2023-01-11 Nr. AB-1029-3-62-3-02589-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-39-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02589-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. (15.5)-AD5-2687, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti; 2) panaikinti Departamento 2022 m. vasario 14 d. pažymą Nr. (15.5)-AD5-2687.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. (15.5)-AD5-2687 galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Departamento 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. (15.5)-AD5-2687 „Dėl pažymos išdavimo“, kuris buvo išduotas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkvėja“ (toliau – ir BUAB „Vilkvėja) bankroto administratoriui, atsakant į bankroto administratoriaus 2022 m. sausio 12 d. raštą „Dėl pažymos išdavimo likviduojamai dėl bankroto UAB „Vilkvėja“.

Ginčijamu raštu bankroto administratorius buvo informuotas, kad BUAB „Vilkvėja“ nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-2021 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog ši bendrovė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad bendrovė paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

Teismo vertinimu, ginčijamas Departamento 2022 m. vasario 14 d. raštas Nr. (15.5)-AD5-2687 „Dėl pažymos išdavimo“, kuriuo BUAB „Vilkvėja“ bankroto administratorius buvo informuotas apie tai, kad bendrovė nėra įtraukta kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir neturi aplinkosauginių įsipareigojimų, yra informacinio pobūdžio dokumentas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui ir šis raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Minėtu raštu bendrovės bankroto administratoriui buvo pateikta turima informacija apie BUAB „Vilkvėja“ aplinkosauginius įsipareigojimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį Nr. AS822-779/2011).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atitinkamai pareiškėjo skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Departamento raštas sukelia teisines pasekmes ir yra laikytina individualiu administraciniu aktu.

Teismų praktikoje yra ne viena byla, kurioje bankroto administratorius skundžia Departamento atsisakymą išduoti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą pažymą. Pagal skundžiamos nutarties logiką, atsisakymą išduoti pažymą taip pat būtų galima vertinti kaip informacinio pobūdžio dokumentą, nesukeliantį pasekmių, tačiau aplinkybė, kad tokie skundai yra nagrinėjami indikuoja, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta pažyma arba atsisakymas ją išduoti laikytas individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundo objektas administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka.

Departamento pažymos išdavimas / neišdavimas paprastai sukelia teisines pasekmes tik bankrutuojančiai įmonei, tačiau šiuo atveju, pažyma sukelia teisines pasekmes ir pareiškėjui. BUAB „Vilkvėja“ teismo procesiniu sprendimu buvo įpareigota sutvarkyti užterštą pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, tačiau tinkamai to nepadarė. Su skundu yra pateikti įrodymai, kad tariamai BUAB „Vilkvėja“ sutvarkytame žemės sklype tebėra fiksuota tarša. Tai lemia, kad BUAB „Vilkvėja“ nėra sutvarkiusi užteršto dirvožemio ir grunto, kurį turi pareigą sutvarkyti. Departamentas apie tai buvo informuotas, tačiau šias aplinkybes ignoruoja ir laikosi pozicijos, kad vizualiai žemės sklypas atrodo sutvarkytas, todėl laikytinas sutvarkytu ir atitinkamai yra išdavęs BUAB „Vilkvėja“ pažymą, kuri leidžia teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Vilkvėja“ pabaigos ir administratorius to siekia bankroto byloje. Išregistravus BUAB „Vilkvėja“, jos prievolė sutvarkyti pareiškėjo žemės sklypą pasibaigs, o pareiškėjo sklypas liks užterštu, kas lems jo žalą, kuri liks neatlyginta. Tai lemia, kad Departamento pažyma akivaizdžiai sukelia pasekmes ne tik BUAB „Vilkvėja“, tačiau ir pareiškėjui, todėl yra tinkamas skundo objektas administraciniame procese.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 14 d. rašto Nr. (15.5)-AD5-2687, kuriuo BUAB „Vilkvėja“ bankroto administratorius buvo informuotas apie tai, kad bendrovė nėra įtraukta į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir neturi aplinkosauginių įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad byloje skundžiamas raštas nėra individualus administracinis aktas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamo rašto turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jame jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, raštas yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Departamentas jame tik konstatavo, kad bankrutuojanti UAB „Vilkvėja“ nebuvo įtraukta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-2021 metų kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašus ir, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos kontrolės informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog ši bendrovė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad bendrovė paliko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Taigi rašte nėra nurodyta jokių viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, reikalavimų, kurie sukeltų vienokias ar kitokias savarankiškas pasekmes asmenims ar juos įpareigotų vienaip ar kitaip elgtis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui ar kitiems asmenims apibrėžtas (konkrečias) tiesiogines teisines pasekmes. Pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog rašte konstatuotos aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo spręsti, kad raštas gali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė