2025-10-01 Nr. AB-15297-4-16-3-00455-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2609-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00455-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Jūratei Bernotienei, Mohamed Noor,

dalyvaujant užsieniečiui, pristačiusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. S. M., jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Babičevienei Markevič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio Z. S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Z. S. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį Z. S. M. (toliau – ir užsienietis) VSAT iki 2025 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2025 m. liepos 20 d. pareigūnai Kauno rajone patikrinimui sustabdė tris asmenis. Užsieniečiai nepateikė nei teisėto buvimo patvirtinančių, nei asmens tapatybės dokumentų. Vienas iš užsieniečių prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis atvykimo ir buvimo Lietuvoje aplinkybes užsienietis paaiškino, kad su suklastotais dokumentais atvyko lėktuvu į Baltarusijos Respubliką, iš jos neteisėtu būdu kirto valstybės sieną į Latvijos Respubliką ir toliau keliavo į Lietuvą. Už kelionės paslaugą buvo susitarta sumokėti 500 Eur užmokestį. 2025 m. liepos 21 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius atliko nelydimo nepilnamečio užsieniečio apklausą, kurios metu užsienietis nurodė, kad jis yra nepilnametis, jo kelionę suplanavo dėdė, Lietuvoje jis nori mokytis, į kilmės šalį grįžti nenori. 2025 m. liepos 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) priėmė sprendimą „Dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo“ priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre (2025 m. liepos 21 d. Nr. 9K-18404). Užsienietis 2025 m. liepos 23 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos. 2025 m. liepos 24 d. Lenkijos Respublikos pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 4 užsieniečius, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos bei Šengeno valstybių teritorijoje ir neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Jis 2025 m. liepos 25 d. 11.00 val. buvo perduotas Lietuvos Respublikai. 2025 m. liepos 25 d. VSAT sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. ir perduotas Centrui. Tą pačią dieną užsienietis Centro sprendimu apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje iki 2025 m. rugsėjo 25 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jo perdavimo Latvijos Respublikai. Inicijuotas perdavimas Latvijos Respublikai buvo nutrauktas dėl surinktų įrodymų nepakankamumo. 2025 m. liepos 30 d. Tarnyba priėmė sprendimą „Dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio apgyvendinimo nutraukimo“, kadangi užsienietis laikytinas pilnamečiu.

3. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) duomenimis, užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad užsienietis dirba. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre išrašų nėra. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, vyko per Lietuvą tranzitu į kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, bet tyčia kitų asmenų grupėje suplanuotai ir tikslingai t. y. neteisėtai atvyko į ES valstybę, jis slėpėsi nuo kompetentingų institucijų atstovų, neįdėjo jokių pastangų dėl asmens tapatybės nustatymo, klaidino institucijas kad yra nepilnametis, todėl toks elgesys vertinamas kaip nebendradarbiavimas su institucijomis, sprendžiančiomis užsieniečio teisinės padėties klausimus.

4. Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, nes jis nepateikė pareigūnams jokių galiojančio kelionės dokumento ar teisėtą buvimą pagrindžiančių dokumentų. Centras artimiausiu laiku imsis procesinių veiksmų dėl Lietuvos Respublikoje neteisėtai esančio užsieniečio, kurio atžvilgiu bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Centro vertinimu, atsižvelgus į tai, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, jo asmens tapatybė nenustatyta, yra pagrindas manyti, kad jis gali įgyvendinti savo kelionės tikslą, vykti į kitas ES valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, kadangi grįžti į kilmės šalį užsienietis nenori, todėl reikalinga užsienietį sulaikyti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies – taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7. Teismas nustatė, kad Z. S. M. prisistatęs asmuo 2025 m. liepos 20 d. buvo sulaikytas. Sulaikymo metu asmuo prisistatė Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tarnybos 2025 m. liepos 20 d. sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūros Ruklos priėmimo centre. Užsienietis 2025 m. liepos 23 d. savavališkai išvyko iš apgyvendinimo vietos, išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2025 m. liepos 24 d. 4 asmenų grupėje buvo sulaikytas Lenkijoje ir 2025 m. liepos 25 d. perduotas VSAT. Sulaikymo metu užsienietis prisistatė Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini). VSAT 2025 m. liepos 25 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. Centro 2025 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 15K-2775 užsienietis laikinai iki 2025 m. rugsėjo 25 d. apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

8. Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad jo sulaikymo metu jis prašė prieglobsčio, taip pat teismo posėdžio metu prašė suteikti jam prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs užsieniečio elgesį, teismas darė išvadą, kad užsienietis išreiškė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Ta aplinkybė, kad šis prašymas nebuvo tinkamai įformintas negali būti pagrindu bloginti užsieniečio teisinę padėtį, todėl užsienietį laikė prieglobsčio prašytoju.

9. Teismas pažymėjo, jog galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, taigi prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. Atsižvelgęs į tai, kad užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2025 m. liepos 20 d., jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vos po 3 dienų išvyko iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas Lenkijoje, neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prašymą suteikti prieglobstį pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas, tačiau nėra duomenų, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas sprendė, kad sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Teismo vertinimu, yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, tokiu būdu sutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir paskirti užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog jam taikoma laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, nors Įstatyme ji pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką tokia alternatyvi sulaikymui priemonė laikytina sulaikymu. Nors nuo 2025 m. sausio 1 d. teisinis reguliavimas pasikeitė, tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Asmuo gyvena tame pačiame Centre Pabradėje, toje pačioje teritorijoje, negali išvykti iš Centro teritorijos, negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos. Atsižvelgiant į tai, taikyta priemonė laikytina de facto sulaikymu.

13. Užsienietis pažymi, jog tam, kad būtų galima apriboti judėjimo laisvę, visų pirma, turi būti nustatyta, jog egzistuoja bent vienas iš įstatyme įtvirtint judėjimo laisvė apribojimo tikslų, o tuomet nustatoma, ar egzistuoja įstatyme įtvirtintas pagrindas. Nustačius, jog egzistuoja įstatyme įtvirtintas sulaikymo tikslas ir pagrindas, toliau turi būti vertinamas priemonės būtinumas ir proporcingumas. Sulaikymas ir de facto sulaikymas, kaip asmens laivę labiausiai varžančios priemonės, gali būti taikomos tik tuo atveju, jei švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti nustatytų tikslų.

14. Nagrinėjamu atveju nėra tikslo asmeniui taikyti tokį griežtą laisvės ribojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarka ar saugumui, nenustatyta, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis. Užsienietis nėra pažeidęs alternatyvios sulaikymui priemonės ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Taip pat šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad, nesulaikius užsieniečio, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų.

15. Užsieniečio manymu, pirmosios instancijos teismo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri de facto yra sulaikymas, yra neproporcinga ir pernelyg vardo užsieniečio laisvę.

16. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Centro vertinimu, atsižvelgus į užsieniečio byloje esančias faktines bei elgesį charakterizuojančias aplinkybes, jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė su judėjimo laisvės ribojimu yra tikslinga, proporcinga ir būtina priemonė.

18. Centras pažymi, kad užsieniečio atvykimas bei buvimas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtas. Jis atvyko neturėdamas galiojančių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų, pažeisdamas migracijos taisykles bei prisistatydamas nepilnamečiu. Pirminės apklausos metu, siekdamas pateisinti asmens dokumentų neturėjimą, nurodė, kad paso neturi, keliavo su klastotu dokumentu, kurį pametė atvykęs į Baltarusiją. Šie užsieniečio veiksmai vertintini kaip tyčinis veikimas, siekiant išvengti galiojančių Lietuvos Respublikos bei ES įstatymų reikalavimų. Užsienietis deklaravo, kad ketina apsistoti Lietuvos Respublikoje, t. y. jo kelionės tikslas yra noras mokytis Lietuvos Respublikoje, tačiau kaip rodo asmens bylos faktinės aplinkybės, jis, prisistatydamas nepilnamečiu, bei būdamas apgyvendintu Priėmimo ir integracijos agentūros administruojamos laikino apgyvendinimo vietos Ruklos priėmimo centre, pasišalino iš apgyvendinimo vietos bei buvo sulaikytas Lenkijoje, todėl tokie jo veiksmai traktuotini kaip tyčiniu piktnaudžiavimu migracinėmis procedūromis, nenorą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, bei nepaisymu teisinių apribojimų, siekiant pakartotinai neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su intencija pasiekti kitas ES valstybes. Toks elgesys kelia realią riziką nelegaliai migracijai Šengeno erdvėje, todėl yra pagrindas riboti užsieniečio judėjimo laisvę.

19. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas taikomas ne visai jo prieglobsčio statuso nustatymo procedūrai, o šiuo atveju konkrečiam veiksmui, t. y. valstybės, atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymą bei jo perdavimą. Šiuo atveju, tikslinga įvertinti užsieniečio elgesio modelį ir laikytina, jog būtina taikyti išimtį, ribojant jo judėjimo laisvę laikotarpiui kol bus nustatyta valstybė, atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir jis bus perduotas tai valstybei, priklausomai nuo paties sprendimo. Kaip matyti iš bylos, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 25S195500 priimti prašymą suteikti prieglobstį ir taikyti procedūrą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

20. Centro įsitikinimu, užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas ES valstybes nares, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje.

21. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad užsieniečiui taikomas apgyvendinimo režimas laikino apgyvendinimo vietoje pernelyg pažeistų jo teises ar varžytų jo judėjimo laisvę, dėl to siekiant įgyvendinti Įstatymo tikslus ir priimti bei įgyvendinti sprendimą prieglobsčio byloje, jo judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsta ir proporcinga priemonė. Visi Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės padalinyje gyvenantys užsieniečiai gauna tokią pačią medicininę priežiūrą, socialines ir kitas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar jie turi galimybę laisvai judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar tik apgyvendinimo vietos ribose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, be to, jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, vos po 3 dienų išvyko iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas Lenkijoje, neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose numatyti jo sulaikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas taikė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

24. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam taikoma laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui, nėra tikslo asmeniui taikyti tokį griežtą laisvės ribojimą, siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Jis nekelia grėsmės viešajai tvarka ar saugumui, bendradarbiauja su valstybės institucijomis.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

26. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

27. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

28. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

29. Byloje nustatyta, kad užsienietis 2025 m. liepos 20 d. buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų. Užsienietis nepateikė nei teisėto buvimo patvirtinančių, nei asmens tapatybės dokumentų. Vėliau paaiškino, kad su suklastotais dokumentais atvyko lėktuvu į Baltarusijos Respubliką, iš jos neteisėtu būdu kirto valstybės sieną į Latvijos Respubliką ir toliau keliavo į Lietuvą. 2025 m. liepos 23 d. užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir 2025 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas Lenkijoje. 2025 m. liepos 25 d. jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Nors sulaikytas Lietuvoje jis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 2025 m. liepos 30 d. Tarnyba priėmė sprendimą „Dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio apgyvendinimo nutraukimo“, kadangi užsienietis laikytinas pilnamečiu. Tarnybos 2025 m. liepos 30 d. sprendime Nr. NN-256 „Dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio apgyvendinimo nutraukimo“ nurodyta, kad nelydimam nepilnamečiui užsieniečiui Z. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu nustatyta, jog jis yra pilnametis. Byloje esančiame Tuplicų pasienio apsaugos posto 2025 m. liepos 4 d. rašte nurodyta, jog, kilus abejonių dėl užsieniečio, kuris apsimetė nepilnamečiu, amžiaus buvo atliktas abiejų rankų rentgeno tyrimas, iš kurio nustatyta, kad asmeniui daugiau nei 18 metų, todėl užsieniečio gimimo data laikoma (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys į lietuvių kalbą išversti Lenkijos valstybės įstaigų dokumentai, patvirtina, kad užsienietis yra pilnametis asmuo. Šie dokumentai nėra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (užsienietis yra pilnametis prieglobsčio prašytojas, kuris neteisėtu būdu kirto valstybės sieną atvykdamas iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, po 3 dienų pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir buvo sulaikytas Lenkijoje, užsienietis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų), ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų. Šiuo atveju nėra pagrindo užsieniečiui taikyti švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi jo elgesys nepaneigė rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. S. M., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis