vėlesnėse bylose nebuvo pažeisti rungtyniÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai.

Ginčo atveju teismui pritaikius ginčytinÄ teisę, Å¡alys turėjo galimybę teikti apeliacinius ir kasacinius skundus, nurodyti savo argumentus, kurie buvo įvairių instancijų teismų įvertinti.

31. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 buvo sprendžiamas naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimas, t. y. UAB „JGK statyba“ vienu iÅ¡ reikalavimų teikė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ iÅ¡nuomoti UAB „JGK Statyba“ be aukciono natÅ«ra 8,7 ha ploto žemės sklypÄ (detaliajame plane pažymėtÄ skaičiais 1, 2, 3, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 92, 93).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatavo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. nuostatos nustato, jog valstybinė žemė iÅ¡nuomojama aukciono bÅ«du, iÅ¡skyrus paminėto įstatymo 9 str. 6-9 p. nustatytus atvejus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas atitiktų nustatytas iÅ¡imtis, todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka. IeÅ¡kovai teigia, jog, sprendžiant minėtÄ bylÄ , teismas nepagrįstai taikė Civilinio kodekso nuostatas, tačiau ieÅ¡kovai neįrodė, jog turėjo bÅ«ti taikomos Žemės kodekso nuostatos.

Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikomos Žemės kodekso nuostatos, (atsakovas laikosi pozicijos, jog VAT 2008-04-03 sprendime yra tinkamai pritaikyta materialioji teisės norma) vis tiek situacijos vertinimas būtų nepakitęs, nes Žemės kodekse taip pat buvo įtvirtintas nuomos teisinių santykių 10 metų terminas.

32. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 buvo nurodyta, jog „BylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. jos teisių perėmėjas - atsakovas UAB „ JGK Statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti, į kurio plotÄ pateko dalis ieÅ¡kovų paveldėtos žemės. Žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai buvo suteiktas iki Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų įstatymo priėmimo, t. y. iki kasatoriams pateikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo“.

Todėl šioje nutartyje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovų teiginį, jog ginčo žemė UAB „JGK statyba“ buvo suteikta neterminuotam laikotarpiui, bet ieškovai savo pažeistos teisės nekildina iš šioje kasacinio teismo nutartyje konstatuotų faktų.

33. IeÅ¡kovai kelia klausimÄ dėl skirtingų teismų sprendimų dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių ir tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo pažeistas teismo sprendimo res judicata principas (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu buvo paneigtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo iÅ¡vados), tačiau Å¡ie sprendimai buvo priimami dėl skirtingų reikalavimų.

34. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006, ieÅ¡kovai reikalavo panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. balandžio 12 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria buvo patvirtintas 9,8 ha žemės plotas, esantis Å¡alia (duomenys neskelbtini) ežero (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ detaliajame plane pažymėtas skaičiumi 7); įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ iÅ¡nuomoti UAB „JGK statyba“ be aukciono natÅ«ra 8,7 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje (detaliajame plane pažymėtų skaičiais 1, 2, 3, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 92, 93) vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo Å¡alia (duomenys neskelbtini) ežero; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos turėtas 305 527 Lt statybos iÅ¡laidų bei 338 580 Lt negautų pajamų.

Teismo sprendimu reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo sudaryti sutartį, turtinės žalos atlyginimo buvo atmesti.

35. Tuo tarpu iÅ¡ Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo seka, kad pareiÅ¡kėjas UAB „JGK statyba“ teikė skundÄ dėl atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės iÅ¡perkamos ir UAB „JGK statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas. Teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pateikti UAB Korporacija „Matininkai“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. liepos 8 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuotinos žemės sklypÄ , taip pat atsakovas buvo įpareigotas kontroliuoti, kad UAB „JGK Statyba“ valdomas 33 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkėje (dabar Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija), bÅ«tų pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme kaip valstybės iÅ¡perkamas ir neprivatizuojamas.

36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu pagal pareiÅ¡kėjo UAB „JGK statyba“ skundÄ teismas nusprendė atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pavesti užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“ įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punktÄ ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, ribas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

37. Todėl pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai 3 bylose nėra vienodi, nors ir yra susiję, keliami klausimai vienaip ar kitaip liečia žemės sklypo teisinio statuso skirtingų plotų, žemės nuomos ir kt. klausimus, atitinkamai Vilniaus apygardos teismas nerevizavo prejudicinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl teismo sprendimo res judicata principo pažeidimo. Be to, kaip nurodo ir patys ieÅ¡kovai, nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tada, kai jų bÅ«tinybė sÄ lygoja esminio ir įtikinamo pobÅ«džio aplinkybės, todėl vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Matyti, kad teismai iš tiesų vadovavosi socialiniu poreikiu vertinant teisimus santykius, susijusius su žemės sklypo teisiniu statusu, kadangi pagal atitinkamus teisės aktus ir vėliau pasibaigus žemės nuomos santykiams, ieškovų administruojama žemės sklypo teritorija buvo priskirta prie tos, kurioje galėjo būti vykdoma žemės reforma ir atkuriamos nuosavybės teisės, todėl sprendžiant dėl privataus verslininko planų ir ketinimų bei pareiškėjų teisių, pirmenybė buvo teikiama pareiškėjams.

38. Pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, tolimesni veiksmai, atlikti ginčo žemės sklype, tai yra žemės reforma, žemėtvarkos projekto tvirtinimas, turi bÅ«ti laikomi teisėtais žemės administratoriaus sprendimais dėl patikėtos žemės naudojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Ginčo atveju Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad jau 2000 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina faktÄ , jog paminėtu įsakymu buvo patvirtintas 1999 m. parengtas žemėtvarkos projektas, jame suformuotų žemės sklypų plotai bei ribos, o pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ ieÅ¡kovas neatitinka Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6-9 punktuose nustatytų iÅ¡imčių nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka.

Kitose teismo sprendimuose irgi teismai padarydavo tokias išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje). Taigi teisinės prielaidos žemės nuomos santykių galimybėms atsirado dar iki minėtų teismo sprendimų priėmimo, tačiau dėl skirtingų reikalavimų atskirose bylose šis aspektas nebuvo iki galo išgrynintas.

39. Atsakovė pažymėjo, kad po proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1/4-1078/04 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Atnaujinus procesÄ ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ , Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo UAB „JGK statyba“ skundas buvo atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas buvo panaikintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. IeÅ¡kovai teigia, kad bendrovė siekė sudaryti valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, siekiant faktiÅ¡kai įteisinti teisinius santykius ir teikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2011 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. praÅ¡ymus. Todėl laikytina, kad UAB „JGK statyba“, bÅ«dama Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių perėmėja, turėjo suprasti, kad žemės nuomos teisiniai santykiai turėtų bÅ«ti iÅ¡ pradžių iki galo įteisinti (minėtos direkcijos ir bendrovės veiklos pagrindai, tikslai, laikotarpis skyrėsi), o to nepadarius, galėjo numatyti, kad esant neapibrėžtai situacijai, vystyti statybos projektÄ yra rizikinga.

Atsižvelgiant į tai laikė, jog ieÅ¡kovai turėtų prisiimti atsakomybę už neapgalvotÄ statybos projektų vystymÄ .

40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendime konstatuota, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime dalyvavo pareiÅ¡kėjas ir Å¡io proceso rezultatas buvo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos papildymas ir tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pretenduoti į 33 ha žemės sklypÄ , pirmiau arba turi bÅ«ti nuginčyti ankstesni žemėtvarkos projektai, arba turi bÅ«ti paskelbta naujo projekto papildymo rengimo procedÅ«ra, bet net ir tokiu atveju teismas vis tiek negalėtų įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedÅ«rÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje Å¡io teismo iÅ¡vados buvo patvirtintos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti.

41. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai teigė, kad pagal EŽTT praktikÄ nuosavybė Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme gali bÅ«ti tiek „egzistuojanti nuosavybė“, tiek turtas, įskaitant reikalavimo teises, dėl kurių asmuo gali teigti turįs bent jau teisėtÄ lÅ«kestį, kad jos bus įgyvendintos. Tačiau byloje Strech r. Slovakia, No. 44277/98, 24 June 2003, kuria remiamasi ieÅ¡kinyje, EŽTT konstatavo teisėto lÅ«kesčio, kilusio iÅ¡ nuomos sutarties ir gintino kaip „possessions“ buvimÄ , kadangi bendrovė buvo sudariusi su Vyriausybe žemės nuomos sutartį ir ginčas kilo dėl sutarties pratęsimo galimybių, kurios iÅ¡ pradžių neneigė ir kita Å¡alis.

Todėl tik nuomininkų teisės ir lÅ«kesčiai, pagrįsti nuomos sutarties sudarymu, gali bÅ«ti ginami Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Esant įvairių instancijų teismų konstatuotai aplinkybei, kad esant neapibrėžtam perdavimui naudotis žemės sklypu ir nuo 2000 m. gegužės 24 d. traktuojant, kad pasibaigė žemės nuomos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovų teisės neturėtų bÅ«ti ginamos taikant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, kadangi negalima traktuoti, jog ieÅ¡kovai turėjo neribotÄ teisę naudotis jiems perduota nuosavybe.

42. Konvencija negarantuoja, kad bet kuris lÅ«kestis turėti, valdyti ir naudoti nuosavybę turėtų bÅ«ti apgintas (J. v. Lithuania, no. 41510/98, 6 March 1998). Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje buvo galutinai iÅ¡spręstas klausimas dėl žemės sklypo nuomos santykių, teisinių pagrindų jiems pasibaigti ir pareiÅ¡kėjo teisių į valstybinės žemės nuomÄ . Å ioje byloje UAB „JGK statyba“ vienu iÅ¡ reikalavimų prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ sudaryti žemės nuomos sutartį dėl 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha ploto valstybinės žemės. Tačiau teismas, įvertinęs esamus prejudicinius faktus, konstatavo, kad atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymų nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka (tokios aplinkybės, kaip sumokėtas žemės nuomos mokestis ir kt., nesudaro pagrindo žemės nuomos sutarties sudarymui).

43. Pasisakydama dėl proceso trukmės atsakovė nurodė, kad tikslinga įvertinti, jog ginčo atveju vyko keletas teismo procesų administracinėse ir civilinėse bylose, kurie vargu ar gali bÅ«ti vertinami kaip vykstantys dėl tų pačių reikalavimų ir dėl to paties dalyko. Be to nurodė, kad UAB „JGK statyba“, inicijuodavo vis naujas bylas, nesuformuluodama iÅ¡ karto tinkamų reikalavimų, 44. IeÅ¡kovai reikalauja 591 000 Eur žalos atlyginimo dėl žemės vertės pagerinimo. IeÅ¡kovai 2020-01-13 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kaip apskaičiavo 591 000 Eur neva patirtÄ Å¾alÄ , t. y. ieÅ¡kovai, vadovaudamiesi ekspertizės iÅ¡vadomis, iÅ¡ žemės sklypo (kitos paskirties) 784000 Eur vertės, buvusios 2017-09-12 LVAT sprendimo priėmimo metu „minusuoja“ žemės sklypo (žemės Å«kio paskirties) vertę (193 000 Eur), buvusiÄ 2017-09-12 LVAT teismo sprendimo priėmimo metu.

Su tokiu ieškovų teiginiu nesutinkame dėl žemiau nurodomų priežasčių.

45. IeÅ¡kovų teigimu, jų partirta žala yra žemės sklypo (jo dalių) pagerinimai. Pažymime, jog tai, kad padidėjo žemės sklypo vertė, pakeitus paskirtį, jokiu bÅ«du neįrodo, jog ieÅ¡kovai patyrė tiek žalos, kiek pakilo žemės sklypo vertė, nes ginčo žemės sklypų dalys niekada nepriklausė nuosavybės teise UAB „JGK statyba“. IeÅ¡kovai siekia prisiteisti žalÄ dėl kitam juridiniam asmeniui (valstybei) priklausančio žemės sklypo vertės padidėjimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovai nesiekia iÅ¡laidų, patirtų rengiant teritorijų planavimo ar žemėtvarkinius dokumentus atlyginimo.

46. IeÅ¡kovai žalÄ skaičiuoja 2017-09-12 dienai, kuomet buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017, kuria buvo paliktas nepakeistas VAAT 2016-01-29 sprendimas, kuriuo buvo atmestas UAB „JGK statyba“ ieÅ¡kinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Tad niekaip nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovai neva patirtus nuostolius skaičiuoja 2017-09-12 dienai, kai iki Å¡ios datos jie nevaldė jokia valdymo forma ginčo žemės sklypo ar jo dalių ir pagerinimų negalėjo atlikti. 47. 2020-01-13 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai nurodė, jog statybos darbus ginčo žemės sklype vykdė iki 2008 m., tačiau žalÄ dėl žemės sklypo vertės padidėjimo skaičiuoja 2017-09-12 datai.

Tikėtina, jog žalos skaičiavimas 2017-09-12 dienai yra susijęs su išaugusia nekilnojamojo turto verte (2008 m. buvo ekonominė krizė) bei su, ieškovų teigimu, su kuo kategoriškai nesutinka atsakovas, jog nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

48. Su reikalavimu atlyginti 238 428 Eur (3,77 ha (duomenys neskelbtini) parkas) žalÄ atsakovė taip pat nesutinka. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, viena iÅ¡ tokių funkcijų – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena (26 punktas). Želdynų įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-10-01 iki 2017-11-01) nurodyta, kad želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimo valdymas yra savivaldybės funkcija (želdynų įstatymo 10 str.).

49. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , atsakovė darė iÅ¡vadÄ , kad savivaldybė atsakinga už reguliarų jos teritorijoje augančių medžių bÅ«klės tikrinimÄ bei priežiÅ«rÄ , nepriklausomai nuo žemės, kurioje Å¡ie medžiai auga, nuosavybės formos ar valdymo teisinio pagrindo. LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡iam ginčui aktualių teisės aktų nuostatas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nurodęs, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiÅ«ra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. eI-859-968/2018). 2020-01-13 posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad savivaldybė yra atsakinga už sutarčių dėl želdinių iÅ¡pirkimo iÅ¡ privačių asmenų sudarymÄ , tačiau taip pat patvirtino, kad į savivaldybę nesikreipė dėl nuostolių atlyginimo.

Tad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovams valstybė neturi teisinio pagrindo atlyginti nuostolių. IeÅ¡kovai nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie atliktas investicijas, kuriant (duomenys neskelbtini) parkÄ , t. y. tiek rengiant želdynus, tiek įrengiant futbolo aikÅ¡telę, tiek vaikų žaidimo aikÅ¡telę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovai įrodinėja žalÄ , vadovaudamiesi savo pačių parengtais įmonės finansiniais dokumentais, kurie, atsakovo vertinimu, turėtų bÅ«ti vertinami ypač kritiÅ¡kai.

50. Dėl žalos atlyginimo teisinėms paslaugoms apmokėti atsakovė paaiÅ¡kino, kad nesant duomenų apie teismų atliktus neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovų patirtos žalos, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovams žalos, patirtos teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

51. Dėl žalos negautų 605 378 Eur pajamų forma atlyginimo atsakovė nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog UAB „JGK statyba“ bÅ«tų įvykdžiusi projektÄ , pastačiusi butus ir juos pardavusi. Taip pat nesuprantama, kodėl 605 378 Eur nuostolius ieÅ¡kovai skaičiuoja 2014-10-24 dienai, kai tuo tarpu nuostoliai dėl žemės sklypo vertės pasikeitimo skaičiuojami 2017-09-12. Manytina, jog ieÅ¡kovai selektyviai, t. y. jiems naudingiausiu laikotarpiu, pasirenka žalos skaičiavimo momentÄ .

Tad toks žalos paskaičiavimas turėtų bÅ«ti vertinamas itin kritiÅ¡kai. Abejonę, jog UAB „JGK statyba“ bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų gavusi 605 378 Eur pajamų iÅ¡ butų pardavimo patvirtina ieÅ¡kovų į bylÄ pateikta Vilniaus apygardos teismo 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1497-640/2019, kurioje buvo sprendžiamas 2000-10-26 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė įsakymÄ nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi dalis 6,3 ha ploto žemės sklypo buvo tuščia, t. y. neužstatyta.

Taigi UAB „JGK statyba“, turėdama valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 6,3 ha ploto, dalies ploto neužstatė. Todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „JGK statyba“ bÅ«tų pilnai užstačiusi 4,44 ha žemės sklypÄ .

52. Pasisakydama dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovė nurodė, kad žala turi bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su įvardijamais neteisėtais veiksmais, tačiau ieÅ¡kovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „JGK statyba“ prarado galimybę vystyti statybos verslÄ dėl teismų (ne dėl kitų subjektų ar ne dėl kitų aplinkybių) neteisėtų veiksmų. Pasisakydama dėl ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo J.

G. ir A. K. atsakovė nurodė, kad jokie teisės aktai ir Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio taikymo praktika negarantuoja bendrovės pagrindiniam akcininkui, jog jo bendrovė veiks sėkmingai ir galės gauti vienokį ar kitokį pelnÄ , bet neatima teisės to siekti. Be to, ieÅ¡kovas J. G. Å¡iam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovų J. G. ir A. K. ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti kiekvienam neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl teisės į privalų gyvenimÄ neliečiamumo pagal Konvencijos 8 straipsnį pažeidimo, nurodė, kad Konvencijos 8 straipsnis, ginantis teisę į privatų gyvenimÄ , taikomas, kai asmeniui apribojama galimybė užsiimti pasirinkta veikla ir tuo rituojama jo teisė į darbÄ , tačiau Å¡is straipsnis negarantuoja Å¡ios veiklos sėkmės. Todėl laikė, jog Å¡is teisinis pagrindas negali bÅ«ti taikomas, nes teisė užsiimti pasirinkta veikla suprantama, kaip teisė į darbÄ , bet ne teisė gauti pelnÄ užsiimant pasirinkta veikia.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas A. K. yra samdomas asmuo – UAB „JGK statyba“ vadovas, todėl savo reikalavimus, susijusius su jo netenkinančiu darbo užmokesčiu, turėjo kelti savo darbdaviui arba spręsti klausimÄ dėl darbovietės keitimo tuo iÅ¡vengiant situacijos, kai dėl minimalaus gaunamo darbo užmokesčio gali bÅ«ti mokama mažesnė nei vidutinė pensijÄ . IeÅ¡kovo J. G. reikalavimÄ taip pat laikė visiÅ¡kai nepagrįstu, kadangi nėra jokių garantijų, kad UAB „JGK statyba“ veikla bÅ«tų ypatingai sėkminga ir nesant ieÅ¡kinyje nurodytų teismų sprendimų.

53. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo laikė visiÅ¡kai nepagrįstu. IeÅ¡kovams kreipiantis į teismÄ nebuvo valstybei pareigos vykdyti ieÅ¡kovų atžvilgiu prievolę, atitinkamai nėra pagrindo taikyti CK 6.37 str. 2 d. ir priteisti procesines palÅ«kanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).

54. IeÅ¡kovo atstovas 2020-01-31 teismo posėdžio metu nurodė, jog praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepaisant to, kad bendrovė su advokatu nėra atsiskaičiusi. Maža to, advokatai taip pat pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 5 proc. nuo priteistos sumos advokatui atlyginimÄ . Su UAB „JGK statyba“ praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovė nesutiko dėl Å¡ių priežasčių. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad iÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos yra patirtos. Tad Å¡iuo atveju priteisus bylinėjimosi iÅ¡laidas nesant apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų bei priteisus advokatui procentinį dydį nuo priteistos sumos, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos asmeniui nepagrįstai praturtėti, t. y. gauti pinigines lėšas, nepatyrus iÅ¡laidų bei bÅ«tų pažeista bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tvarka.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas jas priteisti ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. CPK 253 str. 1 d. numatyta, kad paskelbus, jog bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės yra baigtas, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. UAB „JGK statyba“ atstovas bei advokatas S. S. teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti pastariesiems procentinį atlyginimÄ baigiamųjų kalbų metu, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti tokio reikalavimo, nes Å¡is pateiktas pavėluotai.

56. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.

57. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. teisių ir pareigų perėmėjas UAB „JGK statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypÄ (esančio tuometinio (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, dabar (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Vilniuje) gyvenamųjų namų kompleksui statyti.

Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino „JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste iÅ¡nuomojimo uždarajai UAB „JGK statyba“ (toliau - Ä®sakymas) įsakė iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka 99 metams UAB „JGK statyba“ 63033 kv. m ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Vilniuje.

Minėto Ä®sakymo pagrindu 2000 m. spalio 26 d. sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės nuomos“ (toliau - nuomos sutartis), pagal kuriÄ UAB „JGK statyba“ iÅ¡sinuomojo 63033 kv. m ploto žemės sklypÄ .

58. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas Ä®sakymas, jo 1 punkte vietojo 63033 kv. m ploto įraÅ¡ant 57434 kv. m, t. y. sumažinant UAB „JGK statyba“ tenkančiÄ Å½emės sklypo dalį, taip pat Å¡iuo įsakymu suformuoti ir perduoti žemės sklypai P. G., K. M., M. B., A. C., J. Č., V. R.. 2004 m. kovo 23 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies pakeista nuomos sutartis. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintas Ä®sakymas vietoje 57434 kv. m ploto įraÅ¡ant 47669 kv. m, taip pat suformuoti ir parduoti sklypai H. R., UAB „Metano dujų sistemos“, G. S., UAB „Aljos statyba“, A. K.. 2004 m. gegužės 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinta nuomos sutartis. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartÄ patikslintas 2000 m. spalio 26 d. Ä®sakymas, t. y. Ä®sakymo 1 punktas pripažintas netekusiu galios ir iÅ¡dėstytas nauja redakcija, nurodant, kad UAB „JGK statyba“ 99 metams iÅ¡nuomotas 43950 kv. m ploto žemės sklypas.

Taip pat Ä®sakymas papildytas 2.13-2.17 punktais, kuriais suformuojami sklypai Å¡iems asmenims: K. M., UAB „Aljos statyba“, V. B.. Atsižvelgiant į Ä®sakymo patikslinimÄ , 2005 m. sausio 17 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinta nuomos sutartis.

59. Pažymėjo, kad nuo paminėtos nuomos sutarties su UAB „JGK statyba“ sudarymo žemės sklype pastatyti statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiÅ¡ki turtiniai vienetai, nuosavybės teise priklausantys asmenims. Vadovaujantis tuo, kad Žemės sklype atsiranda kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, buvo koreguojama UAB „JGK statyba“ nuomojama žemės sklypo dalis, atitinkamai jÄ mažinant, atsižvelgiant į kitiems žemės sklypo naudotojams priskirtas dalis.

Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. liepos 3 d. gautas UAB „JGK statyba“ praÅ¡ymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Vilniaus miesto skyrius 2014 m. spalio 28 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į UAB „JGK statyba“ raÅ¡tÄ , įvertino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie statinius, esančius žemės sklype, ir nustatęs, kad UAB „JGK statyba“ nuosavybės teise priklausančių ar nuomojamų statinių žemės sklype nėra, įspėjo UAB „JGK statyba“ apie nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ .

Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ UAB „JGK statyba“ pakartotinai informuota apie nuomos sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ . Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ pripažino pasibaigusia 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais.

Apie minėto įsakymo priėmimÄ UAB „JGK statyba“ buvo informuota Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“.

60. IeÅ¡kovų atžvilgiu yra priimta eilė procesinių teismo sprendimų, kurie yra įsiteisėję ir galiojantys, ieÅ¡kovai su jais nesutinka ir bando įrodyti prieÅ¡ingai bei prisiteisti galimai patirtÄ Å¾alÄ . Nurodė, jog turėtų bÅ«ti kritiÅ¡kai vertinamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dar kartÄ vertinti įsiteisėjusius teismo sprendimus, dėl neva teisėjų padarytų klaidų ir klaidingo teisės taikymo. IeÅ¡kovai iÅ¡samiai dėsto bylų faktinės aplinkybės ir padaro sau palankias iÅ¡vadas, kurioms nebuvo pritarę teismai, nagrinėdami reikalavimus ieÅ¡kovų nurodytose bylose. Nurodė, jog res judicata galiÄ Ä¯gijęs teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas kaip neteisėtas veiksmas bei siejamas su žala, kuriÄ galimai toks nepalankus sprendimas sukėlė.

61. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl UAB „JGK statyba“ suteikto žemės sklypo nuomos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pasisakyta Å¡iuose teismų sprendimuose bei nutartyse, tokiuose kaip – Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014, t. y., kad iÅ¡ nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti 33 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ yra pasibaigusi 2000 m. gegužės 24 d.

Nors ieÅ¡kovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas ir jo motyvacija yra neteisėta, tačiau manytina, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai siekia dar kartÄ vertinti jų argumentus, nors jie jau buvo daug kartų nagrinėti inter alia nurodytose bylose.

62. Pasisakydamas dėl galimai negauto įmonės pelno akcentavo, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Pažymėjo, kad vystant verslÄ (Å«kinę veiklÄ ) valstybiniame žemės sklype esant tam tikram teisiniam neapibrėžtumui bei neturint ginčo žemės sklypo naudojimo teisės, UAB „JGK statyba“ rizikavo (veikė savo rizika). Nurodė, kad bÅ«nant verslo subjektu ir veikiant kaip profesionalui, UAB „JGK statyba“ privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rÅ«pestingai ir įvertinti rizikas, esant poreikiui pasikonsultuoti. Todėl valstybei neturi ir negali kilti pareiga atlyginti žalÄ už statybas, kurios buvo vykdytos verslo subjekto rizika (be galiojančios žemės sklypo valdymo teisės).

63. Nagrinėjant bylÄ teismo posėdžiuose ieÅ¡kovai UAB „JGK statyba“, J. G. ir A. K. ieÅ¡kinį prašė patenkinti, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieÅ¡kinį prašė atmesti, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kinį prašė atmesti. IeÅ¡kovai ir atsakovė baigiamÄ sias kalbas pateikė raÅ¡tu, kuriomis palaikė pirmiau nurodytuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės 64. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. perdavimo aktu Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijai 1500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybos tikslu buvo perduotas nuolatiniam naudojimui 42,8 ha ploto kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypas, apimantis tuo metu buvusias Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dalis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijas (po priskyrimo prie Vilniaus miesto – (duomenys neskelbtini)s gyvenvietė).

Ieškovė UAB „JGK statyba“ yra Vilniaus miesto statomų (JGK) direkcijos teisių ir pareigų perėmėja.

65. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 14-1078/04 teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas UAB „JGK statyba“ Jaunimo gyvenamojo komplekso detalusis planas, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikto 42,8 ha žemės sklypo dalis, t. y. 33 ha, buvo priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi 9,8 ha žemės sklypas nenumatytas užstatyti.

Vadovaujantis šiuo sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas. 66. 2000 m. spalio 26 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais jos pakeitimais, iš 33 ha teritorijos ieškovei UAB „JGK statyba“ 99 metams (iki 2099 m. spalio 26 d.) buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos dalis, kuri 2000 m. kovo 9 d.

Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu suformuota kaip atskiras kitos (ne žemės Å«kio) paskirties valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8192-734/2018, kuriuo buvo patenkintas jos ieÅ¡kinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir kt. dėl Å¡ios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo“ panaikinimo.

Šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1497-640/2019. LITEKO duomenimis nustatyta, kad dėl šių sprendimų pateiktas atsakovės kasacinis skundas bus nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-xx/2020.

67. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas rengti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, į kuriÄ patenka ir ieÅ¡kovei suteiktas žemės sklypas. IeÅ¡kovai nurodo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo (gyvenvietės) teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo planas, kuriame nebuvo pažymėta UAB „JGK statyba“ naudojama 33,0 ha ploto teritorija bei jos ribos.

Dėl likusios 1990 m. gegužės 25 d. aktu UAB „JGK statyba“ perduoto valstybinės žemės teritorijos apie 26,7 ha ploto dalies nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė tvirtinimu, siekdama iš valstybinės žemės naudotojos tapti valstybinės žemės nuomininke, UAB „JGK statyba“ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2001 m. birželio 21 d., 2002 m. kovo 12 d. ir 2002 m. gruodžio 23 d. teikė prašymus, kuriais prašė su UAB „JGK statyba“ sudaryti valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį dėl likusios jai perduotos valstybinės žemės dalies, tačiau jokio atsakymo į pateiktus prašymus UAB „JGK statyba“ iki 2015 m. negavo.

68. IeÅ¡kovų įsitikinimu, ilgÄ laikÄ , sÄ moningai nevykdant res judicata galiÄ turinčių 2004 m. gruodžio 16 d. ir 2005 m. balandžio 1 d. sprendimų administracinėse bylose Nr. I4-1078/04 ir Nr. I-647-8/2005, jai buvo užkirstas kelias UAB „JGK statyba“ bylose, susijusiose su ginčo teritorija, pateikti įrodymus apie UAB „JGK statyba“ 33,0 ha ploto teritorijos ribas, kurios yra reikalingos žemės nuomos sutarties sudarymui ir to pasėkoje ieÅ¡kovė neteko galimybės naudotis apie 10,15 ha ploto valstybės iÅ¡perkama žeme įvairiose 33,0 ha teritorijos vietose.

69. IeÅ¡kovų manymu, atsakovė turi jiems atlyginti civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo metu neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kuomet buvo pažeistos bei suvaržytos UAB „JGK statyba“ teisės ir galimybės naudotis/valdyti statinių užstatymo ir eksploatavimo tikslu jai perduotu didelio ploto valstybinės žemės sklypu bei užbaigti 1 500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ komplekso statybÄ . IeÅ¡kovų vertinimu, pagrindinis teismo procesinis sprendimas, turėjęs esminės įtakos vėlesniems teismų sprendimams, yra Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2008, kuriame konstatuota, kad tarp UAB „JGK statyba“ ir valstybinės žemės savininko susiklostė sutartiniai žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d.

IeÅ¡kovė mano, kad Å¡ioje byloje teisėja peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principÄ ir tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnio, 178 straipsnio, 265 straipsnio nuostatos. UAB „JGK statyba“ atžvilgiu valstybė pažeidė EŽTK 14 straipsnį, neužtikrino vidaus teismų proceso skaidrumo ir aiÅ¡kumo, pažeidė teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ .

IeÅ¡kovės UAB „JGK statyba“ atstovas paaiÅ¡kinimo teisme, kad ieÅ¡kinio trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, dėl nesudarytos nuomos sutarties ieÅ¡kovai reikalavimo nereiÅ¡kia todėl, kad laiko, jog Nacionalinę žemės tarnybÄ apsaugojo jų teises pažeidę teismų priimti sprendimai, kuriuose konstatuota, jog nuomos teisiniai santykiai tęsėsi iki 2000 m.

70. IeÅ¡kovas J. G. ieÅ¡kiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypÄ , nagrinėjimo, ko pasėkoje jo Å¡eima prarado verslÄ , o jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas.

71. IeÅ¡kovas A. K., kaip UAB „JGK statyba“ vadovas, ieÅ¡kiniu siekia, kad atsakovė Lietuvos Respublika atlygintų jam neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl pernelyg ilgo bylų, susijusių su UAB „JGK statyba“ teisėmis į valstybinės žemės sklypÄ , nagrinėjimo, ko pasėkoje jo asmeniniam gyvenimui buvo padaryta neigiama įtaka, pažeidžianti Konvencijos nuostatas. III. Byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo teisinis vertinimas 72. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti, ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

73. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų ar teismo veiksmus sÄ lygas nurodė, kad teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiÅ¡kia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas bÅ«tų peržiÅ«rimas aukÅ¡tesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-207/2011).

74. IeÅ¡kovai tvirtina, kad pagal ieÅ¡kovės UAB „JGK Statyba“ ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-123-258/2008 dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo sudaryti sutartį, turtinės žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais atlyginimo, sprendime padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė dispozityvumo principÄ . Teismas iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovų argumentus neturi pagrindo pritarti tokiai jų iÅ¡vadai, kadangi negali konstatuoti jų nurodomų pažeidimų.

75. Teismas pagal 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo apraÅ¡omÄ jÄ dalį nustatė, kad ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ nurodė, jog 2000 04 12 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektÄ suformuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai buvo suteikti piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir leisti privatizuoti asmeninio Å«kio žeme.

Tokiu bÅ«du 9,8 ha valstybės iÅ¡perkamos ne žemės Å«kio paskirties teritorija Å¡alia (duomenys neskelbtini) ežero tapo vėl žemės Å«kio paskirties žeme, kuri yra privatizuota, pagrindinė žemės dalis perleista tretiesiems asmenims ir antrÄ kartÄ pakeista iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitÄ ne žemės Å«kio paskirties žemę. Tokiu bÅ«du buvo eliminuota UAB „JGK Statyba“ galimybė minėtame 9,8 ha dydžio žemės sklype tęsti gyvenamųjų namų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ programÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, pasiraÅ¡ydami 2000 04 12d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 9,8 ha žemės sklypo dalyje, paimdami UAB „JGK Statyba“ naudojamo žemės sklypo dalį privalėjo nustatyti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę pinigais arba suteikti lygiavertį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė mano, kad Å¡ios aplinkybės yra pakankamos daryti teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija pažeidė žemės paėmimo tvarkÄ , tokie veiksmai yra neteisėti, todėl Lietuvos valstybė privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ sudaro 305 527 turėtos statybos iÅ¡laidos, proporcingai tekusios 9,8 ha žemės sklypo daliai ir 338 580 Lt. negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi.

IeÅ¡kovė prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-04-12 įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria buvo patvirtintas 9,8 ha žemės plotas, esantis Å¡alia (duomenys neskelbtini) ežero (pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ Vilniaus rajonas, (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, (duomenys neskelbtini) kaimas) Vilniaus m. 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ detaliajame plane pažymėtÄ skaičiumi 7; įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ iÅ¡nuomoti UAB „JGK Statyba“ be aukciono natÅ«ra 8,7 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės buvusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje, dabar Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) sen. komplekso „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iaurinėje dalyje, gyvenamiesiems namams (detaliajame plane pažymėtų skaičiais l, 2, 3, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 92, 93) statyti ir eksploatuoti, vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo Å¡alia (duomenys neskelbtini) ežero; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos UAB „JGK Statyba“ naudai turėtas 305 527Lt. statybos iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos UAB „JGK Statyba“ padarytÄ 338 580 Lt žalÄ (negautas pajamas).

76. Atsiliepime į ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija nurodė, jog ieÅ¡kovo ginčijamu 2000 04 12 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas. Apie projekto vieÅ¡Ä svarstymÄ buvo skelbta 1999 09 30 vieÅ¡ai, ieÅ¡kovas turėjo galimybę dalyvauti vieÅ¡ame svarstyme ir susipažinti su projektu, bei administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais apskųsti apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ .

Vilniaus apskrities viršininko administracijas atsiliepdama į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 9,8 ha žemės sklypas ieškovei išnuomotas niekada nebuvo, todėl reikalavimai dėl analogiško ploto suteikimo kitoje vietoje bei turtiniai reikalavimai yra atmestini. Be to, ieškovo nurodytas 9,8 ha žemės sklypas buvo paimtas ne visuomenės poreikiams, o nuosavybės teisių atkūrimui. Ieškovas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nutarimu nustatytų reikalavimų subjektams suteikti teisę nuomoti žemės sklypus be aukciono.

Ieškovo nurodytame 9,8 ha žemės sklype nebuvo leidžiama jokia statyba, jis buvo rekreacinės zonos teritorijoje, todėl jokių statybos išlaidų šioje teritorijoje negalėjo būti. Abu atsakovai byloje prašė taikyti ieškinio senatį dėl administracinio akto nuginčijimo.

77. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymu nustatytÄ senaties terminÄ ginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 04 12d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra pagrindas nurodytoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str.). Atstatyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje dalyje teismas neturėjo pagrindo.

78. Dėl ieÅ¡kovų argumentų, kad teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentu ir pažeistos teisės nustatymu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovai, naudodamiesi apeliacijos teise, 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo iÅ¡vados ir argumentų dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo, kuomet ieÅ¡kinio senatį prašė taikyti atsakovai, nekvestionavo.

Tuo tarpu nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ieÅ¡kovės atstovas baigiamojoje kalboje (49 lapas) jau nurodo savo nesutikimÄ su ieÅ¡kinio senaties terminų trukme ir jų skaičiavimu, kas reiÅ¡kia, kad rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimas priklausė tik nuo pačios ieÅ¡kovės valios (CPK 12, 13 straipsniai).

79. Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl to, kad bÅ«tų apginta jo (pareiÅ¡kėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Å is teisinis reglamentavimas teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-123-258/2008, turėjo nustatinėti ir nustatinėjo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar UAB „JGK Statyba“ ginčijamas aktas pažeidė ieÅ¡kovės teises, kurias ji sieja su ginčo žemės naudojimu, todėl 2008 m. balandžio 3 d. sprendime teismas pagrįstai sprendė dėl faktinių nuomos teisinių santykių bei pasisakė dėl jų galiojimo ir pasibaigimo aplinkybių.

Kaip jau minėta, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, atsiliepdama į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydama taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodė, kad 9,8 ha žemės sklypas ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotas niekada nebuvo. Todėl ieÅ¡kovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendime neturėjo teisės pasisakyti dėl ieÅ¡kovės teisės į ginčo žemę, dėl kurios ir buvo priimtas jos ginčijamas administracinis aktas, o pasisakęs dėl jos peržengė byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, yra neteisingi. 80. 2008 m. balandžio 3 d. sprendime teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedelis (b.l.31) tvirtina faktÄ , jog Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (gyvenamųjų namų kompleksui statyti buvo suteikta 42,8 ha žemės Paminėto Vyriausybės nutarimo priedėlyje (b.l.31) nurodytas žemės naudojimo terminas – nuolatinis.

Todėl vertino, kad pagal tuo metu galiojusias imperatyvias CK nuostatas reiÅ¡kė, jog ji laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip deÅ¡imt metų (galiojęs CK 299 str.). Paminėtame priedėlyje nurodytos žemės suteikimo sÄ lygos ir užmokestis sudaro pagrindÄ pripažinti, kad tarp nuomotojo – valstybinės žemės savininko ir nuomininko buvo žemės nuomos santykiai. Galiojęs CK 297 straipsnis nustatė, kad nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui turtÄ laikinai naudotis už užmokestį.

Žemės suteikimo sÄ lygose buvo nurodytas užmokestis, kurį organizacija turėjo sumokėti už suteiktos žemės nuomÄ . Paminėtose įstatymų nuostatuose galiojęs maksimalus nuomos terminas reiÅ¡kė, jog kai pagal nuomos sutartį nuomos terminas nėra nurodytas ir nė viena iÅ¡ Å¡alių neatsisakė nuo sutarties, tai sutartis laikoma pasibaigusia suėjus galiojusio CK 299 str. terminui. Sutartis galėjo bÅ«ti atnaujinta tik sudarius sutartį naujam terminui (galiojęs CK 301 str.). Teismas sprendė, kad 1990 05 25 aktu perdavus Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai 42,8 ha žemės sklypÄ , žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24 ir byloje nėra įrodymų, jog žemės nuomos sutartis tarp Å¡alių buvo atnaujinta.

Taip pat teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas valstybinė žemė iÅ¡nuomojama aukciono bÅ«du, iÅ¡skyrus paminėto įstatymo nustatytus atvejus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas atitiktų nustatytas iÅ¡imtis, todėl teismas sprendė, kad atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka. IeÅ¡kovė, teikdama apeliacinį skundÄ dėl 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo nurodė jame savo argumentus dėl Å¡io teismo byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu žemės suteikimÄ ieÅ¡kovui prilygino nuomos sutarčiai ir, taikydamas senojo CK 297, 299, 301 straipsnių nuostatas, nepagrįstai ignoravo CK 298 straipsnį.

81. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 2A-484/2008 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,JGK statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys buvo atmestas (civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2008 (Nr. 2-123-258/2008)), šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra pagrįstas bei teisėtas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai iÅ¡vadai (CPK 185 str.).

82. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad apeliantas teisingai nurodė, jog pagal 1964 m. CK 298 straipsnį nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, o nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi bÅ«ti įregistruojama, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Å¡iuos reikalavimus atitinkanti sutartis sudaryta nebuvo. Tačiau, teisėjų kolegija konstatavo, kad toks trÅ«kumas, turint galvoje buvusiÄ istorinę situacijÄ bei esant kitiems nuomos teisinių santykių požymiams, negali paneigti realiai susiklosčiusių teisinių santykių prigimties, kadangi teismas teisingai nustatė, kad kiti bÅ«tini nuomos teisinių santykių požymiai buvo:

žemė buvo perduota naudotis apeliantui, o apeliantas mokėjo nuomos mokestį, kÄ patvirtino ir apelianto atstovas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje nurodydamas, jog apeliantas manė, kad nuomos sutarties sudarymas yra tik formalumas, todėl mokėjo didelius pinigus, nuomos mokestį. Be to, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Audito I skyriaus 1999 m. gruodžio 20 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas žemės nuomos mokestį už 1992-1998 metus apskaičiavo ir sumokėjo į biudžetÄ už visÄ jam iÅ¡skirtÄ 42,8 ha žemės sklypÄ (t. 1, b. l. 233).

83. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laikė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pagrįstai sprendė, kad esant nuomos teisiniams santykiams neterminuotiems, jie nutrūko praėjus maksimaliam įstatymuose įtvirtintam terminui. O pasibaigus šiems nuomos teisiniams santykiams, tolimesni atsakovo veiksmai, atlikti su ginčo žemės sklypu, tai yra žemės reforma, žemėtvarkos projekto tvirtinimas ir pan., turi būti laikomi teisėtais žemės administratoriaus sprendimais dėl patikėto žemės naudojimo.

Pasibaigus minėtiems faktiniams žemės nuomos teisiniams santykiams, tolimesnis žemės naudojimas niekaip negali bÅ«ti siejamas su apelianto teisėmis ir jų nepažeidžia. Pastebėtina, kad apeliantė, kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip ir aptariamoje byloje paduotame apeliaciniame skunde nurodė į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio suteikiamos apsaugos pažeidimÄ , kurio apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniuose santykiuose nenustatė.

84. IeÅ¡kovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ , kuriame konstatavo, kad žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008, nustatytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu jiems suteiktos žemės statusÄ .

85. Teismas pažymi, kad Å¡ioje ieÅ¡kovų nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. ne aukciono tvarka 99 metams ieÅ¡kovei iÅ¡nuomoto žemės sklypo UAB „JGK Statyba“ (žr. 66 sprendimo punktÄ ) nuomos ir subnuomos (ieÅ¡kovė 2004 m. dalį sklypo subnuomojo atsakovui UAB „Aljos statyba“), teisėtumo. Taigi, teismas Å¡ioje kasacinėje byloje vertino aplinkybes ir davė iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl žemės sklypo, kuris ieÅ¡kovei buvo suteiktas gyvenamųjų namų statybai dalies, dėl kurios įstatymų nustatyta tvarka buvo sudaryta nuomos sutartis, t. y. kasacinis teismas pasisakė dėl „ginčo žemės statuso“, kuris buvo nustatytas dar iki ieÅ¡kovams pateikiant praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Todėl bylÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas neturėjo pagrindo remtis iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie buvo priimti kitoje iÅ¡nagrinėtoje byloje, kurioje ginčo teisiniai santykiai nebuvo panašūs į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinius santykius. IeÅ¡kovai Å¡ios kasacinės bylos aplinkybes traktuoja sau palankia linkme, neatsižvelgdami į tai, kad toje byloje dėl ginčo žemės nuomos ieÅ¡kovė buvo sudariusi žemės nuomos sutartį, o Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ , nagrinėjo aplinkybes dėl žemės sklypo dalies, kai dėl suteiktos naudotis žemės buvo susiklostę tik faktiniai nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 05 24 ir nebuvo atnaujinti.

86. Pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas). Todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ pažeidė CPK 4 straipsnis, 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ bei neužtikrino ieÅ¡kovams Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies apsaugos, garantuojančios teisę į teisingÄ teismÄ .

87. Be to, teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovais, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas diskriminavo ieÅ¡kovę UAB „JGK Statyba“ ir jos statybos verslÄ , kai nurodoma į Konvencijos 14 straipsnį, Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, nes tokie teiginiai niekuo nepagrįsti ir yra deklaratyvaus pobÅ«džio, įvertinus iÅ¡nagrinėtos bylos faktinį pagrindÄ , ieÅ¡kinio dalykÄ ir joje nustatytas aplinkybes.

88. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje dėl teisės į teisingÄ teismÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) pasakyta, kad Konvencijos požiÅ«riu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijÄ Å¡alys turi teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimÄ (žr.

EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje N.-H. prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 18990/91, 24 punktÄ ; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 29346/95, 21 punktÄ ; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje D. prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 45519/06, 30 punktÄ ; kt.).

89. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieÅ¡kovais, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 (Nr.2-430-45/2008) ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 galėjo bÅ«ti siurpriziniai tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. IeÅ¡kovė realizavo savo teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , teikė byloje apeliacinį skundÄ , jis buvo iÅ¡nagrinėtas. Todėl vien tai, kad ieÅ¡kovų netenkino priimti teismų procesiniai sprendimai neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ dėl jų teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimÄ .

90. IeÅ¡kovės atstovas baigiamojoje kalboje (41 psl.) nurodė, kad kasacinis teismas nusiÅ¡alino nuo ieÅ¡kovės teisių gynimo ir nuo sudėtingo teisės taikymo klausimo, nes kasacinio skundo nepriėmė ir teisės taikymo klaidų, turinčių reikÅ¡mės visai teisės sistemai laikotarpyje, kai buvo pereinama iÅ¡ socialistinės santvarkos į demokratinę santvarkÄ ir rinkos ekonomikÄ , nepasisakė. Kasacinio skundo nepriėmimo pagrindas buvo iÅ¡imtinai formalus – nesumokėtas žyminis mokestis.

Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovės paduotÄ kasacinį skundÄ atsisakė priimti. Nutartyje ieÅ¡kovės akcentuojamu žyminio mokesčio nesumokėjimo klausimu pažymėtina, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog ieÅ¡kovo kasacinis skundas paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. Be to, teismas turi nurodyti ir tas nutarties aplinkybes, kurias ieÅ¡kovė nenurodė, traktuodama Å¡iÄ nutartį sau palankia linkme.

Nutartyje konstatuota, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bent vienÄ CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ bylos peržiÅ«rėjimo kasacine tvarka pagrindÄ , todėl teiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

91. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ dėl teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu gali bÅ«ti svarbu tai, ar proceso Å¡aliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikÅ¡mę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje C. A. and Others prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktÄ ; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje P. and A., peticijos Nr. 44624/98, 42 punktÄ ir kt.).

Vis dėlto, Konvencijos prasme analizuojant teisės į teisingÄ teismo procesÄ užtikrinimÄ , vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, o vėlesnis peržiÅ«ros procesas gali iÅ¡ esmės iÅ¡taisyti proceso trÅ«kumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2011 m. birželio 18 d. sprendimÄ dėl peticijos priimtinumo byloje A. prieÅ¡ AzerbaidžanÄ , peticijos Nr. 25512/06). Taigi, ieÅ¡kovė teikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo, taip pat teikė kasacinį skundÄ , kurio atitikimas galiojančiam teisiniam reglamentavimui priklausė tik nuo pačios ieÅ¡kovės valios.

Tokiu atveju ieÅ¡kovės argumentai dėl jos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (rungimosi, lygiateisiÅ¡kumo principai) žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu, priimant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008, nebuvo pažeistos.

92. Ieškovai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 paneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje Nr. 14-1078/04 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-875-05 nustatytas prejudicines aplinkybes, kad UAB „JGK statyba“ yra teisėta teritorijos valdytoja ir naudotoja. Pastaroji nutartis buvo priimta išnagrinėjus atsakovės Vilniaus m.

Žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005. Dėl ieÅ¡kovės nurodytų teismų procesinių sprendimų turinio, kilus atsakovei ir trečiajam asmeniui abejonėms, ar ieÅ¡kovai jį nurodo teisingai, ar jį netraktuoja sau palankia linkme, teismas bylose nagrinėtÄ ginčo dalykÄ ir teismo faktinius ir teisinius argumentus nurodys iÅ¡samiau. 93. 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovė UAB „JGK Statyba“ teikė skundÄ ir prašė įpareigoti atsakovÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus Žemėtvarkos skyrių pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės iÅ¡perkamos ir pareiÅ¡kėjai gyvenamųjų namų statybai suteiktos žemės plotus ir ribas.

PareiÅ¡kėjo skundas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo patenkintas ir Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas pateikti UAB „Matininkai“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės planÄ . Atsakovas buvo įpareigotas kontroliuoti, kad Å¡iame plane bÅ«tų pažymėtas pareiÅ¡kėjos valdomas 33 ha. ploto žemės sklypas, kaip valstybės iÅ¡perkamas ir neprivatizuojamas.

94. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos UAB „JGK statyba“ skundÄ nusprendė atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pavesti užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“ įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 12 punktÄ ir suderintų su UAB „JGK statyba“ 1500 gyventojų komplekso „(duomenys neskelbtini)“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje ribas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iame sprendime teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja teisėtai naudoja 33 ha žemės sklypÄ , Å¡iuo metu esantį Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sen. ir siekia įteisinti faktinius nuomos santykius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Nutartyje taip pat buvo remtasi 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 14-1078/04 nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuota, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo buvo atsiradę teisiniai santykiai projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje rengimo srityje.

95. Apibendrinant pirmiau ieÅ¡kovų nurodytas tris bylas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai kėlė reikalavimus dėl skirtingų žemės sklypų projektų rengimo, siekdami įteisinti naudojamos žemės faktinius nuomos santykius, nors bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jiems ginčo žemė buvo suteikta neterminuotai ir jos naudojimo ir valdymo įforminti nuomos sutartimi nereikėjo. Pastebėtina, kas dėl suteikimo žemės sklypo neterminuotai, tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 pažymėta, jog bylÄ nagrinėję teismai nustatė, kad Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. jos teisių perėmėjas – atsakovas UAB „ JGK Statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypÄ gyvenamųjų namų kompleksui statyti, į kurio plotÄ pateko dalis ieÅ¡kovų paveldėtos žemės. Žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai buvo suteiktas iki Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų įstatymo priėmimo, t. y. iki kasatoriams pateikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

96. Taigi, ieškovų nurodytose trijose bylose nustatytos aplinkybės, kurios iš esmės yra susijusios su ieškovės suinteresuotumu žemės sklypo projektavimo srityje ir jos siekiu įteisinti faktinius nuomos santykius, nebuvo paneigtos Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008. Teismas šiuo sprendimu nepaneigė faktinių nuomos santykių, tik konstatavo, kad kai pagal nuomos sutartį nuomos terminas nėra nurodytas ir nė viena iš šalių neatsisakė nuo sutarties, tai sutartis laikoma pasibaigusia suėjus galiojusio CK 299 str. terminui.

Sutartis galėjo bÅ«ti atnaujinta tik sudarius sutartį naujam terminui (galiojęs CK 301 str.). Teismas sprendė, kad 1990 05 25 aktu perdavus Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai 42,8 ha žemės sklypÄ , žemės nuomos sutartis baigėsi 2000 05 24 ir byloje nėra įrodymų, jog žemės nuomos sutartis tarp Å¡alių buvo atnaujinta. Todėl prieÅ¡ingai ieÅ¡kovų tvirtinimui, teismas nepaneigė Å¡io sprendimo 94 punkte nurodytose bylose nustatytų aplinkybių ir nepadarė teismo sprendimo res judicata principo pažeidimo.

Todėl teismas atmeta ieškovų argumentus dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio suteikiamos apsaugos taikymo pažeidimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-123-258/2008 nepaneigė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje Nr. 14-1078/04 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-875-05 nustatytas prejudicines aplinkybes.

97. Teismas sprendžia, kad nors ieÅ¡kovė UAB „JGK Statyba“ buvo teisėta minėtos valstybinės žemės naudotoja, tarp Å¡alių iÅ¡ esmės susiklosčius žemės nuomos teisiniams santykiams ir Å¡ios nuomos nepratęsus, valstybinės žemės administratorius turėjo teisę spręsti klausimus, susijusius su tolesniu valstybei priklausančios žemės naudojimu, kÄ rodo tolimesni teismų priimti procesiniai dokumentai pagal ieÅ¡kovės UAB „JGK Statyba“ skundus bylose, kuriose ieÅ¡kovų nuomone buvo priimti teismų procesiniai dokumentai pažeidė jų teises. Toliau nurodomi teismų procesiniai sprendimai, kuriuose konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių reikÅ¡mę ieÅ¡kovai siekia įvertinti sau palankia linkme, neakcentuojant Å¡ių faktų nustatymÄ sÄ lygojusių aplinkybių.

98. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dvejomis 2005 m. spalio 5 d. priimtomis nutartimis atnaujino procesÄ Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kurioje buvo priimtas ieÅ¡kovų nurodomas kaip palankus jiems 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas, ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Bylos atnaujinimo pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo m. gruodžio 16 d. sprendime buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjęs atnaujintÄ administracinę bylÄ Nr. I-386-142/2009 2009 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ (žr. sprendimo 84-85 punktus), o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundÄ , konstatavo, kad iÅ¡ sprendimo (2004 m. gruodžio 16 d.) turinio ir jo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiÅ¡kėjo pagrindinis reikalavimas – įpareigoti atsakovÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrių pažymėti (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės iÅ¡perkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas, patenkintas nebuvo.

99. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovai, teikdami apeliacinį skundÄ dėl 2009 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009 nurodė, kaip ir nagrinėjamoje byloje (ieÅ¡kinio 2.9 p.), kad teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo suformuotÄ praktikÄ (R. prieÅ¡ Russia, Nr. 52854/99, priimtÄ 2003-07-24; P. prieÅ¡ Russia Nr. 69529/01, priimtÄ 2004-11-18), nustatančiÄ , kad teismas turi bÅ«ti ypač atidus iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi kruopščiai patikrinti, ar bylos atnaujinimo pagrindu paprastai nebuvo siekiama per naujÄ bylos nagrinėjimÄ pasiekti kitokio kitai Å¡aliai palankaus sprendimo.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas Å¡iuo aspektu bylos netyrė. Tačiau nutartyje teismas detaliai atsakė į Å¡iuos apelianto argumentus ir konstatavo, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atnaujinus bylÄ buvo siekiama kitai Å¡aliai palankaus sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti. 100. 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad atnaujinus procesÄ byloje, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ tikslino ( V tomas, b. l. 41-53). Patikslintu skundu prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pateikti projekto rengėjui – UAB korporacijai „Matininkai“ – jo parengtÄ ir Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso (duomenys neskelbtini)e (vėliau-JGK „(duomenys neskelbtini)“) detalųjį planÄ , o taip pat įpareigoti atsakovÄ kontroliuoti, kad 1 500 gyventojų pareiÅ¡kėjai suteiktas 33 ha plotas ir ribos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme bÅ«tų pažymėti, kaip valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad iÅ¡ byloje esančio 2008-09-26 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažinta pasibaigusia 1999-09-01 žemės reformos žemėtvarkos projektų darbų atlikimo sutartis Nr. 4 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje Lietuvos Respublikos 1996 -04-24 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtoje Vilniaus miestui, pagal kuriÄ korporacija „Matininkai“ ginčo teritorijoje vykdė žemės reformos projektavimo darbus, bei 2008-10-30 Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančios, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo teritorijoje minėtas paslaugas teikia UAB „Arlitanus“, darytina iÅ¡vada, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimų taip kaip jie suformuluoti patikslintame skunde. 101.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, jog pareiÅ¡kėjas savo teisę reikalauti 33 ha žemės sklypÄ priskirti valstybės iÅ¡perkamai žemei ( skundo reikalavime pažymėti) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grindžia Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priedėliu Nr.

5. Dėl Å¡iuo potvarkiu pareiÅ¡kėjui suteikto žemės sklypo ir dėl to susiklosčiusių teisinių santykių tarp pareiÅ¡kėjo ir valstybinės žemės valdytojo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Å ioje byloje buvo sprendžiama dėl dalies žemės sklypo – 9,8 ha žemės ploto, tačiau pareiÅ¡kėjas teisę į minėto ploto sklypÄ kildino taip pat iÅ¡ minėto Vyriausybės 1990 05 16 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedėlio.

Minėti teismai pasisakė, kad nustatytos bylos aplinkybės ( sklypo suteikimo sÄ lygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindÄ teigti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir pareiÅ¡kėjo buvo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 05 24, sutartis atnaujinta nebuvo. Konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalimi, teismas iÅ¡ naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje tarp tų pačių Å¡alių.

Teisėjų kolegija sutiko su teismo iÅ¡vada Å¡ioje byloje, kad pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo 1990 05 16 Vyriausybės potvarkis (duomenys neskelbtini), Å¡iuo aktu pareiÅ¡kėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymÄ ir suteiktÄ minėtu potvarkiu žemės sklypÄ pažymėtų kaip valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. 102. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta dėl ieÅ¡kovų įsitikinimu jų teises pažeidusių 2009 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, ir 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, pažymėtina, kad ieÅ¡kovai savaip interpretuoja jų skundo atmetimo aplinkybes Å¡iuose teismo procesiniuose sprendimuose, akcentuodami tik Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimÄ ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kai procesas byloje buvo atnaujintas todėl, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra ginčo teritorijoje dėl kurios buvo priimti teismo sprendimai ir bÅ«tent dėl žemės, kurios nuomos sutarties sudarymo ieÅ¡kovai tik siekė, tačiau jos dar nebuvo sudarę. 103.

IeÅ¡kovai nurodo, kad jų teises taip pat pažeidė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010, kuriuo buvo sudarytos sÄ lygos neteisėtam NŽT veikimui, varžant ieÅ¡kovės naudojimo teisę per užstatymui skirto žemės ploto mažinimÄ , kartu klaidinant iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ir antstolę V. M., kad UAB „JGK Statyba“ 33,0 ha ploto valstybės iÅ¡perkamoje teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami. 104.

IÅ¡ Å¡ioje byloje priimto procesinio sprendimo matyti, kad pareiÅ¡kėja buvo padavusi patikslintÄ skundÄ , kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-06 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste S. D.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-06 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste S. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-06 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste M.

V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-02-06 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste A. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-04-26 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste A. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-12-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste S. S.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-12-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste V.

V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-01-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste S. Ž.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-01-31 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste T. F.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-06-13 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste A.

V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-12-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste V. V.”; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-12-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste R. V.; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-12-29 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste I. V.”.

Nagrinėjama byla sujungta su byla Nr. I-2305-38/2008, kurioje pareiÅ¡kėja reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovams V. F. V., S. P., E. V. atlaisvinti 2,0600 ha ploto žemės sklypÄ (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini) k. (tomas 3 b. l. 3–7). 105. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius teritorijos planavimo dokumentus ir teismo teritorijų planavimo ekspertizės iÅ¡vadas darė besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-10-11 įsakymo „Dėl Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi patvirtinti žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti ir suformuoti žemės sklypai, projekto papildyme pažymėti numeriais 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, į kuriuos pareiÅ¡kėjos ginčijamais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais atsakovams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės, nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-05-16 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) 42,8 ha žemės sklypo, suteikto Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų namų direkcijai, teritorijÄ .

Teritorijoje, kurioje yra nagrinėjami ginčo žemės sklypai, pareiÅ¡kėjai priklausančių namų valdų (sodybų) sklypų, pastatų, įrenginių nėra. Duomenų, kad ginčo žemės sklypų teritorija yra suteikta pareiÅ¡kėjai individualių gyvenamųjų namų statybai, taip pat nėra. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės sklypų jai suteikimo ir valdymo pagrindo teisėtumÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos nurodyta ginčo žemės teritorija negali bÅ«ti laikoma valstybės iÅ¡perkama Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme pagal pareiÅ¡kėjos skunduose nurodytus argumentus.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nurodyti atvejai, kai žemė negali bÅ«ti privatizuojama. Pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktÄ Å¾emė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiÅ¡kė, kad ji jokio intereso Å¡ioje byloje neturi.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su galiojančiu žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu. PareiÅ¡kėja ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ nagrinėjamu atveju neturi teisės ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnis). Todėl pareiÅ¡kėjos skunduose nurodyti kiti argumentai nėra reikÅ¡mingi ir teismo nevertinami. PareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo buvo atmesti kaip nepagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). 106.

Å is Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010 buvo paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2351/2011. Å ioje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas tikslÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinti UAB „JGK Statyba“ keliamam ginčui reikÅ¡mingas aplinkybes, 2009 m. liepos 21 d. nutartimi skyrė teismo teritorijų planavimo ekspertizę (t.

VII, b. l. 90-96). IÅ¡analizavęs 2010 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tekstinę bei grafinę dalis, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime jis vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažino, jog žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuoti ir suformuoti žemės sklypai, pažymėti numeriais 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui skirtÄ 42,8 ha teritorijÄ .

Teisėjų kolegija, patikrinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktÄ faktinių bylos aplinkybių vertinimÄ , teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ (ABTÄ® 136 str.), minėtai pozicijai visiÅ¡kai pritarė. Nurodė, kad matyti, jog ant žemės reformos žemėtvarkos papildymo projekto (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje plano įbraižyta 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta 42,8 ha teritorija tame plote, kuriame iÅ¡sidėstę žemės sklypai Nr. 1783-2, 1784, 1785, 1786-2, 1787-1, 1788-2, nepersidengia (t.

VIII, b. l. 48a). Abejoti aptartomis eksperto iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturėjo svarių priežasčių, todėl vadovaudamasi Å¡iuo įrodymu konstatavo, kad atsakovo 2006 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste pareiÅ¡kėjo teisių jo skunduose nurodyta apimtimi ir bÅ«du nepažeidė. 107. IeÅ¡kovai tvirtindami, kad Å¡ie teismų procesiniai sprendimai neteisėti, nenurodo jokių teismų padarytų akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kas suponuotų jų kaltę ir valstybei pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovai kartoja savo argumentus, kurie jau buvo vertinti paminėtose bylose, kas teikia pagrindÄ manyti, kad byloje dėl žalos atlyginimo yra siekiama iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jų reikalavimų pagrindÄ . IeÅ¡kovai mini Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs atnaujintÄ administracinę bylÄ Nr. I-386-142/2009, 2009 m. kovo 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ (žr. sprendimo 84-85 punktus), o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Todėl priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-148-484/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2351/2011 teismai negalėjo pažeisti jau panaikinto 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo res judicata galiÄ ir nepažeidė UAB „JGK Statyba“ teisės į teisingÄ teismÄ (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). 108. Dėl ieÅ¡kovų manymu neteisėtų teisėjų veiksmų, priėmus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-277-340/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014. 109.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 buvo patenkintas pareiÅ¡kėjos skundas dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004-12-22 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , įvykdytų LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr.385 patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos” 12 punktÄ ir suderintų su UAB “JGK Statyba” 1500 gyventojų komplekso “ (duomenys neskelbtini)” individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) sen. ribas.

Sprendime nurodyta, kad pagal Žemės Å«kio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtintos “Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos”(toliau tekste Metodika) 40 punktÄ , kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimÄ bei pretenzijas raÅ¡tu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas iÅ¡nagrinėti.

Projekto svarstymas ir derinimas yra vienas iÅ¡ projekto rengimo ir įgyvendinimo etapų (metodikos 9.4 p.). Kadangi žemės sklypo ribos nederinamos su pareiÅ¡kėja, tuo yra ribojama jos teisė dalyvauti rengiant žemės reformos projektÄ . Todėl Å¡i pareiÅ¡kėjos teisė turi bÅ«ti ginama. Pagal Metodikos 90 punktÄ Å¾emėtvarkos skyrius kontroliuoja žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimÄ , todėl konstatuota, kad yra pagrįstas pareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti atsakovÄ užtikrinti Tvarkos 12 punkto vykdymÄ . 110.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. A8-875-05 pagal atsakovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB “JGK Statyba” skundÄ atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, jį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 111.

IÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A756-818/2013 matyti, kad atsakovės NŽT prie ŽŪM praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ dėl to, kad buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, nebuvo patenkintas, nes atsakovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 d. numatytÄ vienerių metų, tiek to paties straipsnio 3 dalyje numatytÄ penkerių metų naikinamuosius terminus.

Dėl atsakovės argumentų, kad po tikrinamų teismo sprendimų susiklosčiusių aplinkybių ji negali įvykdyti sprendimo, teisėjų kolegija nurodė, kad Å¡ie argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti aptariamų naikinamųjų terminų pažeidimÄ . Taigi, tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 liko neįvykdytas, nors buvo panaikintas prejudicinę reikÅ¡mę priimant šį sprendimÄ turėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, sÄ lygojo bÅ«tent tai, kad procesas byloje nebuvo atnaujintas dėl naikinamojo termino suėjimo. 112.

IÅ¡ prie nagrinėjamos civilinės bylos dokumentų apžiÅ«rai prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „JGK Statyba“ 2005 m. spalio 5 d. praÅ¡ymu kreipėsi į antstolę V. M. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priverstinio vykdymo. 113. Vykdomojoje byloje yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Å ia nutartimi buvo nutarta dalinai pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 vykdymo tvarkÄ ir nustatyti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2 mėn. terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl Å¡ios nutarties atsakovė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija teikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ atskirajam skundui paduoti, tačiau jos praÅ¡ymas LVAT 2007 m. spalio 18 d. nutartimi nebuvo patenkintas. VAAT 2008 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas atsakovės praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005, kokiu bÅ«du ji turi suderinti 33 ha žemės sklypo ribÄ su pareiÅ¡kėja. 114. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10191-809/2012 iÅ¡nagrinėjo antstolės V.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys skolininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „JGK statyba“ ir paskyrė skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai J. R. baudÄ po 20 Lt už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ , skaičiuojant nuo 2011-11-28 iki sprendimo įvykdymo, iÅ¡ieÅ¡kotinÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „JGK statyba“ naudai iÅ¡ asmeninių L.

K. lėšų. 115. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-277-340/2013 iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „JGK Statyba“ ir skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties, Å¡iÄ nutartį panaikino ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – antstolės pareiÅ¡kimo dėl atsakomybės taikymo skolininkui Nacionalinės žemės tarnybai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-04-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 nevykdymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ lėmė prejudicinę reikÅ¡mę turėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kuriame nurodyta, jog UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdo 33 ha ploto žemės sklypÄ . Å ioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi atnaujino procesÄ ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ naujo teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu, kuriame, įvertinus sklypo suteikimo sÄ lygas ir mokėtÄ mokestį, konstatuota, kad valstybinės žemės savininkÄ ir UAB „JGK statyba“ siejo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad, pasibaigus teisiniams santykiams, kurių atsiradimo pagrindas buvo Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis (duomenys neskelbtini), Å¡iuo aktu pareiÅ¡kėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, jog atitinkamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos struktÅ«rinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ ir Vyriausybės potvarkiu suteiktÄ sklypÄ pažymėtų kaip valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šį 2009 m. kovo 26 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 146-163). 116. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir jo teisinius padarinius, susidarė tokia teisinė situacija, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimÄ , neteko teisės reikalauti, jog Nacionalinė žemės tarnyba pažymėtų 33 ha sklypÄ , esantį Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, kaip valstybės iÅ¡perkamÄ ir neprivatizuojamÄ , nes UAB „JGK Statyba“ nėra teisėta tokio sklypo valdytoja.

Dėl to, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas nėra panaikintas (Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymas atnaujinus procesÄ byloje panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ netenkintas, atsižvelgiant į suėjusį naikinamÄ jį senaties terminui), tačiau jo įvykdymas objektyviai nėra galimas, nes prieÅ¡tarauja bendriesiems CPK taikymo principams ir susijusiose bylose priimtiems bei prejudicinę galiÄ turintiems teismo sprendimams.

Panaikintame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime padarytos iÅ¡vados apie UAB „JGK Statyba“ 33 ha žemės sklypo valdymo teisę ir Å¡io sklypo teisinį statusÄ buvo pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „JGK Statyba“, žinodamas, jog nėra teisėtas viso 33 ha žemės sklypo valdytojas, ir toliau reikalaudamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus teismas privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), nutartis negali bÅ«ti grindžiama vien formaliu teisės normų taikymu. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas, taip pat į tai, jog įstatymų leidėjas nereglamentuoja tokios teisinės situacijos, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartis skirti baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ naikintina. 117.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014 iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens UAB „JGK Statyba“ kasacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės V. M. pareiÅ¡kimÄ dėl atsakomybės taikymo už sprendimo neįvykdymÄ , suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „JGK Statyba“ ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistÄ . 118.

Kasacinis teismas konstatavo, kad kasatoriaus teisės į žemės sklypo ribų derinimÄ atsiradimo pagrindas – teisė iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teisė reikalauti suderinti sklypo ribas yra iÅ¡vestinė iÅ¡ teisės valdyti atitinkamÄ Å¾emės sklypÄ . IÅ¡vestinės teisės paskirtis – užtikrinti tinkamas sÄ lygas pirminei valdymo teisei įgyvendinti. Pasibaigus pirminei teisei, pasibaigia ir iÅ¡vestinė teisė, nes nelieka nei jos atsiradimo pagrindo, nei buvusio jos įgyvendinimo tikslo.

Å iuo atveju teismų sprendimais kitose bylose tarp tų pačių asmenų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimti administracinėje byloje Nr. I4-1078/04) nustatyta, kad kasatoriaus turėta iÅ¡ nuomos santykių atsiradusi teisė valdyti žemės sklypÄ pasibaigė (iÅ¡skyrus dėl 6,3033 ha), vadinasi, baigėsi ir teisė reikalauti suderinti 33 ha sklypo ribas.

Kasatoriaus turėtos teisės įgyvendinimas vykdant teismo sprendimÄ , priimtÄ pagal tuo metu nustatytas aplinkybes dėl jo teisės į 33 ha žemės valdymÄ , kurios Å¡iuo metu yra pasikeitusios. Nurodytame sprendime nustatytas įpareigojimas pažymėti tokio sklypo ribas Å¡iuo metu nėra įmanomas, nes tokio sklypo kasatorius nevaldo ir neturi teisės jį valdyti. Jei valdymo teisę į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Å¡iuo metu turi kitas asmuo, tai bÅ«tent jis turi ir teisę reikalauti įgyvendinti iÅ¡ Å¡ios pirminės teisės iÅ¡vestines teises.

Pažymėta, kad teismo sprendimo įgyvendinimas gali pažeisti dabartinių žemės sklypo valdytojų teises. Be to, žemės sklypo ribų derinimas yra žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo sudėtinė dalis. Kasatorius siekė, kad žemėtvarkos projektu jam būtų suprojektuotas 33 ha dydžio sklypas. Pirmiau nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimu atmestas kasatoriaus reikalavimas dėl kito žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktino veiksmo – 33 ha žemės sklypo pažymėjimo žemėtvarkos projekte kaip valstybės išperkamo ir neprivatizuojamo. 119.

Teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ , nurodė, kad, be to, jog kasatorius neturi valdymo teisės į tokio dydžio žemės sklypÄ , jau yra patvirtintas ir nenuginčytas atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektas (jo papildymai). Paminėjo, kad kasatorius teisme ginčijo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo tam tikras dalis, tačiau jo reikalavimai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu atmesti (administracinė byla Nr. I-148-484/2010).

Taigi teismo sprendimo dalies dėl 33 ha žemės sklypo ribų suderinimo vykdymas dar ir dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų beprasmis ir nesukeltų teisinių padarinių. Esant situacijai, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, nors ir nepanaikinto instancine tvarka, jo negalima įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, nėra pagrindo skolininkui taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas sankcijas už teismo sprendimo nevykdymÄ . 120.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovai pirmiau detaliai aptartuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų dėl 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8-2005 negalėjimo įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nevertino kaip priimtų padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės taikymo klaidÄ ar pažeidus res judicata principÄ . IeÅ¡kovai tik darė iÅ¡vadÄ , jog teismai priėmė EŽTT praktikai prieÅ¡taraujantį procesinį dokumentÄ , kuris sudarė pagrindÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui vykdomÄ jį dokumentÄ ir užbaigti vykdomÄ jÄ bylÄ .

Pastebėtina, kad pasikeitę aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie buvo peržiÅ«rėti instancine tvarka, ieÅ¡kovei įgyvendinant rungtyniÅ¡kumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus. Kaip jau paminėta pirmiau, ieÅ¡kovei buvo žinoma, kokie prejudiciniai faktai sÄ lygojo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo priėmimÄ , todėl ieÅ¡kovės UAB “JGK Statyba” reikalavimas vykdyti sprendimÄ , kuris dėl pasikeitusių aplinkybių negali bÅ«ti įvykdytas, nesuponuoja iÅ¡vados, kad teismai padarė akivaizdžias ir Å¡iurkščias teisės aiÅ¡kinimo, suponuojančias valstybės civilinę atsakomybę (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). 121.

IeÅ¡kovai žalos jų teisėms padarymÄ sieja ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3776-208/2016, kuri buvo iÅ¡nagrinėta pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,JGK statyba“ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

UAB ,,JGK statyba“ kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl skundų nagrinėjimo“;

2) įpareigoti trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrių su UAB „JGK statyba“ ne aukciono tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį (-is) dėl 1990 m. gegužės 25 d. aktu perduotos nuolatiniam naudojimui ir detaliuoju planu suplanuotos 1 500 gyventojų „JGK (duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatacijai (duomenys neskelbtini) 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ploto bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje 1,3 ha ploto valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės teritorijos (sklypo) dalies, kuri Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta prie laisvos valstybinės žemės fondo (Nr. 71, 72, 73, 74) ir kurios 1,3 ha plotas UAB „Arlitanas“ parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėtas skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini). 122. 2016 m. sausio 29 d. sprendime teismas nurodė, jog teismai nustatė, kad žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis nebuvo atnaujinta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009).

Pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo aktu pareiÅ¡kėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymÄ ir suteiktÄ paminėtu potvarkiu žemės sklypÄ pažymėtų kaip valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas iÅ¡imtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka“.

Teismo vertinimu, iÅ¡ pacituotų teismų sprendimų matyti ir neginčytinai nustatyta, jog žemės nuomos santykiai yra pasibaigę, todėl pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog jo teisę iÅ¡sinuomoti 0,22 ha, 0,02 ha, 0,40 ha ir 1,3 ha sklypus ne aukciono tvarka pagrindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. gegužės 25 d. aktas, kurie yra galiojantys, bei daugiau nei prieÅ¡ 20 metų įvykęs teritorijos perdavimas užstatymui ir jos naudojimas statiniams statyti ir eksploatuoti, atmetė kaip nepagrįstÄ . 123.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017 iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl 2016 m. sausio 29 d. sprendimo, paliko jį nepakeistÄ . Nutartyje teisėjų kolegija plačiai pasisakė dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių ir esminių savybių:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjui suteikto žemės sklypo nuomos santykių, teisinių pagrindų jiems pasibaigti ir pareiÅ¡kėjo teisių į valstybinės žemės nuomÄ jau yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai Å¡iose bylose: Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2014.

Å iose bylose konstatuota, kad žemės sklypo suteikimo sÄ lygos ir mokėtas mokestis sudarė pagrindÄ pripažinti, jog tarp valstybinės žemės savininko ir pareiÅ¡kėjo buvo žemės nuomos santykiai, tačiau žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis nebuvo atnaujinta (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009). Pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis Å¡iuo teisės aktu pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymÄ ir suteiktÄ paminėtu potvarkiu žemės sklypÄ pažymėtų kaip valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-415/2010).

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas iÅ¡imtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka“. 124. Teismas pažymi, kad Å¡iuose procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės ieÅ¡kovams buvo žinomos iki Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3776-208/2016 iÅ¡kėlimo, todėl joje 2016 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas neturėjo ieÅ¡kovei bÅ«ti nenuspėjamas, siurprizinis, ar siejamas su jos teisėtais lÅ«kesčiais, ar vertinamas kaip juos pažeidžiantis.

Teismas vertindamas ieÅ¡kovų nurodytus argumentus dėl paminėtų teismų procesinių dokumentų nesutinka su ieÅ¡kovais, kad teismai padarė akivaizdžias ir Å¡iurkščias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas. Teismai, priimdami pastaruosius procesinius dokumentus kaip tik laikėsi įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir res judicata galios ir ieÅ¡kovai neturėjo pagrindo tikėjosi, kad pirmiau priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes teismai, nagrinėdami naujai iÅ¡keltÄ bylÄ , vertins iÅ¡ naujo ir skirtingai, tuo pažeisdami CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas bei ieÅ¡kovų nurodytas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad aptariami procesiniai teismų sprendimai pažeidė ieÅ¡kovų teises. 125. Dėl ieÅ¡kovų argumentų dėl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimo nurodytina, kad ieÅ¡kovai remiasi byla S. r. Slovakia, No. 44277/98, 24 June 2003, kurioje EŽTT konstatavo teisėto lÅ«kesčio, kilusio iÅ¡ nuomos sutarties ir gintino kaip „possessions“ buvimÄ , tačiau jis buvo konstatuotas kai nuomininkų teisės ir lÅ«kesčiai yra pagrįsti nuomos sutarties sudarymu, tada ginami Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme.

Nagrinėjamos bylos atveju esant neapibrėžtam perdavimui naudotis žemės sklypu ir nuo 2000 m. gegužės 24 d. traktuojant, kad pasibaigė žemės nuomos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovų teisės neturėtų bÅ«ti ginamos taikant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, kai įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nenustatyta, kad ieÅ¡kovai turėjo neribotÄ teisę naudotis jiems perduotu naudotis žemės sklypu ir jame statyti statinius, kurie pagal bylos duomenis iki faktinių nuomos santykių pasibaigimo nebuvo pastatyti. 126.

Ieškovai nurodo, kad laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. (teismų procesinių dokumentų, ieškovų manymu, pažeidusių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio ir 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas priėmimo laikotarpis) buvo diskriminuojami, šeimos verslo atžvilgiu įvykdytas „teisingumas“ tapo tik iliuzija. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais ir nuostata, kad ji neturėjo galimybės įrodyti, jog teisminė praktika, sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus, buvo skirtinga, kai ji yra prieinama ieškovams, kuriuos atstovauja kvalifikuoti teisininkai.

Teisę kreiptis į teismÄ realizuoja suinteresuotas asmuo, o pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, kadangi teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl teisminių ginčų gausos, priklausė tik nuo jos valios, kai reiÅ¡kiami reikalavimai buvo iÅ¡skaidyti į atskiras bylas, teismas jas iÅ¡nagrinėjo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovų nurodomų Konvencijos pažeidimų, t. t. ir tai, kad ieÅ¡kovai buvo diskriminuojami (Konvencijos 14 straipsnis). 127.

IeÅ¡kovas J. G. diskriminacijÄ jo atžvilgiu sieja su teismo sprendimų vykdymu, tačiau nevertina teismų sprendimų aplinkybių, kuriomis buvo pagrįstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo, nors ir nepanaikinto instancine tvarka, negalėjimas įvykdyti dėl po sprendimo priėmimo pasikeitusių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kurios Å¡iam atsakovui, kaip Bendrovės akcininkui, turėjo bÅ«ti žinomos ir byloje nebuvo paneigtos. Priimant ieÅ¡kovų nurodytus procesinius sprendimus nenustatyta teisėjų neteisėtų veiksmų, nes nebuvo padaryta akivaizdžių ir Å¡iurkščių teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidų, todėl ieÅ¡kovo nurodomas Bendrovės akcijų paketo nuvertėjimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu teismų procesinių sprendimų priėmimu. 128.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 teisingai konstatavo, kad „nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovas (UAB „JGK statyba“) atitiktų nustatytas iÅ¡imtis (Žemės įstatymo 9 str. 6–9 p.), todėl atsakovai neturi teisinės pareigos ne įstatymu nustatyta tvarka suteikti ieÅ¡kovui teisę nuomoti žemės sklypÄ ne aukciono tvarka“. Tuomet ieÅ¡kovo J. G. atstovo baigiamojoje kalboje nurodyti argumentai, kad Å¡iuo sprendimu pasibaigė jo Å¡eimos statybos verslo esminės dalies de fakto ekspropriacijos įteisinimas, ar, kad teismų procesiniais sprendimais buvo padarytas ieÅ¡kovo asmeninio gyvenimo apsaugos pažeidimas, yra tik deklaratyvÅ«s, pagrindžiantys Å¡io ieÅ¡kovo užimtÄ pozicijÄ byloje.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas A. K. neturtinę žalÄ sieja su jo buvimu darbo santykiuose su ieÅ¡kove ir Konvencijos 8 straipsniu, ginančiu teisę į privatų gyvenimÄ . Bet Å¡i Konvencijos apsauga taikoma asmeniui, kuriam apribojama galimybė užsiimti pasirinkta veikla ir tuo rituojama jo teisė į darbÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡io ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo priimtas nei vienas teismų procesinis sprendimas, o teisė užsiimti pasirinkta veikla suprantama, kaip teisė į darbÄ , bet ne teisė gauti pelnÄ , užsiimant pasirinkta veikla.

Todėl sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovas A. K., kaip samdomas asmuo – UAB „JGK statyba“ vadovas, savo reikalavimus, susijusius su jo netenkinančiu darbo užmokesčiu, turėjo kelti savo darbdaviui arba spręsti klausimÄ dėl darbovietės keitimo, taip iÅ¡vengiant jo nurodomos situacijos, kai dėl minimalaus gaunamo darbo užmokesčio gali bÅ«ti mokama mažesnė nei vidutinė pensijÄ . 129. IeÅ¡kovai mano, kad bylų nagrinėjimas per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., suponuoja Konvencijos 6 straipsnio pažeidimus. 130.

Teismas pažymi, kad proceso trukmės pagrįstumui įvertinti taikomi Å¡ie kriterijai: bylos sudėtingumo, pareiÅ¡kėjo ir kompetentingų valdžios institucijų elgesio bei ginčo reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjui (žr., F. v. France (GC), no. 30979/96, par. 43 ECHR 2000-VII). Tačiau iÅ¡ EŽTT jurisprudencijos matyti, kad nacionalinių procesinių terminų nesilaikymas savaime nereiÅ¡kia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimo.

Kiekvienu atveju vertinama, kokio pobÅ«džio Å¡ie delsimai (kokia apimtimi jie virÅ¡yti), kokį poveikį Å¡ie delsimai turėjo bendrai proceso trukmei ar tam tikrai procesinei teisei (kokia apimtimi sumažėjo jos veiksmingumas), kokia yra bendra proceso trukmė ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskiri dideli proceso uždelsimo periodai gali nulemti EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per protingÄ laikÄ pažeidimÄ , net jei bendra proceso trukmė nebuvo per ilga (žr., pvz., M. v.

Poland, no. 37641/97, 2 December 2003; P. v. Russia, no. 30112/04, judgment of 20 January 2011; M. T. P. v. Romania, no. 34071/06, 27 October 2009; kt.). Vis dėlto EŽTT praktika atskleidžia ir tai, kad atskiri, tarpiniai proceso uždelsimai gali ir nenulemti „trukmės“ pažeidimo, jei bendras bylos išnagrinėjimo laikas yra itin trumpas, byloje kilo sudėtingų klausimų ir pan. (žr., pvz., Z. v. Poland, no. 26622/95, decision of 29 November 1995 – bendra proceso trukmė 1 m. 10 mėn.). 131. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė 10 teismų procesinių dokumentų (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 . nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis), kuriuos priimant, jų manymu, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos.

Teismas pažymi, kad valstybės atsakomybės dėl nacionalinių procesinių terminų nesilaikymo klausimas analizuotinas nacionalinių teisės normų kontekste, tačiau ieÅ¡kovai nenurodė jokių argumentų, susijusių su kiekvienos bylos proceso trukme. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad bylos procesine trukme bÅ«tų laikomas laikotarpis nuo pirmosios bylos iÅ¡kėlimo iki paskutiniosios – deÅ¡imtosios bylos iÅ¡nagrinėjimo, o ieÅ¡kovų nurodomo Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ) pažeidimo teisėjų veiksmuose teismas neturi pagrindo nustatyti. 132.

IeÅ¡kovė UAB „JGK statyba“ nurodė dėl teisėjų neteisėtų veiksmų (procesinių sprendimų) patyrė 866 314,71 Eur tiesioginių nuostolių 591000 Eur , 605 378 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų), 70 000 Eur neturtinę žalÄ (jų sudėtis ir paskaičiavimas detalizuota ieÅ¡kovės atstovo baigiamosios kalbos 1 psl.); ieÅ¡kovas J. G. – 73 582 Eur turtinę žalÄ (kontrolinio akcijų paketo vertė) ir 50 000 Eur neturtinę žalÄ ; ieÅ¡kovas A.

K. – 50 000 Eur neturtinę žalÄ . Teisėjų neteisėti veiksmai ir kaltė byloje nebuvo nustatyti, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkinami, nesant įrodytai kaltei, priežastiniam ryÅ¡iui tarp kaltų neteisėtų veiksmų (teismų procesinių sprendimų) ir patirtos žalos (CK 6.246 straipsnis, CK 6.247 straipsnis, CK 6.248 straipsnis). 133. Tačiau sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovė teisme ne viename teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad darbus ginčo žemės sklype vykdė iki 2008 m., tačiau žalÄ dėl žemės sklypo vertės padidėjimo skaičiuoja 2017-09-12 datai.

Dėl reikalavimo atlyginti 238 428 Eur žalÄ (3,77 ha (duomenys neskelbtini) parkas) pastebėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, Želdynų įstatymo 10 straipsnį, želdynų ir želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimo valdymas yra savivaldybės funkcija ir ieÅ¡kovei tai buvo žinoma. Tačiau ieÅ¡kovė tai žinodama, į savivaldybę dėl nuostolių atlyginimo nesikreipė. Be to, siekiant nuostolių už investicijas į (duomenys neskelbtini) parkÄ , pačios ieÅ¡kovės sudaryti dokumentai, atsakovės nuomone, nesant kitų jas pagrindžiančių įrodymų, turėtų bÅ«ti vertinami ypač kritiÅ¡kai.

Byloje esant duomenų apie tai, kad išnuomotoje 6,3 ha ploto dalies ieškovė neužstatė, atsakovė kelia pagrįstas abejones dėl UAB „JGK statyba“ galimybių gauti 605 378 Eur pajamų iš butų pardavimo. 134. Atsakovės prašė taikyti ieškinio senatį dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-04-03 sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-30 nutarties, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-03-26 sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutarties, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-11-15 sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-17 nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutarties priėmimo ir ieškinį atmesti, jeigu būtų nustatyti teisėjų neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas; kt.). 135.

IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidės nuo to momento, kai teismas nustatys Konvencijos nuostatų pažeidimÄ ir jÄ sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutarties priėmimu, kuomet ieÅ¡kovai sužinojo apie konvencinių teisių pažeidimÄ . Su tokia ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia, net jeigu ir bÅ«tų teismas nestatęs ieÅ¡kovų teisių pažeidimÄ , nėra pagrindo sutikti. IeÅ¡kovai savo konvencinių teisių pažeidimus nurodo dėl kiekvieno teismų priimto ieÅ¡kinio reikalavimÄ sudarančio sprendimo.

Todėl ieÅ¡kinio senaties pradžia skaičiuotina pagal kiekvienÄ ieÅ¡kovų nurodomÄ teismų priimtÄ procesinį sprendimÄ , jų įsitikinimu, pažeidusį Konvencijos nuostatas. 136. Teismas taip pat laiko, kad ieÅ¡kovai nepagrįstai nurodo, jog byloje taikytinas bendrasis 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove, kad taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kus 2017 m. spalio 27 d., Å¡is terminas yra praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 d.).

Tačiau nenustačius teisėjų kaltų veiksmų, ieÅ¡kinio senaties instituto taikymas yra neaktualus, nes ieÅ¡kinio senaties termino pradžia siejama su suinteresuoto asmens teisių pažeidimo momentu, ar sužinojimu apie pažeistÄ teisę. IV. Teismo iÅ¡vados dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 137. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Teisės aktuose neįtvirtinta draudimo asmeniui gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės už tai, kad jo atžvilgiu valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, tarp jų ir inicijuodamos civilinę bylÄ , tačiau konstitucinis žalos atlyginimo imperatyvas nepaneigia žalos atlyginimÄ siekiančio gauti asmens pareigos įrodyti visas pirmiau nurodytas valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Tokios sÄ lygos Å¡iuo atveju nebuvo nustatytos, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 6.272 straipsnio 2 dalis). 138.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovai neturi teisės į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tačiau pažymėtina, kad byloje ieÅ¡kovai į bylÄ nėra pateikę bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo ir jų sumokėjimÄ pagrindžiančių duomenų (CPK 98 straipsnis). 139.

Nagrinėjamu atveju byloje patirta 48,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti. Priteisti valstybės naudai iš ieškovų UAB „JGK Statyba“, j. a. k. 120815910, J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 16,31 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 31 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos sumokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja Dalė Burdulienė