ec4b35bf-6a46-41f4-b4ab-2a919dd5d64a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2847-1070/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21007-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 4 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant Enrikai Venslauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo V. Å . atstovei advokato padėjėjai K. B., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. G., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. J. ir J. M. Å .. Teismas n u s t a t ė :

1. I. V. Å . padavė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. lapkričio 12 d. privalomÄ nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, 2019 m. lapkričio 12 d. privalomÄ nurodymÄ nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2019 m. lapkričio 11 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ (el. b. t. 1, l. 1-5).

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2014 m. vasario 12 d. ieÅ¡kovas nusipirko ½  dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitos nekilnojamojo turto dalies savininkė yra ieÅ¡kovo motina trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. M. Å .. Ankstesnė nekilnojamojo turto dalies savininkė buvo D. A., kuri valdė minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dovanojimo sutarties pagrindu. Turtas jai buvo padovanotas tėvo V. A., kuris tapo savininku po jo tėvo V. A. mirties 2006 m. liepos 3 d.

V. A. pirko nekilnojamÄ jį turtÄ 1962 m. birželio 5 d., jam buvo iÅ¡duotas ir statybos leidimas. Ankstesni ginčo turto savininkai jiems bendrosios nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype statė įvairius pastatus (garažus, Å¡iltnamius), rekonstravo ir remontavo juos. 1959 m. buvo parengtas ir suderintas pristatomų prie esamo gyvenamojo namo, prie (duomenys neskelbtini), mÅ«rinio garažo bei verandos projektas, statybos leidimas iÅ¡duotas 1969 m. balandžio 10 d., leidžiamas plotas buvo nustatytas 84,3 kv. m., o priestato ilgis – tapatus namo ilgiui.

Ankstesni nekilnojamojo turto savininkai pastatė priestatÄ , kuris buvo remontuojamas, atliekama stogo rekonstrukcija, keičiama stogo danga bei susidėvėjusios konstrukcijos pagal poreikį, tam buvo gautas ir bendraturtės sutikimas. Tačiau statybos nebuvo kokybiÅ¡kos, tarp bendraturčių (J. M. Å . ir V. A., vėliau - V. A.) kilo nesutarimų, buvo siekiama nustatyti naudojimosi tvarkÄ teisme ir Å¡io proceso metu ieÅ¡kovas (t. y. J. M. Å . sÅ«nus V. Å .) nupirko bendro turto dalį iÅ¡ kitų bendraturčių.

Atsižvelgiant į prastÄ priestato bÅ«klę ieÅ¡kovas inicijavo priestato remontÄ . Pagal gautÄ anoniminį skundÄ / praneÅ¡imÄ buvo atliktas vykdomo remonto patikrinimas, kurio metu jokių trÅ«kumų nebuvo nustatyta. 2017 m. birželio 1 d. atsakymu į praneÅ¡imÄ pranešėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ ir ginčyti Inspekcijos atsakymÄ , tačiau suinteresuotas asmuo negynė savo teisių. Pakartotinis praneÅ¡imas / skundas buvo paraÅ¡ytas po dvejų metų. 2019 m. pakartotinai gauto skundo / praneÅ¡imo pagrindu buvo atliktas patikrinimas, po kurio Inspekcija 2019 m. lapkričio 11 d. registravo savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

Å iuo aktu Inspekcija konstatavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ : „Rekonstruota priestato 1a2p rytinė pusė, įrengtas 2 aukÅ¡tas, per visÄ jo ilgį 10,85 m. Suformuota patalpa apie 3,85 m. x 4,45 m = 7,13 kv. m, padidinat priestato bendrÄ plotÄ ir tÅ«rį“. SavavaliÅ¡ko statybos akto pagrindu buvo suraÅ¡ytas privalomas nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomas nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2020 m. gegužės 11 d. IeÅ¡kovas nesutiko su konstatuotu savavaliÅ¡kos statybos faktu.

IeÅ¡kovo nuomone, jis atliko esamo priestato remontÄ , o ne rekonstrukcijÄ , o teisės aktuose nenumatytas reikalavimas atlikti remonto statybos darbus, tik gavus atitinkamos institucijos statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Inspekcijos pareigÅ«nai savavaliÅ¡kos statybos akte naudojo ir pridėjo senÄ 1976 m. planÄ , kuriame nurodytas priestato aukÅ¡tis 5,80 m tik priestato antro aukÅ¡to dalyje, t. y. ne per visÄ 10,85 m ilgį. Å is planas kartu su kitais duomenimis ir senais įraÅ¡ais buvo panaikintas 1989 m. gegužės 11 d.

Naujausiame 1982 m. plane pažymėta, kad priestato aukÅ¡tis 580 per visÄ 10,85 priestato ilgį. Po remonto priestato aukÅ¡tis nepasikeitė, iÅ¡liko toks, koks nurodytas naujausiame 1982 m. plane, t. y. 5,80 m per visÄ priestato ilgį. Ankstesniam savininkui buvo iÅ¡duotas leidimas statyti priestatÄ per visÄ namo ilgį, todėl ieÅ¡kovas atlikdamas remontÄ nepažeidė nei nurodyto aukščio, nei nurodyto ilgio. Priestato remontas buvo atliktas ta apimtimi, kuria buvo leista ankstesniam savininkui 1959 m. leidimo pagrindu.

