Legislator Case Law & Legislation
ec42e30a-e3f6-41e2-99b1-b684764b2c4a AI generated

ec42e30a-e3f6-41e2-99b1-b684764b2c4a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number ec42e30a-e3f6-41e2-99b1-b684764b2c4a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                    Civilinė byla Nr. 2A-1597-826/2015Teisėja Danutė Žvinklytė                                    (Proceso Nr. 2-06-3-11277-2014-6)                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:              2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.9.; 3.3.1.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

ec42e30a-e3f6-41e2-99b1-b684764b2c4a · Klaipėdos apygardos teismas: A.-L. po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jų pilnametystės. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ už 11 mėnesių vienkartine pinigine sumažinto dydžio suma 2 200, 00 Eur atmetė kaip nepagrįstÄ . Nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikas, teismas jos nenustatė, tačiau nustatė, kad atsakovas, siekdamas su vaikais iÅ¡vykti nuolat ar laikinai gyventi į EgiptÄ ar kitÄ užsienio valstybę, privalo gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                    Civilinė byla Nr. 2A-1597-826/2015Teisėja Danutė Žvinklytė                                    (Proceso Nr. 2-06-3-11277-2014-6)                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:              2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.9.; 3.3.1.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. lapkričio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A.

A. A. A.-L. (A. A. A. A.-L.) apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo prisidėjęs prie apeliacinio skundo C. N., dėl 2015 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. A.-L. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. A. A.-L. tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C. N. (C. N.), iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei atsakovo A.

A. A. A.-L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. A.-L., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C. N., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A.

A.-L. (A. A.-L.) ir A. A.-L. (A. A.-L.) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis: A. A.-L. po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes A.-L., priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ už 11 mėnesių vienkartine pinigine sumažinto dydžio suma 2 200,00 Eur, santuokoje įgytÄ turtÄ padalyti taip: ieÅ¡kovei priteisti natÅ«ra automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) l448, 10 Eur vertės, o atsakovui priteisti natÅ«ra 0,06 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7510, 00 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, bei į tai, kad didžioji dalis piniginių lėšų, panaudotų žemės sklypui pirkti buvo surinkta kitų asmenų ir nepriklauso bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti piniginę kompensacijÄ už atsakovui tekusiÄ didesnę natÅ«rinio turto dalį – 5000,00 Eur, kreditines prievoles tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir C.

N. pripažinti atsakovo asmeninėmis kreditinėmis prievolėmis, kurioms netaikoma solidarioji atsakomybė, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuoka iÅ¡iro, nes skiriasi ieÅ¡kovės ir atsakovo požiÅ«ris į Å¡eimÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , atsakovas taikė ieÅ¡kovei ribojimus, jÄ kontroliavo. Santykiai visiÅ¡kai paÅ¡lijo, kai ieÅ¡kovė ir atsakovas sužinojo apie vaikui A. diagnozuotÄ ligÄ â€“ leukemijÄ .

Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų A. A.-L. (A. A.-L.) ir A. A.-L. (A. A.-L.) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su atsakovu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. iÅ¡laikymui po 115,85 Eur kasmėnesinių periodinių iÅ¡mokų, mokant iÅ¡laikymÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti atsakovui 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuosavybės teisės dalies vertės kompensacijÄ â€“ 3755,00 Eur, priteisti atsakovui transporto priemonę VOLKWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 724,05 Eur kompensacijÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo santuokos pradžios ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai klostėsi sėkmingai, tačiau nesutarimų ėmė kilti per pasku­tiniuosius bendro gyvenimo metus, t. y. 2013 metų spalio mėnesį jaunesniajam sÅ«nui A. diagnozavus sunkiÄ ligÄ . Å i žinia buvo didelis sukrėtimas visai Å¡eimai. Dėl vaiko ligos ieÅ¡kovė vis dažniau buvo prislėgtos nuotaikos ir irzli. Situacija dar labiau paÅ¡lijo 2014 metų vasarÄ mirus dviem artimoms ieÅ¡kovės draugėms. Tuomet ieÅ¡kovės nuotaikų kaita tapo nenuspėjama – nuo euforijos iki visiÅ¡kai niekuo neiÅ¡provokuotos agresijos.

