ec596d3a-b706-4692-b1a0-e8a8c436efd2 · Kauno apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-437-327/2016             Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00859-2015-6             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės,Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam R.

J., jo gy­nėjai ad­vo­ka­tei Jolantai DaniÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ ­jÄ bylÄ pagal nu­teis­tojo R. J. gynėjos advokatės Jolantos DaniÅ¡auskienės ape­liacinį skundÄ dėl Alytaus ra­jono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuos­prendžio, kuriuo R. J. pri­pa­Å¾intas kaltu ir nuteistas pagal Lie­tu­vos Res­publikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 284 str. 1 d. 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.IÅ¡ R.

J. nukentėjusiajam A. Ž. priteista 200 eurų nusikaltimu pa­da­rytai neturtinei žalai atlyginti ir 200 eurų advokato iÅ¡laidoms apmokėti, likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 24 d. apie 13 val. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kuris pareiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ , nukentėjusiajam A. Ž. ranka suduodamas ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ kairę galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų svei­ka­tos sutrikdymÄ , dėl veido sumuÅ¡imo, poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad konf­lik­­tas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo iÅ¡ asmeninių paskatų.

Tačiau atsižvelgiant į for­muo­ja­mÄ teisminę praktikÄ , asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos prie­Å¡in­gumÄ vieÅ¡ajai tvarkai. Teismas sprendė, kad savo asmeninių santykių aiÅ¡kinimuisi Å¡iuo atveju buvo pasirinktas netinkamas bÅ«das ir netinkama vieta, ir dėl to buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad ieÅ¡kinyje nurodytos neturtinės žalos dy­džio nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo mažino.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavo­jin­gu­mo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. J. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nu­sikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje vertindamas bylos įrodymus, teismas nepa­grįs­tai padarė iÅ¡vadÄ , jog R.

J. veikos pagrindinis objektas buvo vieÅ¡oji tvarka ir jo veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes jis neturėjo tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Byloje taip pat nėra patikimų įrodymų, neginčijamai patvir­ti­nan­Äių R. J. kaltę dėl BK 284 straipsnio 1 dalies numatytos veikos padarymo. Teismas pagrindinį dėmesį teikė fizinio smurto panaudojimo apimčiai, intensyvumui, tačiau neana­li­za­vo konflikto tarp nuteistojo Å¡ioje byloje ir nukentėjusiojo priežasčių (konfliktÄ iÅ¡pro­vo­ka­vo nuteistojo A.

Ž. elgesys), bei formaliai deklaravo nuteistojo tiesioginę tyčiÄ pada­rant jam inkriminuotÄ veikÄ . Gynėja teigia, kad jokio konflikto, kuris, kaip teigiama nuos­prendyje, peraugo į fizinio smurto naudojimÄ , nebuvo. Skunde akcentuota, jog nuteistasis R. J., iÅ¡vykus policijos pareigÅ«nams, įsė­do į savo automobilį ir ruoÅ¡iesi iÅ¡važiuoti. Tuo metu jis pamatė kaip nukentėjusysis A. Ž. „kolioja“ jo motinÄ ir rodo Å¡pygas. Toks moralės normoms prieÅ¡taraujantis A. Ž. elgesys įžeidė ne tik nuteistÄ jį, bei ir jo motinÄ , iÅ¡provokavo nuteistojo R.

J. pyktį. Nuteistasis R. J. priėjo prie nu­ken­tėjusiojo A. Ž. norėdamas ji sudrausminti, tačiau jokio smurto nenaudojo. Pamatęs, kad pastarasis stojasi nuo suoliuko, iÅ¡sigando, kad jis gali jį muÅ¡ti, todėl siekdamas iÅ¡vengti galimo smÅ«gio ir iÅ¡laikyti atstumÄ , iÅ¡tiesė rankÄ . Tokie nuteistojo veiksmai buvo nepagrįs­tai įvertinti kaip nuteistojo įžūlus elgesys pasireiÅ¡kęs smurto naudojimu vieÅ¡oje vietoje. Advokatės teigimu, teismas selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, teikė prioritetÄ R.

J. kaltinamiems įrodymams, tinkamai neaiÅ¡kino ir nevertino aplinkybių, lėmusių konfliktÄ tarp nukentėjusio ir nuteistojo, neanalizavo kokie nuteistojo elgesio motyvai buvo lemiami tariamai panaudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nesprendė nukentėjusio elgesio įtakos veikos kvalifikavimui.Skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo R. J. veika neturėjo neigiamų padarinių vi­suo­menei. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad konfliktai dėl automobilių statymo minėtoje aikÅ¡­telėje vyksta dažnai, konfliktas tarp R.

J. ir A. Ž. vyko trumpÄ laiko tarpÄ - vos kelias minutes, todėl pagal savo veiksmų trukmę negalėjo atitraukti namo gyventojų nuo jų įprastinės veiklos, sutrikdyti jų darbo ar poilsio, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis R. J. panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. Ž.. Skunde pažymėta, kad apklausti liudytojai negalėjo konkretizuoti tariamai A. Ž. suduotų smÅ«­gių lokalizacijos ir suduotų smÅ«gių skaičiaus, o byloje esantis faktinių aplinkybių kons­ta­ta­vi­mo protokolas, leidžia pagrįstai abejoti konkrečių liudytojų (O.

J., J. Å .) galimybe stebėti įvykusį konfliktÄ . Be to, advokatės teigimu, liudytojas R. V., tei­kė skirtingus parodymus, pvz. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė sužalojimus ant nu­ken­tėjusiojo veido, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad sužalojimų nematė. Nuken­tė­jusysis dėl apytiksliai 13 val. jam sukeltų sužalojimų į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik 17.05 val. Be to, policijos pareigÅ«nai atskubėję pagal antrÄ tÄ pačiÄ dienÄ gautÄ A. Ž. krei­pi­mÄ si, jokių smurto žymių ant nukentėjusio kÅ«no nematė.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

J. gynėjos advokatės J. DaniÅ¡auskienės skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teis­tas. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nus­tatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įro­dymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos ap­lin­kybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame pa­da­rytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡­sa­miai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įsta­ty­mÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis ir savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuos­­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡samia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais rem­da­ma­sis at­me­tė kitus įrodymus. Apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ vei­kÄ ir skir­da­mas R.

J. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straips­nyje, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.Skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas R. J. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nu­s­ta­tyta tvarka teis­minio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuos­prendyje nuo­sek­liai iÅ¡dėstė, iÅ¡analizavo ir įver­tino įro­dymus bei padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines aplin­ky­bes.BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti pada­ir­nius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkÅ¡­Äiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė mate­ria­li­nė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo su­maiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015).

Nors skunde teigiama, jog R. J. neturėjo tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau fizinio smur­to panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmo­nių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

BÅ«tent Å¡ių pada­ir­nių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. J. fizinio smurto nevartojo, tačiau teismas Å¡iuos skundo argumentus vertina kaip gynybinę pozicijÄ , kuri paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tir­tais įrodymais. Nagrinėjant byla teisme nustatyta, kad 2015 m. spalio 24 d. apie 13 val. tarp kal­ti­namojo R. J. ir A.

Ž. įvyko konfliktas dėl automobilio pastatymo rezervuotoje aikÅ¡­telės stovėjimo vietoje. Nuteistasis R. J. parodė, kad atvykęs pas motinÄ automobilį pa­liko aikÅ¡telės rezervuotoje vietoje. Prie namo tarp jo ir A. Ž. įvyko žodinis konfliktas. Nu­kentėjusysis A. Ž. iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams R. J. išėjo į lau­kÄ , pradėjo grasinti nukentėjusiajam. Kad abu asmenys buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai patvirtino policijos pareigÅ«nai K. D. ir V. L..

Nukentėjusysis parodė, kad kai policija iÅ¡­va­Å¾iavo, nuteistasis automobiliu privažiavo prie laiptinės, iÅ¡lipo, priėjo prie A. Ž. ir pra­dė­jo jį daužyti, griebė už gerklės, du kartus kirto per veidÄ . Å iuos nukentėjusiojo parodymus pa­tvirtina ir liudytojų J. Å ., O. J., R. V. ir iÅ¡ dalies B. A. J. pa­ro­dymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi aptartus parodymus, daro iÅ¡va­dÄ , jog minėtų liudytojų parodymai, tiek duoti ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme, esminėse aplinkybėse sutampa, yra nuoseklÅ«s, todėl nėra pagrindo jais netikėti.

Pirmosios instancijos teis­mas pagrįstai jais vadovavosi atmesdamas nuteistojo versijÄ , jog fizinis smurtas konflikto metu nebuvo naudojamas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiojo parodymus, kad buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. Ž. nustatytas sužalojimas - veido sumuÅ¡imas, poodinė kraujosruva kairio skruos­to srityje galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplin­kybių ir laiko.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad A. Ž. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo ap­Å¾iÅ«­rėtas 2015 m. spalio 24 d. 17.05 val., tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo sužalojimo aplinkybių laiko, taip pat dėl kreipimosi į medicinos įstaigÄ . Skunde taip pat pažymėta, jog pareigÅ«nai parodė, kad nematė sužalojimų ant nu­ken­tė­ju­siojo veido, liudytojas R. V. davė skirtingus parodymus apie tai, ar matė A.

Ž. sužalojimÄ . Atmesdama Å¡iuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žymės iÅ¡kart po smÅ«gio sudavimo galėjo neat­sirasti, Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atliktoje praėjus dviem dienoms po įvykio, nurodyta, kad matoma blyÅ¡ki 1,5x1 cm kraujosruva. Taigi, kaip matyti nuken­tė­ju­sy­sis nebuvo sunkiai sužalotas, todėl aplinkybė, kad iÅ¡ karto po įvykio atvykus pareigÅ«nams smurto žymių ant nukentėjusiojo veido nesimatė, nepaneigia aplinkybės, kad prieÅ¡ nuken­tė­ju­sįjį buvo panaudotas fizinis smurtas.

Ä®vertinęs aptartus įrodymus, teismas neturi pagrindo abe­joti, jog R. J. sudavė smÅ«gius A. Ž.. Nors skunde teigiama, jog liudytojos J. Å . ir O. J. žiÅ«rėdamos per langus konflikto matyti negalėjo, remiamasi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, antstolis nebuvo užėjęs į butus, kuriuose gyvena minėtos liudytojos, nuotraukos buvo daromos iÅ¡ lauko, iÅ¡ aptariamo protokolo negalima spręsti, koks vaizdas yra matomas pro liudytojų buto langus.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų paro­dy­mų patikimumu, todėl sprendžia, kad teismas minėtu protokolu, kaip paneigiančių liudytojų J. Å . ir O. J. parodymus, pagrįstai nesivadovavo.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog A. Ž. elgesys iÅ¡provokavo R. J. pykti, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ prak­tikÄ , BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek dėl chu­li­ga­niÅ¡­kų, tiek dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų ir motyvų.

Kasacinis teismas savo nu­tartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos su­dėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡ančio tos veikos su­dėtį, dispozicijoje, kad BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai reikÅ¡mės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-652/2007. 2K-386/2013).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomenės rimtis dėl nuteistojo veiksmų nebuvo sutrikdyta, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje (daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikÅ¡­telėje), naudojant įžūlius smurtinius veiksmus (suduodant smÅ«gius į galvÄ ), nuo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ , nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (J. Å ., O.

J., R. V., B. A. J.). Taigi dėl Å¡io konflikto buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Liudytoja J. Å . parodė, kad dėl įvykio susinervino, verkė, jÄ sujaudino toks kaltinamojo elgesys. Liudytoja O. J. parodė, kad po įvykio buvo iÅ¡sigandusi. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių liudytojų poilsis ir ramybė dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta. Skunde taip pat teigiama, kad konfliktas vyko trumpÄ laikÄ . Tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadai, jog konfliktas prasidėjo anksčiau, kai buvo iÅ¡­kvies­ti policijos pareigÅ«nai, konfliktas iÅ¡ pradžių vyko žodine forma, ir tęsėsi iki to laiko, kai buvo atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, įvykęs smurtas buvo viso konflikto pasekmė.

Todėl laikytina, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurį stebėjo pa­Å¡a­liniai asmenys, vyko pakankamÄ laiko tarpÄ , sudarantį pagrindÄ vertinti jį baudžiamosios at­sakomybės prasme.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu bÅ«tų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų su­var­Å¾ytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje iÅ¡va­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o ape­lia­ci­nis skundas atmetamas. Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, pro­ceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Å ioje byloje apeliacinį skundÄ buvo padavusi nuteistojo gynėja.

Kadangi apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teis­mas netenkina, todėl nėra pagrindo priteisti nuteistojo naudai iÅ¡laidas advokato paslaugoms ap­mokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Jolantos DaniÅ¡auskienės apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              Viktoras PreikÅ¡as              Gytis Večerskas