Priestatas 1a2p anksčiau buvo vadinamas „garažu“ ir žymimas raide „G“. Pirmame aukÅ¡te buvo dvi patalpos „G-I“ (20,07 kv. m. bendro ploto) ir „G-II“ (14,27 kv. m. bendro ploto), iÅ¡ viso - 34,34 kv. m. bendro ploto. Techninės apskaitos duomenyse ties grafa „Patalpos“ yra nurodama „garažas“ ir nurodytas 34,34 kv. m bendras plotas, kas atitiktų priestato 1a2p garažo pirmojo aukÅ¡to patalpų G-I ir G -II bendrų plotų sumÄ : 20,07+14,27 kv. m = 34,34 kv. m.

Antro aukšto patalpos buvo priskirtos gyvenamojo namo patalpoms, o ne priestatui / garažui. Buvo išskiriama ir „Mansarda“, kurios plotas buvo skaičiuojamas bendrai, nesvarbu ar būtų buvusi virš priestato (2a1p), kuris vėliau buvo nugriautas, ar virš garažo / priestato. Paskutiniai matavimai, įregistruoti viešame registre, buvo atlikti 1982 m. ir ieškovas jais vadovavosi. Prieš tai atlikti matavimai, esantys nekilnojamojo turto istorinėje medžiagoje, buvo atlikti 1976 m., ir jais vadovavosi Institucija.

3. Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį (el. b. t. 1, l. 90-99). Atsiliepime nurodyta, kad 2017 m. pavasarį Inspekcijoje buvo gauti skundai dėl statytojo vykdomų darbų (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 17 d. Inspekcijos specialistas gautos informacijos pagrindu atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), iÅ¡ardytos gyvenamo namo dalies senos galinės sienos ir jų vietoje mÅ«rijamos naujos (viena nuo kitos 10,35 m atstumu), iÅ¡ardyta sena perdanga ir stogas, neiÅ¡ardyta viena siena iÅ¡ Å¡iaurės rytų pusės (toliau – priestatas).

Patikrinimo metu buvo vykdomi statybos darbai, o statytojas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ardė dalį namo avarinės bÅ«klės laikančių konstrukcijų ir nekeisdamas iÅ¡orės matmenų ketina jas atstatyti. Atsižvelgiant į tai, kad specialistas 2017 m. atlikto patikrinimo metu nenustatė pažeidimų, Inspekcija nesiėmė jokių papildomų poveikio priemonių. 2019 m. vasarÄ ir rudenį Inspekcijoje buvo gauti pakartotiniai skundai dėl statytojo vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d.

Inspekcijos specialistas atliko patikrinimÄ ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu konstatavo faktines aplinkybes. 2019 m. lapkričio 19 d. suraÅ¡ytas dar vienas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas. 2019 m. atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad priestatas yra dviejų aukÅ¡tų, jo ilgis apie 11,30 m, plotis apie 4,6 m, aukÅ¡tis apie 5,9 m. Kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti matavimai: pirmame aukÅ¡te priestato ilgis 10,85 m, plotis – 4,45 m, antrame aukÅ¡te priestato ilgis 7,1 m, plotis – 4,45 m, maksimalus aukÅ¡tis 5,8 m.

Rytų pusėje priestato antras aukÅ¡tas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m (ant priestato rytinės pusės kur buvo tik pirmas aukÅ¡tas pastatytas antras aukÅ¡tas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio, įrengiant iÅ¡orines sienas bei stogo konstrukcijÄ su danga). Statytojas vykdė statybas žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0744 ha, kuriam nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, gyvenamųjų teritorijų žemės sklypo naudojimo pobÅ«dis. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 371/744 dalys ieÅ¡kovui V.

Å . ir R. Å ., bei 373/744 dalys – J. M. Å .. Statytojas vykdė statybas vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Å is namas ribojasi su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. J.. Inspekcijos nuomone, specialisto surinkti įrodymai pagrindžia savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos faktÄ , nepriklausomai nuo to, ar atliktus statybos darbus lyginti su 1976 m. atliktais kadastriniais matavimais, ar su bet kuriais kitais matavimais, atliktais vėliau.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų kartu su ieÅ¡kiniu dokumentų yra akivaizdu, kad toje vietoje, kur Å¡iuo metu pastatytas priestatas, anksčiau buvo „garažas“. VirÅ¡ Å¡ių patalpų buvo pažymėtos dvi patalpos, t. y. 11-1 (5,34 kv. m.) ploto ir 11-2 (20,71 kv. m.) ploto. Å iuo metu Å¡i namo dalis yra nugriauta ir vietoje jos pastatytas priestatas, kuris yra dviejų aukÅ¡tų, jo ilgis apie 11,30 m, plotis apie 4,6 m, aukÅ¡tis apie 5,9 m. (kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti matavimai: pirmame aukÅ¡te priestato ilgis 10,85 m, plotis – 4,45 m, antrame aukÅ¡te priestato ilgis 7,1 m, plotis – 4,45 m.) Rytų pusėje priestato antras aukÅ¡tas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m (ant priestato rytinės pusės kur buvo tik pirmas aukÅ¡tas pastatytas antras aukÅ¡tas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengiant iÅ¡orines sienas bei stogo konstrukcijÄ su danga).

Kauno miesto valstybinės architektÅ«ros – statybos kontrolės inspekcijos 1959 m. balandžio 10 d. iÅ¡duotame leidime Nr. G-31/59 nurodyta, kad jis galiojo iki 1959 m. gruodžio 31 d. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ visų dokumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu savavaliÅ¡kai pastatytas statinys atitinka projektÄ , pagal kurį iÅ¡duotas leidimas. SavavaliÅ¡kos statybos aktas negali bÅ«ti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas teisme, kadangi teismo sprendimas Å¡ioje dalyje nesukels ieÅ¡kovui teisinių pasekmių, todėl bylos dalis dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo turi bÅ«ti nutraukta.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (el. b. t. 2, l. 98 ). Trečiasis asmuo nurodo, kad ieÅ¡kovas vykdo statybos darbus, neturėdamas statybos leidimų ir jos sutikimų dėl norminių atstumų neiÅ¡laikymo. IeÅ¡kovas, nugriovęs anksčiau buvusiÄ pastato dalį, stato naujÄ statinį, peržengdamas sklypo ribas, didindamas pastato aukÅ¡tį, gabaritus ir keisdamas konstrukcijas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad ir toliau tęs statybos darbus, apÅ¡iltins pastatÄ , kurio konstrukcijos ir taip jau yra trečiojo asmens sklype, įrengs nuogrindÄ ir lietaus nuvedimo surinkimo sistemÄ . Trečiasis asmuo palaikė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. Š. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jai įteikti 2020 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (el. b. t. 2, l. 94).

6. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja K. B. prašė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Atstovė patvirtino aplinkybes, nurodytas ieÅ¡kinyje, prašė patenkinti ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos akte, privalomuosiuose nurodymuose nėra užsimenama apie balkonÄ , nėra nurodomas aukÅ¡tis. Todėl privalomuosiuose nurodymuose nurodyti netikslÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s duomenys. Matavimai buvo atlikti netiksliais prietaisais, suraÅ¡yti skundžiami aktai parengti netinkamai.

Inspekcija tikslino savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Privalomuosiuose nurodymuose esantys reikalavimai yra neaiÅ¡kÅ«s. IeÅ¡kovui buvo bÅ«tina atlikti remonto darbus, nes priestatas buvo avarinės bÅ«klės. AukÅ¡tis liko nepakitęs. Matavimai turėjo bÅ«ti atlikti iÅ¡ iÅ¡orės, o ne iÅ¡ vidaus. Pastato aukščio ir tÅ«rio duomenys nepakito, kadangi buvo statoma ant senų pamatų. Dėl balkono tarp sklypų savininkų nebuvo ginčo. IeÅ¡kovas nepadidino patalpų į kaimynų žemės sklypo pusę, neįrengė langų į jų pusę.

Jei teismas nustatys kažkokius pažeidimus, ieÅ¡kovas praÅ¡o vertinti juos kaip mažareikÅ¡mius, atsižvelgti į proporcingumo principÄ , įvertinti tai, kad ginčijamuose dokumentuose esantys duomenys netikslÅ«s, neaiÅ¡kÅ«s, nes neaiÅ¡ku, kÄ reikia Å¡alinti. Nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į privačių asmenų interesus. Patalpų matavimai vyko nepraneÅ¡us iÅ¡ anksto ieÅ¡kovui. Balkonas buvo avarinės bÅ«klės, todėl buvo bÅ«tina jį sutvarkyti. IÅ¡ balkono buvo padaryta patalpa, tačiau kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai nebuvo pažeisti.

Balkonas buvo remontuotas daug kartų, ginčų dėl to nebuvo, ieÅ¡kovas, remontuodamas balkonÄ , laikėsi visų ilgio, pločio, aukščio parametrų, viskas iÅ¡liko taip pat kaip buvo. IeÅ¡kovas nepažeidė reikalavimų dėl ilgio, pločio bei aukščio matmenų, vadovavosi istorinėmis aplinkybėmis.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. G. prašė atmesti ieškinį atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad namo kadastrinėje byloje yra nurodytas tikslus aukštis, plotis ir ilgis, bei duomenys, kur buvo balkonas, jo išplanavimas, matavimai. Nagrinėjamu atveju statinio gabaritai neturi būti tikslūs centimetro lygmeniu, nes rytų pusėje priestato antras aukštas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m, akivaizdu, jog keli centimetrai neturi esmės, pažeidimas (namo rekonstrukcija) buvo nustatyti.

IeÅ¡kovas neiÅ¡laikė 3 metrų atstumo iki gretimo sklypo, todėl buvo suraÅ¡yti du privalomieji nurodymai ir statybų patikrinimo aktas. IeÅ¡kovas suprato, kad didina pastatÄ . IÅ¡ namo kadastrinės bylos yra aiÅ¡ku, į kokiÄ pradinę padėtį turi bÅ«ti viskas sugrÄ Å¾inta. IeÅ¡kovas nesiėmė aktyvių veiksmų priestatui įteisinti, ieÅ¡kovo priestatui buvo reikalingas projektas ir leidimas. Inspekcija neatlieka kadastrinių matavimų, todėl neturi bÅ«ti vadovaujamasi kadastrinių matavimų nuostatais.

Jeigu yra gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, galima gauti leidimÄ statyboms.

8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. M. Å . prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad Inspekcijos specialistai atvyko, nepranešę apie tai iÅ¡ anksto, jie neturėjo matavimo prietaisų, pasiskolino ruletę iÅ¡ ieÅ¡kovo, tai sukėlė trečiajam asmeniui įtarimų dėl matavimų tikslumo. Todėl ieÅ¡kovas nepasirašė protokolo. Reikia tiksliai žinoti, kokia apimtimi griauti statinį, o Inspekcija nenurodo to. Inspekcijos specialistė netinkamai iÅ¡matavo statinį, nes iÅ¡ iÅ¡orės matavimai nebuvo atlikti. Gretimų sklypų savininkų interesai nebuvo pažeisti. Anksčiau balkonas buvo „bÅ«da“, sukalta iÅ¡ medinių lentų, laikui bėgant ji supuvo, reikėjo jÄ keisti, nes buvo avarinės bÅ«klės. Balkonas buvo iÅ¡valytas ir liko tuščia vieta, lietus ardė namo sienas, todėl reikėjo kažkÄ daryti. Tai buvo ne rekonstrukcija, o remontas. Namo ilgis, plotis ir aukÅ¡tis nepasikeitė.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja V. G. parodė, kad dirba Inspekcijoje specialiste. Liudytoja parodė, kad buvo gautas skundas dėl to, jog nesilaikoma statybų atstumo, todėl ji su kolega nuvažiavo atlikti patikrinimÄ . Liudytoja pamatė, kad yra pastatytas priestatas, anksčiau jame buvo balkonas, o atsirado du pastato aukÅ¡tai. Tai yra namo rekonstrukcija, savavaliÅ¡ka statyba, nes turėjo bÅ«ti parengtas projektas. Liudytoja matavo statinio parametrus su rulete, namas padidėjo, todėl ieÅ¡kovas turi atstatyti viskÄ Ä¯ pradinę padėtį arba gauti leidimÄ . Liudytoja dirba specialiste Inspekcijoje apie 5 metus, turi statybos inžinerijos magistrės iÅ¡silavinimÄ .

10. Ieškovas V. Š. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, neatvyko. Apie posėdį jiems buvo pranešta tinkamai (el. b. t. 2, l. 192, 193). Ieškovas teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjos (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant ieškovui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. J. (CPK 246 ir 247 straipsniai).

Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys atmetamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 11. Byloje nustatyta, kad ieškovui V. Š. ir trečiajam asmeniui J. M. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. y. po ½ dalį) priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai (tvora, kiemo aikštelė, stoginė (2 vnt.), kanalizacijos šulinys (el. b. t. 1, l. 31-33). Teismo išreikalautos nekilnojamojo turto kadastro bylos Nr. 1100/2443 duomenimis, šis namas anksčiau priklausė V.

A..

12. Buvęs gyvenamojo namo savininkas V. A. įsigijo namų valdÄ (duomenys neskelbtini), 1959 m. sausio 6 d. pirkimo-padavimo sutarties pagrindu. Å ioje sutartyje nurodyta, kad namų valda susideda iÅ¡ medinio vieno aukÅ¡to su priestatu salka ir rÅ«siu gyvenamojo namo 4,30×3,78×3,10. 1959 m. V. A. parengė mÅ«rinio garažo ir verandos (duomenys neskelbtini), projektÄ . Å io projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad garažo-verandos priestatas numatytas pristatyti prie esamo miÅ¡rios konstrukcijos gyvenamo namo ugniasienės, tuo pačiu pagerinant namo architektÅ«rinį sprendimÄ .

Pirmame aukÅ¡te numatytas garažiukas ir du sandėliukai Å«kio reikalams; antrame aukÅ¡te suprojektuota veranda ir balkonas; priestatas numatytas Å¡iaurinėje pusėje. Projekte nurodyta, kad esamas pastatas nerekonstruojamas. 1959 m. balandžio 13 d. V. A. buvo iÅ¡duotas leidimas pastatyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä ir pristatyti verandÄ pagal vyr. architekto patvirtintÄ projektÄ , iÅ¡pildant namo apmÅ«rijimo sÄ lygÄ ; nurodyta, kad leidimas galioja iki 1959 m. gruodžio 31 d.

13. Valdomų pastatų ir įrengimų aprašyme Apyskaitos lape nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdoje yra negyvenamas priestatas 1a2p, kurio ilgis – 10,85 m, plotis – 4,45 m, plotas – 48,28, aukštis – 2,75 m. Čia pat nurodomi, tikėtina, šio priestato antro aukšto duomenys: ilgis – 8,49 m, plotis – 4,45 m, aukštis – 3,05 m. Iš 1982 m. pastatų vidaus ploto eksplikacijos matyti, kad patalpos G1, G2 yra priestato 1a2p pirmame aukšte, jų matmenys yra tokie: G1 (6,25×2,83+1,19×2)+G2 (3,55×4,02)=34,34 kv. m.

