Legislator Case Law & Legislation
ec57ffd9-31c4-4010-be70-2ed32e54739f AI generated

ec57ffd9-31c4-4010-be70-2ed32e54739f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number ec57ffd9-31c4-4010-be70-2ed32e54739f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?CivCivilinė byla Nr. e2A-410-619/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22293-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, S. A., vertėjaujant J.

Legislator headnote

AI generated

ec57ffd9-31c4-4010-be70-2ed32e54739f · Vilniaus apygardos teismas: Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F. atsakovo N. F. naudai 194,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F. 21,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo N. F. 21,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?CivCivilinė byla Nr. e2A-410-619/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22293-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka, sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, S. A., vertėjaujant J.

C., dalyvaujant ieÅ¡kovei A. F., atsakovui N. F., atsakovo atstovei advokatei A. P., iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. F. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui N. F. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pagal atsakovo N. F. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys byloje, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – A.

F. ir R. Å ., Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo N. F. kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių A. F. ir N. F. jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. spalio 1 d.; priteisti iÅ¡ N. F. ieÅ¡kovės A. F. naudai 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ; pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/23 dalį negyvenamosios patalpos, rÅ«sio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovės A.

F. nuosavybė; nustatyti, kad prievolė R. Å . pagal 2012 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį dėl 180 000 Lt paskolos (kas atitinka 52.131,60 Eur) yra asmeninė ieÅ¡kovės A. F. prievolė. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieÅ¡kovei A. F. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra priteisti: butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);1/5 automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

A. F. vardu turimas turtines teises į mažosios bendrijos nario, 1000 Eur vertės įnaÅ¡Ä Ä¯ (duomenys neskelbtini); A. F. vardu turimas reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini); teises ir pareigas pagal 2015 m. lapkričio 20 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui N. F. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra praÅ¡o priteisti: N. F. vardu turimas teises ir pareigas pagal 2012 m. kovo 26 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos;

N. F. vardu turimas 102 063,00 Eur dydžio reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F. atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 58 307,57 Eur kompensacijÄ už dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ Atsakovui N. F. tenkančiÄ mažesnę turto dalį; priteisti iÅ¡ atsakovo N. F. ieÅ¡kovei A. F. 35 533,42 Eur kompensacijÄ už parduotÄ santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini); 6 500 Eur kompensacijÄ už pagal 2016 m. sausio 5 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Taupymo lakÅ¡tų įsigijimo sutartį Nr. 160105855090T, 2016 m. sausio 5 d. Vertybinių popierių sÄ skaitos tvarkymo ir tarpininkavimo sutartį, 2017m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakÅ¡tų Pirmalaikio iÅ¡pirkimo pavedimÄ Nr. 170831873144T; po santuokos nutraukimo praÅ¡o palikti ieÅ¡kovei A. F. santuokinę pavardę – F.; priteisti iÅ¡ Atsakovo N. F. visas ieÅ¡kovės A. F. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas N. F. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti, jog N. F. butÄ , (duomenys neskelbtini), įgijo iÅ¡ asmeninių lėšų asmeninės nuosavybės teise; nustatyti, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 15 d. sudarytas Paskolos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 su A. F. atsakomybė už gautos 65 000 Eur sumos grÄ Å¾inimÄ yra asmeninė N. F. prievolė; santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti žemiau nurodoma tvarka: ieÅ¡kovei A. F. priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įnaÅ¡us, kurių vertė 1000 Eur; 1311 Eur turtinę reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), atsakovui N. F. priteisti: iÅ¡ ieÅ¡kovės už didesnę dalį tenkančio bendra jungtine nuosavybe turto – 55 090,29 Eur piniginę kompensacijÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ 2008 m. gegužės 17 d. santuokÄ Sankt Peterburge, Rusijos Federacijoje, ir įregistruotÄ 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 2146, tarp A. F. ir N. F., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A.

F. paliko santuokos metu įgytÄ pavardę – F. Atmetė ieÅ¡kovės A. F. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisė A. F. po santuokos nutraukimo butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisė A. F. po santuokos nutraukimo 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rÅ«sio patalpos, (duomenys neskelbtini). Padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisė N. F., butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisė N. F. 1/5 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Padalino santuokos metu įgytas turtines teises ir po santuokos nutraukimo priteisė ieÅ¡kovei A. F. turtines teises į mažosios bendrijos „A. K.“ 1000 Eur vertės nario įnaÅ¡Ä . Pripažino atsakovo N. F. 2012 m. kovo 26 d. sudarytÄ Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.62) asmenine N. F. prievole. Priteisė atsakovui N. F., iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

F. 4573,93 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Pripažino skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui A. F. asmenine atsakovo N. F. prievole. Pripažino skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. Å . asmenine A. F. prievole. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F. į valstybės biudžetÄ nesumokėtÄ 3127 Eur dydžio žyminį mokestį. Priteisė iÅ¡ atsakovo N. F. į valstybės biudžetÄ 1213 Eur dydžio žyminį mokestį.

Priteisė iš ieškovės A. F. atsakovo N. F. naudai 194,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. F. 21,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo N. F. 21,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė pripažino, kad net ir aplinkybė, kad atsakovas galėjo bÅ«ti jai neiÅ¡tikimas, ieÅ¡kovei nebuvo pagrindas inicijuoti santuokos nutraukimÄ dėl jo kaltės. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko nuo 2015 m. spalio 1 d. kai atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip metus ja nesirÅ«pino, nustatęs, kad atsakovas iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikraustė ieÅ¡kovės praÅ¡omas, o po 5 mėnesių grįžo gyventi į Å¡eimÄ .

Pažymėjo, jog banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad minėtu laikotarpiu atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima, pirko maistÄ , buities priemones. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad ji iÅ¡ esmės savo sutuoktinio taip pat nerėmė, nurodė, kad jie niekada iÅ¡ esmės negyveno kaip Å¡eima, pripažino, kad nuo pat Å¡alių pažinties dienos, jai buvo žinoma, kad atsakovas nuolat važinėja į Sankt PeterburgÄ ir jai tiko toks gyvenimo modelis.

Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad buvo lojali Å¡eimai ir stengėsi jÄ iÅ¡saugoti, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė nuslėpė nuo atsakovo, kad galimai pasiskolino 180 000 Lt sumÄ , neinformavo atsakovo, kad yra įsidarbinusi ir gauna pajamas, nesidalino už bendro turto nuomÄ gautų pajamų. Nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, jog atsakovas naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę psichologinį smurtÄ . Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abi Å¡alys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ , ne vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų spręsti nesutarimus, todėl santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

5. Pasisakydamas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini) teisinio rėžimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas 2011 m. rugsėjo 30 d. pasiraÅ¡ydamas pirkimo-pardavimo sutartį neprieÅ¡taravo, kad joje nurodyta, jog butas ir dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įsigyjama bendrojon jungtinėn sutuotinių nuosavybėn. Nustatė, kad gyventi į butÄ Ä¯sikraustė kaip Å¡eima 2013 metų spalio mėnesį, iki to laiko Å¡alys butÄ Ä¯renginėjo, atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog ieÅ¡kovė rÅ«pinosi buto įrengimu.

