ec52bc2c-0064-4dc3-9293-bf50cfda2b24 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis                                         Baudžiamosios byla Nr. 1A-531-245/2016Teisėja Jurga Vasiliauskienė                                    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01111-2013-2                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                     2.4.7; 2.4.9.                      (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir Danguolės Å iugždinytės,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui,iÅ¡teisintajai R. V., jos gynėjui advokatui Ryčiui Å imkui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R.

V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 282 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat jos atžvilgiu nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų Kolegija n u s t a t ė :

R. V. buvo kaltinama tuo, kad ji: nuo 2010 m. kovo 23 d. iki tų pačių metų gegužės 17 d., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK) Patrulių rinktinės patalpose, esančiose, (duomenys neskelbtini), dirbdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, tarp kurių buvo ir leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimas, bei sulaikytų transporto priemonių žurnalo pildymas, tarnybos metu, suklastojo 2009 m. (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo (bylos indeksas 15.2) 61 puslapio, eilės Nr. 567 grafų „TP grÄ Å¾inimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grÄ Å¾inta TP“ įraÅ¡us: grafose „TP grÄ Å¾inimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grÄ Å¾inta TP“ įraÅ¡ydama transporto priemonės gražinimo datÄ bei Å¡iÄ transporto priemonę neva atsiėmusį asmenį bei asmens dokumento numerį, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , suklastojo leidimÄ atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ - o bÅ«tent - ant tuščio leidimo atsiimti automobilį blanko uždėjo (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės antspaudÄ bei perdavė tokį leidimÄ S. D., pasiėmė minėtÄ automobilį iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , ji 2010 m. balandžio 8 d. panaudojo žinomai suklastotÄ transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį – užregistravo savo vardu automobilį ir, siekdama turtinės naudos, 2010 m. gegužės 17 d. jį pardavė K.

L. už 300 litų.nuo 2010 m. kovo 23 d. iki gegužės 17 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, suklastojusi leidimÄ atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį leidimÄ pateikdama įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė minėtÄ automobilį iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurį, panaudojus suklastotÄ Å¡ios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp savęs ir V.

Ž., užregistravo automobilį savo vardu ir siekdama turtinės naudos, 2010 m. gegužės 17 d. jį pardavė K. L. už 300 Lt, tokiu bÅ«du tyčia piktnaudžiavo tarnyba, nes bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule, tyčia grubiai pažeidė: pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigÅ«nus gerbti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, bÅ«ti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniÅ¡kumų bei Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ nelaužyti duotos pareigÅ«no priesaikos ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigÅ«no, kaip valstybės tarnautojo vardas, sukėlęs neigiamÄ atgarsį visuomenėje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog R.

V. veiksmuose yra visi jai inkriminuotos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau suėjo 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 300 straipsnio 1 dalį priėmimo terminas, todėl byla dėl šios veikos nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat teismas pripažino, kad nenustatytas R. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, būtinasis sudėties požymis – didelė žala, todėl ji dėl minėtos veikos išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo R.

V. iÅ¡teisinta dėl jai inkriminuoto kaltinimo ir priimti naujÄ nuosprendį – R. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 100 MGL baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik iÅ¡ dalies, todėl keistinas. Nurodo, kad nuosprendis nėra kvestionuojamas dalyje dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau dalyje dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos turėtų bÅ«ti įvertintas iÅ¡ naujo ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis.Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta didelės žalos policijai ar valstybei, tačiau, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , buvo bÅ«tina nustatyti: ar asmuo padarė tokiÄ veikÄ , kuri, kaip nusikalstama veika, uždrausta BK; priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu reikia nustatyti, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; teismui nustačius, jog dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veikos pavojingumas nėra toks, kad jÄ padaręs asmuo bÅ«tų nuteistas, jis gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Atkreipia dėmesį, kad BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padariniai – didelė žala valstybei, juridiniam asmeniui (ar kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardytiems asmenims) gali būti ir turtinė, ir neturtinė. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, kitų šiuo pagrindiniu valstybės įstatymu ginamų vertybių, principų, jeigu sumenkinamas, diskredituojamas valstybės institucijų autoritetas, pasitikėjimas valstybės teisine sistema ir pan.

Darant iÅ¡vadas dėl tokios žalos buvimo, svarbios aplinkybės yra tai, kokios valstybės tarnautojo, atlikusio neteisėtus veiksmus, pareigos (jų reikÅ¡mingumas), kokia veikos trukmė, apimtis (mastas), kokiais teisės aktais yra ginamos pažeistos vertybės, ar piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi nebuvo padarytos ir kitos baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos ir pan. Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo piktnaudžiavo tarnyba, jeigu jis ne tik pažeidė jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, valstybės tarnybos principus, bet kartu padarė ir kitas nusikalstamas veikas.

Pabrėžiama, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kruopščiai surinko ir įvertino visus duomenis, kurie leidžia teigti, kad R. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos pripažinti kalta negalėjo, nes yra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Apelianto tvirtinimu, nors R. V. veika nebuvo intensyvi, padaryta dirbant vadovaujamÄ darbÄ ir kt., tačiau ji buvo atlikta padarant kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , o tai turėtų bÅ«ti įvertinta kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

Akcentuojama, kad R. V. ne tik pažeidė teisės aktų, iÅ¡ jų Policijos veiklos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto reikalavimus, bet ir klastojo dokumentus (BK 300 straipsnio 1 dalis), sukurpdama pakankamai sudėtingÄ naudos gavimo iÅ¡ konfiskuotino automobilio schemÄ . Dėl to, anot skundo autoriaus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visas aplinkybes (į jas neatsižvelgė), darydamas iÅ¡vadÄ , kad BK 228 straipsnio prasme didelės žalos padarinių valstybė, policijos institucija nepatyrė.

Skunde taip pat pažymima, kad vien tas faktas, jog R. V. veiksmai nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nereiÅ¡kia, kad ji nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Atgarsis visuomenėje gali kilti, užsakius straipsnį spaudoje, nukreipus žurnalistus dirbti tam tikra linkme ir tuo sukeliant visuotinį ažiotaÅ¾Ä . Å iuo atveju to nebuvo padaryta. Apelianto vertinimu, R. V. savo veiksmais ne tik ciniÅ¡kai pamynė kaltinime jai nurodytus principus, bet ir tuo apgavo valstybę, kuriai turėjo atitekti automobilį realizavus gautos lėšos, tuo pačiu ir visÄ Lietuvos visuomenę.

PraneÅ¡us apie tai visuomenei, tikrai kiltų nepasitenkinimas. Apelianto teigimu, byloje esant pakankamai duomenų, kad R. V. padarė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ji turi bÅ«ti pripažinta kalta ir nuteista už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintoji ir gynėjas prašė skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinis skundas tenkinamas.BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014). Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde neginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl R.

V. veiksmų vertinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Skunde tik praÅ¡oma pripažinti kalta R. V. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundÄ nagrinėja jo ribose.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendis dalyje dėl R. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 329 straipsnio 2 punktas).IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl R.

V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tai yra, teismas iÅ¡vadÄ , jog R. V. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, padarė selektyviai vertindamas įrodymus, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ , nesistengiant paÅ¡alinti nustatytų prieÅ¡taravimų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė BK 228 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės veiksmus, kad R.

V. dirbo policijos pareigÅ«ne, atliko funkcijas, tarp kurių buvo leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimas bei sulaikytų transporto priemonių žurnalo pildymas, buvo susipažinusi su teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kuriÄ iÅ¡duodami automobiliai jų savininkams (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu patvirtintu Nr. 5-V-200 „Dėl Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡o“ 14, 15, 16 ir 18 punktai), tačiau sulaikytų transporto priemonių žurnale įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio Toyota Corolla grÄ Å¾inimÄ , nors žinojo, kad savininkas V.

Ž. jo atsisakė, taip pat žinojo, jog nurodyta transporto priemonė galėjo bÅ«ti konfiskuota, ji uždėjo spaudÄ leidimo atsiimti šį automobilį Å¡aknelėje ir pateikė jÄ aikÅ¡telės, kurioje buvo saugoma Toyota Corolla, direktoriui S. D., su kuriuo buvo susitarusi dėl nurodytos transporto priemonės paėmimo, ir kuris šį automobilį jai perdavė, neturėdamas tam teisės, vėliau kaltinamoji panaudojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad V. Ž. pardavė jai Toyota Corolla, užregistravo jÄ VÄ® „Regitra“ savo vardu ir ja disponavo iki tol, kol automobilį pardavė K.

L. už 300 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su konstatuotais objektyviosios pusės veiksmais. Šių veiksmų neginčija bylos dalyviai, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus surinktus įrodymus, tačiau vertindamas nesirėmė jų visuma, skundžiamame nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, motyvuojant, kad nebuvo BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinų padarinių – didelės žalos. Teismas teisingai padarė išvadas, kad „R.

V. neteisėta veika buvo tiesiogiai susijusi su S. D. neteisėta veika dėl jam patikėto turto – automobilio Toyota Corolla iÅ¡Å¡vaistymo, sÄ lygojo viena kitÄ , R. V. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, gavo turtinės naudos. <…> R. V. žurnalÄ , leidimÄ klastojo bei suklastotÄ pirkimo-pardavimo sutartį panaudojo piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, t. y., suvokdama, kad pažeidžia teisės aktus, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. <…> registracijos žurnalas, <…> Å¡aknelė <…> sukelia teisines pasekmes, o melagingų žinių įraÅ¡ymas į dokumentÄ laikytinas jo suklastojimu. <…> suklastoto dokumento panaudojimas sukėlė teisines pasekmes“.

Taip pat pagrįstai konstatuota, kad „Žinodama savo pareigas, kaltinamoji jų nevykdė, tuo pažeidė pagrindinius vidaus tarnybos principus <...> įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, <...> bei Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas <...>, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ â€œ. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, tuo pagrindu, jog nėra padaryta didelė žala.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad R. V., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neatliko vadovaujančių pareigų, jos neteisėti veiksmai truko trumpai, nebuvo sistemingi, buvo atlikti vieninteliu tikslu – gauti naudos iÅ¡ automobilio Toyota Corolla, tačiau nesukėlė didelio atgarsio visuomenėje, nepakenkė policijos prestižui ar sumenkino policijos autoritetÄ visuomenėje, nuteistojo S. D. veiksmais buvo sutrikdyta tinkama Valstybinės mokesčių inspekcijos veikla (toliau – ir VMI), dėl ko valstybė patyrė žalÄ , Å¡i žala buvo iÅ¡ jo priteista, tuo tarpu kaltinamosios veiksmai nebuvo tiesiogiai susiję su turtinės žalos atsiradimu, nuteistajam S. D. neiÅ¡Å¡vaisčius jam patikėto turto, vien kaltinamosios veiksmais joks valstybės institucijų veikos sutrikdymas nebÅ«tų padarytas, o nagrinėjamoje byloje nukentėjusių asmenų (fizinių ar juridinių) nėra, turtinė žala niekam nepadaryta, be to, R.

V. stažas vidaus tarnyboje buvo daugiau nei 18 metų, ji skatinta 6 kartus, nuobaudų neturėjo, buvo charakterizuojama teigiamai. IÅ¡ nurodytų motyvų matyti, kad iÅ¡vada dėl didelės žalos požymio nebuvimo padaryta prieÅ¡taringais argumentais. Teismas pabrėžė, jog R. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau ji buvo asmuo neatliekantis jokio vadovaujamo darbo, jos veiksmai truko trumpai, nebuvo sistemingi, jais siekta naudos, taip pat jie nesukėlė rezonanso visuomenėje ar pakenkė policijos prestižui, sumenkino policijos autoritetÄ visuomenėje.

Toks nurodytos iÅ¡vados pagrindimas neteisingas, kadangi kaltinamoji užėmė patrulės pareigas ir pagal Å¡ias pareigas buvo atsakinga už sulaikyto turto grÄ Å¾inimÄ , pati suklastojo anksčiau nurodytus dokumentus, kuriais forminamas tokio turto atsiėmimas, panaudojo žinomai suklastotÄ automobilio Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį, nes Å¡ioje sutartyje buvo įraÅ¡yti jos anketiniai duomenys, ji pasirašė šį dokumentÄ , o tikrasis automobilio savininkas tokiame sandoryje nedalyvavo, savo valios nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs, todėl iÅ¡teisintoji negalėjo nežinoti minėtų aplinkybių.

R. V. panaudojo šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ Ä¯registruojant savo vardu neteisėtai gautÄ turtÄ . Tokio neteisėto elgesio motyvas, kaip pripažino apylinkės teismas, buvo siekis gauti naudos, kuri buvo gauta atlikus nustatytus nusikalstamus veiksmus. Taigi iÅ¡teisintosios turtinės naudos gavimas yra susijęs su pareiginių įgaliojimų netinkamu atlikimu prieÅ¡ingais teisei veiksmais (dokumento klastojimu, suklastoto dokumento panaudojimu), t. y., nusikalstamais veiksmais. Todėl, jais yra pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktai, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalis.

Kolegija vertina, kad tokiais R. V. veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, kadangi buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigūno, kaip valstybės tarnautojo vardas. Nuosprendyje nurodyti motyvai, kad išteisintoji neatliko vadovaujamo darbo, jos veiksmai truko trumpai, nebuvo sistemingi veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi piktnaudžiauti tarnybine padėtimi galima vienu veiksmu, pareigūnas gali neatlikti vadovaujamo darbo.

Kad kaltinamosios veiksmai nebuvo patekę į žiniasklaidÄ ir nesukėlė atgarsio visuomenėje, teisėjų kolegija nelaiko, jog dėl to R. V. elgesys buvo mažiau pavojingas. Kitas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad kaltinamosios veiksmai nebuvo susiję su turtinės žalos atsiradimu, prieÅ¡tarauja paties teismo nuosprendyje padarytai anksčiau nurodytai iÅ¡vadai, kad „R. V. neteisėta veika buvo tiesiogiai susijusi su S. D. neteisėta veika dėl jam patikėto turto – automobilio Toyota Corolla iÅ¡Å¡vaistymo, sÄ lygojo viena kitÄ â€œ.

O aplinkybės, kad civilinis ieÅ¡kinys buvo priteistas nuteistajam S. D., taip pat kaltinamosios tarnybos stažas, teigiama charakteristika neturi didelės reikÅ¡mės pasekmių įvertinimui. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumÄ , padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, dėl ko klaidingai nusprendė dėl bÅ«tinų pasekmių – didelės žalos nebuvimo, tuo pačiu nepagrįstai R. V. iÅ¡teisino pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, n u s t a t ė :

R. V. nuo 2010 m. kovo 23 d. iki gegužės 17 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, suklastojusi leidimÄ atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį leidimÄ pateikdama įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė minėtÄ automobilį iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurį, panaudojus suklastotÄ Å¡ios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp savęs ir V.

Ž., užregistravo automobilį savo vardu ir siekdama turtinės naudos, 2010 m. gegužės 17 d. jį pardavė K. L. už 300 Lt, tokiu bÅ«du tyčia piktnaudžiavo tarnyba, nes bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule, tyčia grubiai pažeidė: pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigÅ«nus gerbti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, bÅ«ti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniÅ¡kumų bei Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ nelaužyti duotos pareigÅ«no priesaikos ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigÅ«no, kaip valstybės tarnautojo vardas.Padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.Kaltinamoji R.

V. kalta neprisipažino ir parodė, kad neklastojo dokumentų ir nepiktnaudžiavo tarnyba. 2010 m. dirbo (duomenys neskelbtini) AVPK patrulių rinktinėje (duomenys neskelbtini) patrule bei budėtojų dalyje. Ä® jos funkcijas įėjo leidimų iÅ¡davimas asmenims atsiimti transporto priemones. Automobilį Toyota Corolla buvo gavęs jos sÅ«nus E. V. už nelegalų darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo 2009-2010 m. Ji 2010 m. VÄ® „Regitra“ registravosi automobilį Toyota Previa. Jos sÅ«nus E. V. paprašė jos įregistruoti savo vardu ir automobilį Toyota Corolla, nes jos vardu registruojant reikėjo mokėti mažesnį draudimo mokestį.

Todėl ji užregistravo abu automobilius savo vardu. Automobilio Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį ji užpildė, įrašė savo duomenis ir pardavėjo vardÄ , pavardę, asmens kodÄ . Å iuos duomenis, užraÅ¡ytus ant lapelio, turėjo E. V., kurį jis turėjo kartu su pirkimo-pardavimo sutarties blanku. E. V. sakė, kad lapukÄ su pardavėjo duomenimis bei pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėjo paraÅ¡u jam buvo davęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas S. D.. Pardavėjas buvo V.

Ž.. Sutartyje jau buvo parduodančio asmens paraÅ¡as, ji pasirašė tik savo paraÅ¡Ä . Ji užregistravo abu automobilius savo vardu. Ji jokio žurnalo neklastojo. Budėtojų dalyje sulaikytų transporto priemonių žurnalÄ pildydavo budėtojai ir patruliai, taip pat ir ji, tačiau ji nieko neklastojo, kas padarė tuos įraÅ¡us dėl automobilio Toyota Corolla grÄ Å¾inimo ir kas juos iÅ¡trynė ji nežino, tai galėjo padaryti bet kuris darbuotojas. Taip pat ji nepildė jokio leidimo. Leidimas pildomas tokia tvarka – ateina automobilio savininkas, pareigÅ«nas patikrina duomenų bazėje, ar tikrai yra leidimas atsiimti automobilį, tada reikia užpildyti dvigubÄ lapÄ , vienÄ dalį atiduoti savininkui, kita dalis lieka budėtojų dalyje.

Savininkui bÅ«davo atiduodama Å¡aknelė, o pagrindinė dalis lieka budėtojų dalyje, čia įraÅ¡oma savininko vardas, pavardė, automobilio duomenys. Å aknelę užpildydavo pareigÅ«nas, o pasiraÅ¡ydavo savininkas. Leidimas antspauduojamas. S. D. ji pažinojo tiek, kiek tai buvo susiję su darbu, nes jie skambindavo jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nutransportuotų pažeidėjų automobilius. T. D. ji žino, jis dirbo toje įmonėje. D. tikrai nieko nebuvo skolinusi. Kiek S. D. turėjo automobilių, ji nežino, tačiau yra girdėjusi tokias kalbas, kad jis duodavo naudotis automobiliais, kurių negrÄ Å¾indavo savininkams.

Vėliau E. V. per skelbimÄ tÄ automobilį pardavė, ji dalyvavo parduodant automobilį K. L.. Tarnyba nepiktnaudžiavo, dokumentų neklastojo (t. 2, 31-32, 194-196 b. l.).Liudytojas S. D. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad pažįsta R. V. nuo 2000 m., ji dirbo budinčioje dalyje budėtoja ir perduodavo jiems iÅ¡kvietimus. Jis pats dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė automobilių, sulaikytų policijos, transportavimu ir saugojimu, direktoriumi.

Buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju policijos komisariatu. InformacijÄ apie nutransportuotinas transporto priemones perduodavo policijos budėtojai, taip pat ir kaltinamoji. Policija iÅ¡raÅ¡ydavo leidimus pasiimti maÅ¡inas ir žmonės sumokėdavo. 2009 m. pabaigoje atvežė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo neblaivus vairuotojas. Automobilis priklausė V. Ž.. Ta maÅ¡ina ilgai stovėjo ir jis susisiekė su savininku, kuris pasakė, kad automobilį jau iÅ¡registravęs ir kad jis jam nebereikalingas.

Nežinojo, kad automobilis buvo konfiskuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos, leidimÄ pasiimti automobilį gali duoti policija ir teismas. Automobilį V. Ž. paliko kaip metalo lauÅ¾Ä ir užpildė automobilio atsisakymo blankÄ . Jis taip pat parašė, kad pretenzijų V. Ž. neturi, nes Å¡is bijojo, kad nebÅ«tų vėliau priteista už automobilio saugojimÄ . Patvirtino, kad 2010 m. kovo 26 d. į aikÅ¡telę buvo atvykusi kaltinamoji R. V. su sÅ«numi E. V.. Kaltinamoji bendravo su jo sÅ«numi T.

D., prašė paskolinti automobilį, nes į aikÅ¡telę buvo atvežtas jų sudaužytas automobilis. T. D. jam perdavė kaltinamosios praÅ¡ymÄ , jis sutiko paskolinti automobilį. Ji norėjo Toyotos, jis pasakė, kad turi tokį. R. V. pasakė T. D., kad grÄ Å¾ins automobilį kada reikės. Kada VMI pradėjo klausti, kur automobilis, tai pasakė, kad nežino, vėliau pamelavo, kad automobilį pasiėmė savininkas, nors iÅ¡ tikrųjų jis buvo paskolintas kaltinamajai. Jo sÅ«nus T. D. susisiekė su kaltinamÄ ja, kad Å¡i grÄ Å¾intų automobilį, o ji pasakė, kad pardavė automobilį.

Jis sužinojo, kad automobilis užregistruotas R. V. vardu. Jis nuvažiavo pas R. V. į budinčiÄ dalį, ir pareikalavo kÄ nors daryti, iÅ¡raÅ¡yti leidimÄ ar dar kÄ nors, Å¡i pasakė, kad pati susitvarkys dokumentus. Jis jai pasakė, kad savininkas jau atsisakė automobilio. Kai vėl atėjo VMI, R. V. buvo pasiraÅ¡iusi į knygÄ dėl automobilio paėmimo. Automobilio jau tuo metu nebebuvo, nes R. V. buvo pardavusi. Jis žino, kad R. V. pildė knygÄ dėl automobilio grÄ Å¾inimo, tik tiksliai neatsimena, ar jis pats tai matė, ar sÅ«nus matė, ar jie abu buvo tuo metu.

Ji padavė jam tuščiÄ Å¡aknelę su antspaudu, kuriÄ turi pildyti savininkas, ir prašė, kad jis perduotų jÄ užpildyti automobilio savininkui. AntspaudÄ galėjo uždėti tik ji pati. Tyrėjas rado knygoje, kad buvo užtuÅ¡uota eilutė apie automobilio iÅ¡davimÄ jai. Jis pats nematė, ar kaltinamoji užtuÅ¡avo tÄ eilutę dėl automobilio grÄ Å¾inimo, kuriÄ pildo pareigÅ«nai. Jis nėra padavęs E. V. supildytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. E. V. nedirbo jų firmoje. VMI darbuotojas pamatė, kad automobilį paėmė kaltinamoji, VMI netyrė, ar sutartis buvo padirbta.

Kaltinamoji pateikė tuščiÄ leidimo atsiimti automobilį Å¡aknelę. Jis davė tÄ Å¡aknelę V. Ž., kuris pasirašė ant jos. Tada kaltinamajai sakė, kad blankas užpildytas. Pasakė jai, kad į žurnalÄ raÅ¡ytų nedirbančio pareigÅ«no pavardę, bet ji vis tiek viskÄ vėliau užtuÅ¡avo. R. V. paimdama automobilį, žinojo tvarkÄ . V. Č. yra dirbęs policijoje, vėliau išėjo dirbti į VÄ® „Regitra“. Žino, kad V. Č. paskambino kažkuris pareigÅ«nas ir paprašė, kad jis padėtų užregistruoti automobilį R.

V. vardu. Taip jam yra pasakojęs V. Č.. Jis pats nuteistas už automobilio praganymÄ . Jis pats asmeniÅ¡kai nematė, kad kaltinamoji uždėjo spaudÄ blanke. Kaltinamoji nieko Å¡aknelėje nepildė, pildė knygoje. Vėliau matė, kad knygoje ta eilutė, kuriÄ pildė R. V., jau užtuÅ¡uota (t. 2, 122-124 b. l.). Liudytojas T. D. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad su kaltinamÄ ja R. V. susipažino dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vairuotoju, nuvežinėdamas policijos sulaikytus automobilius.

R. V. norėjo pas juos įdarbintų savo sÅ«nų. R. V. skolinosi Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji budėjo patrulių rinktinėje ir sakė jam, kad sudaužė savo automobilį, irgi Toyota, bet knygoje matė, kad pas juos jau seniai stovi automobilis Toyota, matė, kad jis yra VMI areÅ¡tuotas. Ji prašė šį automobilį jai paskolinti, kol susitvarkys savo. Ji žadėjo, kad grÄ Å¾ins jiems automobilį, kai pareikalaus VMI. Praėjo daug laiko ir pas juos atėjo VMI dėl to automobilio.

Jis skambino R. V., kad ji grÄ Å¾intų automobilį, ji žadėjo atvaryti jį, bet to nepadarė, tada jis sužinojo, kad Toyota jau parduotas kitam asmeniui. Automobilių registracijos žurnale įraÅ¡Ä , kad automobilis grÄ Å¾intas savininkui, užpildė R. V. prie jo akių, jam atvažiavus pas pastarÄ jÄ Ä¯ patrulių rinktinę. Tai ji padarė, kai ėmė automobilį ToyotÄ iÅ¡ aikÅ¡telės. Bet faktiÅ¡kai automobilis nebuvo grÄ Å¾intas savininkui, o paskolintas R. V., kadangi savininkas parašė automobilio atsisakymÄ , kad nereiktų mokėti už jo saugojimÄ .

Kadangi S. D. atsisakė be leidimo iÅ¡duoti automobilį, todėl R. V. jį ir iÅ¡rašė. Ji pati iÅ¡rašė lapÄ , kad grÄ Å¾inti savininkui automobilį, iÅ¡rašė leidimÄ , įtraukė į policijos žurnalÄ ir Å¡aknelę pridėjo prie automobilio dokumentų. Jam teismo dokumentas nebuvo privalomas, reikėdavo tik policijos leidimo, kad automobilį bÅ«tų galima grÄ Å¾inti savininkui. Leidimus iÅ¡duodavo patrulių rinktinės budinčioje dalyje budintis pareigÅ«nas, pasiraÅ¡ydavo žurnale savininkas, kad gavo maÅ¡inÄ .

R. V. pati važinėjo su tuo automobiliu. Nieko nežinojo apie Toyotos pardavimÄ K. L.. Kai jis buvo budinčioje dalyje, R. V. pildė žurnalÄ ir rašė leidimÄ . Kaltinamoji rašė leidimÄ ant pagrindinio stalo. Užpildė žurnalÄ , leidimų knygÄ , uždėjo rinktinės antspaudÄ , kuris buvo ant stalo. Po darbo, ryte ji pati atvažiavo į aikÅ¡telę ir pasiėmė automobilį, o jis leidimÄ Ä¯dėjo į bylÄ , kad matytų, jog automobilis grÄ Å¾intas (t. 2, 16-18, 125, 129-130 b. l.).Liudytojas D.

D. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad kaltinamÄ jÄ R. V. pažįsta, matydavo, kad atvažiuoja. Kaltinamoji daugiau bendravo su jo broliu T. D.. Liudytojas buvo aikÅ¡telės vadovu, tėvas S. D. – direktoriumi, o T. D. dirbo vairuotoju. Sulaikyti automobiliai buvo transportuojami ir laikomi aikÅ¡telėje, buvo sutartis su (duomenys neskelbtini) AVPK. E. V. įmonėje nedirbo, jis bendravo su T. D., dažnai bÅ«davo aikÅ¡telėje. Žino, kad R. V. daugiau nei vienÄ kartÄ prašė paskolinti automobilius.

R. V. turėjo minivenÄ , kurį sudaužė, ir tada brolio praÅ¡ydavo paskolinti automobilį. Darydavo spaudimÄ , kad pastaroji duoda darbo, todėl jie irgi turi atsilyginti. Žino, kad automobilis Toyota Corolla stovėjo aikÅ¡telėje ir, kad R. V. praÅ¡ydavo bÅ«tent jo. Nežino, kas davė automobilį – tėvas ar brolis. Kiek pamena, niekas nežinojo, kad automobilis konfiskuotas, tačiau žinojo, kad jis ilgai stovėjo ir niekas jo neieÅ¡kojo, vėliau pradėjo ieÅ¡koti VMI. T. D. skambino kaltinamajai ir prašė atvaryti automobilį, tačiau ji tik žadėjo, neatvežė.

Paskui sužinojo, kad ji užsiregistravo automobilį savo vardu ir pardavė. Nieko nežino apie žurnalÄ . Jeigu atvarydavo neblaivaus vairuotojo automobilį į policijos komisariatÄ , tai važiuodavo pasiimti iÅ¡ policijos. IÅ¡ T. D. žinojo, kad buvo padaryta kažkas negerai, kad užtuÅ¡uota ir paraÅ¡yta žurnale ant virÅ¡aus (t. 2, 15, 124-125 b. l.). Liudytojas V. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu), kad 2010 m. kovo pabaigoje Kaune susitiko su aikÅ¡telės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi S. D., užpildė automobilio atsisakymo blankus dviem egzemplioriais, vienÄ pasiėmė S. D., vienas liko jam.

Kitų dokumentų jis nepildė. Pildydamas dokumentus jokiame komisariate nesilankė ir su policijos pareigÅ«nais reikalų neturėjo. Ar tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės antspaudas ant dokumento jis neatkreipė dėmesio, kur ir kÄ jam liepė, jis tÄ ir pasirašė. R. V. jis nepažįsta. Su niekuo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties jis nesudarinėjo. Ant pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2010 m. balandžio 8 d., raÅ¡tas yra ne jo ir paraÅ¡as yra ne jo, tai jis mato vizualiai ir atsimintų jeigu kažkÄ panaÅ¡aus bÅ«tų rašęs, ar tokį dokumentÄ pasirašęs (t. 2, 12-13 b. l., t. 3, 21 b. l.).Liudytojas M.

K. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad dirba Patrulių rinktinės apskaitos ir analizės grupės vyriausiuoju specialistu, padeda vadui organizuoti tarnybÄ . 2010 m. dirbo Patrulių rinktinės bÅ«rio vadu, buvo atsakingas už bÅ«rio pareigÅ«nų darbo organizavimÄ . Jo vadovaujami pareigÅ«nai už pažeidimus nutransportuodavo automobilius. Jei pažeidėjas dalyvaudavo automobilio paėmime, jam iÅ¡duodavo nutransportavimo aktÄ ir automobilį nutransportuodavo. Tada grįžęs į Patrulių rinktinę patrulis aktus priduodavo, o žmogus kreipdavosi į Patrulių rinktinę dėl automobilio grÄ Å¾inimo, jam bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas leidimas atsiimti transporto priemonę.

Tuo laiku, t. y., 2010 m. kovo-gegužės mėnesiais, leidimÄ buvo galima iÅ¡duoti tik savininkui arba asmeniui pagal savininko įgaliojimÄ , patvirtintÄ notaro. Apie automobilio grÄ Å¾inimÄ bÅ«davo pažymima Nutransportuotų transporto priemonių registravimo žurnale. Jis pats nepildydavo to žurnalo, mano, kad žurnalas buvo pildomas tuomet, kai iÅ¡duodamas leidimas ir pildoma, kam ir kada iÅ¡duotas leidimas atsiimti automobilį. Praktikoje pasitaiko, kad bÅ«tų korektoriumi užtuÅ¡uota žurnalo eilutė, nors taip daryti negalima.

Kas 2010 m. darė įraÅ¡us žurnale, nežino. Ä®raÅ¡us darydavo pareigÅ«nai, kurie budėdavo. R. V. dirbo patrulių rinktinėje, budėtojų dalyje. Ä®galiojimÄ pildyti sulaikytų transporto priemonių žurnalÄ turėjo visi pareigÅ«nai, kurie budėdavo, taip pat ir R. V.. LeidimÄ atsiimti automobilį asmuo turėdavo pristatyti į aikÅ¡telę, tada atgaudavo automobilį. Leidime nurodoma, kam konkrečiai leidžiama atsiimti automobilį. Dabar leidimÄ suraÅ¡o ir pasiraÅ¡o pareigÅ«nas, spaudas nededamas, o kaip buvo ankščiau, negali pasakyti (t. 2, 174-175 b. l.).Liudytojas Ž.

J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad su R. V. dirba patrulių rinktinėje, S. D. yra jo kaimynas. Yra girdėjęs, kad dingusio automobilio savininku tapo R. V. sÅ«nus. Darbe jo ir R. V. funkcijos yra vienodos. MaÅ¡inas nuvežti autotralÄ kviečia patruliai, o jie tik priimdavo dokumentus – traukdavo į knygÄ , raÅ¡ydavo aktus. Susipažinęs su jam pateiktu (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalu, liudytojas nurodė, kad iÅ¡ įraÅ¡o Nr. 567 matyti, kad automobilis turėtų bÅ«ti iki Å¡iol laikomas „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini), nes grafos „TP gražinimo data“ ir „TP grÄ Å¾inęs asmuo (vardas, pavardė)“ yra užtepti baltu korektoriumi, koks įraÅ¡as yra po juo, jis nežino, nes jis tokio leidimo grÄ Å¾inti savininkui V.

Ž. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡davęs, taip pat jis nėra Å¡io įraÅ¡o užtepęs baltos spalvos korektoriumi, kas darė įraÅ¡Ä ir kas jį užtepė nežino. Negalima grÄ Å¾inti automobilio neįregistravus į žurnalÄ , nes pagal instrukcijÄ saugotojas negali grÄ Å¾inti maÅ¡inos be policijos leidimo. Jie, grÄ Å¾indami maÅ¡inas, VÄ® „Regitra“ duomenų baze nesinaudoja, bet patikrina maÅ¡inos priklausomumÄ . Kada reikia grÄ Å¾inti automobilį, vadovaujasi kelių eismo taisyklėmis.

Ten aiÅ¡kiai nurodoma, kad grÄ Å¾inama pirmÄ kartÄ padarius KET pažeidimÄ , jei padarė baudžiamÄ jÄ veikÄ , tada grÄ Å¾inama tik su teismo sprendimu. Jie patikrina baustumus, patrulis protokole paraÅ¡o ar numatyta maÅ¡inos konfiskacija. Per tris paras informuoja raÅ¡tu savininkÄ , kad automobilis sulaikytas. Jei niekas nekliudo, paraÅ¡o, kad galima grÄ Å¾inti. Jei nebus grÄ Å¾intas, informuoja savininkÄ , kad pasiskambintų į aikÅ¡telę. Visi darbuotojai (ir R. V.) žino tvarkÄ ir raÅ¡o tokius raÅ¡tus.

AikÅ¡telės jie neinformuoja, pirmiausia duomenis gauna savininkas. Negali kategoriÅ¡kai atsakyti, kas dingusio automobilio Toyota Corolla atveju siuntė praneÅ¡imÄ . Buvo laikas, kai tik informuodavo savininkus telefonu. Automobilio grÄ Å¾inimo akto numeris atitinka registracijos numerį. Jei jis mato, kad žmogus stovi prie langelio, jei jis nori atsiimti maÅ¡inÄ , jis su juo bendrauja iki galo ir iÅ¡duoda leidimÄ , jei yra teisinis pagrindas, užpildo grafas, vienÄ sega prie akto, kitÄ duoda žmogui ir Å¡is važiuoja į aikÅ¡telę su ta Å¡aknele ir atsiima maÅ¡inÄ .

AikÅ¡telė atskira nuo policijos ir jie budinčioje dalyje nežino, kÄ jie ten saugo, nes aikÅ¡telės savininkas neinformuoja, kad užsiliko maÅ¡ina. Savininkas be policijos žinios negali grÄ Å¾inti automobilio, tačiau jie jų nekontroliuoja. TeisiÅ¡kai be policijos leidimo automobilio atsiimti ir perduoti negali. Policijos pareigÅ«nai aikÅ¡telės savininkui teikia reikiamÄ informacijÄ , nes bÅ«na paskambina iÅ¡ aikÅ¡telės ir sako, kad atvažiavo žmogus be leidimo, tada atsiunčia žmogų į policijÄ , o tada jie patikrina.

Su R. V. dirba apie 5 metus, anksčiau jokių problemų darbe neturėjo, ji tinkamai atlikdavo pareigas. Jis žino R. V. sÅ«nų E. V.. Kiek žino, jis norėjo dirbti, ėjo laikyti kategorijÄ . E. V. sakė, kad dirba, tačiau kur – nesakė. „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena tvarkingiausių firmų, pateikdavo reikiamus dokumentus. Joks paÅ¡alinis negalėdavo gauti leidimo atsiimti iÅ¡ aikÅ¡telės maÅ¡inÄ , todėl susipažinęs su byloje esančiu leidimo grÄ Å¾inti maÅ¡inÄ antrÄ ja apatine puse, jis nežino kieno iÅ¡ darbuotojų ranka padarytas įraÅ¡as, pats S. D. negalėjo turėti tokių lapelių su Patrulių rinktinės antspaudais.

Jei buvo iÅ¡raÅ¡yta leidimo antra pusė, tai policijoje turėjo bÅ«ti ir virÅ¡utinė leidimo dalis (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas L. J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad pažįsta S. D. bei R. V.. Nuo 2006 m. dirba patrulių rinktinėje. R. V. dirbo 4 bÅ«ryje. S. D. turi firmÄ , kuri užsiima automobilių nutransportavimu. Žino, kad patruliai uždarinėdavo automobilius į aikÅ¡teles, o paskui iÅ¡duodavo savininkams leidimus atsiimti automobilius. Žino, kad asmuo pateikdavo asmens dokumentÄ , jei automobilis bÅ«davo nekonfiskuotinas, tuomet pareigÅ«nas iÅ¡duodavo leidimÄ asmeniui atsiimti automobilį.

Leidimus atsiimti automobilius iÅ¡duodavo budėtojų dalyje, R. V. ten kurį laikÄ dirbo. Ant leidimo antspaudÄ dėdavo pareigÅ«nai, kurie iÅ¡duodavo leidimus (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad dirba VÄ® „Regitra“ specialistu, viena iÅ¡ jo funkcijų transporto priemonių įregistravimas, iÅ¡registravimas. Pagal VÄ® „Regitra“ dokumentus 2010 m. balandžio 10 d. jam dirbant priėmime atėjo R.

V., kuri pateikė pažymÄ apie transporto priemonės apžiÅ«rÄ , t. y., Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ir draudimo polisÄ . Jis paėmė visus dokumentus, patikrino ir nustatė, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) VÄ® „Regitra“ filiale buvo iÅ¡registruota, todėl turint pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėjo ir pardavėjo paraÅ¡ais, buvusio savininko dalyvavimas, norint perregistruoti automobilį, nebuvo bÅ«tinas.

Jis R. V. dar paprašė pateikti automobilio transporto priemonės registravimo liudijimÄ , tačiau, ji surašė paaiÅ¡kinimÄ , kad Å¡io dokumento neturi, nes pirko automobilį be Å¡ių dokumentų, buvusiam savininkui juos pametus. Patikrinus visus reikiamus dokumentus automobilis Toyota Corolla buvo perregistruotas R. V. vardu (t. 2, 19-20 b. l.).Liudytojas K. L. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad prieÅ¡ porÄ metų pirko automobilį Toyota Corolla, valstybinio numerio nepamena.

SkelbimÄ dėl automobilio pardavimo rado internete. TÄ automobilį į Taikos pr., netoli turgaus atvarė moteris su sÅ«numi. Jam automobilis tiko, jie nuvažiavo į VÄ® „Regitra“ ir persirašė automobilį. Jis tuo automobiliu važiavo į OlandijÄ , ten Toyota Corolla sugedo ir jis tÄ automobilį paliko (t. 3, 22 b. l.).Liudytojas E. V. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00294-10 (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu), kad nuo 2009 m. gegužės-birželio mėnesio iki tų pačių metų lapkričio vidurio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose.

Darbo sutarties nebuvo pasirašęs, bet buvo žodžiu sutarta, kad jam mokės 1300 Lt per mėnesį su premijomis. Jam algos nemokėjo, tačiau su S. D. žodžiu susitarė, kad už nesumokėto darbo užmokesčio dalį kompensuos automobiliu iš aikštelės. 2010 m. vasario pradžioje S. D. jam parodė automobilį Toyota Corolla, sakė, kad gali jį pasiimti, kaip buvo sutarę. S. D. jam davė automobilio Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodytas tik pardavėjo vardas pavardė ir parašas, sakė, kad kitus duomenis užsipildysi, kai registruos automobilį, kitų automobilio dokumentų nedavė.

Norėdamas automobilį Toyota Corolla pigiau užregistruoti VÄ® „Regitroje“ ir pigiau apdrausti, jis šį automobilį draudė mamos R. V. vardu. Praėjus VÄ® „Regitroje“ automobilio Toyota Corolla duomenų sutikrinimÄ , R. V. vietoje užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, įraÅ¡ydama maÅ¡inos duomenis ir savo vardÄ , pavardę, ir padėjo paraÅ¡Ä . Jis automobiliu naudojosi apie porÄ mėnesių. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis susitarė dėl Toyota Corolla pardavimo, su R.

V. nuvažiavo į VÄ® „RegitrÄ â€œ ir perrašė automobilį naujam savininkui (t. 1, 83-85 b. l., t. 3, 6-7 b. l.).Liudytojas V. F. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad nuo 2008 m. birželio 9 d. buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pareigose. Tarp darbuotojų, tuo labiau tarp vairuotojų, vaikino vardu E. nebuvo (t. 3., 32 b. l.). Liudytojas D. M. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. D. buvo jo darbdavys, o R.

V. jis yra matęs kelis kartus įmonės automobilių saugojimo aikštelėje. Jis žinojo, kad ji dirba policijoje, tačiau su ja reikalų neturėjo. E. V. pas juos įmonėje nedirbo, tačiau jis draugavo su D. ir T. D., todėl su jais važinėdavosi į iškvietimus, bet įmonėje jis tikrai nedirbo (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas V. J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad R. V. yra jo kaimynė. Aplinkybių, kaip buvo pirktas automobilis Toyota Corolla, nežino, kur dirba E. V., nežino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Jis yra matęs, kad E. V. važinėja automobiliu, kuris vežioja automobilius, t. y. traliukÄ , tai buvo VW baltos spalvos (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas A. G. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad gal 5-10 metų bendrauja su R. V. sÅ«numi E. V.. E. V. anksčiau yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2009 m. apie pusę metų dirbo, jis E. V. yra matęs, kai dirbo su baltos spalvos techninės pagalbos maÅ¡ina, važinėdavo vienas, vežiojo konfiskuotas maÅ¡inas, kurios bÅ«davo po avarijų.

E. V. sakydavo, kad įmonė nemoka atlyginimų. E. V. ten uždirbdavo apie 1500 Lt, sakė, kad moka neoficialiai. Kiek žino, dirbo neoficialiai. E. V. išėjo iÅ¡ darbo, nes jam nemokėjo atlyginimų, sakė, kad davė vietoj atlygio Toyota Corrolla, žalios spalvos, dviejų durų, žaliÄ . Sakė davė savininkas (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas E. V. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad R. V. jo mamos pusseserė. E. V. pusbrolis. Žino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju su techninės pagalbos maÅ¡ina, vežiojo maÅ¡inas.

Ar oficialiai ar ne, nežino, ar gaudavo atlyginimÄ â€“ nežino, iÅ¡ kur gaudavo užsakymų nežino. Žino, kad R. V. dirba pareigÅ«ne, kokias funkcijas atliko, nežino. E. V. yra turėjęs Toyota Corolla automobilį žalios spalvos, lygtai 2 durų. Jam E. V. sakė, kad gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nesumokėjo už darbÄ (t. 3., 32 b. l.).Liudytojas M. J. parodė (jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu), kad jis dirba (duomenys neskelbtini) PK tyrėju, vykdė Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ .

Jis S. D. žino, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, buvo tirti šioje įmonės aikštelėje dingę palikti saugoti pagal bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų areštuoti automobiliai. R. V. jis žino kaip policijos pareigūnę, kuri dirba Patrulių rinktinėje. Šioje byloje tyrimo metu buvo nustatyta, kad į S. D. įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko VMI atstovai, kurie norėjo apžiūrėti konfiskuotinus automobilius, bet jų nerado.

AikÅ¡telė buvo netoli komisariato. Tiriant automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dingimÄ iÅ¡ aikÅ¡telės, nustatyta, kad Å¡iÄ transporto priemonę savo vardu buvo užregistravus R. V., po kurio laiko ji Å¡iÄ transporto priemonę pardavė. Ji buvo apklausta, sakė, kad šį automobilį sÅ«nus gavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atlygį už darbÄ , nes jis ten neoficialiai dirbo, maÅ¡ina jam buvo perduota pagal žodinį jo ir S. D. susitarimÄ , be jokių dokumentų.

R. V. aiÅ¡kino, kad ji dėl maÅ¡inos perdavimo aplinkybių nieko nežino, tik jai sÅ«nus davė ir prašė priregistruoti šį automobilį savo vardu. Mano, kad ji, kaip pareigÅ«nė, turėjo suprasti tuos dalykus, kokia tvarka galima atiduoti policijos areÅ¡tuotÄ automobilį. Automobilis buvo perduotas be jokio dokumento, tačiau kažkaip R. V. sugebėjo jį priregistruoti VÄ® „Regitra“ savo vardu. Pagal duomenis gautus iÅ¡ VÄ® „Regitra“, Å¡io automobilio pardavėjas buvo automobilio savininkas, nors jis apklaustas policijoje teigė, kad ant automobilio pardavimo-pirkimo sutarties paraÅ¡o nedėjo, tÄ automobilį jo savininkas paliko kaip skolÄ už saugojimÄ aikÅ¡tėje, nes to reikalavo S. D., o po to R.

V. jį kažkaip iÅ¡ S. D. nupirko ar paėmė ir užregistravo, kaip pirkinį iÅ¡ automobilio tikrojo savininko pateiktas pirkimo-pardavimo dokumentas. S. D. neigė, kad jis bÅ«tų davęs maÅ¡inÄ pas jį dirbusiam E. V. už skolÄ , jis teigė, kad R. V. sÅ«nus pas jį nedirbo (t. 3., 32-33 b. l.). IÅ¡ 2013 m. lapkričio 29 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog prokuroras Mindaugas Å ukys pranešė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-470-667/2013 liudytoju apklaustas T.

D. parodė, kad R. V., dirbdama policijos pareigÅ«ne ir atlikdama jai priskirtas funkcijas, tarp kurių buvo ir leidimo atsiimti automobilį iÅ¡davimas, (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės patalpose 2010 m., tiksliau nenustatytu laiku, suklastojo leidimÄ atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau pateikė S. D. ir tokiu bÅ«du pasiėmė minėtÄ automobilį (t. 1, 3 b. l.). IÅ¡ 2009 m. gruodžio 31 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 567 matyti, kad automobilis Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 31 d. buvo priverstinai nuvežtas į aikÅ¡telę UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23).Turto įvertinimo (apžiÅ«ros) aktu 2010 m. gegužės 4 d. Nr. 70, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialistei atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telę, automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nerastas. Direktorius paaiÅ¡kino, kad automobilis grÄ Å¾intas savininkui, dokumentų, kurių pagrindu automobilis grÄ Å¾intas, nepateikė (t. 1, b. l. 24).IÅ¡ įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2010 m. gegužės 4 d. policijoje buvo gautas pareiÅ¡kimas apie tai, kad 2009 m. gruodžio 31 d. už administracinį teisės pažeidimÄ Â Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas automobilis Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o 2010 m. gegužės 4 d. atvykus įvertinti automobilio, direktorius S. D. pareiškė, kad automobilis gražintas savininkui (t. 1, 13 b. l.); Iš VĮ Regitra 2010 m. gegužės 17 d. pažymos matyti, kad R. V. vardu registruoti automobiliai: Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliai įregistruoti jos vardu 2010 m. balandžio 10 d. (t. 1, 22 b. l.); Iš automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pažymos matyti, kad automobilį Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. Ž. iÅ¡registravo 2010 m. vasario 11 d. (t. 1, 29 b. l.).IÅ¡ automobilio atsisakymo raÅ¡to matyti, kad V. Ž. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje paliko kaip metalo lauÅ¾Ä 2010 m. kovo 26 d. (t. 2., 8 b. l.).IÅ¡ Priverstinai nuvežtos transporto priemonę gražinimo Å¡aknelės matyti, kad nurodyta data – 2010 m. kovo 26 d., užpildyta, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. (duomenys neskelbtini), gavo jos valdytojas V.

Ž.. Padarytas prieraÅ¡as: „Automobilį palikau kaip metalo lauÅ¾Ä â€œ (t. 2., 9 b. l.).IÅ¡ 2010 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties blankas užpildytas, įraÅ¡ant pardavėjo V. Ž. asmens kodÄ , vardÄ pavardę, pirkėjos R. V. asmens kodÄ , vardÄ , pavardę, gyvenamÄ jÄ vietÄ , automobilio duomenis, kainÄ , paraÅ¡us. (t. 2, 10 b. l.). IÅ¡ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktos duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad automobilio Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta nuo 2010 m. balandžio 8 d. R. V. vardu (t. 1, 144, 146 b. l.).IÅ¡ pažymos apie kelių transporto priemonių apžiÅ«rÄ matyti, kad automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® „Regitra“ apžiÅ«rėtas 2015 m. balandžio 8 d. (t. 1, b. l. 48).IÅ¡ R. V. paaiÅ¡kinimo VÄ® „Regitra“ direktoriui dėl nepateiktų valstybinio numerio ženklų/registracijos liudijimo matyti, kad paaiÅ¡kinimas teiktas 2010 m. balandžio 10 d. (t. 1., 49 b. l.). 2010 m. gegužės 17 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad R. V. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-17 pardavė K. L. už 300 litų (t. 1, 30 b. l.).Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad E. V. 2009 m. birželio-spalio mėnesių laikotarpiu bendrovėje nedirbo (t. 1, 63-37 b. l.). 2011 m. kovo 21 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00294-10 akistatų metu tarp R. V. ir S. D., bei T. D. prieštaravimai nepanaikinti (t. 1, 95-98, 103-106 b. l.). 2011 m. kovo 28 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00294-10 akistatos metu tarp E. V. ir S. D., bei T.

D. prieÅ¡taravimai nepanaikinti (t. 1, 86-87, 107-110, b. l.).IÅ¡ 2013 m. sausio 25 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2013 m. sausio 25 d. buvo apžiÅ«rėtas (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės „Sulaikytų transporto priemonių registracijos“ žurnalas. Žurnalo bylos indeksas 15.2, žurnale užregistruotos sulaikytos transporto priemonės nuo 2009-04-20 iki 2011-08-31. Žurnalo puslapių skaičius 150. ApžiÅ«rėjus visÄ Å¾urnalÄ , žurnalo 61 puslapyje užfiksuota, kad grafoje „eilės Nr.“ įraÅ¡yta – „567“, grafoje „TP savininkas (vardas, pavardė)“ įraÅ¡yta – „ V.

Ž.“, grafoje „TP vairavęs asmuo (vardas, pavardė)“ įraÅ¡yta – „D. S.“, grafoje „TP markė, valst. Nr.“ įraÅ¡yta – „Toyota Corolla (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Sulaikymo priežastis, adm. medžiagos NR.“ įraÅ¡yta – „neblaivus be teisių (duomenys neskelbtini)“, grafoje „Sulaikęs asmuo (vardas, pavardė)“ įraÅ¡yta – „R. B.“, grafoje „TP pristatymo vieta ir laikas“ įraÅ¡yta – „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „TP priėmęs saugoti asmuo (vardas, pavardė)“ įraÅ¡yta – „UAB (duomenys neskelbtini)“, grafoje „TP grÄ Å¾inimo data“ vizualiai matosi, kad įraÅ¡as (galimai skaičiai) buvo nutrintas.

Grafoje „TP gražinęs asmuo (vardas, pavardė)“ vizualiai atrodo, kad ši grafa neužpildyta, grafoje „TP atsiėmęs asmuo (parašas)“ vizualiai atrodo, kad ši grafa neužpildyta, grafoje „Dokumentas, kurį pateikus gražinta TP“ vizualiai matyti, kad joje įrašas užtušuotas arba ištrintas (t. 1, 186-188 b. l.). Iš 2014 m. balandžio 10 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tyrimui pateiktos 2009 m. (duomenys neskelbtini) AVPK PR Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalas (15.12).

Žurnalo 61 puslapio eilutėje 567 esantys įrašai yra atlikti juodos spalvos dažikliu. Vizualiai, mikroskopu, prietaisu VSC-6000/HS buvo atliktas 2009 m. (duomenys neskelbtini) AVPK PR Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo 61 puslapio eilutėje Nr. 567 esančių rankraštinių įrašų tyrimas (KTC SVP 1/10 Dokumentų pirminio turinio rekvizitų tyrimas). Tyrimo metu nustatyti įrašai yra pateikti specialisto išvados 1 pav.; vienareikšmiškai nustatyti pirminį įrašų turinį nėra galimybės, nes su viršutiniu popieriaus sluoksniu yra pašalintas dalies štrichų dažiklis.

Tyrimo metu pirminio turinio pakeitimo požymių kitose eilutės Nr. 567 grafose nenustatyta. 2009 m. (duomenys neskelbtini) AVPK PR Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo 61 puslapio eilutės Nr. 567 grafose „TP grÄ Å¾inimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus grÄ Å¾intas TP“ tyrimo metu nustatyti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai (įrašų fragmentai) yra pateikti specialisto iÅ¡vados 1 pav.; vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti pirminį įrašų turinį nėra galimybės, nes su virÅ¡utiniu popieriaus sluoksniu yra paÅ¡alintas dalies Å¡trichų dažiklis.

Tyrimo metu pirminio turinio pakeitimo požymių kitose eilutės Nr. 567 grafose nenustatyta (t. 1, 193-194 b. l.). Iš 2014-04-11 gauto rašto iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministertijos matyti, kad vadovaujantis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68, 11 punktu Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – VRIS CDB) naudotojų atliktų užklausų duomenys VRIS CDB saugomi 3 metus nuo užklausos įvykdymo dienos, todėl duomenų apie V.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų peržiÅ«rÄ VRIS CDB nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 15 d. nėra (t. 1, 197 b. l.). Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyÅ¡ininkavimo požymių užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233).

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013, 2K-297/2014). Didelės žalos požymis gali būti ir turtinio ir neturtinio pobūdžio, jis yra vertinamasis.

Ä®statymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012).

Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355/2009).Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. veiksmais – tikrovės neatitinkančių duomenų, jog V. Ž. grÄ Å¾inta jam priklausanti transporto priemonė Toyota Corolla, įraÅ¡ymu sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnale, antspaudo ant leidimo atsiimti šį automobilį uždėjimu, tokio leidimo Å¡aknelės pateikimu Å¡iÄ transporto priemonę saugančiai bendrovei ir Toyota Corolla paėmimu bei naudojimu, taip pat žinomai suklastotos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pateikimu VÄ® „Regitrai“, automobilio įregistravimu savo vardu, Å¡io turto pardavimu – buvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę žalÄ . (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Turto įvertinimo (apžiÅ«ros) aktu, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje Kauno apylinkės teismo nutarimu Nr. A-1334-579/2010 konfiskuotas automobilis Toyota Corolla, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nerastas (t. 1, 24 b. l.). S. D. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė jo vadovaujamai bendrovei patikėto saugoti Toyota Corolla praradimo aplinkybes, kad Å¡io automobilio atsisakė savininkas V. Ž., sakė apie tai (duomenys neskelbtini) VPK dirbusiai R. V., kuri prašė duoti pavažinėti Å¡iÄ transporto priemonę, ji pasakė, kad susitvarkys dokumentus, pasirašė į knygÄ dėl automobilio paėmimo, vėliau jis matė jau užtuÅ¡uotÄ eilutę, taip pat R.

V. davė jam leidimo Å¡aknelę su antspaudu, kurioje vėliau pasirašė V. Ž., jis jai paskolino Toyota Corolla, tačiau R. V. jÄ pardavė (t. 1, 99-101 b. l., t. 2, 122-124 b. l.). Tai, kad aikÅ¡telėje buvęs Toyota Corolla R. V. praÅ¡ymu buvo jai perduotas ir negrÄ Å¾intas, patvirtino liudytojai T. D. ir D. D. (t. 2, 16-18, 124-125, 129-130 b. l.). Be to, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir VÄ® „Regitra“ pažymos duomenimis nustatyta, jog netrukus po Toyota Corolla perdavimo, jis buvo apdraustas ir užregistruotas R.

V. vardu (t. 1, 22, 144, 146 b. l.). Liudytojas V. Č. šį automobilį įregistravo tuo pagrindu, kad R. V. pateikė asmens dokumentÄ , draudimo polisÄ , paaiÅ¡kinimÄ dėl negalėjimo pateikti transporto priemonės registravimo liudijimo, taip pat Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp jos ir V. Ž. (t. 2, 19-20 b. l.). Faktas, kad vėliau R. V. pardavė nurodytÄ automobilį, užfiksuotas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kuriÄ Toyota Corolla parduota K. L. už 300 Lt (t. 1, 30 b. l.).

Tai atitinka paties K. L. parodymus (t. 3, 22 b. l.).Aplinkybę, kad R. V., paimdama transporto priemonę iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dokumentuose, kuriais buvo pagrįstas Toyota Corolla nebuvimas aikÅ¡telėje, patvirtino liudytojas T. D.. Jis nurodė, kad kaltinamoji prašė paskolinti bÅ«tent šį automobilį, S. D. nesutikus jo duoti be leidimo, matė, jog R. V. padarė įraÅ¡Ä apie Toyota Corolla grÄ Å¾inimÄ savininkui automobilių registracijos žurnale, taip pat, jog rašė leidimÄ atsiimti transporto priemonę ir uždėjo antspaudÄ , nors faktiÅ¡kai automobilis nebuvo grÄ Å¾intas (t. 2, 16-18, 125, 129-130 b. l.).

IÅ¡ Priverstinai nuvežtos transporto priemonės grÄ Å¾inimo Å¡aknelės matyti, jog nurodyta, kad Toyota Corolla atsiėmė V. Ž., Å¡aknelėje uždėtas (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės antspaudas (t. 2., 9 b. l.). Tačiau pagal automobilio atsisakymo raÅ¡tÄ , V. Ž. Å¡iÄ transporto priemonę paliko kaip metalo lauÅ¾Ä UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje (t. 2., 8 b. l.). Tai patvirtina paties V. Ž. parodymai, jog užpildė automobilio atsisakymo blankus su S. D., po to su juo ar kitu asmeniu neturėjo jokių reikalų dėl Å¡io automobilio (t. 2, 12-13 b. l., t. 3, 21 b. l.).

S. D. ir T. D. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnale buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, neprieÅ¡tarauja Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadai. Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti pirminių nurodyto žurnalo eilutės, kurioje užfiksuoti duomenys apie Toyota Corolla, grafų „TP grÄ Å¾inimo data“ ir „Dokumentas, kurį pateikus gražinta TP“ įrašų turinį nėra galimybės, nes su virÅ¡utiniu popieriaus sluoksniu yra paÅ¡alintas dalies Å¡trichų dažiklis (t. 1, b. l. 193-194), t. y. nors nenustatyti konkretÅ«s įraÅ¡yti duomenys bei juos padaręs asmuo, tačiau užfiksuota, jog įraÅ¡ai buvo, tik jie panaikinti.

Be to, R. V. pareiginius įgaliojimus – pildyti sulaikytų transporto priemonių žurnalÄ apie nutransportuotų automobilių grÄ Å¾inimÄ ir iÅ¡duoti leidimus atsiimti Å¡ias transporto priemones tik jų savininkams arba įgaliotiems asmenims, jei automobilis bÅ«davo nekonfiskuotinas – nurodė kartu su ja dirbę liudytojai M. K., Ž. J., L. J. (t. 2, 174-175 b. l., t. 3., 32 b. l.). O, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinėje dirbusių pareigÅ«nų, turėjusių galimybę pildyti minėtus dokumentus, bÅ«tent R.

V. buvo susijusi su Toyota Corolla paėmimu, be liudytojų S. D. ir T. D. parodymų, patvirtina jau nustatytos aplinkybės, jog ji apdraudė ir užregistravo šį automobilį savo vardu, vėliau jį pardavė. Kaip minėta bylos duomenys taip pat patvirtina, kad R. V., registruodama Toyota Corolla, panaudojo žinomai suklastotÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ji minėtÄ automobilį nusipirko iÅ¡ V. Ž.. IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, kad joje įraÅ¡yti pardavėjo V. Ž. asmens kodas, vardas pavardė, pirkėjos R.

V. asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, automobilio duomenys, kaina, padėti paraÅ¡ai (t. 2, 10 b. l.). Tačiau liudytojas V. Ž. paneigė, kad sudarė Å¡iÄ pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, jog joje raÅ¡tas yra ne jo, paraÅ¡as taip pat ne jo, o R. V. jis nepažįsta (t. 2, 12-13 b. l., t. 3, 21 b. l.). Pati R. V. neneigė, kad savo ranka pildė minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį, įrašė V. Ž. asmens duomenis, tačiau teigė, kad V. Ž. paraÅ¡as sutartyje jau buvo, nes sutartį su pardavėjo paraÅ¡u jos sÅ«nui E. V. padavė S. D. (t. 2, 31-32, 194-196 b. l.).

Nors byloje nenustatyta, kas konkrečiai pasirašė vietoje V. Ž., tačiau kolegija ankstesnėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad pagal aptartus duomenis kaltinamoji negalėjo nežinoti aplinkybių, jog tikrasis automobilio savininkas tokiame sandoryje nedalyvavo, savo valios nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs, dėl to R. V. panaudojo šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ Ä¯registruojant savo vardu neteisėtai gautÄ turtÄ . Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, kolegija laiko, jog nėra abejonių, kad R. V. pirmiau iÅ¡vardytus veiksmus atliko, bÅ«dama valstybės tarnautoja ir dirbdama Kauno AVPK Patrulių rinktinės patrule, t. y., ji buvo valstybės tarnautoja, kuri patenka į BK 230 straipsnyje iÅ¡vardytų subjektų sÄ raÅ¡Ä .

Kaip pirmiau minėta, apygardos teismas pripažįsta, kad melagingų duomenų įraÅ¡ymas Kauno AVPK patrulių rinktinės dokumentuose, tų dokumentų pateikimas automobilių nutransportavimo ir saugojimo veikla užsiimančios bendrovės atsakingiems asmenims, neabejotinai sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius, nes buvo iÅ¡kreipta sulaikytų automobilių iÅ¡davimo tvarka ir valstybės institucijų veikla, pati nutransportuota transporto priemonė buvo neteisėtai perduota asmeniui, neturinčiam teisės jos atsiimti, Å¡is asmuo ne tik neatlygintinai naudojosi Å¡ia transporto priemone, bet ir jÄ užregistravo savo vardu, vėliau perleido trečiajam asmeniui.

Taip buvo pažeisti tiek valstybinės įstaigos, turėjusios parduoti konfiskuotÄ transporto priemonę (VMI), tiek Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interesai. R. V. veiksmai buvo neteisėti, prieÅ¡taraujantys jos kaip valstybės tarnautojos veiklos esmei ir turiniui, piktnaudžiaudama tarnyba ji klastojo dokumentus, juos panaudojo, taip padarė ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jai nekyla atsakomybė tik dėl to, jog suėjo senaties terminas. Todėl nustatyti kaltinamosios veiksmai pažeidė kaltinime nurodytus Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintus reikalavimus.

Visa nagrinėjamo įvykio eiga įrodo, kad R. V., pasinaudodama tarnybine padėtimi, veikė siekdama įgyti asmeninės naudos, taip diskreditavo policijos pareigÅ«no kaip valstybės tarnautojo vardÄ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestiÅ¾Ä , dėl to valstybė patyrė didelę žalÄ . Nors kaltinime nurodyta, kad R. V. veiksmai taip pat sukėlė didelį rezonansÄ visuomenėje, tačiau bylos duomenys Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, todėl ji Å¡alinama.

Tai, kad kaltinamoji neatliko vadovaujamo darbo, jos veiksmai truko neilgai, nebuvo sistemingi, nesukėlė didelio atgarsio, kolegija ankstesnėje nuosprendžio dalyje pripažino, jog vertina, kad nurodytos aplinkybės nemažina R. V. piktnaudžiavimo pavojingumo, todėl plačiau neaptariama. Taigi, tai nekeičia padarytos iÅ¡vados, kad pirmiau paminėtų aplinkybių visuma nustatyta, jog kaltinamosios neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi prieÅ¡ingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam Å¡iame straipsnyje numatytam subjektui, ir Å¡ios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sÄ moningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Å io nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikÅ¡mę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamoji tikrus dokumentus – Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalÄ ir leidimÄ atsiimti priverstinai nuvežtÄ automobilį, suklastojo, žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdama nurodyto leidimo Å¡aknelę transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telės direktoriui, puikiai žinodama, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, t. y., kad Toyota Corolla savininkas automobilio atsisakė ir jam jis nebuvo grÄ Å¾intas.

Pati paėmusi nurodytÄ transporto priemonę R. V. taip pat panaudojo žinomai suklastotÄ Toyota Corolla pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡iÄ sutartį pristatydama VÄ® „Regitrai“, žinodama, kad sutartyje melagingai nurodyta, jog V. Ž. parduoda nurodytÄ automobilį. Ji neabejotinai suprato, kad Å¡ie jos veiksmai yra pavojingi, dėl jos neteisėtų veiksmų konfiskuota transporto priemonė gali bÅ«ti neteisėtai perduota asmeniui, neturinčiam teisės jos gauti, taip pat gali bÅ«ti neteisėtai pasisavinta, perleista tretiesiems asmenims ir valstybės institucija, konfiskavusi minėtÄ automobilį, gali prarasti galimybę jį atsiimti, numatė, kad dėl tokio elgesio realiai gali atsirasti nustatyta didelė žala.

IÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina, kad iÅ¡teisintoji R. V. nuo 2010 m. kovo 23 d. iki gegužės 17 d. dirbdama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule ir atlikdama jai priskirtas valstybės tarnautojo funkcijas, suklastojusi leidimÄ atsiimti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį leidimÄ pateikdama įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė minėtÄ automobilį iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurį, panaudojus suklastotÄ Å¡ios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp savęs ir V.

Ž., užregistravo automobilį savo vardu ir siekdama turtinės naudos, 2010 m. gegužės 17 d. jį pardavė K. L. už 300 Lt, tokiu bÅ«du tyčia piktnaudžiavo tarnyba, nes bÅ«dama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) patrule, tyčia grubiai pažeidė: pagrindinius vidaus tarnybos principus – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės ir pavyzdingumo, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 8 punktuose, reikalaujančiuose pareigÅ«nus gerbti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, bÅ«ti objektyviam priimant sprendimus, vengti asmeniÅ¡kumų bei Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtintas valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis bei nepiktnaudžiauti tarnyba, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ nelaužyti duotos pareigÅ«no priesaikos ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iÅ¡kraipytos valstybės institucijos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas policijos pareigÅ«no, kaip valstybės tarnautojo vardas.

R. V. veika kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.R. V. pripažinus kalta, iÅ¡sprendžiamas proporcingos jos padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimo klausimas.Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Å ių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingÄ teismÄ , proporcingumo bei kiti principai.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o R. V. už BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ skirti 100 MGL dydžio baudÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡ia bausmės rÅ«Å¡imi sutinka, kadangi byloje nėra ypatingai neigiamai kaltinamÄ jÄ charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, ji padarė baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Ji nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdama tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų. R. V. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, į priklausomybės ligų stebimų pacientų tarpÄ Ä¯raÅ¡yta nebuvo, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , yra pensininkė. R. V. vidaus reikalų sistemoje dirbo daugiau nei 18 metų, per tarnybos laikotarpį R. V. skatinta 6 kartus, nuobaudų neturėjo, buvo charakterizuojama teigiamai. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir laikantis apeliacinio skundo ribų, R.

V. skiriama mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytÄ baudos vidurkį bausmė, t. y., 100 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendį dalyje dėl R. V. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:R.

V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ .Lietuvos Respublikos BVK 22 str. 2 d. pagrindu, baudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Nustatytu laiku savanoriÅ¡kai nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nekeistÄ . Teisėjai                                                                                               Kęstutis Dargužis                                                                                                  Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                           Danguolė Å iugždinytė