2025-11-05 Nr. AB-18565-3-62-3-01384-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1245-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01384-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. R2-4139, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. ZSFP-113401 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti projektą ir jį suderinti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2024 m. kovo 13 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu derinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Tarnyba 2024 m. kovo 20 d. raštu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – ir 2024 m. kovo 20 d. atsisakymas) atsisakė suderinti šį projektą, nurodydama, jog sklype esantis statinys (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau jo baigtumas tik 1 proc., todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto sąlygos.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2025 m. rugpjūčio 6 d. vėl kreipėsi į Tarnybą su pretenzija dėl 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo suderinti miško žemės pavertimo kita žeme projektą. Valstybinė miškų tarnyba 2025 m. rugpjūčio 28 d. Rašte nurodė, jog pareiškėjo žemės sklype yra registruotas gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas 1proc., todėl šis statinys neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų pastatams keliamų reikalavimų

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugsėjo 12 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo formos, taip pat pareiškėją įpareigojo pateikti 2024 metų kreipimąsi į Valstybinę miškų urėdiją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. ZSFP-113401 suderinimo ir 2024 m. kovo 20 d. Valstybinės miškų urėdijos atsisakymą derinti minėtą projektą.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir savo kreipimąsi į Tarnybą bei Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymą derinti projektą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas vadovavosi ABTĮ nuostatomis ir pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsniu, teismas pabrėžė, kad įstatymas suteikia teismui teisę praleistą terminą atnaujinti, tačiau tik teisingai įvertinus, ar konkrečiu atveju terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. gavo Tarnybos atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą. Šis atsisakymas, remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančia informacija, per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo apskųstas teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą gautas 2025 m. rugsėjo 2 d. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti vienerius metus ir 5 mėnesius.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į Tarnybą su pretenzija dėl 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo suderinti miško žemės pavertimo kita žeme projektą. Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštu pateikė pareiškėjui atsakymą į 2025 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją, kuriame nurodo, jog pretenzija dėl Tarnybos nepagrįsto rėmimosi Statybos įstatyme pateiktu „pastato“ apibrėžimu, nes Miškų įstatymas yra specialusis įstatymas, reguliuojantis žemės paskirties keitimą, yra nemotyvuota.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, kurios nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, nėra nustatyta, jog institucijai, pateikusiai atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą, galima teikti pretenziją dėl nurodyto atsisakymo.

Buvo pažymėta, kad atsisakymas derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą buvo priimtas 2024 m. kovo 20 d., o pareiškėjas į Tarnybą su pretenzija dėl 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo suderinti miško žemės pavertimo kita žeme projektą kreipėsi 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas turėjo pareigą dėti visas pastangas bei, būdamas apdairus ir rūpestingas, domėtis žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto rengimo eiga, šių procedūrų rezultatu, jas reglamentuojančiais įstatymais bei imtis aktyvių veiksmų užbaigti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių priežasčių, kurių pagrindu pareiškėjo praleistas skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujinamas. Teismas konstatavo, pareiškėjas, gavęs Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymą derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą, nesilaikė proceso operatyvumo principo, nesiėmė veiksmų operatyviai paduoti skundą dėl Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektą teismui ir skundą teismui pateikė uždelsdamas vienerius metus bei 5 mėnesius. Teismas vertino, jog pareiškėjas nenurodė pateisinamų skundo teismui padavimo termino praleidimo priežasčių bei nepateikė objektyvių aplinkybių, kodėl buvo delsiama po Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo paduoti skundą teismui.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintinos svarbiomis.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems egzistuojant teismas atsisako priimti skundą; vienas tokių pagrindų – kuomet skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jis skundžia Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštą, o ne 2024 m. kovo 20 d. atsisakymą. Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštu pakartotinai įvertino pareiškėjo situaciją ir nurodė, kad atsisako derinti projektą. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamas Raštas jam sukėlė teisines pasekmes, kadangi buvo atmestas pareiškėjo prašymas iš naujo nagrinėti projektą ir faktiškai užkirto kelią suderinti projektą.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundas paduotas per nustatytą terminą – pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštą gavo tą pačią dieną, o skundą teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 2 d., todėl laikytina, kad skundas paduotas laiku.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas klaidingai vertino, kad Raštas yra 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo pakartojimas. Kiekvienas atsisakymas iš naujo nagrinėti prašymą ar pretenziją laikytinas savarankišku individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes ir galinčiu būti ginčijamu teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas teismui skundžia Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją. Šia pretenzija pareiškėjas nesutiko su Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymu ir prašė pakartotinai įvertinti pareiškėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį ir jį suderinti, kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Iš pareiškėjo ginčijamo Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Rašto turinio matyti, kad Tarnyba nagrinėjo pareiškėjo pretenziją ir nurodė, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo derinti teisės aktų nuostatoms prieštaraujantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio nuostatas teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Raštą. Pareiškėjo skunde nėra formuluojami reikalavimai dėl 2024 metais atliktų Tarnybos veiksmų, t. y. dėl 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui, 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatant pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nekilo abejonių dėl to, kad neaiškiai suformuluotas skundo dalykas ir / ar pagrindas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ginčijamas aktas Tarnybos parengtas 2025 m. rugpjūčio 28 d. ir, pareiškėjo teigimu, jam pateiktas tą pačią dieną. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateikė 2025 m. rugsėjo 1 d. (gavimo teisme data – 2025 m. rugsėjo 2 d.). Taigi, akivaizdu, kad skundas dėl Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 28 d. Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo pateiktas nepraleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino nuo individualaus akto įteikimo pareiškėjui dienos. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, neatsižvelgiant į skundo dalyką, vertinti Tarnybos 2024 m. kovo 20 d. atsisakymo (ne)apskundimo aplinkybes ir konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi praleidęs procesinį terminą bei spręsti jo atnaujinimo klausimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 33 straipsnio nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad ABTĮ 33 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjo skundo pagal jame suformuluotus reikalavimus priėmimo klausimas iš esmės sprendžiamas nebuvo, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, o Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina atskirajame skunde suformuluoto reikalavimo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą, kadangi skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys