ec40b8a4-c319-43f2-b2bf-062c533ed62a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1292-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15404-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-155-451/2022 pagal ieÅ¡kovės individualios įmonės „Aujama-credit“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė individuali įmonė (toliau – IÄ®) „Aujama-credit“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ (Kauno rÅ«mus), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. J. 1 300,00 Eur negrÄ Å¾into kredito, 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), po 95,68 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki kredito sumos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo dienos, 114,98 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė 2022 m. sausio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies dėl 95,68 Eur nuostolių per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 18 d. iki kredito sumos visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo dienos ir civilinę bylÄ Nr. e2-155-451/2022 toje dalyje nutraukė. Teismas minėta nutartimi taip pat grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 58,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

2. IeÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ ieÅ¡kovės IÄ® „Aujama-credit“ ir atsakovo A. J. 2020 m. liepos 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 10895, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsakovui per keturis kartus suteikė 1 300,00 Eur dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytÄ grafikÄ iki 2022 m. balandžio 18 d. grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si kredito suma (pelno palÅ«kanas) (viso 1 060,25 Eur) ir administravimo mokestį (210,53 Eur). Tačiau, kadangi atsakovas pagal Sutartyje nustatytÄ grafikÄ neatliko nei vieno mokėjimo, ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.5 punktu ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 19 straipsniu, elektroniniu laiÅ¡ku informavo atsakovÄ apie Sutarties nutraukimÄ nuo 2021 m. rugsėjo 17 d., o 2021 m. spalio 1 d. pateikė ieÅ¡kinį teismui.

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. neginčijo reikalavimo dėl 1 300,00 Eur negrÄ Å¾into kredito priteisimo ir prašė Å¡iÄ sumÄ iÅ¡dėstyti 10 mėnesių laikotarpiui mokant po 130,00 Eur per mėnesį. Likusioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti bei pripažinti negaliojančiais tarp Å¡alių 2020 m. liepos 27 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 10895 (toliau – Sutartis) Bendrųjų sÄ lygų 1.4.7 ir 1.4.7 punktus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, t. y. priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. ieÅ¡kovės IÄ® „Aujama-credit“ naudai 1 300,00 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 1 270,77 Eur nuostolius (negautas pajamas), 144,98 Eur delspinigius, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 715,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas tuo pačiu sprendimu atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo iÅ¡dėstymo dalimis.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neįrodinėjo, jog suteiktÄ kreditÄ ar jo dalį grÄ Å¾ino, nesant byloje prieÅ¡ingų duomenų, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 300,00 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos priteisimo laikė pagrįstu ir Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovei. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė, sudarydama Sutartį su atsakovu, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi gauti ne tik paskolintÄ kredito sumÄ , bet ir 210,53 Eur administravimo mokestį bei 1 060,24 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, todėl ir Å¡ioje reikalavimo dalyje (viso 1 270,77 Eur) ieÅ¡kinį tenkino.

Be to, teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma 144,98 Eur delspinigių suma buvo apskaičiuota nuo nesumokėtos įmokos sumos nevirÅ¡ijant VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto 180 kalendorinių dienų laikotarpio, šį reikalavimÄ taip pat tenkino. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

6. Teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieÅ¡kovė vertino atsakovo kreditingumÄ ir vertinimÄ atliko tinkamai tiek pradinės vartojimo kredito 400,00 Eur sumos suteikimo metu, tiek 2020-08-03, 2020-08-04 ir 2020-08-05, kai atsakovui buvo suteikiamos papildomos vartojimo kredito sumos. IeÅ¡kovei didinant suteiktÄ kreditÄ anksčiau suteiktas kreditas buvo įtrauktas į bendrÄ kreditų sumÄ ir vertinamas. Atsakovo tvarios pajamos buvo nustatomos remiantis Sodros duomenimis. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai buvo įvertini remiantis oficialios Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, kurioje buvo nurodyti visi keturi tuo metu atsakovo turėti kreditoriniai įsipareigojimai, o vėliau ir ieÅ¡kovės suteiktas kreditas.

IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020-07-27 duomenimis atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 33 procentus tvarių pajamų, 2020-08-03 – 35,82 procentus, 2020-08-04 – 38,34 procentus, 2020-08-05 – 39,98 procentus tvarių pajamų. IeÅ¡kovė nurodė, kad duomenų bazėje nurodytos mėnesinės įmokos yra orientacinės ir turi bÅ«ti perskaičiuotos suteikiant kreditÄ . IeÅ¡kovė Å¡ias sumas perskaičiavo visÄ mokėtinÄ kredito kainÄ padalijant iÅ¡ likusių įmokų skaičiaus.

IeÅ¡kovės pareiga perskaičiuoti Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje nurodytas vidutines mėnesio įmokas yra įtvirtinta Vartojimo kredito tiekimo gairių 13.53 punkte. Atsakovas neatliko minėto perskaičiavimo, todėl gavo didesnius kreditorinius įsipareigojimų procentinius dydžius, kurie virÅ¡ijo 40 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog kreditingumo vertinimo pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai, atsakovo teiginiai dėl netinkamo kreditingumo vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.

7. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo negaliojančiais pripažinti Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.4.7 ir 1.4.8 punktus, nes juose pažodžiui (expressis verbis) nenurodyta, jog ieÅ¡kovė, kaip kredito davėja, yra atleidžiama nuo pareigos vertinti atsakovo kreditingumÄ , juolab, kad, anot teismo, pati ieÅ¡kovė tokios reikÅ¡mės Å¡ioms nuostatoms nesuteikė ir faktiÅ¡kai vertino atsakovo kreditingumÄ .

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, nes atsakovas pateikė neiÅ¡samius duomenis, neva patvirtinančius sunkiÄ jo finansinę padėtį. Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė Sodros iÅ¡raÅ¡Ä , kuris patvirtina vos vieno mėnesio gaunamÄ darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, tačiau nepateikė duomenų apie savo turimÄ nekilnojamÄ jį bei registruotinÄ kilnojamÄ jį turtÄ , pajamas už ilgesnį laikotarpį, turimas santaupas ir pan. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas pripažįsta ieÅ¡kinį dalyje dėl 1 300,00 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos, tačiau gera valia nėra sumokėjęs nei vienos įmokos.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio likutis, grÄ Å¾inus jai 58 Eur žyminį mokesčio dalį Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 1 d. nutartimi, yra 80,00 Eur. Be to, ieÅ¡kovė patyrė 140,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai byloje buvo patenkinti visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei priteisė visų jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (80,00 Eur + 140,00 Eur = 220,00 Eur) atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ toje dalyje, kurioje teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. J. ieÅ¡kovės IÄ® „Aujama-credit“ naudai 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (2 175,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės IÄ® „Aujama-credit“ ieÅ¡kinio dalį dėl 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (2 175,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti; 2) priteisti atsakovui A.

J. iš ieškovės IĮ „Aujama-credit“ 91,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 10.1. pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė nei į atsiliepime į ieškinį, nei rašytiniuose paaiškinimuose apelianto (atsakovo) pateiktus įrodymus dėl ieškovės atliktų finansinių įsipareigojimų paskaičiavimo ydingumo.

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, atsakovas tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį (14 ir 19 punktai) remdamasis „Mano Creditinfo“ ataskaitos (toliau – Ataskaita) duomenimis, tiek raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose remdamasis PRDB iÅ¡raÅ¡u pateikė iÅ¡samius paskaičiavimus, atvaizduojančius minėtuose duomenų bazėse esančius skaičius. Ir vienu ir kitu atveju, remiantis atsakovo paskaičiavimais vartojimo kredito pagal Sutartį iÅ¡davimo dienÄ atsakovo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus tuo metu atsakovo turimus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarė daugiau kaip 40 proc. atsakovo tvarių pajamų.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tik ieÅ¡kovė vadovavosi Vartojimo kredito teikimo gairių 13.53 punkte nurodyta vidutinės mėnesio įmokos dydžio apskaičiavimo metodika ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (14 ir 19 punktai) vidutinės mėnesio įmokos dydį skaičiavo lygiai tokiu pat principu, vadovaudamasis Lietuvos Banko patvirtintais Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 92 punkte1 (toliau – Nuostatai) įtvirtinta analogiÅ¡ka taisykle; 10.2. apeliantas pakartotinai nurodo, kad remiantis 2020-07-29 „Mano Creditinfo“ ataskaitoje pateikiama informacija, atsakovo vieno mėnesio įsipareigojimų 3 žemiau nurodytoms finansų įstaigoms dydis Sutarties sudarymo dienÄ t. y. 2020-07-29 duomenimis sudarė 482,02 Eur (kas sudaro apie 43,4 proc. jo tvarių pajamų), o ne 329,84 Eur kaip kad nurodo ieÅ¡kovė, t. y.: 10.2.1.

UAB "SB lizingas" iÅ¡duoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palÅ«kanomis lygus 11 116,00 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomÄ pabaigos datÄ (2027-07-20) – 84 mėnesiai. Darant prielaidÄ , kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grÄ Å¾inami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditÄ , ataskaitos duomenimis buvo lygus 132,33 Eur (t. y. (11 116,00/84). Å i vidutinė mėnesio įmoka sutampa ir su nurodyta PRDB.

Tuo tarpu pagal IeÅ¡kovės duomenis, Å¡io įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro vos - 83,76 Eur; 10.2.2. UAB "General Financing" iÅ¡duoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palÅ«kanomis lygus 21 912,43 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomÄ pabaigos datÄ (2026-11-10) – 77 mėnesiai. Darant prielaidÄ , kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grÄ Å¾inami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditÄ , ataskaitos duomenimis buvo lygus 284,58 Eur (t. y. (21 912,43/77).

Pagal PRDB duomenis – 288,32 Eur. Tuo tarpu pagal IeÅ¡kovės duomenis, Å¡io įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro vos – 166,95 Eur; 10.2.3. UAB CREDIT SERVICE iÅ¡duoto vartojimo kredito, įsipareigojimų likutis su palÅ«kanomis lygus 3 971,68 Eur, likusi kredito sutarties trukmė atsižvelgiant į numatomÄ pabaigos datÄ (2025-08-04) – 61 mėnesiai. Darant prielaidÄ , kad likę mokėjimai yra atliekami mėnesio dažnumu ir grÄ Å¾inami lygiomis dalimis, vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal šį kreditÄ , ataskaitos duomenimis buvo lygus 65,11 Eur (t. y. (3 971,68/61).

Pagal IeÅ¡kovės duomenis, Å¡io įsipareigojimo vidutinė mėnesio įmoka sudaro – 75,48 Eur; 10.2.4. ataskaitoje esantis finansinis įsipareigojimas kreditoriui IPF DIGITAL Lietuva, UAB skaičiuojamas nebuvo, atsižvelgiant į tai dienai likusiÄ nedidelę Å¡io įsipareigojimo likučio su palÅ«kanomis sumÄ - 118,48 Eur. 10.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias CPK nuostatas ir padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Viena vertus, teismas sprendime konstatavo, kad kreditoriniai įsipareigojimai buvo įvertini remiantis oficialios Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis.

