AS-552-862-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-862/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02561-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. SKP-43.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė terminą iki 2012 m. spalio 23 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti 3 skundo egzempliorius su tinkamai suformuluotais reikalavimais ir patikslintomis bylos proceso šalimis, prie skundo pridėti įrodymus, patvirtinančius Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 7R-168(4R-393) gavimo datą, bei pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis praleistas, ir nurodyti svarbias priežastis dėl kurių šis terminas buvo praleistas, o taip pat pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame pašalino dalį teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir pridėjo voką, kuriame buvo gautas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 7R-168(4R-393).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. B. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, pareiškėjo skundo neišnagrinėjo iš esmės, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį dienų nuo sprendimo nuorašo pareiškėjui įteikimo dienos. Iš pareiškėjo pateikto voko, kuriame jam buvo siųstas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 7R-168(4R-393), matyti, kad jis pareiškėjui įteiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d. Teismas nustatė, kad skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. spalio 1 d. Todėl padarė išvadą, kad paštu išsiųsdamas skundą teismui 2012 m. spalio 3 d. pareiškėjas buvo praleidęs jo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas pirmame patikslinto skundo lape nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos raštą Nr. 7R-168(4R-393) gavo 2012 m. rugsėjo 1 d., o antrame –kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas jam įteiktas 2012 m. rugsėjo 4 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą jis gavo vėliau nei 2012 m. rugpjūčio 30 d. (pažymos iš pašto įstaigos ir pan.), nors ši teisė jam buvo išaiškinta teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartyje. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teismas konstatavo, kad jis neturi pagrindo pripažinti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties bei jį atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad nors ant pašto voko yra žyma, kad laišką gavo 2012 m. rugpjūčio 30 d., tačiau faktiškai jis pareiškėjui buvo įteiktas tik 2012 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl esant geram orui, dirba laukuose. Pažymi, kad 2012 m. rugpjūčio 30 - rugsėjo 1 dienomis su visa šeima nuiminėjo grūdines kultūras, todėl nieko nebuvo namuose ir dėl to paštininkė negalėjo jam įteikti laiško. 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo šeštadienis, o sekmadieniais ir pirmadieniais Panočių paštas, aptarnaujantis kaimą, kuriame gyvena pareiškėjas, nedirba, todėl laišką iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos gavo tik 2012 m. rugsėjo 4 d. Prašo atsižvelgti, kad formaliai terminas praleistas 2 dienom, o faktiškai pareiškėjas jo nepraleido.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip praleidus skundo padavimo terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu aktu.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos informaciją, kad priimtą sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2012 m. rugpjūčio 29 d., ir pagal spaudo datą (2012 m. rugpjūčio 30 d.) ant voko, padarė išvadą, kad pareiškėjui Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 7R-168(4R-393) įteiktas 2012 m. rugpjūčio 30 d. ir atitinkamai laikė, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą gavo 2012 m. rugsėjo 4 d., todėl termino skundui paduoti nepraleido.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ginčijamą sprendimą pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė pirmenybiniu neregistruotu laišku (b. l. 40). Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo, teismui pateikė voką, kuriame gavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. rugpjūčio 29 d. nuorašą. Ant voko esantis spaudas patvirtina, kad siunta Pavočių pašte gauta 2012 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 36). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ant voko spaudo esanti žyma nepatvirtina, kad būtent šią dieną (t. y. 2012 m. rugpjūčio 30 d.) laiškas faktiškai buvo įteiktas pareiškėjui.

Be to, AB Lietuvos paštas internatinėje svetainėje www.post.lt, kurioje teikiama informacija apie Lietuvos pašto skyrius ir jų darbo laiką, yra nurodyta, kad Pavočių paštas dirba antradieniais-šeštadieniais nuo 9.00 iki 12.30 val. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjo argumentais, kad Pavočių paštas sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba, o pareiškėjui visą savaitgalį kartu su šeima dirbant laukuose, paštininkė neturėjo galimybių jam anksčiau įteikti pašto siuntos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, kad ant pareiškėjo teismui pateikto voko yra nurodyta siuntos Pavočių pašte gavimo data (2012 m. rugpjūčio 30 d.), nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui paduoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir skaičiuojant terminą nuo siuntos pašte gavimo datos, terminas praleistas itin nežymiai (tik 2 dienas).

Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę §§ 34‒36, Series A Nr. 18; 2001 m. gegužės 10 d. didžiosios teisėjų kolegijos sprendimo byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę §§ 91‒93, ECHR 2001-V).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys dokumentai sudaro pagrindą spręsti, kad termino skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. SKP-43 panaikinimo paduoti pareiškėjas nepraleido. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (ABTĮ 148 straipsnis, 151 straipsnio 4 punktas).

Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimas yra perduodamas nagrinėti iš naujo, nes teismas nesprendė klausimo, ar pareiškėjo 2012 m. spalio 22 d. pateiktas skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan