Legislator Case Law & Legislation
ec4b7ad6-010f-49f4-843e-7bc6901bf2b8 AI generated

Court convicted defendant of minor injury and public order disturbance, awarding partial civil damages while dismissing most claims.

Case Number ec4b7ad6-010f-49f4-843e-7bc6901bf2b8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court convicted the defendant of minor injuries and disturbing public order, sentencing her to 3 months of imprisonment suspended for one year. While the defendant was found guilty, the court dismissed the claim for 5,000 LTL non-material damages but awarded 1,500 LTL for legal fees and 2,000 LTL for the injured minor. The decision balanced the established criminal liability with a limited recognition of the victims' financial losses.

Legislator headnote

AI generated

LR BK 284 str. 1 d.; LR BK 140 str. 2 d.; LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. 'a' p.p., 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. The court established that a conviction for minor injuries and public order disturbance warrants a suspended sentence, while civil compensation for non-material damages requires strict proof of actual loss and is often limited to verified legal expenses.

Keywords

AI generated
minor injuries public order disturbance suspended sentence non-material damages legal fees recovery civil liability suspended execution

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas 'a' p.p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniai

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-58-718/2014                                                                              (Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00591-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 1.2.4.8.3.; 1.1.7.2.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)                                                                        KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 4 d.Klaipėda           Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, R.

I.-Baniulienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams R. A., P. G.,nukentėjusiosioms, nukentėjusiųjų įstatyminėms atstovėms ir civilinėms ieÅ¡kovėms J. S., A. G.,nukentėjusiųjų R. A. ir J. S. atstovei advokatei E. G., kaltinamajai L. K.,kaltinamosios gynėjui advokatui R. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, naÅ¡lė, 9 klasių iÅ¡silavinimo, dirbanti bendrijoje (duomenys neskelbtini) valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003 07 04 redakcija Nr. IX-1706.)              IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas n u s t a t ė :

             Kaltinamoji L. K. sutrikdė vieÅ¡ajÄ tvarkÄ ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ Â mažamečiams, tai yra 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios Gubojų g. 3, Klaipėdoje, 4A klasėje, elgdamasi įžūliai suėmusi mažametį P. G., gim. 2002-01-11, už pečių tyčia jį supurtė, tuo padarydama jam kaklo raiščių patempimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei priėjusi prie mažamečio R.

A., gim. 2002-08-17, ir suėmusi už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių tyčia suspaudė bei keliu spyrė į pilvÄ , tuo padarydama kairio žasto sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažamečius.Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. balandžio 15 dienÄ nesulaukusi anÅ«ko A.

J. skambučio, nusprendė pasitikti jį grįžtant iÅ¡ mokyklos. Tuo metu anÅ«kas mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 4 klasėje. Eidama į mokyklÄ sutiko anÅ«ko klasiokÄ Â Algį, kuris pasakė, kad AleksandrÄ stipriai muÅ¡a Rokas su Pauliumi. Bėgdama Valstiečių g. pamatė verkiantį anÅ«kÄ A. J., jo galva buvo Å¡lapia, jis rankose laikė kepurę. Einant namo Aleksandras pasiskundė, kad jam skauda pilvÄ . Pasakė, kad jį sumušė Paulius, Rokas ir Nedas. AnÅ«ko veidas buvo subraižytas, ant kojų matėsi mėlynės. Žinojo, kad anÅ«kÄ nuolat skriaudžia mokykloje.

Pasitarusi su anÅ«ko tėvais nusprendė, kad reikia eiti į mokyklÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kadangi anÅ«ko tėvai dirbo, į mokyklÄ nuėjo ji, L. K.. SekančiÄ dienÄ , po pirmos pamokos nuėjo į mokyklÄ . Pertraukos metu nuėjo į klasės patalpas, mokytojos klasėje tuo metu nebuvo. Priėjo prie P. G., paklausė jo, ar nebuvo užlaužęs rankas jos anÅ«kui Aleksandrui. P. G. tai neigė, pasakė, kad tik nestipriai spyrė, ir parodė į Nedo ir Roko pusę. Tada ji, L. K., priėjo prie Roko, paklausė jo, kodėl skriaudžia jos anÅ«kÄ .

Rokas paraudo, atsakė, kad tik nestipriai koja spyrė. Nuskambėjo skambutis ir į klasę įėjo mokytoja, kuriai papasakojo apie muÅ¡tynes. Jos anÅ«kas A. J. yra nuolat skriaudžiamas mokykloje, vaikai iÅ¡ jo tyčiojasi, tačiau mokykloje Å¡i problema nėra sprendžiama. R. A. už pečių sugriebusi nebuvo, tik paėmė jam už rankos, nes norėjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. atsisakė su ja eiti, todėl rankÄ paleido. R. A. ir P. G. nespyrė. Kalbėjo pakeltu tonu. Ji negali pakelti kojų, nes reikalinga kojos sÄ nario operacija.

Nukentėjusysis R. A. nurodė, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ antrÄ jÄ pamokÄ Ä¯ jų klasę atėjo A. J. močiutė, kuri pribėgo prie P. G., ir suėmusi už abiejų rankų pradėjo stipriai purtyti, klausė jo, ar jis sumušė AleksandrÄ . Vėliau pribėgo prie jo, R. A., sugriebė jį už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, prie žastų, pradėjo purtyti, po to spyrė. Jam, R. A., skaudėjo. L. K. sakė, kad jį, R. A., užmuÅ¡. Tuo metu į klasę įėjo mokytoja ir paklausė, kas čia vyksta, paprašė mergaičių pakviesti socialinę pedagogę.

Atėjusi socialinė pedagogė iÅ¡sivedė L. K.. Buvo su A. J. prieÅ¡ tai susistumdęs, paėmė A. J. kepurę, kuriÄ vėliau kažkur iÅ¡metė. L. K. klasėje garsiai Å¡aukė, vis klausinėjo, kodėl sumušė A. J.. Tuo metu klasėje buvo apie 20 mokinių. Turėjo raÅ¡yti kontrolinį darbÄ , bet nerašė, nes buvo sunku susikaupti. Po įvykio ant rankos liko mėlynė, buvo iÅ¡sigandęs, verkė, vartojo nervus raminančius vaistus, blogai miegojo.Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo R.

A. įstatyminė atstovė J. S. parodė, kad jos sÅ«nus R. A. apie įvykį jai nepapasakojo, ji pamatė mėlynes ant abiejų jo rankų, bet sÅ«nus pasakė, kad nukrito važiuodamas dviračiu. Vėliau sÅ«nus viskÄ papasakojo. Dėl sumuÅ¡imų pas specialistus kreipėsi tik po 3-4 dienų, mėlynės jau buvo iÅ¡nykusios. SÅ«nus R. A. pasakojo, kad įvykio dienÄ Ä¯ jų klasę atėjo A. J. močiutė, kuri iÅ¡ pradžių pradėjo purtyti P. G., po to jį, R. A., be to jam, R. A., spyrė.

SekančiÄ dienÄ sÅ«nus sakė, kad jam skauda pilvÄ . TÄ patį vakarÄ paskambino sÅ«naus mokytojai I. S., kuri papasakojo, kad negalėjo L. K. iÅ¡vesti iÅ¡ klasės patalpų, todėl kvietė socialinę pedagogę. Nusikalstama veika jai padaryta turtinė žalÄ , kurios dydį sudaro jai ir sÅ«nui pirktų vaistų vertė. Be to, ji su sÅ«numi patyrė ir neturtinę žalÄ . Po Å¡io įvykio R. A. pasidarė neramus, piktesnis, jam negalima jaudintis, nes turi sveikatos problemų, pablogėjo ir jos, J.

S., sveikata, padidėjo jautrumas. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti 10000 Lt neturtinės žalos sÅ«naus R. A. naudai ir 5000 Lt neturtinės žalos savo naudai.Nukentėjusysis P. G. nurodė, kad praeitais metais, tiksliai datos nepamena, kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos 4 klasėje, po pirmos pamokos į klasę įsiveržė A. J. močiutė, paklausė kur yra R. A.. Pribėgo prie R. A., sugriebė jį, klausė, kodėl sumušė A. J.. Po to sugriebė jį, P. G., už žastų, pradėjo purtyti, klausė, kas mušė AleksandrÄ .

Jam skaudėjo. L. K. nuolat kaltindavo R. A., kad jis muÅ¡a A. J.. Tačiau Aleksandras pirmas pradeda konfliktuoti. PrieÅ¡ tai buvo įvykęs susistumdymas su A. J., atėmė jo kepurę. Nematė, kaip L. K. suėmė R. A. už rankų ir jį purtė, nes pats ruošėsi pamokai, bet apie tai jam pasakojo kiti vaikai. Matė tik kaip L. K. suėmė R. A. už pečių, ne viskÄ dabar atsimena. Vėliau į klasę atėjo mokytoja I. S., kuri L. K. nuramino. Ä®vykio metu klasėje buvo pusė klasės mokinių.

Po įvykio buvo iÅ¡sigandęs, drebėjo, jam skaudėjo rankÄ , svaigo galva, jam sunku buvo susikaupti pamokoje. Ant abiejų rankų ties krÅ«tine buvo susidariusios kraujosruvos. Apie įvykį mamai nepasakojo, ji apie tai sužinojo iÅ¡ R. A. mamos. Apie savaitę nėjo į mokyklÄ , turėjo dėvėti specialų įtvarÄ , nes buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas. Per apžiÅ«rÄ gydytojui apie kraujosruvas nieko nesakė ir jų nerodė. Vaikai A. J. neskriaudžia, jis pats provokuoja konfliktus.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo P. G. įstatyminė atstovė A. G. parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ sÅ«naus P. G. tik penktadienio vakare. SÅ«nus pasakojo, kad L. K. R. A. sudavė smÅ«gį. Paulius skundėsi, kad jam skauda galvÄ . Be to, pastebėjo kraujosruvas ties krÅ«tinės virÅ¡utine dalimi. Po kelių dienų pasakė, kad jam skauda ir kaklÄ . Å eÅ¡tadienį nuvyko pas gydytojÄ , kuris sÅ«nui diagnozavo kaklo raiščių patempimÄ . Paulius pasakojo, kad A. J. močiutė buvo labai supykusi ir mokytoja negalėjo jos nuraminti.

Prie Pauliaus priėjusi L. K. stipriai jį suėmė už pečių ir purtė ir vis klausinėjo, kas sumušė jos anÅ«kÄ A. J.. A. J. sunkiai sekasi bendrauti su kitais vaikais, jis yra konfliktų provokatorius. Mano, kad taip papurčius P. G. jam buvo patempti kaklo raiščiai. SÅ«nus nėra linkęs fantazuoti, prieÅ¡ingai, yra linkęs nutylėti.Liudytoja I. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mokykloje dirba 16-17 metų. Ä®vykio dienÄ turėjo ateiti į antrÄ pamokÄ . Suskambus skambučiui nuėjo į klasę, pamatė uždarytas klasės duris, kas pasirodė jai neįprasta.

Atidariusi duris pamatė A. J. močiutę, kuri Å¡aukė ant vaikų. R. A. verkė. Paprašė L. K. nurimti, ji pati iÅ¡sigando, paprašė mergaičių pakviesti socialinę pedagogę, nes bijojo vaikus palikti vienus. Atėjusi socialinė pedagogė iÅ¡sivedė L. K.. Vaikai pasakojo, kad L. K. R. A. ir P. G. papurtė. Pati nematė, ar L. K. vaikus mušė. A. J. tėvas ne kartÄ yra rašęs skundus. Vaikai iÅ¡ A. J. nesityčiojo, vaikai jo bijodavo, nes jis grasindavo, kad jo tėvas paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ .

Todėl vaikai A. J. vengė. TÄ pačiÄ dienÄ pamatė ant R. A. rankos mėlynę, jis sakė, kad L. K. buvo jį sugriebusi. Vaikai pasakojo, kad L. K. kėlė kojÄ . Po Å¡io įvykio vaikams sunku buvo susikaupti, jie buvo iÅ¡siderinę, verkė. A. J. tėtis nuolat rašė skundus, ji 4 metus buvo strese, pati dėl to susirgo.Liudytojas A. K. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis. Ä®vykio dienÄ pertraukos metu į jų klasę atėjo A. J. močiutė, kur pradėjo Å¡aukti ant R.

A. ir P. G.. Pirma priėjo prie R. A., sugriebė jam už pečių, jį papurtė, spyrė jam į pilvÄ , paklausė ar jam patinka. Po to priėjo prie P. G., griebė jam už pečių ir papurtė, Klausė, kodėl mušė jos anÅ«kÄ AleksandrÄ . L. K. dažnai ateidavo į mokyklÄ pasiimti Aleksandro. Aleksandras labai greitai susinervina, po to skundžiasi tėvui. Po to pamoka įprastai nevyko, nes visi buvo įsitempę. Liudytojas N. S. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis, paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Ä¯ klasę atėjo A.

J. močiutė, priėjo prie P. G., paėmė jam už kaklo, pradėjo jį purtyti, klausė, kodėl mušė AleksandrÄ . Po to priėjo prie R. A., paėmė jam už rankos virÅ¡uje, pradėjo jį tampyti. R. A. pradėjo verkti, matė mėlynę ant rankos. DienÄ prieÅ¡ šį įvykį buvo paėmę A. J. kepurę. L. K. Å¡aukė ant Roko ir Pauliaus. Ar L. K. spyrė R. A., jis nematė. Ä®vykio metu klasėje buvo 21-22 mokiniai. Susitrukdė pamoka, Rokas verkė. Jeigu auklėtoja nebÅ«tų atėjusi, bÅ«tų buvę blogai.

Vėliau Paulius SMS žinute jam pranešė, kad sužeistas jo kaklas, Paulius savaitę nelankė mokyklos. Dabar jis, liudytojas, ne viskÄ gerai atsimena. Liudytojas A. J. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 5 klasės moksleivis. R. A. dažnai jį muÅ¡davo, iÅ¡ jo tyčiodavosi. Su R. A. ir P. G. nebendravo. Ä®vykio dienÄ buvo mokykloje, po pirmos pamokos į klasę atėjo jo močiutė L. K.. Priėjusi prie P. G. paklausė, kodėl jis jį, A. J., muÅ¡a. Paulius atsakė, kad muÅ¡a R.

A.. L.K. P. nieko nedarė, tik uždavė klausimÄ . Po to L. K. priėjo prie R. A., paklausė jo, kodėl jį, A. J., muÅ¡a, paėmė RokÄ už rankos, nes norėjo eiti su juo pas mokyklos direktorių. R. A. staigiai atsisėdo už savo suolo. Vėliau į klasę atėjo mokytoja, paklausė kas vyksta, pakvietė socialinę pedagogę, kuri močiutę iÅ¡sivedė. Močiutė L. K. atėjo į mokyklÄ , nes prieÅ¡ tai jį, A. J., sumušė R. A., P. G. ir Nedas. L.K. R. nemušė, nespyrė jam. Rokas su Pauliumi neverkė.

L. K. kalbėjo ramiai, neÅ¡aukė. Liudytoja J. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje socialine pedagoge. Įvykio dienÄ pertraukos metu pas jÄ atbėgo 2 mergaitės iÅ¡ tos klasės, kur mokosi nukentėjusieji. Jos buvo iÅ¡sigandusios, pasakė kad jÄ , J. B., kviečia mokytoja. Pasakė, kad yra atėjusi Aleksandro močiutė. Atėjus į klasę, pamatė auklėtojÄ , A. J. močiutę L. K., klasėje buvo daug mokinių. Močiutė rėkė ant vaikų, tuo metu močiutė buvo prie Pauliaus.

Mokiniai viskÄ stebėjo. L. K. buvo pikta, Å¡aukė “už kÄ muÅ¡ei mano anÅ«kÄ â€. R. A. verkė. Ji, J. B., priėjo prie L. K., apkabino jÄ per pečius ir paprašė iÅ¡eiti. Jos kartu išėjo iÅ¡ klasės. L. K. buvo nepatenkinta, kad skriaudžiamas jos anÅ«kas. Ji, J. B., bandė L. K. raminti, bet kaltinamoji nenorėjo jos girdėti. Po kurio laiko L. K. nurimo, pokalbis su ja vyko beveik valandÄ . Mano, kad kaltinamoji perlenkė lazdÄ . IÅ¡ klasės mokytojos yra girdėjusi, kad L.

K. dažnai ateidavo pikta į mokyklÄ . VienÄ kartÄ buvo pas jÄ , J. B., į kabinetÄ Ä¯siveržusi, kai ji konsultavo kito mokinio tėvus, trenkė į stalÄ liepdama drausminti savo mokyklos banditus. A. J. yra nuoÅ¡irdus vaikas, malonus, kol neįvyksta konfliktas. Pykčio proveržio metu jis yra neprognozuojamas, yra metęs kėdę į R. A., reikalauja iÅ¡skirtinio dėmesio sau. Vaikas laiko pyktį ir visada atkerÅ¡ija. Paties įvykio nematė, bet klasės auklėtojai davė nurodymÄ , kad surinktų iÅ¡ mačiusių įvykį vaikų situacijos apraÅ¡ymus.

Mokiniai tÄ dienÄ buvo Å¡okiruoti. TÄ dienÄ buvo 19 vaikų klasėje, situacijos apraÅ¡ymus rašė klasės patalpose. R. A. nėra agresyvus. Rokas atlieka taip vadinamÄ â€œaukos” vaidmenį. PrieÅ¡ tai „auka“ buvo A. B., jis buvo atakuojamas nuo pirmos klasės, jo tėvai 5 klasėje ryžosi keisti mokyklÄ . Mokiniai kontakto su Aleksandru neieÅ¡ko, Aleksandras pats ieÅ¡ko kontakto. Su mergaitėmis konfliktų nėra, vaikai lyg bando draugauti, bet dėl kiekvieno menkniekio A. J. grasina kreiptis į teismÄ .

Mano, kad jis Å¡eimoje yra mokamas taip elgtis. Manė, kad A. J. Å¡eima siekia asmeninės naudos. Pirmoje klasėje A. J. tėvas pareiÅ¡kė, kad jo vaikÄ mokykla susargdino. Rekomendavo A. J. tėvams keisti mokyklÄ arba klasę, jeigu mokykla neatitinka jų poreikių. Specialisto iÅ¡vadai paaiÅ¡kinti teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. P. patvirtino specialisto iÅ¡vadas Nr. G961/13 (03) ir Nr. G943/13 (03) ir teismui parodė, kad R. A. ir P. G. apžiÅ«rėjo gydytojas M. K., ekspertui buvo pateiktos R.

A. ir P. G. medicininės kortelės. R. A. nurodė, kad traumÄ patyrė balandžio 16 d. mokykloje, konflikto metu jam sumuÅ¡tas kairysis žastas. Po konflikto buvo praėję 4 dienos. Esančios kraujosruvos spalva neprieÅ¡taravo, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas prieÅ¡ 4 dienas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Labiausiai tikėtina, kad hematoma atsirado tiesiogiai paveikus kažkokiu daiktu ar tiesiogiai atsitrenkus, bet kategoriÅ¡kai atmesti, kad nuo suspaudimo, negalima.

P. G. apžiÅ«rėjo tas pats gydytojas M. K. tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir R. A.. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad P. G. patyrė traumÄ balandžio 16 dienÄ konflikto su klasioku metu. Nustatytas kaklo raumenų raiščių patempimas. Pakartotinai atvykus balandžio 25 d. kaklas neskaudėjo. Sužalojimas galėjo atsirasti suėmus ir stipriai papurčius, pačiam pasitempti kaklo raumenis sunku. IÅ¡ 2013-04-20 protokolo- pareiÅ¡kimo matyti, kad A. G. kreipėsi į policijÄ , praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodė, kad sÅ«nus P. G. pasakojo, kad A. J. močiutė, atėjusi per pertraukÄ Ä¯ klasę, sugriebė ir pradėjo stipriai purtyti bei užlaužusi už nugaros klausinėjo, kas pastÅ«mė AleksandrÄ , taip sukeldama fizinį skausmÄ ( t.1, b.l. 1). IÅ¡ duomenų apie nusikaltimus prieÅ¡ asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 17 val. į vaikų ligoninę kreipėsi R. A., kuris medikams paaiÅ¡kino, kad 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumušė klasioko močiutė. Nustatyta diagnozė : kairio žasto sumuÅ¡imas, gydosi ambulatoriÅ¡kai ( t.1, b.l. 15).

  IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 961/13 (03) matyti, kad iÅ¡ medicininių dokumentų R. A. nustatytas kairio žasto sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . MinimÄ sužalojimÄ R. A. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus kairiojo žasto sritį kietu buku daiktu. NurodytÄ Å¾asto sužalojimÄ R. A. patyrė 2013-04-16 (1 t., b.l. 20).IÅ¡ duomenų apie nusikaltimus prieÅ¡ asmenį matyti, kad 2013-04-20 apie 11.12 val. į vaikų ligoninę kreipėsi P. G..

Aplinkybės: 2013-04-16 apie 9 val. mokykloje sumušė klasioko A. J. močiutė. Diagnozė : kaklo raiščių patempimas, gydosi ambulatoriÅ¡kai ( t.1, b.l. 31).    IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 943/13 (03) matyti, kad iÅ¡ medicininių dokumentų P. G. nustatytas kaklo raiščių patempimas, dėl stuburo judesio kaklinėje srityje peržengiant fiziologines ribas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . NurodytÄ sužalojimÄ P. G. patyrė 2013-04-16 (1 t., b.l. 35).             IÅ¡ 2013-04-16 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos 4a klasės mokytojos I.

S. situacijos apraÅ¡ymo matyti, kad mokytojai atėjus į klasę, A. J. močiutė rėkaudama auklėjo vaikus. Bijodama palikti močiutę klasėje su mokiniais, dviejų mergaičių paprašė pakviesti socialinę pedagogę, kuri atėjusi iÅ¡sivedė močiutę. Mokytojai ilgai teko raminti RokÄ ir visÄ klasę. TÄ dienÄ dirbti, susikaupti sekėsi sunkiai. Mokytoja ir mokiniai patyrė didžiulį psichologinį  stresÄ ir įtampÄ , kurie neatslÅ«go per visas pamokas ir neleido normaliai dirbti ( t.2, b.l. 92).

           IÅ¡ P. G. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir gydytojo M. K. iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad P. G. diagnozuota kaklo raiščių patempimas, nurodytas ramybės rėžimas, apykaklės neÅ¡iojimas. IÅ¡ apraÅ¡ymo matyti, kad kaklas sužeistas konflikto su klasioko močiute metu ( t.2, b.l. 141-148).              IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad L.

K. 2013 m. balandžio 16 d. apie 09. 00 val., bÅ«dama vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) mokyklos 4A klasėje, elgdamasi įžūliai, suėmusi mažametį P. G. už pečių tyčia jį supurtė, tuo padarydama jam kaklo raiščių patempimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei priėjusi prie mažamečio R. A. ir suėmusi už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių tyčia suspaudė bei keliu spyrė į pilvÄ , tuo padarydama kairio žasto sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei tuo sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį, ir nežymiai sužalojo mažamečius.           Kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais – iÅ¡ dalies pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, kita bylos medžiaga. Kaltinamoji kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytÄ dienÄ ir laiku buvo atvykusi į anÅ«ko A.

J. lankomÄ (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ , nes norėjo pasikalbėti su anÅ«ko klasiokais R. A. ir P. G., nuolat priekabiavusiais prie A. J.. R. A. ir P. G. atžvilgiu fizinės prievartos nenaudojo. Paėmė už rankos R. A., su nukentėjusiaisiais kalbėjo pakeltu tonu. Tokie kaltinamosios parodymai vertinami kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. PrieÅ¡ingai nei kaltinamoji, nukentėjusysis R. A. nurodė, kad tÄ dienÄ Ä¯ mokyklÄ atėjo jo klasioko A. J. močiutė, kuri priėjusi sugriebė jį už abiejų rankų virÅ¡ alkÅ«nių, koja spyrė, stipriai papurtė.

Be to, kaltinamoji buvo priėjusi ir prie jo klasioko P. G., jį taip pat sugriebusi stipriai purtė. Nukentėjusysis P. G. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji L. K. jį sugriebė už žastų ir pradėjo stipriai purtyti, klausė kas sumušė jos anÅ«kÄ . Teisiamajame posėdyje nurodė, kad nematė, kaip L. K. sugriebė R. A., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio praėjus trumpam laikui, nurodė, kad L. K. priėjusi prie Roko suėmė jį už abiejų pečių, papurtė, o po to keliu įspyrė vienÄ kartÄ jam į pilvÄ (1 t., b.l. 21-23).

Teismas atsižvelgia į tai, kad po minėto įvykio yra praėję daugiau kaip vieneri metai, dėl to mažamečiui gali būti sunku prisiminti visas įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį netrukus po įvykio. Nukentėjusiojo R. A. mama J. S. parodė, kad apie įvykį sužinojo vėliau, po kelių dienų, pastebėjo mėlynes abiejose sūnaus rankose. A. G. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir mažamečiai nukentėjusieji R.

A. ir P. G.. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pradinių klasių mokytoja I. S. parodė, kad įėjusi į klasę pamatė L. K. Å¡aukiančiÄ ant vaikų, R. A. verkė, pasiskundė jai, kad kaltinamoji stipriai sugriebė jam už rankos. Buvę klasėje mokiniai patvirtino matę kaip L. K. kėlė kojÄ . Be to, sekančiÄ dienÄ R. A. rodė jai mėlynes. Socialinė pedagogė J. B. paties įvykio nematė, tačiau girdėjo, kaip L. K. Å¡aukė ant mažamečių vaikų, sunkiai tvardė pyktį.

Netrukus po įvykio klasėje buvę mokiniai parašė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė matę, kaip L. K. purtė nukentėjusiuosius. Apklausiamas teisme mažametis liudytojas A. K. patvirtino girdėjęs, kaip L. K. Å¡aukė ant nukentėjusiųjų, matęs, kaip sugriebusi R. A. už pečių purtė jį, spyrė jam į pilvÄ , po to priėjusi prie P. G., stipriai griebė jį už pečių ir papurtė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas N. S.. Kaltinamosios anÅ«kas A. J. tvirtino, kad kaltinamoji fizinės prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo, parodė, kad su močiute sieja stiprus ryÅ¡ys, jÄ labiausiai myli.

Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡io liudytojo paaiÅ¡kinimus. Duodamas tokius parodymus, liudytojas A. J. siekia padėti artimam Å¡eimos nariui– močiutei L. K. iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Pažymėtina, kad Å¡io liudytojo parodymai be kaltinamosios parodymų nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl sprendžiant kaltinamosios kaltės klausimÄ teismas jais nesivadovauja. Kaip matyti, mažamečių nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktÄ versijÄ , jog ji jokių veiksmų nukentėjusiųjų R.