Kita vertus, teismas sprendime paminėjo, kad duomenų bazėje nurodytos mėnesinės įmokos yra orientacinės, deklaratyviai nurodydamas, kad jos turi bÅ«ti perskaičiuotos suteikiant kreditÄ , neįsigilinęs kokių duomenų pagrindu, bei nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neatliko Vartojimo kredito tiekimo gairių 13.53 punkte minėto perskaičiavimo, todėl neva gavo didesnius kreditorinius įsipareigojimų procentinius dydžius. Be to, teismas nevertino ir nepasisakė taip pat dėl kitų apelianto argumentų, t. y., kad ieÅ¡kovė, vertindama apelianto kreditingumÄ , neatsižvelgė į kitus Å¡ioje situacijoje ne mažiau reikÅ¡mingus veiksnius, tokius kaip apelianto laikinÄ jį nedarbingumÄ 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., mažėjančias pajamas nuo 2020 m. balandžio mėn., žemo patikimumo kredito istorijÄ ; 10.4. pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bei materialinės teisės normų, t. y. netyrė ir nesiaiÅ¡kino aplinkybių ar Sutarties sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir suprantamos VKÄ® 11 straipsnio prasme, ar nėra pagrindo visapusiÅ¡kai vertinti Sutarties sÄ lygas kaip neskaidrias ir nesÄ Å¾iningas, ar ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė VKÄ® 5 straipsnyje įtvirtintas informavimo pareigas; 10.5. pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK nuostatas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, t. y., ieÅ¡kovei atsisakius nuo 55,70 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, po to, kai buvo pateiktas atsiliepimas, teismas neturėjo teisės priteisti iÅ¡ apelianto 140,00 Eur ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų už teisines paslaugas, bet privalėjo Å¡iÄ sumÄ proporcingai mažinti ir priteisti tik 44,30 proc.

Å¡ių iÅ¡laidų, kas sudarytų 62,02 Eur. Negana to, kadangi ieÅ¡kovė atsisakė nuo 55,70 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, teismas, net ir tenkinęs kitoje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus, privalėjo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apelianto naudai 55,70 proc. jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kas Å¡iuo atveju sudaro 233,94 Eur. Atlikęs tarpusavio patirtų atstovavimo iÅ¡laidų užskaitymÄ ir atsižvelgęs į ieÅ¡kovės sumokėtÄ 80,00 Eur žyminį mokestį, teismas privalėjo priteisti apelianto naudai 91,92 Eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų (233,94 Eur – 62,02 Eur – 80 Eur = 91,92 Eur).

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė IÄ® „Aujama-credit“ apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė atsakovo kreditingumÄ vertino naudodamasi oficialios Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės ir SODROS duomenis, be to, vidutinės mėnesio įmokos dydį apskaičiavo vadovaudamasis teisės aktais ir įvertindamas ne tik kredito kainÄ , bet ir likusio negrÄ Å¾into kredito sumÄ .

Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog jo likusi įsipareigojimų suma kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2020 m. liepos 27 d. sudarė 11 116,00 Eur, tačiau Paskolų rizikos duomenų bazėje tokių duomenų nėra, be to, apskritai neaišku kuo remiantis atsakovo likutinė įsipareigojimų suma kreditoriui UAB „SB lizingas“ 2020 m. liepos 27 d. „Mano Creditinfo“ duomenų bazėje nurodoma 11 116,00 Eur. Ieškovė pabrėžė, kad, kaip matyti iš Paskolų rizikos duomenų bazės duomenų, atsakovo likutinė nominali įsipareigojimų vertė kreditoriui 2020 m. liepos 27 d. nurodoma 7 000,00 Eur, o ne 11 116,00 Eur, be to, taikomų palūkanų norma 0,00 procentų.

