Court convicted defendant of minor injury and public order disturbance, awarding partial civil damages while dismissing most claims.
Legislator summary
AI generatedThe court convicted the defendant of minor injuries and disturbing public order, sentencing her to 3 months of imprisonment suspended for one year. While the defendant was found guilty, the court dismissed the claim for 5,000 LTL non-material damages but awarded 1,500 LTL for legal fees and 2,000 LTL for the injured minor. The decision balanced the established criminal liability with a limited recognition of the victims' financial losses.
Legislator headnote
AI generatedLR BK 284 str. 1 d.; LR BK 140 str. 2 d.; LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. 'a' p.p., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. The court established that a conviction for minor injuries and public order disturbance warrants a suspended sentence, while civil compensation for non-material damages requires strict proof of actual loss and is often limited to verified legal expenses.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-58-718/2014                                                                              (Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00591-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 1.2.4.8.3.; 1.1.7.2.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)                                                                        KLAIPÄDOS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 4 d.KlaipÄda           KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo teisÄja LaimutÄ VenckuvienÄ,sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, R.
I.-Baniulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams R. A., P. G.,nukentÄjusiosioms, nukentÄjusiųjų įstatyminÄms atstovÄms ir civilinÄms ieÅ¡kovÄms J. S., A. G.,nukentÄjusiųjų R. A. ir J. S. atstovei advokatei E. G., kaltinamajai L. K.,kaltinamosios gynÄjui advokatui R. S., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietÄ, naÅ¡lÄ, 9 klasių iÅ¡silavinimo, dirbanti bendrijoje (duomenys neskelbtini) valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003 07 04 redakcija Nr. IX-1706.)              IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ teismas n u s t a t Ä :
             Kaltinamoji L. K. sutrikdÄ vieÅ¡ajÄ tvarkÄ ir sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ Â mažameÄiams, tai yra 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini) mokyklos, esanÄios Gubojų g. 3, KlaipÄdoje, 4A klasÄje, elgdamasi įžūliai suÄmusi mažametį P. G., gim. 2002-01-11, už peÄių tyÄia jį supurtÄ, tuo padarydama jam kaklo raiÅ¡Äių patempimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei priÄjusi prie mažameÄio R.
A., gim. 2002-08-17, ir suÄmusi už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių tyÄia suspaudÄ bei keliu spyrÄ Ä¯ pilvÄ , tuo padarydama kairio žasto sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažameÄius.Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodÄ, kad 2013 m. balandžio 15 dienÄ nesulaukusi anÅ«ko A.
J. skambuÄio, nusprendÄ pasitikti jį grįžtant iÅ¡ mokyklos. Tuo metu anÅ«kas mokÄsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 4 klasÄje. Eidama į mokyklÄ sutiko anÅ«ko klasiokÄ Â Algį, kuris pasakÄ, kad AleksandrÄ stipriai muÅ¡a Rokas su Pauliumi. BÄgdama ValstieÄių g. pamatÄ verkiantį anÅ«kÄ A. J., jo galva buvo Å¡lapia, jis rankose laikÄ kepurÄ. Einant namo Aleksandras pasiskundÄ, kad jam skauda pilvÄ . PasakÄ, kad jį sumuÅ¡Ä Paulius, Rokas ir Nedas. AnÅ«ko veidas buvo subraižytas, ant kojų matÄsi mÄlynÄs. Žinojo, kad anÅ«kÄ nuolat skriaudžia mokykloje.
Pasitarusi su anÅ«ko tÄvais nusprendÄ, kad reikia eiti į mokyklÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kadangi anÅ«ko tÄvai dirbo, į mokyklÄ nuÄjo ji, L. K.. SekanÄiÄ dienÄ , po pirmos pamokos nuÄjo į mokyklÄ . Pertraukos metu nuÄjo į klasÄs patalpas, mokytojos klasÄje tuo metu nebuvo. PriÄjo prie P. G., paklausÄ jo, ar nebuvo užlaužÄs rankas jos anÅ«kui Aleksandrui. P. G. tai neigÄ, pasakÄ, kad tik nestipriai spyrÄ, ir parodÄ Ä¯Â Nedo ir Roko pusÄ. Tada ji, L. K., priÄjo prie Roko, paklausÄ jo, kodÄl skriaudžia jos anÅ«kÄ .
Rokas paraudo, atsakÄ, kad tik nestipriai koja spyrÄ. NuskambÄjo skambutis ir į klasÄ Ä¯Äjo mokytoja, kuriai papasakojo apie muÅ¡tynes. Jos anÅ«kas A. J. yra nuolat skriaudžiamas mokykloje, vaikai iÅ¡ jo tyÄiojasi, taÄiau mokykloje Å¡i problema nÄra sprendžiama. R. A. už peÄių sugriebusi nebuvo, tik paÄmÄ jam už rankos, nes norÄjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. atsisakÄ su ja eiti, todÄl rankÄ paleido. R. A. ir P. G. nespyrÄ. KalbÄjo pakeltu tonu. Ji negali pakelti kojų, nes reikalinga kojos sÄ nario operacija.
NukentÄjusysis R. A. nurodÄ, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ antrÄ jÄ pamokÄ Ä¯ jų klasÄ atÄjo A. J. moÄiutÄ, kuri pribÄgo prie P. G., ir suÄmusi už abiejų rankų pradÄjo stipriai purtyti, klausÄ jo, ar jis sumuÅ¡Ä AleksandrÄ . VÄliau pribÄgo prie jo, R. A., sugriebÄ jį už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, prie žastų, pradÄjo purtyti, po to spyrÄ. Jam, R. A., skaudÄjo. L. K. sakÄ, kad jį, R. A., užmuÅ¡. Tuo metu į klasÄ Ä¯Äjo mokytoja ir paklausÄ, kas Äia vyksta, papraÅ¡Ä mergaiÄių pakviesti socialinÄ pedagogÄ.
AtÄjusi socialinÄ pedagogÄ iÅ¡sivedÄ L. K.. Buvo su A. J. prieÅ¡ tai susistumdÄs, paÄmÄ A. J. kepurÄ, kuriÄ vÄliau kažkur iÅ¡metÄ. L. K. klasÄje garsiai Å¡aukÄ, vis klausinÄjo, kodÄl sumuÅ¡Ä A. J.. Tuo metu klasÄje buvo apie 20 mokinių. TurÄjo raÅ¡yti kontrolinį darbÄ , bet neraÅ¡Ä, nes buvo sunku susikaupti. Po įvykio ant rankos liko mÄlynÄ, buvo iÅ¡sigandÄs, verkÄ, vartojo nervus raminanÄius vaistus, blogai miegojo.NukentÄjusioji ir nukentÄjusiojo R.
A. įstatyminÄ atstovÄ J. S. parodÄ, kad jos sÅ«nus R. A. apie įvykį jai nepapasakojo, ji pamatÄ mÄlynes ant abiejų jo rankų, bet sÅ«nus pasakÄ, kad nukrito važiuodamas dviraÄiu. VÄliau sÅ«nus viskÄ papasakojo. DÄl sumuÅ¡imų pas specialistus kreipÄsi tik po 3-4 dienų, mÄlynÄs jau buvo iÅ¡nykusios. SÅ«nus R. A. pasakojo, kad įvykio dienÄ Ä¯ jų klasÄ atÄjo A. J. moÄiutÄ, kuri iÅ¡ pradžių pradÄjo purtyti P. G., po to jį, R. A., be to jam, R. A., spyrÄ.
SekanÄiÄ dienÄ sÅ«nus sakÄ, kad jam skauda pilvÄ . TÄ patį vakarÄ paskambino sÅ«naus mokytojai I. S., kuri papasakojo, kad negalÄjo L. K. iÅ¡vesti iÅ¡ klasÄs patalpų, todÄl kvietÄ socialinÄ pedagogÄ. Nusikalstama veika jai padaryta turtinÄ Å¾alÄ , kurios dydį sudaro jai ir sÅ«nui pirktų vaistų vertÄ. Be to, ji su sÅ«numi patyrÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Po Å¡io įvykio R. A. pasidarÄ neramus, piktesnis, jam negalima jaudintis, nes turi sveikatos problemų, pablogÄjo ir jos, J.
S., sveikata, padidÄjo jautrumas. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 10000 Lt neturtinÄs žalos sÅ«naus R. A. naudai ir 5000 Lt neturtinÄs žalos savo naudai.NukentÄjusysis P. G. nurodÄ, kad praeitais metais, tiksliai datos nepamena, kai mokÄsi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4 klasÄje, po pirmos pamokos į klasÄ Ä¯siverÅ¾Ä A. J. moÄiutÄ, paklausÄ kur yra R. A.. PribÄgo prie R. A., sugriebÄ jį, klausÄ, kodÄl sumuÅ¡Ä A. J.. Po to sugriebÄ jį, P. G., už žastų, pradÄjo purtyti, klausÄ, kas muÅ¡Ä AleksandrÄ .
Jam skaudÄjo. L. K. nuolat kaltindavo R. A., kad jis muÅ¡a A. J.. TaÄiau Aleksandras pirmas pradeda konfliktuoti. PrieÅ¡ tai buvo įvykÄs susistumdymas su A. J., atÄmÄ jo kepurÄ. NematÄ, kaip L. K. suÄmÄ R. A. už rankų ir jį purtÄ, nes pats ruoÅ¡Äsi pamokai, bet apie tai jam pasakojo kiti vaikai. MatÄ tik kaip L. K. suÄmÄ R. A. už peÄių, ne viskÄ dabar atsimena. VÄliau į klasÄ atÄjo mokytoja I. S., kuri L. K. nuramino. Ä®vykio metu klasÄje buvo pusÄ klasÄs mokinių.
Po įvykio buvo iÅ¡sigandÄs, drebÄjo, jam skaudÄjo rankÄ , svaigo galva, jam sunku buvo susikaupti pamokoje. Ant abiejų rankų ties krÅ«tine buvo susidariusios kraujosruvos. Apie įvykį mamai nepasakojo, ji apie tai sužinojo iÅ¡ R. A. mamos. Apie savaitÄ nÄjo į mokyklÄ , turÄjo dÄvÄti specialų įtvarÄ , nes buvo diagnozuotas kaklo raiÅ¡Äių patempimas. Per apžiÅ«rÄ gydytojui apie kraujosruvas nieko nesakÄ ir jų nerodÄ. Vaikai A. J. neskriaudžia, jis pats provokuoja konfliktus.
NukentÄjusioji ir nukentÄjusiojo P. G. įstatyminÄ atstovÄ A. G. parodÄ, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ sÅ«naus P. G. tik penktadienio vakare. SÅ«nus pasakojo, kad L. K. R. A. sudavÄ smÅ«gį. Paulius skundÄsi, kad jam skauda galvÄ . Be to, pastebÄjo kraujosruvas ties krÅ«tinÄs virÅ¡utine dalimi. Po kelių dienų pasakÄ, kad jam skauda ir kaklÄ . Å eÅ¡tadienį nuvyko pas gydytojÄ , kuris sÅ«nui diagnozavo kaklo raiÅ¡Äių patempimÄ . Paulius pasakojo, kad A. J. moÄiutÄ buvo labai supykusi ir mokytoja negalÄjo jos nuraminti.
Prie Pauliaus priÄjusi L. K. stipriai jį suÄmÄ už peÄių ir purtÄ ir vis klausinÄjo, kas sumuÅ¡Ä jos anÅ«kÄ A. J.. A. J. sunkiai sekasi bendrauti su kitais vaikais, jis yra konfliktų provokatorius. Mano, kad taip papurÄius P. G. jam buvo patempti kaklo raiÅ¡Äiai. SÅ«nus nÄra linkÄs fantazuoti, prieÅ¡ingai, yra linkÄs nutylÄti.Liudytoja I. S. parodÄ, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje dirba 16-17 metų. Ä®vykio dienÄ turÄjo ateiti į antrÄ pamokÄ . Suskambus skambuÄiui nuÄjo į klasÄ, pamatÄ uždarytas klasÄs duris, kas pasirodÄ jai neįprasta.
Atidariusi duris pamatÄ A. J. moÄiutÄ, kuri Å¡aukÄ ant vaikų. R. A. verkÄ. PapraÅ¡Ä L. K. nurimti, ji pati iÅ¡sigando, papraÅ¡Ä mergaiÄių pakviesti socialinÄ pedagogÄ, nes bijojo vaikus palikti vienus. AtÄjusi socialinÄ pedagogÄ iÅ¡sivedÄ L. K.. Vaikai pasakojo, kad L. K. R. A. ir P. G. papurtÄ. Pati nematÄ, ar L. K. vaikus muÅ¡Ä. A. J. tÄvas ne kartÄ yra raÅ¡Äs skundus. Vaikai iÅ¡ A. J. nesityÄiojo, vaikai jo bijodavo, nes jis grasindavo, kad jo tÄvas paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .
TodÄl vaikai A. J. vengÄ. TÄ paÄiÄ dienÄ pamatÄ ant R. A. rankos mÄlynÄ, jis sakÄ, kad L. K. buvo jį sugriebusi. Vaikai pasakojo, kad L. K. kÄlÄ kojÄ . Po Å¡io įvykio vaikams sunku buvo susikaupti, jie buvo iÅ¡siderinÄ, verkÄ. A. J. tÄtis nuolat raÅ¡Ä skundus, ji 4 metus buvo strese, pati dÄl to susirgo.Liudytojas A. K. nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasÄs moksleivis. Ä®vykio dienÄ pertraukos metu į jų klasÄ atÄjo A. J. moÄiutÄ, kur pradÄjo Å¡aukti ant R.
A. ir P. G.. Pirma priÄjo prie R. A., sugriebÄ jam už peÄių, jį papurtÄ, spyrÄ jam į pilvÄ , paklausÄ ar jam patinka. Po to priÄjo prie P. G., griebÄ jam už peÄių ir papurtÄ, KlausÄ, kodÄl muÅ¡Ä jos anÅ«kÄ AleksandrÄ . L. K. dažnai ateidavo į mokyklÄ pasiimti Aleksandro. Aleksandras labai greitai susinervina, po to skundžiasi tÄvui. Po to pamoka įprastai nevyko, nes visi buvo įsitempÄ. Liudytojas N. S. nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasÄs moksleivis, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Ä¯ klasÄ atÄjo A.
J. moÄiutÄ, priÄjo prie P. G., paÄmÄ jam už kaklo, pradÄjo jį purtyti, klausÄ, kodÄl muÅ¡Ä AleksandrÄ . Po to priÄjo prie R. A., paÄmÄ jam už rankos virÅ¡uje, pradÄjo jį tampyti. R. A. pradÄjo verkti, matÄ mÄlynÄ ant rankos. DienÄ prieÅ¡ šį įvykį buvo paÄmÄ A. J. kepurÄ. L. K. Å¡aukÄ ant Roko ir Pauliaus. Ar L. K. spyrÄ R. A., jis nematÄ. Ä®vykio metu klasÄje buvo 21-22 mokiniai. SusitrukdÄ pamoka, Rokas verkÄ. Jeigu auklÄtoja nebÅ«tų atÄjusi, bÅ«tų buvÄ blogai.
VÄliau Paulius SMS žinute jam praneÅ¡Ä, kad sužeistas jo kaklas, Paulius savaitÄ nelankÄ mokyklos. Dabar jis, liudytojas, ne viskÄ gerai atsimena. Liudytojas A. J. nurodÄ, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasÄs moksleivis. R. A. dažnai jį muÅ¡davo, iÅ¡ jo tyÄiodavosi. Su R. A. ir P. G. nebendravo. Ä®vykio dienÄ buvo mokykloje, po pirmos pamokos į klasÄ atÄjo jo moÄiutÄ L. K.. PriÄjusi prie P. G. paklausÄ, kodÄl jis jį, A. J., muÅ¡a. Paulius atsakÄ, kad muÅ¡a R.
A.. L.K. P. nieko nedarÄ, tik uždavÄ klausimÄ . Po to L. K. priÄjo prie R. A., paklausÄ jo, kodÄl jį, A. J., muÅ¡a, paÄmÄ RokÄ už rankos, nes norÄjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. staigiai atsisÄdo už savo suolo. VÄliau į klasÄ atÄjo mokytoja, paklausÄ kas vyksta, pakvietÄ socialinÄ pedagogÄ, kuri moÄiutÄ iÅ¡sivedÄ. MoÄiutÄ L. K. atÄjo į mokyklÄ , nes prieÅ¡ tai jį, A. J., sumuÅ¡Ä R. A., P. G. ir Nedas. L.K. R. nemuÅ¡Ä, nespyrÄ jam. Rokas su Pauliumi neverkÄ.
L. K. kalbÄjo ramiai, neÅ¡aukÄ. Liudytoja J. B. parodÄ, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje socialine pedagoge. Įvykio dienÄ pertraukos metu pas jÄ atbÄgo 2 mergaitÄs iÅ¡ tos klasÄs, kur mokosi nukentÄjusieji. Jos buvo iÅ¡sigandusios, pasakÄ kad jÄ , J. B., kvieÄia mokytoja. PasakÄ, kad yra atÄjusi Aleksandro moÄiutÄ. AtÄjus į klasÄ, pamatÄ auklÄtojÄ , A. J. moÄiutÄ L. K., klasÄje buvo daug mokinių. MoÄiutÄ rÄkÄ ant vaikų, tuo metu moÄiutÄ buvo prie Pauliaus.
Mokiniai viskÄ stebÄjo. L. K. buvo pikta, Å¡aukÄ âuž kÄ muÅ¡ei mano anÅ«kÄ â. R. A. verkÄ. Ji, J. B., priÄjo prie L. K., apkabino jÄ per peÄius ir papraÅ¡Ä iÅ¡eiti. Jos kartu iÅ¡Äjo iÅ¡ klasÄs. L. K. buvo nepatenkinta, kad skriaudžiamas jos anÅ«kas. Ji, J. B., bandÄ L. K. raminti, bet kaltinamoji nenorÄjo jos girdÄti. Po kurio laiko L. K. nurimo, pokalbis su ja vyko beveik valandÄ . Mano, kad kaltinamoji perlenkÄ lazdÄ . IÅ¡ klasÄs mokytojos yra girdÄjusi, kad L.
K. dažnai ateidavo pikta į mokyklÄ . VienÄ kartÄ buvo pas jÄ , J. B., į kabinetÄ Ä¯siveržusi, kai ji konsultavo kito mokinio tÄvus, trenkÄ Ä¯ stalÄ liepdama drausminti savo mokyklos banditus. A. J. yra nuoÅ¡irdus vaikas, malonus, kol neįvyksta konfliktas. PykÄio proveržio metu jis yra neprognozuojamas, yra metÄs kÄdÄ Ä¯ R. A., reikalauja iÅ¡skirtinio dÄmesio sau. Vaikas laiko pyktį ir visada atkerÅ¡ija. Paties įvykio nematÄ, bet klasÄs auklÄtojai davÄ nurodymÄ , kad surinktų iÅ¡ maÄiusių įvykį vaikų situacijos apraÅ¡ymus.
Mokiniai tÄ dienÄ buvo Å¡okiruoti. TÄ dienÄ buvo 19 vaikų klasÄje, situacijos apraÅ¡ymus raÅ¡Ä klasÄs patalpose. R. A. nÄra agresyvus. Rokas atlieka taip vadinamÄ âaukosâ vaidmenį. PrieÅ¡ tai âaukaâ buvo A. B., jis buvo atakuojamas nuo pirmos klasÄs, jo tÄvai 5 klasÄje ryžosi keisti mokyklÄ . Mokiniai kontakto su Aleksandru neieÅ¡ko, Aleksandras pats ieÅ¡ko kontakto. Su mergaitÄmis konfliktų nÄra, vaikai lyg bando draugauti, bet dÄl kiekvieno menkniekio A. J. grasina kreiptis į teismÄ .
Mano, kad jis Å¡eimoje yra mokamas taip elgtis. ManÄ, kad A. J. Å¡eima siekia asmeninÄs naudos. Pirmoje klasÄje A. J. tÄvas pareiÅ¡kÄ, kad jo vaikÄ mokykla susargdino. Rekomendavo A. J. tÄvams keisti mokyklÄ arba klasÄ, jeigu mokykla neatitinka jų poreikių. Specialisto iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. P. patvirtino specialisto iÅ¡vadas Nr. G961/13 (03) ir Nr. G943/13 (03) ir teismui parodÄ, kad R. A. ir P. G. apžiÅ«rÄjo gydytojas M. K., ekspertui buvo pateiktos R.
A. ir P. G. medicininÄs kortelÄs. R. A. nurodÄ, kad traumÄ patyrÄ balandžio 16 d. mokykloje, konflikto metu jam sumuÅ¡tas kairysis žastas. Po konflikto buvo praÄjÄ 4 dienos. EsanÄios kraujosruvos spalva neprieÅ¡taravo, kad sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas prieÅ¡ 4 dienas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Labiausiai tikÄtina, kad hematoma atsirado tiesiogiai paveikus kažkokiu daiktu ar tiesiogiai atsitrenkus, bet kategoriÅ¡kai atmesti, kad nuo suspaudimo, negalima.
P. G. apžiÅ«rÄjo tas pats gydytojas M. K. tÄ paÄiÄ dienÄ , kaip ir R. A.. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad P. G. patyrÄ traumÄ balandžio 16 dienÄ konflikto su klasioku metu. Nustatytas kaklo raumenų raiÅ¡Äių patempimas. Pakartotinai atvykus balandžio 25 d. kaklas neskaudÄjo. Sužalojimas galÄjo atsirasti suÄmus ir stipriai papurÄius, paÄiam pasitempti kaklo raumenis sunku. IÅ¡ 2013-04-20 protokolo- pareiÅ¡kimo matyti, kad A. G. kreipÄsi į policijÄ , praÅ¡ydama pradÄti ikiteisminį tyrimÄ .
NurodÄ, kad sÅ«nus P. G. pasakojo, kad A. J. moÄiutÄ, atÄjusi per pertraukÄ Ä¯ klasÄ, sugriebÄ ir pradÄjo stipriai purtyti bei užlaužusi už nugaros klausinÄjo, kas pastÅ«mÄ AleksandrÄ , taip sukeldama fizinį skausmÄ ( t.1, b.l. 1). IÅ¡ duomenų apie nusikaltimus prieÅ¡ asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 17 val. į vaikų ligoninÄ kreipÄsi R. A., kuris medikams paaiÅ¡kino, kad 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumuÅ¡Ä klasioko moÄiutÄ. Nustatyta diagnozÄ : kairio žasto sumuÅ¡imas, gydosi ambulatoriÅ¡kai ( t.1, b.l. 15).
  IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 961/13 (03) matyti, kad iÅ¡ medicininių dokumentų R. A. nustatytas kairio žasto sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, kas sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . MinimÄ sužalojimÄ R. A. galÄjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kairiojo žasto sritį kietu buku daiktu. NurodytÄ Å¾asto sužalojimÄ R. A. patyrÄ 2013-04-16 (1 t., b.l. 20).IÅ¡ duomenų apie nusikaltimus prieÅ¡ asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 11.12 val. į vaikų ligoninÄ kreipÄsi P. G..
AplinkybÄs: 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumuÅ¡Ä klasioko A. J. moÄiutÄ. DiagnozÄ : kaklo raiÅ¡Äių patempimas, gydosi ambulatoriÅ¡kai ( t.1, b.l. 31).    IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 943/13 (03) matyti, kad iÅ¡ medicininių dokumentų P. G. nustatytas kaklo raiÅ¡Äių patempimas, dÄl stuburo judesio kaklinÄje srityje peržengiant fiziologines ribas, kas sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . NurodytÄ sužalojimÄ P. G. patyrÄ 2013-04-16 (1 t., b.l. 35).             IÅ¡ 2013-04-16 KlaipÄdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 4a klasÄs mokytojos I.
S. situacijos apraÅ¡ymo matyti, kad mokytojai atÄjus į klasÄ, A. J. moÄiutÄ rÄkaudama auklÄjo vaikus. Bijodama palikti moÄiutÄ klasÄje su mokiniais, dviejų mergaiÄių papraÅ¡Ä pakviesti socialinÄ pedagogÄ, kuri atÄjusi iÅ¡sivedÄ moÄiutÄ. Mokytojai ilgai teko raminti RokÄ ir visÄ klasÄ. TÄ dienÄ dirbti, susikaupti sekÄsi sunkiai. Mokytoja ir mokiniai patyrÄ didžiulį psichologinį  stresÄ ir įtampÄ , kurie neatslÅ«go per visas pamokas ir neleido normaliai dirbti ( t.2, b.l. 92).
           IÅ¡ P. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelÄs ir gydytojo M. K. iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad P. G. diagnozuota kaklo raiÅ¡Äių patempimas, nurodytas ramybÄs rÄžimas, apykaklÄs neÅ¡iojimas. IÅ¡ apraÅ¡ymo matyti, kad kaklas sužeistas konflikto su klasioko moÄiute metu ( t.2, b.l. 141-148).              IÅ¡analizavÄs ir įvertinÄs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad L.
K. 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje â (duomenys neskelbtini) mokyklos 4A klasÄje, elgdamasi įžūliai, suÄmusi mažametį P. G. už peÄių tyÄia jį supurtÄ, tuo padarydama jam kaklo raiÅ¡Äių patempimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei priÄjusi prie mažameÄio R. A. ir suÄmusi už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių tyÄia suspaudÄ bei keliu spyrÄ Ä¯ pilvÄ , tuo padarydama kairio žasto sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdÄ visuomenÄs tvarkÄ ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažameÄius.           Kaltinamosios kaltÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytais įrodymais â iÅ¡ dalies paÄios kaltinamosios parodymais, nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji kaltÄs nepripažino ir parodÄ, kad kaltinamajame akte nurodytÄ dienÄ ir laiku buvo atvykusi į anÅ«ko A.
J. lankomÄ (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ , nes norÄjo pasikalbÄti su anÅ«ko klasiokais R. A. ir P. G., nuolat priekabiavusiais prie A. J.. R. A. ir P. G. atžvilgiu fizinÄs prievartos nenaudojo. PaÄmÄ už rankos R. A., su nukentÄjusiaisiais kalbÄjo pakeltu tonu. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei kaltinamoji, nukentÄjusysis R. A. nurodÄ, kad tÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ atÄjo jo klasioko A. J. moÄiutÄ, kuri priÄjusi sugriebÄ jį už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, koja spyrÄ, stipriai papurtÄ.
Be to, kaltinamoji buvo priÄjusi ir prie jo klasioko P. G., jį taip pat sugriebusi stipriai purtÄ. NukentÄjusysis P. G. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji L. K. jį sugriebÄ už žastų ir pradÄjo stipriai purtyti, klausÄ kas sumuÅ¡Ä jos anÅ«kÄ . Teisiamajame posÄdyje nurodÄ, kad nematÄ, kaip L. K. sugriebÄ R. A., taÄiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio praÄjus trumpam laikui, nurodÄ, kad L. K. priÄjusi prie Roko suÄmÄ jį už abiejų peÄių, papurtÄ, o po to keliu įspyrÄ vienÄ kartÄ jam į pilvÄ (1 t., b.l. 21-23).
Teismas atsižvelgia į tai, kad po minÄto įvykio yra praÄjÄ daugiau kaip vieneri metai, dÄl to mažameÄiui gali bÅ«ti sunku prisiminti visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi nukentÄjusiojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį netrukus po įvykio. NukentÄjusiojo R. A. mama J. S. parodÄ, kad apie įvykį sužinojo vÄliau, po kelių dienų, pastebÄjo mÄlynes abiejose sÅ«naus rankose. A. G. nurodÄ tas paÄias aplinkybes kaip ir mažameÄiai nukentÄjusieji R.
A. ir P. G.. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja I. S. parodÄ, kad įÄjusi į klasÄ pamatÄ L. K. Å¡aukianÄiÄ ant vaikų, R. A. verkÄ, pasiskundÄ jai, kad kaltinamoji stipriai sugriebÄ jam už rankos. BuvÄ klasÄje mokiniai patvirtino matÄ kaip L. K. kÄlÄ kojÄ . Be to, sekanÄiÄ dienÄ R. A. rodÄ jai mÄlynes. SocialinÄ pedagogÄ J. B. paties įvykio nematÄ, taÄiau girdÄjo, kaip L. K. Å¡aukÄ ant mažameÄių vaikų, sunkiai tvardÄ pyktį.
Netrukus po įvykio klasÄje buvÄ mokiniai paraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodÄ matÄ, kaip L. K. purtÄ nukentÄjusiuosius. Apklausiamas teisme mažametis liudytojas A. K. patvirtino girdÄjÄs, kaip L. K. Å¡aukÄ ant nukentÄjusiųjų, matÄs, kaip sugriebusi R. A. už peÄių purtÄ jį, spyrÄ jam į pilvÄ , po to priÄjusi prie P. G., stipriai griebÄ jį už peÄių ir papurtÄ. Tas paÄias aplinkybes nurodÄ ir liudytojas N. S.. Kaltinamosios anÅ«kas A. J. tvirtino, kad kaltinamoji fizinÄs prievartos nukentÄjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, parodÄ, kad su moÄiute sieja stiprus ryÅ¡ys, jÄ labiausiai myli.
Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimus. Duodamas tokius parodymus, liudytojas A. J. siekia padÄti artimam Å¡eimos nariuiâ moÄiutei L. K. iÅ¡vengti gresianÄios atsakomybÄs. PažymÄtina, kad Å¡io liudytojo parodymai be kaltinamosios parodymų nÄra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todÄl sprendžiant kaltinamosios kaltÄs klausimÄ teismas jais nesivadovauja. Kaip matyti, mažameÄių nukentÄjusiųjų bei teisiamajame posÄdyje apklaustų liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktÄ versijÄ , jog ji jokių veiksmų nukentÄjusiųjų R.
A. ir P. G. atžvilgiu neatliko. Be to, kaltinamosios versijÄ paneigia ir byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados Nr. G 943/13(03) ir Nr. 961/13(10), remiantis kuriomis, R. A. nustatytas kairio žasto sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, P. G. â kaklo raiÅ¡Äių patempimas. Teismas neturi pagrindo netikÄti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentÄjusiųjų R. A. ir P. G. parodymais dÄl prieÅ¡ juos panaudoto smurto apimties. Specialisto iÅ¡vados, kuriose konstatuoti nukentÄjusiųjų kÅ«no sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentÄjusiųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.
NukentÄjusiųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybÄs atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto iÅ¡vadose. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad nukentÄjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka užduoties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ Â Ä¯vykio laikÄ , padaryti sužalojimai sukÄlÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nÄra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentÄjusieji R. A. ir P. G. galÄjo patirti iki ar po Å¡io įvykio. Kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltÄ patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirti aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyti įrodymai.
NukentÄjusieji tiek apklausiami teisiamojo posÄdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ tas paÄias aplinkybes apie jų paÄių sužalojimÄ , jų parodymai buvo nuoseklÅ«s, todÄl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikÄti.              BK 284 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyÄiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minÄtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenÄs rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡Ä ja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisÄ lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dÄl laisvo priÄjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dÄl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008).
Å io nusikaltimo sudÄtis yra materialioji, todÄl visuomenÄs rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyÄia, todÄl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdÄ visuomenÄs rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji L. K. aiÅ¡kiai suvokÄ, kad bÅ«dama (duomenys neskelbtini) progimnazijos patalpose ir aiÅ¡kindamasi santykius su mažameÄiais vaikais, elgiasi nepriimtinai, kad įvykį stebi klasÄje esantys mažameÄiai mokiniai.
Taigi įvykis neabejotinai vyko vieÅ¡oje vietoje. Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad klasÄje buvÄ mokiniai liko Å¡okiruoti, buvo sutrikdyta įprasta klasÄs veikla, mokiniams sunkiai sekÄsi susikaupti pamokai. VisuomenÄs rimties sutrikdymÄ rodo tai, kad prieÅ¡ mažameÄius buvo panaudotas fizinis smurtas, jiems buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis. VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ rodo tai, kad buvo nutrauktas vaikų poilsis- pertrauka tarp pamokų. PažymÄtina, kad kaltininko veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieÅ¡ fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertÄ dingstį.
Yra pagrindo teigti, jog smurtas nukentÄjusiųjų atžvilgiu panaudotas be jokios dingsties. Niekuo nepagrįsti kaltinamosios parodymai, kad nukentÄjusieji R. A. ir P. G. dienÄ prieÅ¡ šį įvykį buvo sumuÅ¡Ä jos anÅ«kÄ A. J., todÄl ji ir nuÄjo į mokyklÄ norÄdama visa tai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų nukentÄjusiųjų, liudytojų parodymų, vaikai tik susistumdÄ, numetÄ A. J. kepurÄ. Jokių faktinių duomenų, kad A. J. buvo nukentÄjusiųjų sužalotas, nÄra.Kaltinamosios veika padaryta dÄl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenÄs negerbimo, elementarių moralÄs ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.
VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyÄiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralÄs požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenÄs rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kaltinamoji L. K. tyÄia purtydama mažametį P. G., o R.
A. suspausdama rankas ir spirdama keliu į pilvÄ , suvokÄ, kad veikia moralÄs požiÅ«riu nepriimtinai, žaloja nukentÄjusiuosius ir trikdo visuomenÄs rimtį, ir norÄjo taip veikti, veikÄ tiesiogine tyÄia. Atsižvelgiant į tai, kad mažameÄiams nukentÄjusiesiems R. A. ir P. G. buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, kaltinamosios veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).
Atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas dÄl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ ( kasacinÄ nutartis Nr.2K-652/2007, teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ( kasacinÄs nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007). Šiuo nagrinÄjamu atveju nekyla Å¡ių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma bÅ«tų 284 straipsnio 1dalis, o dalis- BK 140 straipsnio 2 dalis.
Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnÄ nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvÄs atÄmimo iki dviejų metų bausmÄ, o BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta griežÄiausia bausmÄ laisvÄs atÄmimas iki dviejų metų, taip pat yra nustatyta ir kitų Å¡velnesnių bausmių.
Taigi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra pavojingesnÄ veika nei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todÄl L. K. veika kvalifikuojama kaip minÄtų nusikaltimų idealioji sutaptis ( LAT 2008m vasario 26 d. nutartis Nr. 2K-122/2008).   VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu padaryti mažameÄiams nukentÄjusiesiems nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Kaltinamoji žinojo, kad nukentÄjusieji R. A. ir P. G. yra mažameÄiai, tai yra jaunesni kaip 14 metų. Tokie kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. bei 140 str. 2 d. (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.Kaltinamosios atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkÄs asmenybÄ.Kaltinamoji L.
K. padarÄ du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji L. K. anksÄiau neteista, yra pensijinio amžiaus, dirba, žalos nukentÄjusiesiems neatlygino ir nesistengÄ tai padaryti, jų neatsipraÅ¡Ä. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, tyÄinÄ kaltÄ, kaltinamosios asmenybÄ charakterizuojanÄius bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmÄs tikslai bus pasiekti L. K. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1d., paskyrus areÅ¡to bausmÄ, mažesnÄ nei sankcijos vidurkis.
Už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2d. (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) skirtina laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmÄs vidurkis. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 140 str. 2d. paskirtos bausmÄs esant idealiai nusikaltimų sutapÄiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1d.1p. âaâ p.p., apÄmimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , yra pensininkÄ ir dirba, yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
TodÄl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmÄs vykdymÄ atidÄti, nustatant teismo įpareigojimÄ . ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kÄ 124, 34 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti nukentÄjusiųjų P. G. ir R. A. gydymo iÅ¡laidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais ( t.1, b.l. 39-42). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.
IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisÄta veika padarÄ Å¾alÄ sveikatai, todÄl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lÄÅ¡as, iÅ¡leistas nukentÄjusiųjų gydymui. NukentÄjusioji J. S. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamosios jos naudai priteisti 68,43 Lt turtinei žalai atlyginti, pateikÄ tai patvirtinanÄius vaistų kvitus (2 t., 84-87, 91). J. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ turtinÄ Å¾alÄ sudaro sÅ«nui įsigytų raminanÄių vaistų vertÄ.
P. C. kodekso 6.249 straipsnį, turtinÄ Å¾ala yra skirtumas tarp nukentÄjusiojo turtinÄs padÄties iki ir po nusikaltimo, atsiradÄs dÄl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinÄ Å¾alÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamoji tyÄia mažameÄiui R. A. padarÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dÄl ko nukentÄjusysis pasidarÄ neramus, jis patyrÄ iÅ¡gyvenimus, kurių slopinimui reikalingi tam tikri vaistai. Tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir padarytos 68,43 Lt turtinÄs žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todÄl Å¡i suma priteisiama iÅ¡ kaltinamosios.           Taip pat nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai R.
A. ir J. S. pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinÄs žalos atlyginimui, praÅ¡ydami iÅ¡ kaltinamosios priteisti 10000 Lt R. A. naudai ir 5000 Lt J. S. naudai. NurodÄ, kad po Å¡io įvykio nukentÄjusysis R. A. pasidarÄ dirglus, jį kamuoja nemiga, pasidarÄ depresyvus, iÅ¡siblaÅ¡kÄs, sunkiai sekasi susikaupti mokslams, nuolat patiria baimÄs jausmÄ , yra priverstas lankytis pas psichologÄ , nenori lankyti mokyklos. J. S. atsirado nervinÄ Ä¯tampa, sutriko miegas, paÅ«mÄjo skydliaukÄs problemos, ji priversta vartoti raminanÄius vaistus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinÄ Å¾ala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminÄ asmens teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolÄ reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentÄjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dÄl kaltinamosios padarytų tyÄinių nusikalstamų veikų nukentÄjusiajam R. A. nežymiai sutrikdyta sveikata sukÄlÄ jam tam tikras pasekmes â psichologinį stresÄ , fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , todÄl jis turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Nustatant priteistinos neturtinÄs žalos dydį nukentÄjusiajam R. A., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 68,43 Lt turtinÄ Å¾ala jo mamai nukentÄjusiajai J. S., taip pat atsižvelgiama į R. A. sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobÅ«dį, trukmÄ, didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , į nukentÄjusiojo patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, R. A. patirtÄ fizinį skausmÄ . Teismo nuomone, pasekmÄs nÄra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukÄlimu, nukentÄjusiajam R.
A. nebuvo atliekamos operacijos ir nÄra nerimo dÄl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nÄra duomenų, kad nukentÄjusiojo R. A. sveikatai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. TaÄiau iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad R. A. padidÄjÄs nervingumas, sutriko miegas, reikalinga neurologo ir psichologo konsultacija ( t.2,b.l. 90). Taip pat atsižvelgiama į L. K. tyÄinÄ kaltÄ, į jos turtinÄ padÄtį â nurodÄ, kad Å¡iuo metu dirba valytoja, gauna senatvÄs pensijÄ , yra senyvo amžiaus.
ŽalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinÄs žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinÄs žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmÄs ir dÄl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. NukentÄjusiojo R. A. praÅ¡oma priteisti 10000 Lt neturtinÄ Å¾ala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentÄjusiojo bei kaltinamosios interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ - yra per didelÄ.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamosios L. K. nukentÄjusiajam R. A. 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Kita nukentÄjusiojo R. A. civilinio ieÅ¡kinio dalis dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ . Visais atvejais ieÅ¡kinys dÄl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnameÄio) naudai.               Kadangi neturtinÄ Å¾ala yra asmeninio pobÅ«džio, tai kiti asmenys, kurie nÄra nukentÄjusieji, bet susijÄ su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato kitų asmenų teisÄs reikalauti neturtinÄs žalos už nukentÄjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. TÄvai ir sutuoktinis turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentÄjusiojo sužalojimu. TodÄl turi bÅ«ti nustatytos faktinÄs aplinkybÄs, leidžianÄios daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiosios J. S. atvejis turi iÅ¡imtinumo sÄ lygų, kas leistų pripažinti, kad civilinÄ ieÅ¡kovÄ mažameÄio vaiko motina turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
NagrinÄjamu atveju nukentÄjo J. S. mažametis sÅ«nus, kuriam įvykio metu buvo 10 metų, vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama į tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nÄra. Nenustatyta aplinkybių, kad J. S. patyrÄ nepaprastai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, susijusius su jos sÅ«naus sužalojimu, emocinį sukrÄtimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusioji J. S. neturi teisÄs į neturtinÄs žalos atlyginimÄ , todÄl jos civilinis ieÅ¡kinys dÄl 5000 litų neturtinÄs žalos atlyginimo atmestinas.        NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ J.
S. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios nukentÄjusiosios J. S. iÅ¡laidas, patirtas teisinÄs pagalbos paslaugoms apmokÄti. PraÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamosios 1500 litų nukentÄjusiųjų iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokÄti, pagrįstas byloje esanÄiais dokumentais. Advokatui mokÄtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios. IÅ¡ teismui pateiktų kvitų (2 t., b.l. 93, 152 ) matyti, kad nukentÄjusiųjų iÅ¡laidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokÄti sudaro 1500 litų.
Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinÄjant teisme yra viena iÅ¡ nukentÄjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. TodÄl Å¡ios nukentÄjusiosios J. S. iÅ¡laidos yra pagrįstos ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., n u s p r e n d Ä: L. K. pripažinti kalta :pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti areÅ¡tÄ 40 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) ir paskirti laisvÄs atÄmimÄ Å¡eÅ¡iems mÄnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., 65 str. 1d.1p. âaâ p.p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., subendrinti apÄmimo bÅ«du ir paskirti galutinÄ Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ , bausmÄs vykdymÄ atidÄti vieneriems metams, įpareigoti per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L.
K. 68,43 Lt turtinÄs žalos atlyginimÄ nukentÄjusiajai J. S.. NukentÄjusiosios J. S. civilinį ieÅ¡kinį dÄl 5000 litų neturtinÄs žalos atlyginimo jos naudai atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. K. 2000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ nukentÄjusiajam R. A., o Å¡ių lÄšų tvarkytoju paskirti jo motinÄ J. S.. KitÄ nukentÄjusiojo R. A. civilinio ieÅ¡kinio dalį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti.ValstybinÄs ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 124,34 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamosios L.
K. 124,34 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. K. nukentÄjusiajai J. S. 1500 litų jos iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokÄti.            Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas KlaipÄdos apygardos teismui, skundÄ paduodant nuosprendį priÄmusiam teismui. TeisÄja                                                                                                                LaimutÄ VenckuvienÄ