A. ir P. G. atžvilgiu neatliko. Be to, kaltinamosios versijÄ paneigia ir byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 943/13(03) ir Nr. 961/13(10), remiantis kuriomis, R. A. nustatytas kairio žasto sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva, P. G. – kaklo raiščių patempimas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiųjų R. A. ir P. G. parodymais dėl prieÅ¡ juos panaudoto smurto apimties. Specialisto iÅ¡vados, kuriose konstatuoti nukentėjusiųjų kÅ«no sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.

Nukentėjusiųjų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto iÅ¡vadose. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai atitinka užduoties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ Â Ä¯vykio laikÄ , padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusieji R. A. ir P. G. galėjo patirti iki ar po Å¡io įvykio. Kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti aukščiau iÅ¡dėstyti įrodymai.

Nukentėjusieji tiek apklausiami teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie jų pačių sužalojimÄ , jų parodymai buvo nuoseklÅ«s, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti.              BK 284 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡Ä ja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008).

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji L. K. aiÅ¡kiai suvokė, kad bÅ«dama (duomenys neskelbtini) progimnazijos patalpose ir aiÅ¡kindamasi santykius su mažamečiais vaikais, elgiasi nepriimtinai, kad įvykį stebi klasėje esantys mažamečiai mokiniai.

Taigi įvykis neabejotinai vyko vieÅ¡oje vietoje. Remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad klasėje buvę mokiniai liko Å¡okiruoti, buvo sutrikdyta įprasta klasės veikla, mokiniams sunkiai sekėsi susikaupti pamokai. Visuomenės rimties sutrikdymÄ rodo tai, kad prieÅ¡ mažamečius buvo panaudotas fizinis smurtas, jiems buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis. VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ rodo tai, kad buvo nutrauktas vaikų poilsis- pertrauka tarp pamokų. Pažymėtina, kad kaltininko veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieÅ¡ fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį.

Yra pagrindo teigti, jog smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas be jokios dingsties. Niekuo nepagrįsti kaltinamosios parodymai, kad nukentėjusieji R. A. ir P. G. dienÄ prieÅ¡ šį įvykį buvo sumušę jos anÅ«kÄ A. J., todėl ji ir nuėjo į mokyklÄ norėdama visa tai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kaip matyti iÅ¡ byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, vaikai tik susistumdė, numetė A. J. kepurę. Jokių faktinių duomenų, kad A. J. buvo nukentėjusiųjų sužalotas, nėra.Kaltinamosios veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kaltinamoji L. K. tyčia purtydama mažametį P. G., o R.

A. suspausdama rankas ir spirdama keliu į pilvÄ , suvokė, kad veikia moralės požiÅ«riu nepriimtinai, žaloja nukentėjusiuosius ir trikdo visuomenės rimtį, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad mažamečiams nukentėjusiesiems R. A. ir P. G. buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, kaltinamosios veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį bei 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ ( kasacinė nutartis Nr.2K-652/2007, teismų praktika Nr. 28), kitais atvejais kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ( kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007). Šiuo nagrinėjamu atveju nekyla Å¡ių normų kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma bÅ«tų 284 straipsnio 1dalis, o dalis- BK 140 straipsnio 2 dalis.

Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė, o BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė laisvės atėmimas iki dviejų metų, taip pat yra nustatyta ir kitų Å¡velnesnių bausmių.

Taigi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas yra pavojingesnė veika nei BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todėl L. K. veika kvalifikuojama kaip minėtų nusikaltimų idealioji sutaptis ( LAT 2008m vasario 26 d. nutartis Nr. 2K-122/2008).   VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu padaryti mažamečiams nukentėjusiesiems nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Kaltinamoji žinojo, kad nukentėjusieji R. A. ir P. G. yra mažamečiai, tai yra jaunesni kaip 14 metų. Tokie kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. bei 140 str. 2 d. (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę.Kaltinamoji L.

K. padarė du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji L. K. anksčiau neteista, yra pensijinio amžiaus, dirba, žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir nesistengė tai padaryti, jų neatsiprašė. Atsižvelgdamas į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, tyčinę kaltę, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti L. K. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1d., paskyrus areÅ¡to bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2d. (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis. Pagal BK 284 str. 1d. ir BK 140 str. 2d. paskirtos bausmės esant idealiai nusikaltimų sutapčiai bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1d, 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1d.1p. „a“ p.p., apėmimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , yra pensininkė ir dirba, yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti, nustatant teismo įpareigojimÄ . Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė 124, 34 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios priteisti nukentėjusiųjų P. G. ir R. A. gydymo iÅ¡laidas, kurių dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais ( t.1, b.l. 39-42). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padarė žalÄ sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiųjų gydymui. Nukentėjusioji J. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama iÅ¡ kaltinamosios jos naudai priteisti 68,43 Lt turtinei žalai atlyginti, pateikė tai patvirtinančius vaistų kvitus (2 t., 84-87, 91). J. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ turtinę žalÄ sudaro sÅ«nui įsigytų raminančių vaistų vertė.

P. C. kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamoji tyčia mažamečiui R. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl ko nukentėjusysis pasidarė neramus, jis patyrė iÅ¡gyvenimus, kurių slopinimui reikalingi tam tikri vaistai. Tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir padarytos 68,43 Lt turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡i suma priteisiama iÅ¡ kaltinamosios.           Taip pat nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai R.

A. ir J. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimui, praÅ¡ydami iÅ¡ kaltinamosios priteisti 10000 Lt R. A. naudai ir 5000 Lt J. S. naudai. Nurodė, kad po Å¡io įvykio nukentėjusysis R. A. pasidarė dirglus, jį kamuoja nemiga, pasidarė depresyvus, iÅ¡siblaÅ¡kęs, sunkiai sekasi susikaupti mokslams, nuolat patiria baimės jausmÄ , yra priverstas lankytis pas psichologÄ , nenori lankyti mokyklos. J. S. atsirado nervinė įtampa, sutriko miegas, paÅ«mėjo skydliaukės problemos, ji priversta vartoti raminančius vaistus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolė reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamosios padarytų tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusiajam R. A. nežymiai sutrikdyta sveikata sukėlė jam tam tikras pasekmes – psichologinį stresÄ , fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. A., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 68,43 Lt turtinė žala jo mamai nukentėjusiajai J. S., taip pat atsižvelgiama į R. A. sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â€“ sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobÅ«dį, trukmę, didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , į nukentėjusiojo patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, R. A. patirtÄ fizinį skausmÄ . Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam R.

A. nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo R. A. sveikatai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Tačiau iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad R. A. padidėjęs nervingumas, sutriko miegas, reikalinga neurologo ir psichologo konsultacija ( t.2,b.l. 90). Taip pat atsižvelgiama į L. K. tyčinę kaltę, į jos turtinę padėtį – nurodė, kad Å¡iuo metu dirba valytoja, gauna senatvės pensijÄ , yra senyvo amžiaus.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nukentėjusiojo R. A. praÅ¡oma priteisti 10000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamosios interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ - yra per didelė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamosios L. K. nukentėjusiajam R. A. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Kita nukentėjusiojo R. A. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ . Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo ( nepilnamečio) naudai.               Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Todėl turi bÅ«ti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios J. S. atvejis turi iÅ¡imtinumo sÄ lygų, kas leistų pripažinti, kad civilinė ieÅ¡kovė mažamečio vaiko motina turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju nukentėjo J. S. mažametis sÅ«nus, kuriam įvykio metu buvo 10 metų, vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama į tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nėra. Nenustatyta aplinkybių, kad J. S. patyrė nepaprastai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, susijusius su jos sÅ«naus sužalojimu, emocinį sukrėtimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji J. S. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , todėl jos civilinis ieÅ¡kinys dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.        Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J.

S. prašo priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiosios J. S. išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamosios 1500 litų nukentėjusiųjų išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (2 t., b.l. 93, 152 ) matyti, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1500 litų.

Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl Å¡ios nukentėjusiosios J. S. iÅ¡laidos yra pagrįstos ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., n u s p r e n d ė: L. K. pripažinti kalta :pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti areÅ¡tÄ 40 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (LR BK 2003-07-04 redakcija Nr. IX-1706, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) ir paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1d., 2d., 5 d. 1 p., 65 str. 1d.1p. „a“ p.p., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ , bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigoti per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L.

K. 68,43 Lt turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai J. S.. Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo jos naudai atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. K. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam R. A., o Å¡ių lėšų tvarkytoju paskirti jo motinÄ J. S.. KitÄ nukentėjusiojo R. A. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 124,34 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iš kaltinamosios L.

K. 124,34 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. K. nukentėjusiajai J. S. 1500 litų jos iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.            Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant nuosprendį priėmusiam teismui. Teisėja                                                                                                                Laimutė Venckuvienė