Pažymėjo, jog jokių kitų argumentų, iÅ¡skyrus tuos, kad butas buvo perkamas iÅ¡ asmeninių lėšų, atsakovas nenurodė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas pripažino, jog sutuoktinė dalyvavo sudarant sandorį, nes jis ja labai pasitikėjo, nereikalavo, kad sudarant sandorį dalyvautų net vertėjas. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ butÄ (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį stovėjimo aikÅ¡telės, (duomenys neskelbtini) įgyti asmenine nuosavybe, todėl pripažino, jog Å¡is turtas įgytas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su sutuoktine.

6. Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl buto, (duomenys neskelbtini), ir 1/23 rÅ«sio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine jos nuosavybe, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė su (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 14 d. sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria už 200 000 Lt iÅ¡ (duomenys neskelbtini) nusipirko butÄ , 2012 m. lapkričio 14 d. skolos padengimo sutartimi įgijo 1/23 dalis rÅ«sio patalpos, (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iÅ¡ sutarties matyti, kad 7.13 punktu pirkėja A.

F. patvirtino, jog sutarties sudarymo metu ji yra santuokoje su N. F., santuoka yra galiojanti, nenutraukta, nėra pradėta santuokos nutraukimo procedÅ«ra, vedybų sutartis nesudaryta, pirkėjas daiktus įgyja (perka) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė patikslino tik 2018 m. lapkričio 13 d., o nuo 2017 m. birželio 6 d. ieÅ¡kovė pati laikė, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvo įtrauktas į santuokos metu dalintino turto balansÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, jog butas ir rÅ«sio patalpa visuomet buvo faktiniame ieÅ¡kovės valdyme, o pirkimo - pardavimo ir 2012 m. lapkričio 14 d. skolos padengimo sutartimi buvo sutvarkytas tik teisinis turto priklausymo A. F. klausimas. IeÅ¡kovei neįrodžius valios butÄ ir 1/23 rÅ«sio patalpos įgyti asmenine nuosavybe, t. y. nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, Å¡is turtas teismo laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas apie ieÅ¡kovės A. F. su trečiuoju asmeniu R. Å . pasiraÅ¡ytÄ 2012 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį ir paimtÄ paskolÄ , informuotas nebuvo ir sutikimo prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus nedavė. Tačiau teismas nesutiko, kad sudarytos paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, paneigia santuokos metu įgyto turto buto (duomenys neskelbtini) teisinį rėžimÄ ar neginčijamai patvirtina, jog butas įgytas Vilniuje iÅ¡ nuslėptos nuo sutuoktinio iÅ¡ paskolos pagrindu gautų lėšų.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė minėtos paskolos nedeklaravo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nevertino Å¡ios pateiktos sutarties kaip įrodymo, neginčijamai patvirtinančio, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tikslu ieÅ¡kovei įsigyti butÄ asmenine nuosavybe, ir kad Å¡ie pinigai buvo panaudoti iÅ¡imtinai butui įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė neįrodytÄ , kad ieÅ¡kovė buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimui panaudojo iÅ¡skirtinai asmenines savo lėšas.

Ä®vertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje esančius įrodymus susijusius su Å¡alių turėtomis lėšomis aktualiu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad butui, kuriame gyveno sutuoktiniai su nepilnamečiu vaiku įsigyti buvo panaudotos Å¡eimos pajamos ir turtas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė A. F. neįrodė, jog jos pagal 2012 m. lapkričio 9 d. pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį asmeniÅ¡kai paimta 180 000 Lt paskola buvo skirta bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl ginčijamÄ prievolę pripažino asmenine A.

F. prievole.

8. Pasisakydamas dėl atsakovo įvardytų trečiojo asmens A. F. suteiktų paskolų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad būtent iš brolio pasiskolinti pinigai 65 000 Eur buvo panaudoti butui įsigyti. Atsakovui iš esmės pripažinus, kad paskola jam buvo suteikta asmeniškai, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. ir 2011 m. spalio 15 d. atsakovo N. F. ir trečiojo asmens A. F. sudarytų paskolų sutarčių pagrindu prisiimtos prievolės yra asmeninės atsakovo N. F. prievolės.

9. Nustatęs, jog atsakovas 2011 m. rugsėjo 2 d. pardavė jam asmenine nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį Sankt Peterburge gavo pinigų sumÄ , kuriÄ persivedęs į AB „Swedbank“ esančiÄ savo asmeninę banko sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodė įmoka už butÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas įrodė, jog 138 826,12 Eur dydžio sumÄ panaudojo iÅ¡ asmeninių lėšų. Tačiau neįrodytu laikė kad 8688,60 Eur suma sumokėta iki pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir 62 459,79 suma buvo sumokėta irgi iÅ¡ asmeninių lėšų.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius tai, kad buto, (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalies stovėjimo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos ir atsakovo asmeninės lėšos, ieÅ¡kovė sumokėti atsakovui kompensacijÄ negalės, sprendė, jog butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 223 000 Eur vertės ir 1/5 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 6940 Eur vertės priteistini natÅ«ra atsakovui N. F., o 1/23 dalis negyvenamosios patalpos – rÅ«sio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 11 869,57 Eur vertės ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 96 000 Eur vertės natÅ«ra priteistini A. F..

11. Spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog didžioji bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio ginčo buto, (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis stovėjimo aikÅ¡telės, (duomenys neskelbtini), (66 proc.), buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis. Atsakovui nepaneigus prezumpcijos, kad likusi dalis sumokėta dalis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikytina, kad jie priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovui lygiomis dalimis (po 17 proc.) Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovo naudai, nustatant atsakovo teisę į 83 proc. (66 proc. + 17 proc.), o ieÅ¡kovės teisę – į 17 proc. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio buto ir 1/5 dalis automobilių aikÅ¡telės vertės, todėl priteisė šį turtÄ natÅ«ra atsakovui, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 39 089,8 Eur kompensacijÄ .

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog priteisus vienÄ santuokos metu įgytÄ butÄ atsakovui, kitas butas yra priteisiamas ieÅ¡kovei su 1/23 dalimi rÅ«sio, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 53 934,78 Eur kompensacija už Å¡iÄ turto dalį.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į dalintino turto balansÄ gali bÅ«ti įtrauktas tik realiai egzistuojantis turtas bei tai, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi ir 2018 m. birželio 27 d. iÅ¡registruota iÅ¡ juridinio asmenų registro, sprendė, jog reikalavimas santuokos nutraukimo byloje su susijęs su Å¡ia įmone negali bÅ«ti pareikÅ¡tas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti atsakovui natÅ«ra turimas 102 063 Eur dydžio reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini), o jai kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę priteisiamo turto dalį, atmetė.

Tais pačiais pagrindais atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai po santuokos nutraukimo turimÄ reikalavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2008 m. kovo 15 d., t. y. iki santuokos sudarymo, teismas pripažino įmonę buvus asmenine ieÅ¡kovės A. F. nuosavybe bei atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise jau nebevaldo Å¡ių akcijų, atsakovo reikalavimÄ natÅ«ra padalinti Å¡ios įmonės akcijas atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kad pastatas siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – teniso kortų aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, teismas pripažino, kad atsakovo 2012 m. kovo 26 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.

Atsakovui neprieÅ¡taraujant, ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo priteistina teisė į (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės nario įnaÅ¡Ä , o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 500 Eur dydžio kompensacija.

13. Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su iÅ¡ parduotos sodybos gautų lėšų panaudojimu, tai, kad ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad jis įmonei pervesdavo sumas už ieÅ¡kovei mokamÄ darbo užmokestį, už automobilio Lexus, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovė lizingo sutartį, automobilio draudimo įmokas, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie įmonei pervedinėjamas atsakovo lėšas, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir Å¡ioje dalyje įmonei (duomenys neskelbtini) pervestas lėšas pripažinti kaip panaudotas asmeniniams poreikiams.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2016 m. sausio 15 d. buvo sudarytos sutartys, kuriomis buvo įsigyti 130 vnt. taupymo lakÅ¡tų, o 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo atliktas pirmalaikio iÅ¡pirkimo pavedimas, kuriuo atsakovui buvo pervesta 13 000 Eur dydžio suma, kuriÄ jis panaudojo asmeniniams poreikiams, sprendė, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti 6 500 Eur dydžio kompensacijÄ . IÅ¡ visų asmeniniams poreikiams iÅ¡leistų sumų, teismas pripažino iÅ¡leistoms asmeniniams poreikiams sumas, sumokėtas antstoliams, sumÄ už žemės nuomÄ , pavedimÄ V.

V.. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovės naudai priteisė iÅ¡ viso 10 771,05 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovo sumokėtas asmenines prievoles. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovei buvo priimtinas toks gyvenimo bÅ«das, pripažinus, jog atsakovas parsiveždavo iÅ¡ Rusijos Federacijoje uždirbtus pinigus bei atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienas turi teisę į bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ , pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ suskaičiuotas iÅ¡laidas Sankt Peterburge pripažinti iÅ¡leistas asmeniniams poreikiams.

Atsižvelgdamas į tai, kad vienÄ sutuoktinių butÄ ieÅ¡kovė buvo iÅ¡nuomojusi, kitame liko gyventi ieÅ¡kovė su dukra, tai, kad atsakovui iÅ¡sikrausčius, Å¡alių santuoka nenutrÅ«ko, jie ir toliau gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrÄ Å«kį, teismas ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ buto nuomai, kuriÄ buvo priverstas sumokėti atsakovas per 5 mėnesių laikotarpį, 4084,99 Eur pripažino kaip iÅ¡laidas Å¡eimai. Teismas taip pat nepagrįstais laikė ieÅ¡kovės reikalavimus pripažinti atsakovo asmeniniams poreikiams iÅ¡leidus 1043,51 Eur sumÄ buities reikmėms; 8064,58 Eur maistui, alkoholiui, cigaretėms; 555,17 Eur drabužiams; nežinomais tikslais panaudotas lėšas -11941,81 Eur; kai tuo tarpu į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo nuolat įneÅ¡ami grynieji pinigai, kurių panaudojimo Å¡eimos poreikiams ieÅ¡kovė taip pat nepagrindė.

Teismas, įskaitęs priteistas Å¡alims mokėtinas sumas, konstatavo, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 4573,93 Eur dydžio kompensacija už padalinus santuokos metu įgyto ir po santuokos nutraukimo jai priteisto turto dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad į bylÄ nėra įtrauktas buto (duomenys neskelbtini) nuomininkas, teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai teises ir pareigas pagal 2015 m. lapkričio 20 d. minėto buto nuomos sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. F. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo; neturtinės žalos atlyginimo; santuokos metu įgyto turto padalinimo; kompensacijų už tenkančias turto dalis mokėjimo; reikalavimo pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 1/23 dalį negyvenamosios patalpos, rÅ«sio esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Priimti naujÄ sprendimÄ panaikintoje 2019 m. gegužės 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalyje: nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. spalio 1 d. Priteisti iÅ¡ atsakovo 2.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei 1/23 dalį negyvenamosios patalpos, rÅ«sio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra priteisti butÄ , kurio (duomenys neskelbtini); 1/5 automobilių stovėjimo aikÅ¡telės esančios (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra priteisti turimas 102.063,00 Eur dydžio reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 58.307,57 Eur kompensacijÄ už tenkančiÄ turto dalį; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 35.533,42 Eur kompensacijÄ už nuo Å¡eimos nuslėptas lėšas - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ pardavus santuokos metu įgytÄ turtÄ esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovės pateiktų argumentų bei aplinkybių, patvirtinančių, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro, nes atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas: bÅ«ti lojaliu kitam sutuoktiniui, gerbti kitÄ sutuoktinį, remti jį moraliai. Sutuoktinio pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė psichologinio smurto naudojimu. Tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo į civilinę bylÄ pateikti tiesioginių tai grindžiančių įrodymų nepaneigia tokio atsakovo elgesio faktų.

IeÅ¡kovės pateikti vaizdo įraÅ¡ai charakterizuoja atsakovÄ ir demonstruoja jo elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad ieÅ¡kovė ne iÅ¡ karto iÅ¡drįso teikti paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, kadangi atsakovas jai grasino susidorojimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės siÅ«lymus iÅ¡saugoti Å¡eimÄ atsakovas ignoravo bei tai, kad 2019 m. kovo 26 d. vykusio konflikto metu atsakovas panaudojo smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismas, į Å¡iÄ aplinkybių visumÄ ir atsakovÄ , kaip sutuoktinį, charakterizuojančias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino.

IeÅ¡kovė savo lojalumÄ , pagarbÄ bei meilę atsakovui ne kartÄ demonstravo ir savo elgesiu: noriai bendravo su atsakovui artimais žmonėmis, giminaičiais. Civilinėje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Å¡alys nustojo gyventi kartu nuo 2015 m. spalio 1 d., kai atsakovas išėjo iÅ¡ namų, iÅ¡sinuomojo butÄ ir pradėjo gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovės ir Å¡alių dukters. Å ias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad po 5 mėnesių, t. y. 2016 m. balandžio 3 d. atsakovas grįžo gyventi atgal į (duomenys neskelbtini) nereiÅ¡kia, jog atsakovas, kaip sprendime nurodo teismas, grįžo gyventi į Å¡eimÄ .

Bendro Å¡eimos gyvenimo ieÅ¡kovė ir atsakovas nebevedė nuo 2015 m. spalio 1 d. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas iÅ¡ bendro Å¡eimos buto iÅ¡sikraustė ieÅ¡kovės praÅ¡ymu. IeÅ¡kovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovui grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini) butÄ buvo nepaliaujamai sistemingai terorizuojama ir vejama iÅ¡ namų. Sprendimu teismui netinkamai nustačius ir aiÅ¡kinus santuokos nutraukimo pagrindus, pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nepagrįstai buvo atmestas ir ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

16. Nors teismas teisingai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) butas ir aikÅ¡telė buvo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, netinkamai paskirstė kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančias Å¡io turto dalis bei nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) buto pagerinimo, remonto, įrengimo darbai buvo atliekami iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, ieÅ¡kovei prisidedant savo darbu, žiniomis, laiku, sukuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektÄ .

Taigi, teismo sprendime nurodytos proporcijos nepagrįstos. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) buto ir aikÅ¡telės dalies įsigijimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios šį turtÄ Ä¯sigyti asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendimu priteisdamas (duomenys neskelbtini) butÄ atsakovui iÅ¡ esmės neatsižvelgia į tai, jog Å¡alių dukra yra labai prisiriÅ¡usi prie savo namų ir toks sprendimas iÅ¡ esmės veikia prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesais.

Taigi, pripažinus šį turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, buvo nepagrįstai nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir Å¡is turtas tarp sutuoktinių buvo netinkamai padalintas.

17. Teismas netinkamai vertino aplinkybes ir faktus, susijusius su (duomenys neskelbtini) buto ir rÅ«sio įsigijimu, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai įtraukė šį turtÄ Ä¯ dalintino turto balansÄ ir pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad minėtas turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, įsigyta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės rizika ir lėšomis byloje patvirtino VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as su istorija, 2007 m. balandžio 27 d. Panaudos sutartis, 2012 m. lapkričio 14 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis.

Atsakovas Å¡iame procese nedalyvavo butas, visuomet buvo faktiniame ieÅ¡kovės valdyme, sutartimis buvo sutvarkytas tik teisinis turto rėžimas. Teismo sprendime yra akivaizdžių tarpusavyje nesuderinamų prieÅ¡taravimų. (duomenys neskelbtini) butas ieÅ¡kovės įmonės vardu buvo įgytas likus daugiau nei dviems metams iki santuokos su atsakovu sudarymo, taigi akivaizdu, kad siekį šį turtÄ Ä¯gyti turėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė. Tačiau sprendime Teismas absoliučiai formaliai vertino ieÅ¡kovės teiginius, paaiÅ¡kinimus susijusius su nurodyto turto įsigijimu bei aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios susiklosčiusioje situacijoje turi ypatingÄ reikÅ¡mę.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas. Byloje nebuvo nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad už (duomenys neskelbtini) butÄ buvo ir (ar) galėjo bÅ«ti atsiskaityta bendrais ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos pinigais. Paskolos sutartyje aiÅ¡kiai įvardintas paskolos sutarties pagrindu gaunamų lėšų panaudojimo tikslas, todėl pagrindo abejoti tuo, kaip lėšos buvo panaudotos, nėra. Teismo Sprendime nurodyti paskaičiavimai apie 2013 m. ieÅ¡kovės į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tas 35521 Eur lėšas yra neteisingi, kadangi įneÅ¡amos lėšos buvo naudojamos iÅ¡imtinai Å¡eimos interesais ir labui.

Civilinėje byloje egzistuojančių aplinkybių visuma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) butas buvo įsigytas iš paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų, t. y. asmeninių ieškovės lėšų. Paskolos sutartį ieškovė sudarė išimtinai savo rizika ir interesais. Tuo atveju, jeigu teismas laiko, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo įsigytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, paskolos sutartis, kurios pagrindu gautomis lėšomis buvo įgytas (duomenys neskelbtini) butas, taip pat turi būti pripažintina bendra.

PrieÅ¡ingu atveju susiklosto situacija, kuomet atsakovas nepagrįstai praturtėja ieÅ¡kovės sÄ skaita.

18. Apeliantės vertinimu, nepagrįstai atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti atsakovui natÅ«ra 102 063 Eur dydžio reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini), o jai kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę priteisiamo turto dalį. BÅ«tent dėl atsakovo kaltės, skolinant bendrovei pinigines lėšas, valdant bendrovę aplaidžiai, neprotingai ir nerÅ«pestingai, susidarė Å¡ios bendrovės skola IeÅ¡kovės ir Atsakovo Å¡eimai. Tai, kad bendrovė buvo valdoma netinkamai iÅ¡ esmės patvirtina faktas apie bendrovės bankrotÄ .

Atsakovas veikė sÄ moningai dėdamas maksimalias pastangas tam, kad jam priklausiusi bendrovė (duomenys neskelbtini) bÅ«tų kuo skubiau likviduota, o bendras dalintinas ieÅ¡kovės ir atsakovo turtas sumažintas bÅ«tent reikalavimo bendrovės atžvilgiu apimtimi, atsakovui iÅ¡vengiant atsakomybės už iššvaistytas Å¡eimos lėšas. IÅ¡ esmės visas kreditorinis reikalavimas į (duomenys neskelbtini) yra susidaręs bÅ«tent iki 2015 metų pabaigos, t. y. Å¡alims dar gyvenant Å¡eimoje. Tai suteikia teisę reikalauti kompensacijos iÅ¡ atsakovo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ir Å¡i ieÅ¡kovės teisė negali bÅ«ti paneigiama, todėl minėtos reikalavimo teisės įtrauktinos į dalintino turto balansÄ ir priteistinos atsakovui, ieÅ¡kovei iÅ¡mokant kompensacijÄ .

19. Santuokos metu Å¡alys pardavė santuokos metu įgytÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pardavus Å¡i turtÄ Å¡alys gavo 100.000 Eur sumÄ , dalis kainos - 98.000 Eur - buvo pervesta į atsakovo banko sÄ skaitÄ . Atsižvelgdama į banko sÄ skaitų analizę, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 35.533,42 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ . Tačiau teismas nepagrįstai priteisė tik 10.771,05 Eur kompensacijÄ , kadangi teismo vertinimas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas neteisingu ir tikrovės neatitinkančiu argumentu, jog Å¡alys kartu gyveno ir bendrÄ Å«kį vedė iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos 2017 m, birželio 6 d. ir neatsižvelgus, jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko 2015 m. spalio 1 d., t. y. tuomet, kai atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto.

Tai, kad atsakovas bÅ«damas Lietuvoje laikinai apsistodavo (duomenys neskelbtini) bute nereiÅ¡kia, kad Å¡alys iÅ¡sprendė savo nesutarimus, susitaikė ir vėl gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas N. F. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovė kaltina atsakovÄ psichologinio smurto naudojimu, neiÅ¡tikimybe, tačiau pripažįsta net ir apeliaciniame skunde, jog tokius kaltinimus pagrindžiančių tiesioginių įrodymų surinkti ir pateikti teismui ji negalėjo. IeÅ¡kovė neatskleisdama nei asmens, su kuriuo pasak ieÅ¡kovės buvo neiÅ¡tikimas jos sutuoktinis, nei kviesdama jo liudytoju byloje - neįrodė atsakovo neiÅ¡tikimybės fakto.

Be to kaip teisingai pažymėjo teismas, ieÅ¡kovė patvirtino, kad Å¡i aplinkybė nebuvo pagrindas inicijuoti tarp Å¡alių sudarytos santuokos nutraukimÄ . Ji pasirinko toliau gyventi kartu. IeÅ¡kovė kaltino atsakovÄ dėl savo sveikatos problemų ir pagalbos nesuteikimu operacijos metu, tačiau byloje esantys įrodymai bei pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai Å¡ias aplinkybes paneigia. IeÅ¡kovė skunde teigia, kad ji buvo nepaliaujamai ir sistemingai terorizuojama ir vejama iÅ¡ namų, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina prieÅ¡ingai, jog atsakovas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nuo 2015-10-01 dienos iÅ¡sinuomojo butÄ ir gyveno atskirai 5 mėnesius.

Dėl naujai atsiradusių argumentų apie smurtÄ , pažymėtina, kad duodama paaiÅ¡kinimus teisme ieÅ¡kovė eilinį kartÄ patvirtino nesÄ Å¾iningai apsimelavusi Krizių centre. Abi teisme ieÅ¡kovės praÅ¡omos apklausti liudytojos J. S. ir E. K. apibudino atsakovÄ kaip inteligentiÅ¡kÄ , mandagų, ramų žmogų. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija nė vienos iÅ¡ teismo padarytų iÅ¡vadų, padarytų dėl jos pačios kaltės. IeÅ¡kovei neneigiant savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, pateiktas skundas dėl sprendime atmesto reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ yra absoliučiai nepagrįstas.

22. Dėl apeliacinio skundo dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padalijimo apeliantas pažymi, jog apeliantės pozicija prieÅ¡taringa. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡ esmės reikalauja pripažinti tai, kÄ teismas pripažino, t.y. kad butas ir 1/5 dalis stovėjimo aikÅ¡telės yra įgyti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su sutuoktine A. F.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas įrodė, jog 138 826,12 Eur dydžio asmeninių lėšų investavo į bendra jungtine nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir CK 3.98 straipsnio 2 dalimi turi teisę į kompensacijÄ .

Pažymėtina, jog kompensacijos priteisimas nėra nukrypimas nuo lygių dalių principo. Visi naujai apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl turto padalijimo, grindžiami nepilnamečio šalių vaiko interesais yra absoliučiai nepagrįsti, nes šalys su nepilnamečiu vaiku susijusius visus klausimus tiek dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl išlaikymo priteisimo, tiek dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo užbaigė taikos sutartimi. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad turtas buvo įrengtas bendromis šeimos lėšomis.

Už apeliantei priklausančiÄ 17 proc. dalį priteista atlyginti 39089,8 Eur piniginė kompensacija paskaičiuota ne nuo įsigijimo kainos - 209974,51 Eur, o nuo Å¡iuo metu nepriklausomo turto vertintojo nustatytos turto rinkos vertės 229940 Eur (223000 Eur +6940 Eur), dėl kurios ginčo tarp Å¡alių byloje nebuvo. O tai reiÅ¡kia, kad į kompensacijÄ patenka visi atlikti pagerinimai, dėl kurių yra padidėjusi buto vertė ir netgi ne dėl atliktų buto remontui investicijų, o ir dėl bendrai nekilnojamojo turto rinkoje vykstančio kainų kilimo.

23. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, kadangi ieÅ¡kovė jokių asmeninių lėšų, investuotų į butÄ ir rÅ«sį (duomenys neskelbtini) neįrodė, pati sudarydama sutartis notarinėje kontoroje valios neiÅ¡reiÅ¡kė įgyti turtÄ asmenine nuosavybės teise, todėl mokėtina už (duomenys neskelbtini) butÄ ir rÅ«sį 53 934,78 Eur piniginė kompensacija teismo nustatyta, bÅ«tent vadovaujantis lygių dalių prezumpcija. Net vadovaujantis subjektyviais ieÅ¡kovės argumentais bei reikalavimais, mokėtina kompensacijų suma už jai priteistÄ natÅ«ra turtÄ sudarytų – 168 905 Eur (114 970 Eur + 53 934,78 Eur). IeÅ¡kovė net neįrodė, jog ji turi lėšų sumokėti savo reikalavime nurodytÄ sumÄ . Pažymėtina, kad apeliantė neginčija teismo konstatuotų aplinkybių, jog ji teisme nurodė negalėsianti sumokėti kompensacijos.

24. Dėl (duomenys neskelbtini) buto ir rÅ«sio padalijimo pažymėtina, kad pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė jokių kreditorių nenurodė, į bylÄ nepateikė jokių paskolos sutarčių, o šį ginčo turtÄ nurodė kaip valdomÄ bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybės teise. Tik 2018 m. lapkričio 13 d. patikslinusi ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė pradėjo teigti, kad butas, (duomenys neskelbtini) ir 1/23 dalis rÅ«sio patalpos, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Apeliantė neapsisprendžia ir kokiu bÅ«du įrodinėti asmeninių lėšų atsiradimÄ , vienu metu ji teigia, kad jokie atsiskaitymai su (duomenys neskelbtini) net nebuvo vykdomi, siekdama susitapatinti su juridiniu asmeniu, kitu atveju, jog buvo sumokėta iÅ¡ trečiojo asmens R.

Å . suteiktos paskolos, apie kuriÄ neinformavo nei sutuoktinio, nei VMÄ®. Tačiau abiem nurodytais atvejais yra akivaizdu, kad juridinio asmens turtas yra atskiras. Akivaizdu, kad iÅ¡ trečiojo asmens galimai paimta paskola nėra įrodyta, jog buvo panaudota atsiskaitymui už butÄ . NotariÅ¡kai patvirtinta skolos padengimo sutartis patvirtina, kad N. F. dalyvavo ieÅ¡kovės vykdomame versle, o Å¡ių negyvenamųjų patalpų įsigijimui pinigų nebuvo skolinta. Kad tuo metu Å¡alių turtinė padėtis buvo gera pripažino ir pati ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovei neįrodžius valios butÄ (duomenys neskelbtini)ir 1/23 rÅ«sio patalpos, (duomenys neskelbtini), įgyti asmenine nuosavybe, t. y. nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/23 rÅ«sio patalpos pagrįstai pripažintos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas vertino visas aplinkybes, kurios paneigė bÅ«tinybę ieÅ¡kovei imti paskolÄ buto įsigijimui, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog butui, kuriame gyveno sutuoktiniai su nepilnamečiu vaiku įsigyti buvo panaudotos Å¡eimos pajamos, o ne jos be atsakovo žinios pasiskolintos lėšos.

25. Dėl reikalavimo teisių į (duomenys neskelbtini) atsakovas pažymi, jog byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra bankrutavusi ir 2018 m. birželio 27 d. iÅ¡registruota iÅ¡ juridinio asmenų registro, todėl reikalavimas santuokos nutraukimo byloje susijęs su Å¡ia įmone negali bÅ«ti pareikÅ¡tas, nes (duomenys neskelbtini) nebegali bÅ«ti proceso dalyviu. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė perraÅ¡inėja jau pirmosios instancijos teismo įvertintus ieÅ¡kinio argumentus. IeÅ¡kovės reikalavimai priteisti atsakovui nebeegzistuojančiÄ reikalavimo teisę bei jai piniginę kompensacijÄ yra ne tik, kad nepagrįsti ir neteisėti, bet ir nesÄ Å¾iningi, nes santuokos pabaigoje yra dalijamas turimas turtas, o ne Å¡alių per santuokinį gyvenimÄ patirtos iÅ¡laidos ir/ar nuostoliai.

26. Dėl reikalavimo priteisti kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ , atsakovas pažymi, jog apeliantė teismo padarytas iÅ¡vadas dėl priteistos kompensacijos ginčija vieninteliu argumentu, kad teismas neteisingai nustatė, jog Å¡alys kartu gyveno ir bendrÄ Å«kį vedė iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos 2017 m. birželio 6 dienos, tačiau savo nurodytos bendros sumos neanalizuoja, nepateikia ne tik, kad jokių įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, nepateikia net jokių argumentų.

Tačiau pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia, bÅ«tent, nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukeltų nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės, faktiÅ¡kai net iki taikos sutarties su vaiku susijusiais klausimais sudarymo, kuri buvo patvirtinta teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi, Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, nes gyveno vienuose namuose.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovė neturėjo atsakovui pretenzijų dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dukrai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

28. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės A. F. ir atsakovo N. F. santuoka buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių ginÄÄ skundžiamu sprendimu santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalijo sutuoktinių turtÄ ir prievoles.

29. IeÅ¡kovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti teismo sprendimÄ ir nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes turtinėms teisėms sukelia nuo 2015 m. spalio 1 d., priteisti 2000 Eur neturtinę žalÄ , pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, priteisti ieÅ¡kovei natÅ«ra butÄ (duomenys neskelbtini), 1/5 automobilių stovėjimo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini), priteisti jai iÅ¡ atsakovo 35 533,42 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ pardavus santuokos metu įgytÄ turtÄ , atsakovui priteisti 102 063 Eur reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini) bei 58 307,57 Eur kompensacijÄ už tenkančiÄ mažesnę turto dalį iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai 30.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iÅ¡ esmės. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginÄÄ sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės (sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; neiÅ¡tikimybė; žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; palikimas Å¡eimos ir visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus), kurioms (ar kuriai iÅ¡ jų) esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija.

31. Nagrinėjamu atveju kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viso bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės grindė skirtingais argumentais. Pradiniame ieÅ¡kinyje atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ieÅ¡kovė grindė psichologinio smurto naudojimu prieÅ¡ ieÅ¡kovę, ieÅ¡kovės žeminimu, grasinimais panaudoti fizinį smurtÄ , neiÅ¡tikimybe. Patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko ir teisines pasekmes sukelia nuo 2015 m. spalio 1 d., kai Å¡alys nustojo kartu gyventi, t. y. kai atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namų.

Baigiamosiose kalbose ieÅ¡kovės atstovė rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus Å¡eima nesirÅ«pino, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigoje bei apeliacinėje instancijoje, atsakovo kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo ieÅ¡kovė argumentavo tuo, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ smurtauti pradėjo ir fiziÅ¡kai. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus konstatavo, kad abi Å¡alys abejingai reagavo į sutuoktinių pareigas vienas kitam ir susiklosčiusiÄ Å¡eimoje situacijÄ , ne vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , nepakankamai rÅ«pinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų bÅ«dų spręsti nesutarimus, todėl santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

32. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija iÅ¡ esmės pakartotinai dėsto argumentus, kuriais grindė atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertinęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , pagrįstai atmetė juos kaip nesudarančius pagrindo konstatuoti tik atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė esminio atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo, lėmusio santuokos iÅ¡irimÄ (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentai bei byloje esantys įrodymai nėra pakankami vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl žiauraus atsakovo elgesio, dėl neiÅ¡tikimybės ar aplinkybę, kad sutuoktinių santuoka iÅ¡iro atsakovui palikus Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai ja nesirÅ«pinus daugiau kaip vienerius metus. Kad tiesioginių ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes apie sutuoktinio kaltę grindžiančių įrodymų nepateikė, pripažįsta ir pati apeliantė. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui vadovaujantis vidiniu įsitikinimu spręsti, jog Å¡iuo atveju santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių.

Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovas, ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde ir toliau įrodinėja atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nors ji jau yra konstatuota skundžiamu sprendimu. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡ esmės nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės kaltės iÅ¡irus santuokai, kad ir ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, neinformavo ieÅ¡kovo apie pasiskolintÄ 180 000 Lt sumÄ , apie tai, kad yra įsidarbinusi ir gauna pajamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti besÄ lygiÅ¡kai vieno kažkurio sutuoktinio kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.60 str. 2, 3 d.). Å iuo atveju, bylos medžiaga patvirtina, jog Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, konfliktavo, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį gyvenimÄ , jų santykiai iÅ¡irę pakankamai ilgÄ laikÄ , Å¡alys neveda bendro Å«kio ir nebekuria bendrų planų, savo valia neįgyvendina Å¡eimos teisių ir jomis nesinaudoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas abiems sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir jie turi pareigÄ vienas kitÄ remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamÄ pagrindÄ nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei neįrodžius esminio atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, kuris lėmė santuokos iÅ¡irimÄ bei nepaneigus pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, jog ir pati ieÅ¡kovė savo kaip sutuoktinės pareigas vykdė netinkamai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

33. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, t.y. nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 m. spalio 1 d. atmestini, nes Å¡i norma gali bÅ«ti taikoma tik tam sutuoktiniui, kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Abiejų sutuoktinių kaltės konstatavimas sudaro teisinį pagrindÄ Å¡ios normos netaikyti.

34. CK 3.70 str. 2 d. nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinė žala Å¡ioje byloje negali bÅ«ti priteisiama.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės padalijimo 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu butÄ (duomenys neskelbtini) ir aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini) pripažino bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Ä®vertinęs tai, kad Å¡io buto įsigijimui buvo panaudotos ir atsakovo asmeninės 138 826,12 Eur dydžio lėšos (66 proc. buto įsigijimo vertės), o likusi dalis (34 proc.) buvo sumokėta santuokoje iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovo naudai, nustatant atsakovo teisę į 83 proc. (66 proc. + 17 proc.), o ieÅ¡kovės teisę – į 17 proc. turto ir priteistė butÄ natÅ«ra atsakovui N. F., o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 39 089,8 Eur kompensacijÄ už šį turtÄ .

Apeliantė nesutinka su tokiu turto padalijimu, motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, neįvertino, jog buto įrengimo darbai buvo atliekami iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, praÅ¡o šį butÄ priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant kompensacijÄ , atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnametė dukra yra prisiriÅ¡usi prie Å¡ių namų. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliantės argumentus kaip nesudarančius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) ir aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) padalijimo.

36. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog butas buvo įrenginėjamas iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų. PrieÅ¡ingai iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes, t.y. kad butas pirktas ir įrengtas panaudojant asmenines atsakovo lėšas, taip pat bendras sutuoktinių lėšas, ir atitinkamai paskirstė Å¡alių nuosavybės teisės proporcijas į šį turtÄ , atsižvelgdamas į buto įsigijimo kainÄ (209 974,51 Eur).

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad kompensacija dalijant šį turtÄ atitinkamai paskaičiuota atsižvelgiant dabartinę (įrengto) buto rinkos kainÄ , kurios neginčijo abi Å¡alys. Taigi, nesutiktina su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančias Å¡io turto dalis, neatsižvelgė į ieÅ¡kovės indėlį į buto įrengimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepateikia jokių konkrečių paskaičiavimų susijusių su buto įrengimu bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas Å¡io turto padalijimui kitokiomis proporcijomis.

Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė apie tai, kad Å¡alių nepilnametė dukra prisiriÅ¡usi prie buto (duomenys neskelbtini), pati savaime nesudaro pagrindo priteisti šį butÄ ieÅ¡kovei natÅ«ra. Teisėjų kolegijos vertimu, ieÅ¡kovės praÅ¡omas turto padalijimo bÅ«das abu butus priteisiant jai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, kadangi atsakovas liktų be jokio nekilnojamojo turto, o jo naudai bÅ«tų priteista didelė kompensacija, kurios remiantis byloje esančiais duomenimis ieÅ¡kovė nėra finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas tarp Å¡alių padalijo butÄ (duomenys neskelbtini) bei automobilio aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini). Dėl buto (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu padalijimo 37. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, o prievolę pagal ieÅ¡kovės 2012 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartį su R.

Å . pripažino asmenine ieÅ¡kovės prievole. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡ioje dalyje, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes ir faktus, susijusius su Å¡io turto įsigijimu, kadangi tai nuosavybė, įsigyta iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės rizika ir lėšomis. Apeliantės vertinimu, pripažinus šį butÄ su rÅ«siu bendra sutuoktinių nuosavybe, o prievolę R. Å . asmenine ieÅ¡kovės prievole, atsakovas nepagrįstai praturtėja ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Apeliantė praÅ¡o pripažinti Å¡i turtÄ asmenine jos nuosavybe.

38. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, reikÅ¡minga yra ir tai, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai Å¡iuo atžvilgiu buvo laikomi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

Å . v. R. Å . , bylos Nr. 3K-3-424/2009).

39. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) A. K. (ieÅ¡kovės pavardė iki santuokos) privati įmonė įgijo iÅ¡ „Swedbank lizingas“, UAB 2002 m. gegužės 13 d. sutarties dėl turto iÅ¡pirkimo pagrindu. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus pagrindžiančius, jog ieÅ¡kovės privati įmonė atliko visus mokėjimus už turtÄ , o 2006 m. vasario 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių perleidimo Nr.2-1837 ieÅ¡kovės privačiai įmonei.

Vėliau minėtas turtas nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini), kuomet ieÅ¡kovės privati įmonė buvo pertvarkyta į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę. 2007 m. balandžio 27 d. Panaudos sutartimi, butas buvo perduotas neatlygintinai naudotis ieÅ¡kovei. 2012 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties su R. Å . – pagrindu ieÅ¡kovė pasiskolino 180 000 Lt sumÄ . Sutarties 2 p. nurodyta, kad ieÅ¡kovė ir R. Å . susitaria, jog paskola bus panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. 2012 m. lapkričio 14 d. buto pirkimo - pardavimo sutartyje, (duomenys neskelbtini) įvardijama kaip pardavėjas už 200 000 Lt sumÄ pardavė, o ieÅ¡kovė sutartyje įvardijama kaip pirkėja, įgijo šį butÄ .

Sutarties 2.1 p. nurodyta, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise su sutuoktiniu N. F. perka butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 p. pardavėjas patvirtino, kad gavo iÅ¡ pirkėjo 200 000 Lt sumÄ grynaisiais pinigais, jog butas parduotas už 200.000 Lt sumÄ , kuri sumokėta prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ grynais prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Sutarties 5.2 p. nurodoma, kad nuosavybės teisė į daiktÄ pereina kreditoriui (ieÅ¡kovei) nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo.

Sutartis patvirtinta ieÅ¡kovės ir (duomenys neskelbtini) direktorės paraÅ¡ais. 2012 m. lapkričio 14 d. Skolos padengimo sutartimi (duomenys neskelbtini) sutartyje įvardijama skolininku perdavė, o ieÅ¡kovė sutartyje įvardijama kreditoriumi priėmė 1/23 dalį negyvenamosios patalpos - rÅ«sio patalpų (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise su sutuoktiniu N. F.. Å alys perduodamÄ daiktÄ Ä¯vertino 15 000 Lt ir susitarė, kad skolinis įsipareigojimas pagal 2008-07-03 Paskolos sutartį Nr. 2008/07-01 laikomas įvykdytu sumažinant paskolos sutartyje nurodytÄ sumÄ iki 17 600 Lt. (Sutarties 3.1 p., 3.2 p.).

Sutarties 4.3 p. nurodoma, kad nuosavybės teisė į daiktÄ pereina kreditoriui (ieÅ¡kovė) nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo. Sutartis patvirtinta ieÅ¡kovės ir (duomenys neskelbtini) direktorės paraÅ¡ais.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, žodinio teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu bendra sutuoktinių nuosavybe, o prievolę R. Å . asmenine ieÅ¡kovės prievole neatitinka sutuoktinių turto padalijimo teisinio reglamentavimo, taip pat prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei iÅ¡kreipia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) padalijimo.

41. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paskolos sutartyje tarp ieÅ¡kovės ir R. Å . aiÅ¡kiai nurodyta skolinamų pinigų panaudojimo paskirtis, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡i paskolos sutartis pati savaime nėra neginčijamas įrodymas, kad ji sudaryta tikslu ieÅ¡kovei įsigyti butÄ asmenine nuosavybe, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jos nevertinti visų įrodymų kontekste, kadangi Å¡i paskolos sutartis bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama ir yra galiojanti iki Å¡iol.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo R. Å . turėjo realias finansines galimybes 2012 m. lapkričio 9 d. paskolinti ieÅ¡kovei 180 000 Lt sumÄ . Pirmosios instancijos teismas analizuodamas byloje esančius įrodymus, susijusius su Å¡alių pajamomis konstatavo, kad Å¡alys gyveno pasiturinčiai, todėl laikė tikėtinu, jog buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo panaudotos sutuoktinių lėšos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog aplinkybė, kad sutuoktiniai turėjo lėšų, savaime nepaneigia fakto, kad apeliantė buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui panaudojo iÅ¡ R.

Å . skolintas lėšas. (duomenys neskelbtini) buto pirkimo – pardavimo sutartyje be kita ko buvo numatyta, jog atsiskaitymas vyksta grynaisiais pinigais. Pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus penkioms dienoms nuo Paskolos sutarties sudarymo. Paskolos sutartyje įvardytas Paskolos sutarties pagrindu gaunamų lėšų panaudojimo tikslas. Teisėjų kolegija sprendžiant klausimÄ dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto su rÅ«siu padalijimo klausimÄ reikÅ¡mingomis laiko ir faktines aplinkybes, kad Å¡is butas buvo iÅ¡pirktas pagal lizingo sutartį nuo 2002 m. iki 2006 m., t.y. dar iki santuokos sudarymo, ieÅ¡kovės įmonės lėšomis.

43. AiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, bÅ«tina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Å i prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta V.

Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

44. Atsižvelgdama į aukščiau įvardytų ir byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , buto (duomenys neskelbtini) turto prigimtį, Å¡io turto atsiradimo ieÅ¡kovės žinioje laikÄ ir aplinkybes (iki santuokos), paskolos buto įsigijimui su trečiuoju asmeniu sudarymo laikÄ , įsigijimo sandorio turinį bei jo pasiraÅ¡ymo aplinkybes, remdamasi vidiniu įsitikinimu bei tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija konstatuoja, esant labiau tikėtinÄ , kad butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė įgijo panaudodama asmenines lėšas, gautas paskolos su R.

Å . sutarties pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių ieÅ¡kovės veiksmų visuma vertintina kaip jos siekis ir valia įgyti šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, jog pardavus santuokos metu įgytÄ turtÄ ir gavus 100 000 EUR ieÅ¡kovė neprašė padengti trečiajam asmeniui skolos, taip pat kritiÅ¡kai vertino, kodėl atsakovui 7 santuokos metus nekilo klausimas, iÅ¡ kokių lėšų įsigytas butas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės tik papildomai patvirtina ieÅ¡kovės valiÄ Ä¯sigyti butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas ir neatsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ nepagrįstai pripažino butÄ (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje dalyje keistinas, pripažįstant butÄ (duomenys neskelbtini), ir 1/23 rÅ«sio patalpos esančios (duomenys neskelbtini) asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

Dėl reikalavimo teisių į (duomenys neskelbtini) 45. Apeliantė praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti atsakovui natÅ«ra turimas 102 063 Eur dydžio reikalavimo teises į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus susijusius su Å¡iuo reikalavimu kaip neturinčius įtakos Å¡ios skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui.

46. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).

47. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia, kad į bendro turto balansÄ bÅ«tų įtraukta atsakovo vardu turima 102063 Eur reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡ juridinių asmenų registro iÅ¡registruota 2018 m. birželio 27 d. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato likviduotos dėl bankroto įmonės pareigų perėjimo kitiems asmenims. Juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo bÅ«das, reiÅ¡kia, jog juridinio asmens veikla nutrÅ«ksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims.

Kadangi likviduojant juridinį asmenį teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės baigiasi. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, kurios nagrinėjamos bylos atveju nenustatytos.

48. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯ dalintino tarp sutuoktinių turto balansÄ Ä¯traukti reikalavimo teisę į likviduotÄ ir iÅ¡ juridinių asmenų iÅ¡registruotÄ juridinį asmenį, kadangi tokia reikalavimo teisė negali bÅ«ti laikoma realiai egzistuojančia. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ .

49. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 10771,05 Eur suma kaip kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ ir praÅ¡o padidinti jÄ iki 35307,57 Eur. NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindžia netinkamu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu.

50. Minėta, jog teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliantės pakartotinai dėstomus argumentus, dėl kurių iÅ¡samiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei 10771,05 Eur kompensacijÄ . Pažymėtina, jog nesutikdama su Å¡ia teismo sprendimo dalimi iÅ¡ esmės apeliantė koncentruojasi į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl kompensacijos neatsižvelgė, jog faktiÅ¡kai Å¡alių santuoka nutrÅ«ko nuo 2015 m. spalio 1 d.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė ignoruoja pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog faktiÅ¡kai Å¡alių santuoka nutrÅ«ko 2015 m. spalio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatė, kad atsakovas iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 1 d. iÅ¡sikraustė ieÅ¡kovės praÅ¡omas, tačiau po 5 mėnesių, t. y. 2016 m. balandžio 3 d. atsakovas grįžo gyventi į Å¡eimÄ ir ja rÅ«pinosi.

Pažymėtina, jog apeliantė skųsdama Å¡iÄ sprendimo dalį nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jos teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad ji faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti kompensacijÄ už nuslėptas lėšas visapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus. Å iuo atveju pagrįstai atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Å¡alių santuokoje susiklosčiusių santykių modeliu, kuomet atsakovas nuolat važinėjo į Sankt PeterburgÄ . Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo nuolat įneÅ¡ami grynieji pinigai, o ieÅ¡kovė patvirtino, jog atsakovas parsiveždavo Rusijos Federacijoje uždirbtus pinigus, be to nepaneigė atsakovo argumentų, kad jis įmonei pervesdavo sumas už ieÅ¡kovei mokamÄ darbo užmokestį, įmokas už automobilį, kuriuo naudojosi ieÅ¡kovė.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių kontekste be kita pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi teisę į bÅ«tinųjų poreikių tenkinimÄ ir iÅ¡samiai pasisakė dėl kiekvienos iÅ¡ praÅ¡omų kompensuoti iÅ¡laidų grupės bei tinkamai motyvavo sprendimÄ atmesti dalį ieÅ¡kovės reikalavimų sumų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje.

Dėl mokėtinų kompensacijų 52. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas keičiamas dalyje dėl buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį turtÄ asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, t.y. paÅ¡alinant šį turtÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių turto balanso, atitinkamai iÅ¡spręstinas klausimas dėl mokėtinų kompensacijų.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 10771,05 Eur kompensacijÄ už ne Å¡eimos poreikiams panaudotas lėšas, atsakovui natÅ«ra priteisus butÄ (duomenys neskelbtini) ir 1/5 dalį aikÅ¡telės, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priteista 39 089,8 Eur kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį. Atsakovui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 500 Eur už mažosios bendrijos įnaÅ¡Ä . Apeliacinės instancijos teismui pripažinus butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, kompensacija atsakovui už šį turtÄ nepriteisiama.

Taigi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 49 860,85 Eur, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 500 Eur kompensacija. Ä®skaičius Å¡ias mokėtinas sumas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 49 360,85 Eur dydžio kompensacija už santuokos metu įgyto ir po santuokos nutraukimo jam priteisto turto didesnę dalį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 54. IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteisė nesumokėtÄ 3127 Eur dydžio žyminį mokestį. IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistas 1213 Eur žyminis mokestis. Skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atmeta visus 5 ieÅ¡kovės neturtinius reikalavimus (tame tarpe ir reikalavimus pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu) kaip nepagrįstus, todėl už Å¡iuos neturtinius reikalavimus priteisė 375 Eur dydžio žyminį mokestį iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad sprendimas pakeistas dalyje ir butas su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) pripažintas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, už Å¡iuos neturtinius reikalavimus 2x75 Eur žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovo.

Nurodytų argumentų pagrindu, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina suma mažintina 150 Eur, t.y. nuo 3127 Eur iki 2977 Eur, o iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteista žyminio mokesčio suma didintina 150 Eur, t.y. nuo 1213 Eur iki 1363 Eur.

56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino 2178,18 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinęs 22,28 proc. ieškovės reikštų reikalavimų, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 485,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl patenkinęs 45,36 procentus atsakovo reikalavimų, teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 680,04 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atlikęs įskaitymÄ pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F. atsakovo N. F. naudai atlyginti 194,74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Keičiant sprendimÄ dalyje dėl buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės tenkintų reikalavimų vertinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 36,57 proc. Atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina suma 796,56 EUR. Atlikus įskaitymÄ (ieÅ¡kovės 796,56 Eur; atsakovo 680,04 Eur) konstatuotina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 116,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

57. IÅ¡laidos už procesinių dokumentų siuntimÄ pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos, kadangi jos skundžiamu sprendimu iÅ¡ Å¡alių priteistos lygiomis dalimis.

58. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 450 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2117,50 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei atidėta 1482,50 Eur dalis už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio. Nepatenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 89 proc. apimtimi, ieÅ¡kovė įpareigotina į valstybės biudžetÄ sumokėti trÅ«kstamÄ 1269,93 Eur žyminio mokesčio dalį. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas 11 proc.

Proporcingai patenkintų ieÅ¡kovės reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 212,57 Eur žyminio mokesčio. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 232,92 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (89 proc.) atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 890 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria butas (duomenys neskelbtini) su 1/23 dalimi negyvenamosios patalpos – rÅ«sio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pripažintas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe pakeisti, pripažįstant šį turtÄ asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

SantuokÄ , sudarytÄ 2008 m. gegužės 17 d. santuokÄ Sankt Peterburge, Rusijos Federacijoje, ir įregistruotÄ 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 2146, tarp A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. F. palikti santuokos metu įgytÄ pavardę – Fatyushina. Atmesti ieÅ¡kovės A. F. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su 1/23 dalimi negyvenamosios patalpos – rÅ«sio patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) asmenine A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisti N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir priteisti N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokos metu įgytas turtines teises ir po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtines teises į mažosios bendrijos „A. K.“, juridinio asmens kodas 304347229, 1000 Eur vertės nario įnaÅ¡Ä . Pripažinti atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 26 d. sudarytÄ Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.62) asmenine N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole. Priteisti ieÅ¡kovei A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49 360,85 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties Eur, 85 cnt) dydžio piniginę kompensacijÄ , už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui A. F., paso Nr. (duomenys neskelbti), asmenine atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole. Pripažinti skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ nesumokėtÄ 2977 Eur (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių Eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Priteisti iÅ¡ atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 1363 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų Eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 116,52 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika Eurų ir 52 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,78 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ EurÄ ir 78 cnt) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija). Priteisti iÅ¡ atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,78 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ EurÄ ir 78 cnt) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).“ Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 212,57 Eur (du Å¡imtus dvylikos Eurų ir 57 cnt.) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ nesumokėtÄ 1269,93 (tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių Eurų ir 93 cnt.) dydžio žyminį mokestį, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 232,92 Eur (du šimtus trisdešimt du Eurus ir 92 cnt.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 890 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Rūta Veniulytė – Jankūnienė Eglė Surgailienė