IeÅ¡kovė agresijos protrÅ«kių metu ėmė provokuoti kivirčus ir žemino atsakovÄ vaikų akivaizdoje, muÅ¡davo, vadindavo nevykėliu, kaltindavo nebÅ«tais dalykais. 2014 metų rugpjÅ«tį ieÅ¡kovė agresijos protrÅ«kio metu iÅ¡varė atsakovÄ iÅ¡ namų. Gyvendamas skyriumi toliau rÅ«pinasi Å¡eima, dalyvauja vaikų gyvenime, padeda juos iÅ¡laikyti mate­rialiai. Dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: santuokÄ , įregistruotÄ 2003 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 844, tarp ieÅ¡kovės S. A.-L. ir atsakovo A. A. A. A.-L. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove S. A.-L.. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. A. A.-L. nepilnamečių vaikų A. A.-L. ir A. A.-L. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis: A. A.-L. po 150, 00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, paskyrė ieÅ¡kovę S. A.-L. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų A.

A.-L. ir A. A.-L. lėšas iki jų pilnametystės. Ä®pareigojo atsakovÄ A. A. A. A.-L., siekiant su vaikais A. A.-L. ir A. A.-L. iÅ¡vykti nuolat ar laikinai gyventi į EgiptÄ ar kitÄ užsienio valstybę, gauti ieÅ¡kovės S. A.-L. raÅ¡ytinį sutikimÄ , po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims santuokines pavardes: ieÅ¡kovei A.-L., atsakovui – A.-L.. IeÅ¡kovei S. A.-L. pripažino asmeninės nuosavybės teisę į automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,06 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės S. A.-L. atsakovui A.

A. A. A.-L. 2963,70 Eur kompensacijÄ . Prievoles tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Swedbank“, AB, pagal 2014-11-24 kredito sutartį Nr. 14-090253-GV ir C. N. pagal 2013-11-08 pinigų paskolinimo (kredito) sutartį pripažino asmeninėmis atsakovo A. A. A. A.-L. prievolėmis. 2014-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieÅ¡kovei S. A.-L. iÅ¡ atsakovo A. A. A. A.-L. 41,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. A. A.-L. valstybei 208,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, ir 729,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Kitas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Teismas termino susitaikyti sutuoktiniams nenustatė, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl to, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, skirtingai suprato pagarbÄ vienas kitam, teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimui turėjo įtakos ir kultÅ«riniai skirtumai.

Po santuokos nutraukimo teismas paliko Å¡alių santuokines pavardes. Spręsdamas dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė geriau sugebėtų užtikrinti pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , todėl nepilnamečių vaikų A. ir A. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove. Spręsdamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė niekur nedirba, jai mokama 156,39 Eur Å¡alpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir 52,13 Eur priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, o atsakovas dirba, jam mokamas vidutinis 937,78 Eur (3238,00 Lt) vieno mėnesio atlyginimas, taip pat į nepilnamečių vaikų poreikius, jų amžių, į tai, kad Å¡alių nepilnamečiam vaikui A. diagnozuota B limfoblastinė leukemija, A. 2015 m. vasario mėnesį – žiedinė epilepsija, todėl sprendė, kad vaikų iÅ¡laidos ligų gydymui, vaistams, vitaminams yra didesnės nei sveikų vaikų, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė nepilnamečiam vaikui A.

A.-L. po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iÅ¡laikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2014 m. spalio 2 d. iki jų pilnametystės. Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ už 11 mėnesių vienkartine pinigine sumažinto dydžio suma 2 200, 00 Eur atmetė kaip nepagrįstÄ . Nesant ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaikas, teismas jos nenustatė, tačiau nustatė, kad atsakovas, siekdamas su vaikais iÅ¡vykti nuolat ar laikinai gyventi į EgiptÄ ar kitÄ užsienio valstybę, privalo gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, nustatė, kad bÅ«dami santuokoje, ieÅ¡kovė ir atsakovas įgijo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,06 ha žemės sklypÄ , kurio paskirtis –žemės Å«kio, esantį (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis atsakovui negalioja (atsakovas negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje), žemės sklypas įgytas ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokoje už suaukotas ir atsakovo lėšas, Å¡alys ir atsakovas sutarė, kad žemės sklypo kaina yra 7443,23 Eur (25700,00 Lt), dviejų sergančių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo – pripažino ieÅ¡kovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 turto dalį, todėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,06 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 1448,10 Eur, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 2963,77 Eur (2481,07 + 482,70 = 2963,77) dydžio kompensacijÄ .

Spręsdamas dėl prievolių tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, ir C. N. padalijimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė buvus bÅ«tinybei jam skolintis iš trečiųjų asmenų lėšas Å¡eimos poreikiams tenkinti, vartojimo kredito sutartis su „Swedbank“, AB, sudaryta jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, todėl prievoles tretiesiems asmenims pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.  Apeliaciniu skundu atsakovas A.as A. A. A.-L. prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimÄ pakeisti ir pripažinti prievolę C.

N. Å¡alių solidariÄ ja prievole, padidinti atsakovui priteistinÄ kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės iki 4479,05 Eur, sumažinti iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžius iki 115,00 Eur kiekvienam vaikui, sumažinti iÅ¡ atsakovo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, priteista iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams suma yra per didelė – atsakovas nėra pajėgus teikti vaikų iÅ¡laikymui 350,00 Eur sumos per mėnesį ir galėtų skirti kiekvienam vaikui po 115,00 Eur per mėnesį, nes iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio atsakovas moka už buto nuomÄ , kredito įmokas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių teisių ir pareigų principo. IeÅ¡kovės pateikta vaikų iÅ¡laidų apskaičiavimo pažyma nepagrįsta jokiais įrodymais. IeÅ¡kovė su vaikais gyvena bute pas ieÅ¡kovės motinÄ , už butÄ moka ieÅ¡kovės motina, todėl vaikai jokių iÅ¡laidų nepatiria, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kad Å¡alių sÅ«nus dėl gydymosi Vilniuje patiria 116,00 Eur iÅ¡laidas per mėnesį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡alių vaikai jokių specialiųjų poreikių neturi, jiems nereikalinga ir nuolatinė kito asmens priežiÅ«ra, todėl ieÅ¡kovė gali dirbti.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino vaikų poreikius ir Å¡alių galimybes teikti iÅ¡laikymÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, dalydamas Å¡alių turtÄ , nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, netiksliai nurodė dalintino turto (žemės sklypo) vertę. Spręsdamas dėl prievolės trečiajam asmeniui C. N. padalijimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole, nes iÅ¡ trečiojo asmens gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams – važinėjimui į Vilnių, įvairiems tyrimams.

Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė netikslias valstybės byloje patirtas iÅ¡laidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti.Trečiasis asmuo C. N. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prisidėjo prie atsakovo A. A. A. A.-L. apeliacinio skundo. Jame nurodė, kad nors jis ir neigiamai apibÅ«dino ieÅ¡kovę, tačiau pinigus skolino ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai. IeÅ¡kovė su vaikais be jo atsakovui paskolintų pinigų nebÅ«tų galėjusi iÅ¡gyventi. PraÅ¡o prievolę jam pripažinti solidariÄ ja ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole.IeÅ¡kovė S. A.-L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prievolę trečiajam asmeniui C. N. pripažino jo asmenine prievole, be to, nei apie pasiskolintus pinigus, nei apie jų panaudojimÄ ji nieko nežino, jokių įrodymų byloje nepateikė ir atsakovas. IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Apeliantas, teikdamas apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, prioritetinę reikÅ¡mę teikia savo asmeniui, o ne mažamečių vaikų interesams, iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui yra priteista tik 1/3 atsakovo gaunamų pajamų dalis, ji Å¡iuo metu dirbti negali, nes sergančiam vaikui yra paskirtas mokymas namuose pagal antros klasės programÄ .

Be to, atsakovas, praÅ¡ydamas žodinio proceso, nenurodo, kokius klausimus reikėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti žodinio teismo posėdžio metu.Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ gauta nebuvo.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.              1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Dėl žodinio procesoPagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.).

Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija (pranc. diskretion, teisė spręsti, kokį nors klausimÄ savo nuožiÅ«ra, Tarptautinių žodžių žodynas, 115 psl.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui procesiniame dokumente nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, kad bylÄ bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui (nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu), byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo nustatant jų galimybę teikti vaiko poreikiams proporcingÄ iÅ¡laikymÄ Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui A.

A.-L. priteisdamas po 150,00 Eur, o A. A.-L. po 200,00 Eur iki jų pilnametystės, netinkamai įvertino vaikų poreikius ir Å¡alių galimybes teikti iÅ¡laikymÄ bei nepagrįstai nukrypo nuo lygių tėvų teisių ir pareigų principo.CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju.

Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iÅ¡ iÅ¡laikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistinÄ iÅ¡laikymo sumÄ . Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V.

J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Å . v. A. Å . , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams iÅ¡laikyti vaikÄ lemia pareigÄ teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus.

Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro Å¡alpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų tikslinė kompensacija, iÅ¡ viso 208,52 Eur (T. 1, b. l. 18), o atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis svyruoja nuo 1 084,99 Eur (3 746,27 Lt) iki 591,36 Eur, 2014 metų jo gautų pajamų mėnesio vidurkis siekė 1 018,22 Eur (T. 2, b. l. 10), Å¡alys santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ ) ir automobilį, Å¡alių nepilnamečiam vaikui A.

A.-L. yra diagnozuota limfoblastinė leukemija (T. 1, b. l. 22, 128), o A. A.-L. – židininė epilepsija (T. 2, b. l. 63), ieÅ¡kovė pateikė kiekvieno vaiko mėnesio iÅ¡laidų apskaičiavimÄ (T. 1, b. l. 168), pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us), patvirtinančius patiriamas iÅ¡laidas bei gautÄ paramÄ gydymui (T. 1, b. l. 69–127, T. 2, b. l. 65–91). Visi Å¡ie iÅ¡vardyti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, yra geresnė nei ieÅ¡kovės. Atsakovas įrodymų, kad ieÅ¡kovės pateikti apskaičiavimai apie iÅ¡laidas, reikalingas kiekvienam Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikyti, yra nepagrįsti, nepateikė.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patiriamas iÅ¡laidas nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti, tačiau pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės pateiktame apskaičiavime nurodytos iÅ¡laidos, tenkančios kiekvienam iÅ¡ Å¡alių nepilnamečių vaikų, yra pagrįstos, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų sveikatos bÅ«klę laikytinos pagrįstomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡alių vaikai nepatiria iÅ¡laidų, susijusių su buto iÅ¡laikymu, nes už viskÄ moka jų močiutė.

Kaip jau buvo minėta, apeliantas įrodymų, kad ieÅ¡kovės nurodytos nepilnamečių vaikų iÅ¡laidos, skirtos jų iÅ¡laidų daliai butui iÅ¡laikyti, yra nepagrįstos, ir savo nesutikimÄ argumentavo tik savo samprotavimais, todėl Å¡ie argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.). Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų močiutė neturi pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių nepilnamečių vaikų ar prisidėti prie jų iÅ¡laikymo, todėl Å¡iÄ pareigÄ turi įgyvendinti atsakovas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieÅ¡kove, abu vaikai yra sergantys, ieÅ¡kovės galimybė dirbti dėl Å¡alių jaunesniojo sÅ«naus ligos yra apribota, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių teikiant iÅ¡laikymÄ vaikui principo ir iÅ¡ apelianto, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius, priteisė didesnę dalį iÅ¡laikymo, nei teko ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė turi galimybę dirbti ne visÄ darbo dienÄ , atsižvelgiant į jaunesniajam Å¡alių nepilnamečiam vaikui nustatytÄ ligÄ , gydymo ir mokymosi pobÅ«dį, yra objektyviai nepagrįstas.

Vertinant atsakovo galimybę teikti pirmosios instancijos teismo priteistÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams, konstatuotina, kad apeliantas yra jaunas ir darbingas vyras, jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas (tris kartus didesnis už minimalų darbo užmokestį), atsakovas kaip sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas asmuo galėtų teikti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris patenkintų bent minimalius Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikius. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi pastangų, tačiau negali susirasti dar geriau apmokamo darbo (CPK 178, 185 str.).

Dėl santuokos metu įgyto turto ir sutuoktinių prievolių padalijimoApelianto ir prisidėjusio prie apeliacinio skundo C. N. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo prievolę trečiajam asmeniui C. N. pripažino asmenine atsakovo prievole, be to, kaip savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, dalydamas santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl netinkamai padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ .Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , o pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga.

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos iÅ¡imtis (CK 6.5 straipsnis). Jau minėta, kad solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iÅ¡ įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡imčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti taikoma su Å¡io straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.Å ioje byloje kilo ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo bei trečiojo asmens kitoje pusėje dėl prievolės pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį pobÅ«džio.Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir į tai, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens pasiraÅ¡ytoje paskolos sutartyje nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o, atsakovas ir trečiasis asmuo, siekdami, kad atsakovo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡i paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (CPK 178 str.).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės pajamos 2013 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvo 782,51 Lt darbo užmokestis ir 602,94 Eur (2 081,82 Lt) ligos paÅ¡alpa (T. 2, b. l. 33–35), atsakovo darbo užmokestis 2013 m. spalio 28 d. - gruodžio mėnesį vidutiniÅ¡kai buvo 1 036,06 Eur (3 577,31 Lt) per mėnesį (T. 2, b. l. 37), ieÅ¡kovė 2013 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais gavo 3 232,16 Eur (11 160 Lt) paramÄ iÅ¡ fizinių (juridinių) asmenų (T. 2, b. l. 62–72), nors duomenų apie atsakovo darbÄ iki 2013-10-28 nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas iki jaunesniojo sÅ«naus ligos diagnozavimo taip pat dirbo – buvo jÅ«rininkas.

Anksčiau iÅ¡vardyti raÅ¡ytiniai įrodymai ir atsakovo darbo pobÅ«dis iki 2013-10-28 leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos materialinė padėtis 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais buvo gera, todėl atsakovas turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad buvo bÅ«tina skolintis 20 000,00 Lt iÅ¡ trečiojo asmens ir kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams tenkinti. Susipažinus su 2015-06-03 teismo posėdžio garso įraÅ¡u, nustatyta, kad teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti aplinkybių, susijusių su iÅ¡ trečiojo asmens pasiskolintų pinigų panaudojimu, paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai buvo pasiskolinti pinigai iÅ¡ trečiojo asmens, atsakovė buvo ligoninėje.

Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas negali tiksliai nurodyti, kada buvo sudaryta paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu, nes skiriasi data, nurodyta paskolos sutartyje ir atsakovo atsiliepime į ieškinį. Be to, trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu 2015-06-03 paaiškino, kad jam nėra žinoma, kur atsakovas panaudojo iš jo gautas pinigines lėšas, o pinigų skolintis iš jo buvo atėjęs tik atsakovas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė buvus būtinybei jam skolintis lėšas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, C.

N. vaiko gydymui ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai atsakovo prievolė C. N. buvo pripažinta asmenine atsakovo prievole.CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį;

į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v.

V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo Å¡io principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje O.

R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008).FaktÄ , kad buvo įdėta dalis vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) arba asmeninių lėšų panaudojimÄ pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kuriÄ turi bÅ«ti atsižvelgta parenkant atitinkamÄ turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi Å¡ias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. M. v.

S. M., bylos Nr. 3K-3-342/2014). Sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikÅ¡minga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).  Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė į žemės sklypÄ investavo tiek jos motinos jai perduotus 6 000,00 Lt, tiek 6 000,00 Lt, kurie buvo perduoti ieÅ¡kovei jos buvusių bendradarbių (T. 1, b. l. 129), tiek dalį piniginių lėšų, kurios buvo pervestos į jos asmeninę sÄ skaitÄ kaip parama, skirta gydymui, kuris yra reikalingas Å¡alių mažamečiam vaikui A..

Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė panaudojo dalį savo asmeninių lėšų sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ (CPK 178 str., 185 str.). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovė niekur nedirba, ji prižiÅ«ri sergantį Å¡alių sÅ«nų, kuriam reikia ne tik reguliariai duoti vaistus, jam yra paskirtas mokymas namuose ir ieÅ¡kovei reikia reguliariai lankytis gydymo įstaigoje, kuri yra Vilniuje, ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. iÅ¡laidų.

Atsakovas dirba, gauna 3 kartus didesnį už minimaliÄ algÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovės asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant žemės sklypÄ 2014-06-02, atsakovo pripažinimas teismo posėdžio metu, jog kartu nebegyveno nuo 2014 m. birželio mėnesio, ieÅ¡kovės blogesnė turtinė padėtis ir buvo pagrindas Å¡ioje civilinėje byloje dalijant sutuoktinių turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo nustatydamas, kad ieÅ¡kovei priklauso 2/3, o atsakovui – 1/3 dalis Å¡alių turto.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalytino žemės sklypo vertę, todėl priteisė per maÅ¾Ä kompensacijÄ atsakovui.Su Å¡ia apeliacinio skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012). AiÅ¡kindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.Dalijamo turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, Å¡alys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė pateikė 2014-06-25 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko apie tai, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 443,23 Eur (25 700,00 Lt) (T. 1, b. l. 21). Nors apeliantas tiek apeliaciniame skunde, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigia, kad ginčo žemės sklypo vertė yra 7510,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 str.).

Be to, skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo nustatytos ir atsakovo teigiamos ginčo žemės sklypo vertės yra tik 66,77 Eur, todėl priteisiant atsakovui kompensacijÄ , jam atitektų tik 22,25 Eur, todėl net ir konstatavus, kad sklypo vertė yra nežymiai didesnė, pagrindo keisti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį nėra.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä teisingai nustatė, kad 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 443,23 Eur.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismeApelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė Å¡ioje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu sutinka.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad civilinėje byloje ieškovės atstovė pateikė                         2015-03-27 ir 2015-05-26 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 4.26.-TPI-381 ir Nr. 4.26.-TPI-680, kuriose nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos šioje civilinėje byloje yra: pirmoje pažymoje – 279,13 Eur (advokato užmokestis – 272,00 Eur, kitos išlaidos – 7,00 Eur), o antroje pažymoje – 516,52 Eur (advokato užmokestis – 509,52, kitos išlaidos – 7,00 Eur).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sudėjo Å¡iose pažymose nurodytas valstybės patirtas iÅ¡laidas, nes Å¡ios iÅ¡laidos kiekvienoje iÅ¡ pažymų nurodytos nuo pat pagalbos teikimo pradžios pagal tÄ patį Tarnybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimÄ Nr. (1.31)-TPA-15-15 teikti ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir jos nėra sudedamos. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo sumažinti valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laidas už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iki 516,52 Eur.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeApeliacinį skundÄ atmetus, apelianto (atsakovo) turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).IeÅ¡kovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti valstybei iÅ¡ atsakovo A. A. A. A.-L. priteistinÄ valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ ir nustatyti, kad Å¡i suma yra 516,52 Eur. Kolegijos pirmininkas                                                                            Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                   Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                  Almantas Padvelskis