VirÅ¡ Å¡ių priestato patalpų yra dar viena uždara patalpa (6,25×2,98). 14. 2019 m. rugsėjo 27 d. liudytoja V. G. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje ((duomenys neskelbtini)) aktÄ (atsiliepimo priedas), kuriame nurodė, kad patikrinimo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi atstatytas priestatas prie namo ant sklypo ribos su greta esančiu sklypu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų byloje pažymėtas 1a2p; prieÅ¡ tai buvęs priestatas sudegė. Pamatavus aukÅ¡tį ties sklypo riba, nustatyta, kad iki lubų yra 4,87 m ir ties namu iki lubų yra 5,84 m, matuojant nuo pirmo aukÅ¡to grindų.

15. Inspekcija 2019 m. lapkričio 11 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , kuriame nurodė nustatytÄ pažeidimÄ : priestato, pažymėto plane 1a2p 2 aukÅ¡to rekonstrukcijos darbai atlikti be projekto ir statybos leidimo. Akte nurodyta, kad pažeisti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Å¡io įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

STR 1.05.01:2017 3 priedo 2.5 punktas (el. b. t. 1, l. 8-18). Prie akto pridėta aiÅ¡kinamoji medžiaga, kurioje nurodyta, kad rekonstruota priestato 1a2p rytinė pusė, įrengtas 2 aukÅ¡tas per visÄ jo ilgį 10,85 m; suformuota patalpa apie 3,85 m×4,45 m=17,13 m2, padidinant priestato bendrÄ plotÄ ir tÅ«rį; po rekonstrukcijos pakeltas stogas, suformuota patalpa 2 aukÅ¡to rytų pusėje. Pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad virÅ¡ 1 aukÅ¡to stogo suformuota patalpa (el. b. t. 1, l. 5-7).

16. Inspekcija 2019 m. lapkričio 12 d. privalomuoju nurodymu (el. b. t. 1, l. 19-23) nurodė ieÅ¡kovui nevykdyti jokių statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini), kol nebus paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, užfiksuoti savavaliÅ¡kos statybos aktu, iÅ¡skyrus darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinkÄ . Kitu tos pačios dienos privalomuoju nurodymu (el. b. t. 1, l. 24-28) ieÅ¡kovui buvo nurodyta iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę; iÅ¡ardyti ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukÅ¡tas (pagal 1976 m. kadastrinių duomenų byloje užfiksuotus matavimus) pastatytÄ antro aukÅ¡to dalį apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengtas iÅ¡orines sienas bei stogo konstrukcijÄ su danga; pirmas aukÅ¡tas turi bÅ«ti apie 11,3 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, o antras aukÅ¡tas turi bÅ«ti apie 7,2 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, matuojant iÅ¡ Å¡iaurės vakarų į pietryčių pusę; sutvarkyti statybvietę ir aplinkÄ iki 2020 m. gegužės 11 d. 17. 2019 m. gruodžio 18 d.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti minėto nekilnojamojo turto 1993 m. liepos 22 d. kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruota kadastro žyma – savavaliÅ¡ka statyba, apraÅ¡ant, kad priestato, pažymėto 1a2p 2 aukÅ¡to rekonstrukcijos darbai atlikti be projekto ir statybos leidimo, įraÅ¡as galioja nuo 2019 m. lapkričio 12 d. 18. 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. birželio mėn. kvietimais Inspekcija kvietė ieÅ¡kovÄ atvykti į InspekcijÄ dėl statybų (duomenys neskelbtini) (2020-08-21 praÅ¡ymo priedai).

Šie kvietimai buvo įteikti trečiajam asmeniui J. M. Š., t. y. ieškovo motinai, bei pačiam ieškovui asmeniškai. 19. 2020 m. liepos 14 d. ieškovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad priestatas (duomenys neskelbtini), 1a2p iš šiaurės vakarų ir pietryčių pusės fasadai aptinkuoti armuojančiu tinku, o iš šiaurės rytų pusės aptaisytas OSB medžio drožlių plokštėmis; priestatas yra dviejų aukštų, jo ilgis apie 11,3 m, plotis apie 4,6 m, aukštis – apie 5,9 m.

Protokole nurodyta, kad, iÅ¡analizavus turimus duomenis, paaiÅ¡kėjo, jog priestatas nėra atskiras statinys, o yra neypatingo gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1žp, (duomenys neskelbtini), dalis. V. Å . atlikti neypatingo namo rekonstravimo darbai, neturint rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti namÄ , atitinka savavaliÅ¡kos statybos sÄ vokÄ . 20. 2020 m. liepos 22 d. buvo suraÅ¡ytas 2019 m. lapkričio 11 d. SavavaliÅ¡kos statybos akto patikslinimas, nurodant, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas pažeidimas: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rytų pusėje esančio priestato, pažymėto plane 1a2p, 2 aukÅ¡tas prailgintas nuo 7,1 m iki 11,3 m; ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukÅ¡tas, pastatytas antras aukÅ¡tas apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, bei 3,2 m aukščio įrengiant iÅ¡orines sienas bei stogo konstrukcijÄ su danga; atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija (2020-08-21 praÅ¡ymo priedas).

21. Byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma panaikinti Inspekcijos suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei privalomuosius nurodymus, motyvuojant tai tuo, kad ieÅ¡kovas atliko esamo priestato remontÄ , o ne rekonstrukcijÄ , bei tuo, kad Inspekcijos pareigÅ«nai, nustatydami savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , naudojo senÄ 1976 m. planÄ , kuriame nurodytas priestato aukÅ¡tis 5,80 m tik priestato antro aukÅ¡to dalyje.

22. Esant tokiai ieÅ¡kovo pozicijai, byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar ieÅ¡kovas, įrengdamas antrame priestato aukÅ¡te patalpas, atliko savavaliÅ¡kÄ statybÄ , ar privalomi nurodymai yra aiÅ¡kÅ«s ir vykdytini. Dėl ieÅ¡kovo atliktų darbų pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba 23. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai.

24. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

25. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

26. StatybÄ leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui; nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sÄ vokÄ â€žeinamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis).

28. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktas).

29. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 7.2 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimas yra statinio statybos rÅ«Å¡is. Statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiÄ sias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį, skersmenį ir pan. (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 punktas). Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukÅ¡tai (9.1 punktas); pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, paÅ¡alinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (9.6 punktas).

30. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte nurodyta, kad balkonas – pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas.

31. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ .

32. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas panaikinti savavaliÅ¡kos statybos aktÄ atitinka įstatymo nuostatas, kad į teismÄ turi teisę kreiptis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai pažeidžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir turi nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialinį teisinį reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 37 punktas).

33. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 11 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , nurodydamas, kad jis neatliko darbų, kuriems buvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, bei nepakeitė buvusių gyvenamojo namo priestato matmenų. IeÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus tuo, kad Inspekcija, suraÅ¡ydama ginčijamÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ , vadovavosi 1976 m. kadastro duomenimis, kurie buvo panaikinti. IeÅ¡kovo teigimu, pagal 1982 m. kadastro duomenis gyvenamojo namo priestato 5,80 m aukÅ¡tis galėjo bÅ«ti per visÄ priestato ilgį (10,85 m), o ne tik per 7,1 m ilgį kaip nurodo Inspekcija privalomuosiuose nurodymuose.

34. Teismas, iÅ¡analizavęs iÅ¡reikalautos gyvenamosios valdos (duomenys neskelbtini) kadastro bylos duomenis, nustatė, kad 1959 m. Å¡ios valdos pirmajam savininkui V. A. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas priestatui (garažui ir verandai) pagal 1959 m. vyr. architekto patvirtintÄ projektÄ statyti. IÅ¡ Å¡io priestato projekto matyti, kad virÅ¡ garažo ir dviejų sandėlių patalpų pirmame aukÅ¡te buvo suprojektuota 30 kv. m. (7,68 m×3,95 m) veranda ir 17,40 kv. m. (4,14 m×3,95 m) balkonas.

35. Nekilnojamojo turto kadastro bylos 1 lape esančiame plane grafiÅ¡kai pavaizduota, kad priestato 1a2p parametrai yra: ilgis – 10,85 m, plotis – 4,45 m, aukÅ¡tis per visÄ ilgį – 5,80 m. Tačiau Å¡iame plane yra ir žyma, kad priestatas 1a2p nepriimtas eksploatacijai. Kadastro bylos 3 lape nurodytos namo ir priestato antro aukÅ¡to patalpos, tarp jų – patalpa virÅ¡ garažo G1. Å ios patalpos plotas yra 20,71 kv. m., aukÅ¡tis – 2,80 m, virÅ¡ pirmame aukÅ¡te projektuotų sandėlių (patalpos G2) nėra jokių patalpų. Ä®vertinus 1959 m. projektinius sprendinius, darytina iÅ¡vada, kad toje dalyje (virÅ¡ patalpos G1) buvo balkonas. Tai patvirtino ir namo bendrasavininkė J. M. Å ., nurodžiusi, kad visÄ laikÄ virÅ¡ patalpos G2 buvo balkonas. Gyvenamojo namo techninio paso duomenimis, priestatas 1a2p yra 86,06 kv. m. ploto, jo tÅ«ris – 248 kub. m.

36. Apskaičiuojant priestato tÅ«rį, vadovaujantis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais apie tai, kad priestato aukÅ¡tis per visÄ jo ilgį (10,85 m) yra 5,80 m, darytina iÅ¡vada, kad kadastro byloje kaip priestato tÅ«ris turėtų bÅ«ti nurodyta 280,03 kub. m. (10,85×4,45×5,80). Tačiau pagal 1993 m. įregistruotus kadastro duomenis priestato tÅ«ris yra 248 kv. m., t. y. mažesnis, nei nurodo ieÅ¡kovas. Todėl teismas, įvertinęs priestato 1959 m. projektinę dokumentacijÄ , bei 1993 m. registruotus priestato kadastrinius matavimus, sprendžia, kad priestato aukÅ¡tis neturėjo bÅ«ti vienodas per visÄ jo ilgį, kadangi virÅ¡ patalpos G2 turėjo bÅ«ti ir buvo balkonas (gyvenamojo namo nuotraukos, el. b. t. 2, l. 28).

37. Gyvenamojo namo kadastro bylos 1 lape esančiame plane grafiÅ¡kai pavaizduoti duomenys apie tai, jog priestato aukÅ¡tis yra 5,80 m per visÄ priestato ilgį (10,85 m), negali bÅ«ti laikomi teisę sukuriančiais duomenimis. Tokia iÅ¡vada daroma, įvertinus tai, kad Å¡iame plane yra žyma jog priestatas 1a2p nėra priimtas eksploatacijai, bei tai, kad gyvenamojo namo techniniame pase nurodytas priestato tÅ«ris yra ne 280,03 kub. m., bet 248 kub. m. Gyvenamojo namo techniniame pase nurodytas priestato tÅ«ris atitinka 1959 m. projekto sprendinius, todėl laikomas teisingu.

38. IeÅ¡kovo atstovė ir trečiasis asmuo J. M. Å . bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės, kad virÅ¡ priestato 1 aukÅ¡to garažo patalpų esantis balkono plotas buvo įtrauktas į vientisÄ patalpÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir prie savavaliÅ¡kos statybos akto pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kad gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te esanti patalpa (turėjusi bÅ«ti veranda pagal projektÄ ) buvo praplėsta balkono plotu, įrengiant vientisÄ patalpÄ su sienomis ir langais, Å¡ios vientisos patalpos aukÅ¡tis per visÄ priestato ilgį (11,3 m) yra ne mažesnis kaip 5,80 m (el. b. t. 2, l. 31-33).

39. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atliko priestato rekonstravimo darbus. IeÅ¡kovas pakeitė priestato iÅ¡orės matmenis (aukÅ¡tį), įrengdamas naujas priestato antro aukÅ¡to laikančias konstrukcijas, dėl to antrame aukÅ¡te esančių patalpų plotas padidėjo buvusio balkono plotu (sprendimo 25-30 punktai). IeÅ¡kovas neturėjo statybos leidimo Å¡iai rekonstrukcijai, todėl atsakovės darbuotojai pagrįstai surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ 2019 m. lapkričio 11 d. (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, TPSVPÄ® 14 straipsnio 1 dalis). Tai, kad Inspekcija tikslino 2019 m. lapkričio 11 d. savavaliÅ¡kos statybos akto duomenis (sprendimo 20 punktas), nepaneigia to, kad savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienÄ neteisėta statyba jau buvo, ir savavaliÅ¡ka statyba pagrįstai buvo konstatuota 2019 m. lapkričio 11 d. savavaliÅ¡kos statybos akte.

40. Teismas, nustatęs, kad Inspekcijos darbuotojai pagrįstai konstatavo 2019 m. lapkričio 11 d. akte savavaliÅ¡kÄ statybÄ , atmeta ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo (sprendimo 32 punktas).

41. IeÅ¡kovas nurodo, kad Inspekcija, nustačiusi savavaliÅ¡kÄ statybÄ 2019 m. lapkričio 11 d. aktu, surašė netikslius ir neaiÅ¡kius privalomuosius nurodymus, todėl jam neaiÅ¡ku, kaip jie turi bÅ«ti vykdomi. Esant tokiems ieÅ¡kovo argumentams, toliau spręstinas klausimas dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir aiÅ¡kumo. Dėl ieÅ¡kovui suraÅ¡ytų privalomųjų nurodymų teisėtumo 42. Pagal TPSVPÄ® 14 straipsnio 2 dalį Inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos pateikia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui (statinio ar jo dalies savininkui) privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius, tarp jų:

1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

43. Ieškovas nurodo, kad privalomieji nurodymai turi būti panaikinti, nes Inspekcijos darbuotoja netinkamai matavo priestato parametrus (priestatas buvo matuojamas iš vidaus netinkamu prietaisu-ieškovo rulete), nesilaikydama kadastrinių matavimų taisyklių. Ieškovo teigimu, privalomajame nurodyme esantys reikalavimai yra neaiškūs, nekonkretūs ir netikslūs.

44. Teismo posėdžio metu apklausta priestato matavimus atlikusi liudytoja Inspekcijos darbuotoja V. G. parodė, kad ji matavo priestatÄ iÅ¡ vidaus, kadangi pastatas stovi ant žemės sklypo ribos su kitu žemės sklypu, ji neturėjo kito žemės sklypo savininko leidimo įžengti į jo teritorijÄ . Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad matavo priestatÄ ieÅ¡kovo rulete, nes neturėjo savo matavimo įrankių ir prietaisų. Liudytojos paaiÅ¡kinimais, ji dirba Inspekcijoje apie 5 metus, turi statybos inžinierės iÅ¡silavinimÄ .

45. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl to, ar Inspekcijos darbuotoja atliko priestato matavimus teisingai, atmeta ieÅ¡kovo atstovės argumentus, kad Inspekcijos darbuotoja, atlikdama patikrinimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos, turėjo vadovautis kadastro duomenų rinkimÄ reguliuojančiais teisės aktais.

46. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Å¡ios taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarkÄ . Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

47. Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcijos darbuotojai, tikrindami savavališkos statybos aplinkybes, neprivalo vadovautis sprendimo 46 punkte nurodytais teisės aktais, nes Inspekcijos darbuotojai nėra kadastrinius duomenis nustatantys ir renkantys subjektai (matininkai). Teismas pritaria šiems atsakovės atstovės argumentams, konstatuodamas, kad savavališkos statybos aplinkybių nustatymas ir kadastriniai matavimai bei kadastro duomenų rinkimas yra dvi visiškai skirtingos procedūros, kurių tikslai taip pat yra skirtingi. Todėl Inspekcijos darbuotojai neprivalo atlikti matavimus, laikydamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų.

48. Inspekcijos atstovė paaiÅ¡kino, kad Inspekcijos darbuotojai, tikrindami statybos teisėtumÄ , vadovaujasi Inspekcijos virÅ¡ininko įsakymais patvirtintais apraÅ¡ais: Statybų valstybinės priežiÅ«ros proceso apraÅ¡u, patvirtintu Inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-163, bei Statybos ir Å«kio subjekto veiklos patikrinimo apraÅ¡u, patvirtintu Inspekcijos virÅ¡ininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53.

49. IeÅ¡kovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė pirmiau minėtų teisės aktų (žr. sprendimo 48 punktÄ ) pažeidimų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas suraÅ¡ytas neteisingai ar nepagrįstai. Teismas taip pat nenustatė Å¡ių aktų pažeidimų, dėl kurių savavaliÅ¡kos statybos aktas ar byloje ginčijami privalomi nurodymai turėtų bÅ«ti panaikinti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, nurodydamas, kad Inspekcijos atstovė (t. y. asmuo, dirbantis Inspekcijoje apie 5 metus bei turintis aukÅ¡tÄ jį statybos inžinerijos magistro diplomÄ ) neteisingai matavo priestato matmenis, nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių liudytojos atliktų matavimų teisingumÄ . Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė liudytojo V. G. atliktų matavimų klaidingumo (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

50. Teismas, įvertinęs privalomųjų nurodymų turinį (žr. sprendimo 16 punktÄ ), mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, jog privalomuosiuose nurodymuose esantys reikalavimai yra neaiÅ¡kÅ«s ir netikslÅ«s. IeÅ¡kovas įpareigotas iÅ¡ardyti ant priestato rytinės pusės, kur buvo tik pirmas aukÅ¡tas (pagal 1976 m. kadastrinių duomenų byloje užfiksuotus matavimus) pastatytÄ antro aukÅ¡to dalį apie 3,75 m ilgio ir 4,45 m pločio, apie 3,2 m aukščio įrengtas iÅ¡orines sienas bei stogo konstrukcijÄ su danga.

Privalomajame nurodyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad pirmas aukÅ¡tas turi bÅ«ti apie 11,3 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, o antras aukÅ¡tas turi bÅ«ti apie 7,2 m ilgio ir apie 4,6 m pločio, matuojant iÅ¡ Å¡iaurės vakarų į pietryčių pusę; kad turi bÅ«ti sutvarkyta statybvietė ir aplinka. Tai, kad privalomajame nurodyme nurodyti priestato parametrai, naudojant žodį „apie“, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog reikalavimai, keliami pastato parametrams, yra neaiÅ¡kÅ«s, turint omenyje, kad jie nurodyti centimetrų tikslumu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), o ieÅ¡kovas turi prieigÄ prie savo gyvenamojo namo kadastro bylos, kurioje nurodyti konkretÅ«s ir tikslÅ«s priestato parametrai.

51. Teismas, nustatęs, kad atsakovės darbuotojai pagrįstai surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ 2019 m. lapkričio 11 d., konstatuoja, jog privalomieji nurodymai, suraÅ¡yti to akto pagrindu, buvo teisėti bei aiÅ¡kÅ«s. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimai dėl minėtų privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetami.

52. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pasisako ir dėl trečiojo asmens nurodomų aplinkybių, jog priestato bÅ«klė buvo avarinė, todėl reikėjo jį tvarkyti. Teismas neneigia to, kad, esant tam tikrai blogai statinių bÅ«klei, jų savininkai turi imtis priemonių sutvarkyti juos. Tačiau statinio tvarkymas turi atitikti imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Trečiojo asmens pateikti įrodymai (nuotraukos, raÅ¡ytiniai dokumentai, el. b. t. 2, l. 148-156) patvirtina, kad ankstesnis gyvenamojo namo bendrasavininkas nesilaikė higienos norminių ir aplinkos terÅ¡imo kenksmingomis medžiagomis ir atliekomis aktų reikalavimų. Tačiau Å¡ie įrodymai nepatvirtina bÅ«tinumo rekonstruoti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priklausantį priestatÄ tokiu bÅ«du, kaip jis buvo rekonstruotas. Todėl trečiojo asmens motyvai negali bÅ«ti pagrindu tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

53. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tuo atveju, jei teismas nustatys statybÄ reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, laikyti juos mažareikÅ¡miais. Teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovo atliktų pažeidimų vertinimo kaip mažareikÅ¡mių, nes nagrinėjamu atveju tai neturi įtakos privalomųjų nurodymų galiojimui. Pažeidimų pripažinimas mažareikÅ¡miais neatleidžia juos padariusio asmens nuo tų pažeidimų paÅ¡alinimo (Statybos ir Å«kio subjekto veiklos patikrinimo apraÅ¡o VI skyriaus pirmas skirsnis).

54. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė į bylÄ jos bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas jų nepriteisia.

55. Valstybė šioje byloje turėjo 23,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo proceso dalyviams išlaidų. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 23,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : atmesti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,94 Eur (dvideÅ¡imt trijų Eur 94 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kuris turi bÅ«ti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). MokėjimÄ patvirtinantis dokumentas turi bÅ«ti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Svetlana Panina