ec56c099-0abe-4b24-9b7e-e2618cc60daf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-300-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01068-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.1; 2.6.8.9; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei NOVUM SITUM dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „SOSCREDIT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) NOVUM SITUM ieÅ¡kovei 14 000 Eur skolÄ , 26 949,30 Eur palÅ«kanas, 8,5 procentų palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. Å¡alys sudarė notarinę nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartį (toliau – sutartis), notarinio registro Nr. 5644, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pardavimo. Sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina – 330 000 Eur. Sutarties 2.2.1 papunktyje nurodyta, kad sutarties sudarymo metu atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove ir abi Å¡alys neturi pretenzijų bei ateityje neturės. Tačiau ginčo sutartyje nedetalizuota nei kada, nei kokiu bÅ«du neva buvo atsiskaityta, nenurodomi tÄ patvirtinantys dokumentai.

3. Nė viename atsakovės mokėjime (tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po to) nebuvo nurodyta, kad mokama už butÄ arba pagal 2019 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl ieÅ¡kovės apskaitoje visÄ laikÄ buvo fiksuojamas 330 000 Eur įsiskolinimas už butÄ (2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra).

4. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2280-580/2022 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei ir G. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atsakovė, atskirsdama į ieÅ¡kinį, nurodė, kad už butÄ neva buvo pilnai atsiskaityta pagal 2019 m. liepos 11 d. vekselį ir susitarimÄ , ir pateikė Å¡ių dokumentų bei bankinių mokėjimų kopijas. Iki atsakovės atsiliepimo minėtoje civilinėje byloje pateikimo ieÅ¡kovei apie vekselio ir susitarimo egzistavimÄ nebuvo žinoma.

5. IeÅ¡kovė negali nei patvirtinti, nei paneigti sutarties ir atsakovės atliktų bankinių mokėjimų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. (penki bankiniai mokėjimai iÅ¡ viso 316 000 Eur; mokėjimo paskirtis – „dalinis skolos dengimas pagal susitarimÄ â€œ) ryÅ¡io bei sÄ sajumo.

6. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakove, kad dalis buto pardavimo kainos buvo sumokėta atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. bankiniu pavedimu (suma – 30 000 Eur, mokėjimo paskirtis – „paskolos grÄ Å¾inimas“). Jokie objektyvÅ«s ir patikimi įrodymai nepatvirtina, kad Å¡is mokėjimas buvo atliktas vykdant vekselį ar susitarimÄ . Tai nebuvo nurodyta ir mokėjimo paskirtyje. Pažymėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ atsakovė buvo atlikusi dar vienÄ pavedimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , pervesdama 28 000 Eur bei mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai „paskolos grÄ Å¾inimas“. Be to, atsakovė neįvykdė pareigos mokėti vekselyje nurodyto dydžio palÅ«kanas.

7. Nei pagal sutartį, nei pagal vekselį ir susitarimÄ už parduotÄ butÄ pilnai nebuvo sumokėta. IeÅ¡kovei Å¡iuo ieÅ¡kiniu neginčijant atsakovės nurodomų bankinių mokėjimų (penki bankiniai mokėjimai, iÅ¡ viso 316 000 Eur; mokėjimo paskirtis – „dalinis skolos dengimas pagal susitarimÄ â€œ, kurių ryÅ¡io ir sÄ sajumo su buto kainos dalies sumokėjimu ieÅ¡kovė negali nei paneigti, nei patvirtinti), praÅ¡o priteisti likusiÄ buto kainos dalį – 14 000 Eur (330 000 Eur – 316 000 Eur).

8. Vekselyje nurodoma, kad už vekselio sumÄ nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos iki galutinio apmokėjimo dienos skaičiuojamos 15 procentų metinės palÅ«kanos. Atsižvelgiant į tai, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas tik dėl dalies nesumokėtos buto pardavimo kainos priteisimo, bei į protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principus, ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 26 949,30 Eur palÅ«kanas: laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. (vekselio iÅ¡raÅ¡ymo datos) iki 2019 m. gruodžio 16 d. (paskutinio atsakovės nurodomo atlikto mokėjimo datos) palÅ«kanos sudaro 21 303,30 Eur (5 mėnesiai ir 5 dienos; apskaičiuota 15 procentų metinių palÅ«kanų norma nuo 330 000 Eur sumos); laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. (ieÅ¡kinio pateikimo datos) palÅ«kanos sudaro 5 646 Eur (32 mėnesiai ir 8 dienos; apskaičiuota 15 procentų metinių palÅ«kanų norma nuo 14 000 Eur sumos).

9. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimu 30 000 Eur ieÅ¡kovė gavo, o atsakovė lėšas perdavė. Mokėjimo paskirtyje atsakovė įrašė lėšų pervedimo paskirtį „paskolos grÄ Å¾inimas“, kas suponuoja atsakovės valiÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolÄ bei vykdyti iki tol Å¡alių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl skolos priteisimo ieÅ¡kovas turi įrodyti faktÄ , jog atsakovas turi neįvykdytÄ sutartinę prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kovu, o atsakovas turi įrodyti, kad skola sumokėta. IÅ¡ bylos nagrinėjimo metu gautų ieÅ¡kovės žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovės gautas mokėjimas nėra užskaitytas už kitas atsakovės skolas, jei tokių ir yra. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tarp jų buvo susiklostę ir kiti prievoliniai santykiai, tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad ginčo įmoka užskaityta už kitos konkrečios prievolės, pvz., prievolės grÄ Å¾inti tam tikrÄ paskolÄ , įvykdymÄ . Byloje susiklostė faktinė situacija, kai ieÅ¡kovė priėmė mokėjimÄ , tačiau jo nepanaudojo nei pagal mokėjimo pavedime nurodytÄ paskirtį, nei paskyrė šį mokėjimÄ prievolės už buto pirkimÄ Ä¯vykdymui padengti.

12. Teismas konstatavo, kad teismo posėdyje ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kokios ieÅ¡kovės teisės bÅ«tų pažeistos, jei Å¡is mokėjimas bÅ«tų užskaitytas kaip mokėjimas už butÄ (net ir esant atsakovės nurodytai paskirčiai mokėjimo pavedime, kad grÄ Å¾inama paskola). Teismas pažymėjo, kad atsakovė sutinka, jog Å¡is mokėjimas bÅ«tų panaudotas už prievolės sumokėti buto kainÄ Ä¯vykdymÄ , juo labiau kad Å¡ios prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Esant tokiai faktinei situacijai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė turi neįvykdytÄ 14 000 Eur sutartinę prievolę ieÅ¡kovei, nes 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimu atsakovė apmokėjo jai parduoto buto kainos dalį.

13. IeÅ¡kovė nepagrįstai formalizavo mokėjimo nurodyme atsakovės nurodytÄ paskirtį, nes, kaip buvo konstatuota, pati ieÅ¡kovė tokiu nurodymu nesivadovavo – mokėjimo neužskaitė tam tikram atsakovės paskolinės prievolės įvykdymui, o atsakovė sutinka, kad mokėjimas bÅ«tų paskirtas apmokėti jos skolÄ už butÄ .

14. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti palÅ«kanas pagal vekselį, teismas pažymėjo, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina vekselio sÄ lygÄ dėl palÅ«kanų mokėjimo, sprendžiant nuo kokios sumos turi bÅ«ti mokamos palÅ«kanos – ar nuo visos vekselio sumos (330 000 Eur), ar nuo nesumokėtos sumos, bei iki kokios dienos Å¡ios palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos (ieÅ¡kovė teigia, kad iki ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2022 m. rugpjūčio 24 d., atsakovė – iki galutinio atsiskaitymo 2019 m. gruodžio 16 d.).

15. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡i vekselio sÄ lyga nėra aiÅ¡ki (teismo vertinimu, tai, kad nurodyta, jog palÅ«kanos mokamos už vekselio sumÄ , nereiÅ¡kia, kad, esant vekselyje nurodytam įsiskolinimui, palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos vekselio sumos, nes Å¡ioje sÄ lygoje taip nėra suformuluota), teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ aiÅ¡kino pagal palÅ«kanų paskirtį. Paprastai, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos už naudojimÄ si pinigais, todėl ir Å¡iuo atveju, nesant aiÅ¡kaus susitarimo nuo kokios sumos skaičiuojamos palÅ«kanos, Å¡i sÄ lyga vertinama atsižvelgus į palÅ«kanų tikslÄ , todėl teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog palÅ«kanos pagal vekselį turėjo bÅ«ti apskaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos nuo 2019 m. liepos 12 d. iki galutinio atsiskaitymo dienos.

16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės teiginio, jog nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. skola mažėjo, taip pat nepaneigė atsakovės apskaičiavimų, kad iki nurodytos datos atsakovė sumokėjo ieškovei 346 000 Eur, todėl 16 000 Eur turėjo būti užskaityta už pagal vekselį mokamas palūkanas.

17. Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo, ir teismas nenustatė pagrindo iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų bei atlikti palÅ«kanų perskaičiavimÄ vertinant tas aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovė, kuri naudojosi advokato pagalba Å¡ioje byloje, nesirėmė, be to, ieÅ¡kovei nepaneigus atsakovės nurodytų aplinkybių, kad 16 000 Eur mokėjimas atitinka pagal vekselį mokėtų palÅ«kanų sumÄ , reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. IeÅ¡kovė BUAB „SOSCREDIT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ BUAB „SOSCREDIT“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo patenkinti visiÅ¡kai: priteisti iÅ¡ atsakovės UAB NOVUM SITUM 14 000 Eur skolÄ , 26 949,30 Eur palÅ«kanas, 8,5 proc. palÅ«kanas ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

18.1. Nė viename atsakovės mokėjime (tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po to) nebuvo nurodyta, kad mokama už butÄ ar pagal 2019 m. liepos 16 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokias aplinkybes konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje (25–26 punktai) civilinėje byloje Nr. e2-981-467/2022.

18.2. Atsakovė neįrodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. bankinis pavedimas (t. y. mokėjimas atliktas dar iki 5 mokėjimų, kur aiÅ¡kiai nurodoma, jog tai mokėjimai (skolos dengimas) pagal susitarimÄ ) 30 000 Eur (mokėjimo paskirtis – „paskolos grÄ Å¾inimas“) buvo skirtas buto kainos dalies ir palÅ«kanų sumokėjimui. Susitarime prie vekselio nurodoma, kad tai užtikrinimo priemonė, o ne suteikiama paskola, todėl 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimas, kur nurodoma, kad tai yra „paskolos grÄ Å¾inimas“, nėra ir negali bÅ«ti priskiriamas prie sutarties ar vekselio (susitarimo) vykdymo. Pirmosios instancijos teismas padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas skundžiamame sprendime ignoravo svarbiÄ faktinę aplinkybę, kad tÄ pačiÄ dienÄ atsakovė buvo atlikusi dar vienÄ pavedimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ â€“ pervedusi 28 000 Eur bei mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad tai yra „paskolos grÄ Å¾inimas“.

18.3. Tais atvejais, kai viena Å¡alis, atlikdama pinigų pervedimÄ , mokėjimo dokumente įvardija konkrečiÄ lėšų pervedimo paskirtį, o kita Å¡alis pervedamas lėšas priima ir nepareiÅ¡kia jokių prieÅ¡taravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie Å¡alių veiksmai suponuoja pagrįstÄ tikimybę, jog pervedami pinigai yra mokėjimo paskirtyje nurodyto teisinio santykio dalykas.

18.4. IeÅ¡kovė, gavusi lėšas, kurių mokėjimo paskirtis įvardyta kaip paskolos grÄ Å¾inimas, ir tas lėšas priimdama, savo veiksmais patvirtino bÅ«tent paskolos teisinių santykių vykdymo, t. y. paskolos grÄ Å¾inimo (mokėjimo) faktÄ . Atsakovė Å¡ios bylos nagrinėjimo metu objektyviais įrodymais neįrodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimu lėšos buvo pervestos kaip atsiskaitymas už butÄ ar dengiant palÅ«kanas pagal vekselį. Pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas Å¡ias lėšas į buto kainos dalies ir palÅ«kanų mokėjimÄ , peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei pažeidė ieÅ¡kovės, kurios atžvilgiu yra vykdoma bankroto procedÅ«ra, bei bendrovės kreditorių teisėtus interesus.

18.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo svarbius duomenis apie buto pardavimo sandorio metu ieÅ¡kovei vadovavusios G. B. ir atsakovės vadovo A. J., kuris faktiÅ¡kai valdė ir kontroliavo atsakovę buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, asmeninius ir verslo ryÅ¡ius bei sÄ sajas, kuriomis pasinaudojant minimi asmenys sudarė eilę nesÄ Å¾iningų, teisės aktams ir ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens, tikslams prieÅ¡taraujančių sandorių, kuriais buvo perleistas ieÅ¡kovės turtas, tačiau realiai už jį nebuvo atsiskaityta, dėl to Å¡iuo metu yra nagrinėjamos civilinės bylos (dėl sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; skolų priteisimo ir kt.) bei atliekamas didelės apimties ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00070-22. Tai lėmė neteisingÄ bylos duomenų ir įrodymų įvertinimÄ .

18.6. Vekselyje yra nurodyta aiÅ¡ki palÅ«kanų skaičiavimo tvarka, t. y. 15 proc. palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos vekselio sumos nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos iki galutinio apmokėjimo dienos. Å i vekselio sÄ lyga nenumatė, kad palÅ«kanos skaičiuojamos atsižvelgiant į nesumokėtos sumos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovės pasiÅ«lytai nesÄ Å¾iningai ir vekselio tikrosios sÄ lygos neatitinkančiai palÅ«kanų skaičiavimo interpretacijai.

18.7. PraÅ¡omos priteisti palÅ«kanos apskaičiuojamos Å¡ia tvarka: laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. (vekselio iÅ¡raÅ¡ymo datos) iki 2019 m. gruodžio 16 d. (paskutinio atsakovės nurodomo atlikto mokėjimo datos) palÅ«kanos sudaro 21 303,30 Eur; laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. palÅ«kanos sudaro 5 646 Eur. PalÅ«kanų apskaičiavimÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl ieÅ¡kinyje reikalautos priteisti palÅ«kanos skundžiamu sprendimu nepagrįstai nebuvo priteistos, dėl to tokia teismo klaida turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta apeliacinės instancijos teismo.

19. Atsakovė UAB NOVUM SITUM atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

19.1. IeÅ¡kovė iÅ¡traukė iÅ¡ konteksto vienÄ 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimÄ 30 000 Eur ir vadovaudamasi vien tik jame nurodyta paskirtimi („paskolos grÄ Å¾inimas“) teigia, kad prieÅ¡ingai nei kiti mokėjimai Å¡is mokėjimas nėra už butÄ . Vien mokėjimo paskirtis nenulemia pavedimo tikslo ir turėtų bÅ«ti taikomas turinio prieÅ¡ formÄ principas. IeÅ¡kovė teigia, neva Å¡iuo pavedimu buvo grÄ Å¾inta atsakovės paskola ieÅ¡kovei, tačiau nepateikia jokių duomenų, kokia paskola neva buvo dengiama Å¡iuo pavedimu, apsiribodama tik abstrakčiu teiginiu, jog 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo pavedimai „susiję su Å¡alių aukščiau sudarytų paskolos santykių vykdymu“.

19.2. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pagrindė (o ieÅ¡kovė pripažino) finansines ir valdymo sÄ sajas tarp įmonių (ieÅ¡kovės ir atsakovės), kurios yra svarbios suprasti nagrinėjamos bylos kontekstÄ ir santykius tarp ginčo Å¡alių. Tai, kad už butÄ buvo pilnai atsiskaityta, įrodo ne tik atsakovės pateikti mokėjimo pavedimai, kuriuos ieÅ¡kovė pripažįsta, selektyviai atmesdama tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. pavedimÄ vien dėl jo mokėjimo paskirties, bet ir buto pardavimo prieÅ¡istorė ir pinigų gautų už butÄ paskirstymas.

19.3. Sudėjus visus atsakovės nurodytus mokėjimus už butÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ viso yra pervesta daugiau nei buto kaina: buto kaina – 330 000 Eur, pervesta – 346 000 Eur, Å¡is skirtumas (16 000 Eur permoka) ir buvo skirta dengti palÅ«kanas pagal vekselį ir susitarimÄ . Apeliantės pozicija, kad palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos vekselio sumos nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos yra nepagrįsta, kadangi skola pagal vekselį grÄ Å¾inta iki jame nurodyto termino (2019 m. gruodžio 31 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

22. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad teismas: nepagrįstai laikė įrodyta, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už ginčo butÄ ; atmesdamas ieÅ¡kinį, išėjo už ieÅ¡kinio ribų; nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei palÅ«kanų. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių pabaigÄ , taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių

23. 2019 m. liepos 11 d. atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡davė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kurio suma – 330 000 Eur. Vekselio apmokėjimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. Vekselyje nurodyta, kad už vekselio sumÄ nuo vekselio iÅ¡davimo dienos iki galutinio apmokėjimo dienos skaičiuojamos 15 procentų metinės palÅ«kanos.

24. 2019 m. liepos 11 d. tarp Å¡alių sudarytas susitarimas prie 2019 m. liepos 11 d. vekselio, kuriame nurodyta, kad vekselis yra pasiraÅ¡ytas, kaip užtikrinimo priemonė atsiskaitymui už ieÅ¡kovės parduodamÄ turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Susitarimu Å¡alys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja už butÄ sumokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d.

25. 2019 m. liepos 16 d. šalys sudarė notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5644, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina – 330 000 Eur. Sutarties 2.2.1 papunktyje nurodyta, kad sutarties sudarymo metu atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, abi šalys neturi pretenzijų ir ateityje neturės.

26. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovė ieÅ¡kovei pervedė 374 002,19 Eur (mokėjimo paskirtis – paskolos grÄ Å¾inimas; dalinis skolos dengimas pagal susitarimÄ ).

27. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už butÄ pagal pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nesumokėjusi palÅ«kanų pagal vekselį. Atsakovės teigimu, ji ieÅ¡kovei mokėjimo pavedimais yra pervedusi didesnę sumÄ nei buto kaina, taigi yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už butÄ , o likusi suma yra skirta pagal vekselį mokėtinoms palÅ«kanoms padengti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pritarė atsakovės pozicijai, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi už butÄ , be to, atsakovė nėra sumokėjusi palÅ«kanų pagal vekselį.

Dėl ginčo esmės

28. Å iuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi pagal 2019 m. liepos 11 d. vekselį bei papildomÄ susitarimÄ , t. y. pagal 2019 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taigi sprendžiamas klausimas dėl tinkamo prievolės įvykdymo.

29. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytÄ pinigų sumÄ . Tinkamas prievolės įvykdymas reiÅ¡kia jos pasibaigimÄ , o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu bÅ«du, laiku ir pan.

30. Nagrinėjamu atveju Å¡alys nesutaria, ar atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimas gali bÅ«ti laikomas atsiskaitymu pagal 2019 m. liepos 11 d. vekselį bei papildomÄ susitarimÄ , nes jame nurodyta kitokia mokėjimo paskirtis – paskolos grÄ Å¾inimas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atlikdama šį mokėjimÄ atsakovė mokėjo už butÄ , įgytÄ pirkimo–pardavimo sutartimi, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo situacijos vertinti kitaip.

31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ieÅ¡kovei pervedė 30 000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydama – paskolos grÄ Å¾inimas, o ieÅ¡kovė Å¡iuos pinigus gavo ir juos priėmė. Tais atvejais, kai viena Å¡alis, atlikdama pinigų pervedimÄ , mokėjimo dokumente įvardija konkrečiÄ lėšų pervedimo paskirtį, o kita Å¡alis pervedamas lėšas priima ir nepareiÅ¡kia jokių prieÅ¡taravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie Å¡alių veiksmai suponuoja pagrįstÄ tikimybę, kad pervedami pinigai yra mokėjimo paskirtyje nurodyto teisinio santykio dalykas. Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų, kokių konkrečiai teisinių santykių pagrindu pinigai buvo pervedami, apskritai netgi negalėjo jų konkrečiai įvardinti ir nurodyti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai, kad nurodyta suma buvo pervesta ankstesnių paskolos santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės pagrindu, laikytini neįrodytais. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė konkrečių paskolos sutarčių ar kitokių dokumentų, pagrindžiančių atsakovės pareigÄ paskolos teisinių santykių pagrindu pervesti ieÅ¡kovei 30 000 Eur. Duomenų, kad pervesti pinigai ieÅ¡kovės apskaitoje bÅ«tų įskaityti kaip paskolos grÄ Å¾inimas, taip pat nėra.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ieÅ¡kovei pervedė ir kitÄ pinigų sumÄ (28 002,19 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grÄ Å¾inimas“, savaime nepatvirtina nei konkrečių paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimo, nei juo labiau aplinkybės, kad 30 000 Eur buvo pervesti tų pačių prievolinių santykių pagrindu (kitaip tai bÅ«tų atvaizduota ieÅ¡kovės finansiniuose dokumentuose).

33. Taigi, įrodinėjant, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu pervesta pinigų suma (30 000 Eur) buvo skirta atsiskaityti pagal 2019 m. liepos 11 d. vekselį bei papildomÄ susitarimÄ , svarbu yra tai, jog ieÅ¡kovė nurodytos pinigų sumos iki Å¡iol nėra paskirsčiusi, t. y. lėšos nėra priskirtos konkrečiam paskolos ar kitokio pobÅ«džio atsakovės įsipareigojimui įvykdyti.

34. Ä®rodinėdama atsakovės pareigÄ sumokėti ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ , ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad tarp Å¡alių egzistavo konkretÅ«s prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties (vekselio, susitarimo) ir atsakovė Å¡ių prievolinių santykių neįvykdė. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į pareikÅ¡tus reikalavimus, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad prievolė yra įvykdyta. Å iuo atveju byloje įrodyta, kad tarp Å¡alių egzistavo prievoliniai santykiai (buto pirkimo–pardavimo sutartis, užtikrinta vekseliu), kurių pagrindu atsakovė turėjo pareigÄ su ieÅ¡kove atsiskaityti, tačiau atsakovei pateikus įrodymus, jog ji tokiÄ savo prievolę įvykdė, ieÅ¡kovė leistinais įrodymais atsakovės teiginių nepaneigė. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovės 2019 m. rugpjūčio 9 d. atliktas 30 000 Eur mokėjimas buvo skirtas atsiskaityti pagal 2019 m. liepos 11 d. vekselį bei papildomÄ susitarimÄ , t. y. pagal 2019 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl Å¡ių sandorių pagrindu atsakovė nebėra skolinga ieÅ¡kovei. Dėl to konstatuotina, kad Å¡iuo atveju atsakovės prievolė pagal 2019 m. liepos 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra pasibaigusi Å¡ios prievolės tinkamu įvykdymu. Juolab kad ir notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra užfiksuotas abiejų Å¡alių pareiÅ¡kimas (patvirtinimas), jog pagal sutartį yra pilnai atsiskaityta.

35. IeÅ¡kiniu taip pat buvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 26 949,30 Eur palÅ«kanų priteisimo remiantis tuo, kad 2019 m. liepos 11 d. atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡davė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kurio suma 330 000 Eur. Vekselyje nurodyta, jog už vekselio sumÄ nuo vekselio iÅ¡davimo dienos iki galutinio apmokėjimo dienos skaičiuojamos 15 procentų metinės palÅ«kanos. Atsakovė iÅ¡ esmės neneigia savo pareigos mokėti Å¡iame vekselyje nurodytas palÅ«kanas, tačiau Å¡alys skirtingai vertina palÅ«kanų skaičiavimo pobÅ«dį. IeÅ¡kovės vertinimu, palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo visos vekselio sumos, neatsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. įsiskolinimo pagal vekselį suma vis mažėjo. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal tai, kad palÅ«kanų skaičiavimo modelis Å¡iuo atveju nei vekselyje, nei papildomame susitarime nėra aptartas, palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo faktiÅ¡kai negražintos vekselio sumos, t. y. atsižvelgiant į palÅ«kanų paskirtį (įprastai palÅ«kanos mokamos už naudojimÄ si pinigais). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai.

36. Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už naudojimÄ si pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palÅ«kanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (kompensuojamosios palÅ«kanos) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-646-798/2022). Å iuo atveju nustatyta, kad palÅ«kanų pagal vekselį mokėjimas nėra siejamas su termino įvykdyti prievolę praleidimu, taigi Å¡alys susitarė dėl palÅ«kanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimÄ . PalÅ«kanos, kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Pareiga mokėti pelno palÅ«kanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sÄ lyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019). Nors Å¡iuo atveju tarp Å¡alių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovė iÅ¡ esmės naudojosi ieÅ¡kovės pinigais (nesumokėta už butÄ pinigų suma), taigi jai kilo pareiga už tokį naudojimÄ si sumokėti palÅ«kanas.

37. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovės naudojama ieÅ¡kovei priklausanti pinigų suma nuolat mažėjo, palÅ«kanos už naudojimÄ si ieÅ¡kovės pinigais skaičiuotinos nuo negrÄ Å¾intos vekselio sumos, o ne nuo visos sumos, kaip teigia ieÅ¡kovė. Pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡alys vekselyje tiksliai nesusitarė, jog palÅ«kanos mokamos nuo visos vekselio sumos nepriklausomai nuo faktinės negrÄ Å¾intos sumos, todėl laikytina, kad Å¡alys nebuvo aiÅ¡kiai susitarusios dėl palÅ«kanų skaičiavimo sÄ lygų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad paprastai, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos už naudojimÄ si pinigais, todėl ir Å¡iuo atveju, nesant aiÅ¡kaus susitarimo nuo kokios sumos skaičiuojamos palÅ«kanos, jos skaičiuotinos tik nuo tos sumos, kuria atsakovė naudojosi (negrÄ Å¾intos sumos). Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ iki 2019 m. gruodžio 16 d. skaičiuotos palÅ«kanos virÅ¡ijo 16 000 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje dalyje taip pat atmestas pagrįstai.

38. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas 30 000 Eur (sumokėtų 2019 m. rugpjūčio 9 d.) į buto kainos dalies ir palÅ«kanų mokėjimÄ , peržengė Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas bei pažeidė ieÅ¡kovės, kurios atžvilgiu yra vykdoma bankroto procedÅ«ra, bei bendrovės kreditorių teisėtus interesus. Su Å¡iais apeliacinio skundo teiginiais nesutiktina.

39. CK 6.130 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti prievolės pabaigÄ Ä¯skaitymo pagrindu, nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės prievolės pasibaigimÄ siejo ne su įskaitymu, o su prievolės įvykdymu, t. y. teismas nenustatė vienarÅ«Å¡ių abipusių prieÅ¡prieÅ¡inių galiojančių ieÅ¡kovės ir atsakovės reikalavimų, tačiau konstatavo, kad atliktas mokėjimo nurodymas buvo skirtas skolai pagal pirkimo–pardavimo sutartį (vekselį, susitarimÄ ) padengti. Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimus, įrodė, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo apmokėta dalis skolos už butÄ bei palÅ«kanos pagal vekselį, todėl nesutiktina, kad Å¡iems teiginiams pritaręs pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

40. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo labai svarbius duomenis apie buto pardavimo sandorio metu ieÅ¡kovei ir atsakovei vadovavusių asmenų asmeninius ir verslo ryÅ¡ius bei sÄ sajas, kuriomis pasinaudojant minimi asmenys sudarė eilę nesÄ Å¾iningų, teisės aktams ir ieÅ¡kovės, kaip juridinio asmens, tikslams prieÅ¡taraujančių sandorių. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais taip pat nesutiktina.

41. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybės (apie įmonės valdymÄ per susijusius asmenis, apie buto pardavimo prieÅ¡istorę ir pan.) yra perteklinės ir nėra susiję su Å¡ios bylos dalyku. Teisėjų kolegija Å¡ioms teismo iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės pritaria, kadangi sandoriai, kurių pagrindu yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, nėra nuginčyti, yra galiojantys, o buvusių vadovų galbÅ«t neteisėti veiksmai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismui, jog Å¡alių nurodyti duomenys apie buvusių ieÅ¡kovės ir atsakovės vadovų sÄ sajas laikytini pertekline informacija, iÅ¡ esmės nesusijusia su ginčo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

42. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų iÅ¡samiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  e3K- 3-133-823/2020 40 punktÄ ).

43. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolių pasibaigimÄ , teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl Å¡alių ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

44. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Alma Urbanavičienė