Kitų duomenų apie kredito kainÄ Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje pateikta nėra, todėl ieÅ¡kovė, apskaičiuodama vidutinės įmokos dydį pagal šį įsipareigojimÄ , vertino, jog negrÄ Å¾into kredito ir kredito kainos suma yra 7 000,00 Eur, o įsipareigojimo likusi trukmė 83,57 mėnesio. Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad vidutinės įmokos dydis pagal šį įsipareigojimÄ sudaro 83,76 Eur/mėn. (7 000,00 Eur / 83,57 mėn. = 83,76 Eur/mėn.); 11.2. pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kuomet buvo įvertinti byloje esantys įrodymai pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, atitinka CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

IeÅ¡kovė įrodė visus jos teisę sukuriančius faktus, tuo tarpu atsakovas neįrodė kokius teisės aktus ieÅ¡kovė pažeidė ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų, apskaičiuodama atsakovo vidutinės įmokos dydį pagal visus atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus ir vidutinės įmokos dydžio santykį su atsakovo tvariomis pajamomis pagal Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės ir SODROS duomenų bazės duomenis; 11.3. apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovė, kaip kredito davėja, netinkamai vykdė jai VKÄ® 5 straipsnyje numatytÄ informavimo pareigÄ sudarant vartojimo kredito sutartį, yra nepagrįsti.

Pirmiausia, atsakovas pirmosios instancijos teisme apskirtai nekėlė abejonių dėl pelno palÅ«kanų paskaičiavimo teisingumo, todėl nei teismas, nei ieÅ¡kovas dėl Å¡ių aplinkybių apskirtai nepasisakė, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliaciniame skunde nurodyti naujas aplinkybes ar atsikirtimus negalima, nes tai laikoma bylos nagrinėjimo ribų pažeidimu. Kita vertus, iÅ¡duodant papildomÄ kredito sumÄ atsakovui Sutarties Specialiosiose sÄ lygose buvo nurodoma, kokia papildoma kredito suma jam suteikiama, kokia yra patikslinta bendra vartojimo kredito suma, kaip pakito (padidėjo) mėnesinės įmokos suma.

Specialiosiose sÄ lygose, pakeistose po paskutinės papildomos 300,00 Eur kredito sumos iÅ¡davimo 2022 m. rugpjūčio 5 d., kredito grÄ Å¾inimo grafiko lentelės stulpelyje „Mėnesinė įmoka“ nurodytos mėnesinės įmokos dydis už pirmÄ jį kredito mėnesį yra mažesnis nei už kitus kredito mėnesius, nes už pirmojo mėnesio 2020 m. liepos 27 d.–2020 m. rugpjūčio 3 d. laikotarpį palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo pradinės 400,00 Eur kredito sumos, už 2020 m. rugpjūčio 3 d.–2020 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpį palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo 700,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 3 d. suteiktÄ papildomÄ 300,00 Eur kredito sumÄ ), už 2020 m. rugpjūčio 4 d.–2020 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpį palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo 1 000,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 4 d. suteiktÄ papildomÄ 300,00 Eur kredito sumÄ ), už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. palÅ«kanos buvo skaičiuojamos nuo 1 300,00 Eur kredito sumos (įvertus 2020 m. rugpjūčio 5 d. suteiktÄ papildomÄ 300,00 Eur kredito sumÄ ); 11.4. atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas ieÅ¡kovei priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

PrieÅ¡ingai, teismas įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovė dalies ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakė, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo patenkino iÅ¡ dalies, pažymėdamas, kad žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo klausimas yra iÅ¡spręstas teismo nutartimi, kuria iÅ¡spręstas dalies ieÅ¡kinio atsisakymo klausimas ir dalies bylos nutraukimo klausimas. Be to, ieÅ¡kovės įsitikinimu, nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad jis byloje patyrė 420,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nors byloje nėra duomenų, jog jis yra apmokėjęs bent vienÄ sÄ skaitÄ už advokato ar advokato padėjėjos paslaugas, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų asmeniui, kuris yra apmokėjęs sÄ skaitas, atlyginęs turėtas iÅ¡laidas, todėl akivaizdu, jog atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, nepatyręs bylinėjimosi iÅ¡laidų, neturi subjektinės teisės į jų atlyginimÄ , be to, Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

14. Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ sprendimÄ ir bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

15. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

16. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir apeliantas 2020 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10895. Pagal Å¡iÄ Sutartį ieÅ¡kovė apeliantui per keturis kartus suteikė 1 300 Eur dydžio kreditÄ , o apeliantas įsipareigojo pagal Sutartyje nustatytÄ grafikÄ iki 2022 m. balandžio 18 d. grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si kredito suma (pelno palÅ«kanas) (viso 1 060,25 Eur) ir administravimo mokestį (210,53 Eur). Apeliantas neatliko nei vieno mokėjimo, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.5 punktu ir Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, elektroniniu laiÅ¡ku informavo atsakovÄ apie Sutarties nutraukimÄ nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. bei kreipėsi į teismÄ dėl negrÄ Å¾into kredito ir nuostolių priteisimo.

17. Byloje nėra ginčo dėl negrÄ Å¾into kredito 1 300 Eur priteisimo.

18. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (2 175,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisimo. Apeliantas nurodo, kad:

1) iÅ¡duodant vartojimo kreditÄ apeliantui, ieÅ¡kovė netinkamai atliko jo kreditingumo vertinimÄ ;

2) teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino apelianto pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik ieÅ¡kovės nepagrįstais (neteisingais) įrodymais, vertinant apelianto kreditingumÄ .

19. Taigi, apeliacinio skundo ir ginčo esmė – ar buvo tinkamai nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su apelianto kreditingumo vertinimu.

20. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (red. galiojusi sutarties sudarymo metu; toliau - VKÄ®) nustatyta, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais. Å io straipsnio 7 dalyje numatyta, kad palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Taigi, apelianto tinkamas/netinkamas kreditingumo įvertinimas, dėl ko Å¡iuo atveju vyksta ginčas, yra ta sÄ lyga, nuo kurios priklauso tenkinti apeliacinio skundo pagrįstumas.

21. VKĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais:

1) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ , kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas bÅ«tų pajėgus įvykdyti;

2) vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikÅ¡mingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ , iÅ¡ kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautÄ informacijÄ ir kitÄ vartojimo kredito davėjui prieinamÄ informacijÄ , galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas;

3) skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliÅ¡kumÄ ) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu;

4) vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi bÅ«ti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visÄ vartojimo kredito sutarties laikotarpį. Å io straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus detalizuoja priežiÅ«ros institucija. PriežiÅ«ros institucijos funkcijas pagal VKÄ® vykdo Lietuvos bankas. Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu (red. nuo 2016 m. vasario 1 d.) patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Ä®gyvendinant Å¡iuos nuostatus Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. Nr. 241-176 sprendimu buvo patvirtintos Vartojimo kredito teikimo gairės (toliau - Gairės).

22. Gairių tikslas – paaiÅ¡kinti vartojimo kredito teikimo veiklai keliamų teisės aktų reikalavimų taikymÄ ir padėti vartojimo kredito davėjams bei tarpusavio skolinimo platformos operatoriams tinkamai laikytis Å¡ių reikalavimų, informuoti vartojimo kredito davėjus ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius apie vartojimo kredito teikimo veiklos praktikÄ , kuri, Lietuvos banko nuomone, nelaikytina atsakinguoju skolinimu. Taip pat siekiama apsaugoti vartojimo kredito gavėjus, kad vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai, teikdami vartotojams vartojimo kreditus, visų pirma tinkamai įvertintų vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ ir vykdytų kitas jiems teisės aktuose nustatytas pareigas.

23. Pažymėtina, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvÄ 87/102/EEB preambulės 26 punkte nurodyta: „Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų atsakingÄ praktikÄ visais kredito santykių etapais, atsižvelgdamos į konkrečias jų kredito rinkos ypatybes. Svarbu – visų pirma besiplečiančioje kredito rinkoje, – kad kreditoriai nesiimtų neatsakingo skolinimo veiklos ar neiÅ¡duotų kredito, prieÅ¡ tai neįvertinę kreditingumo, ir valstybės narės turėtų užtikrinti reikalingÄ priežiÅ«rÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta tokio elgesio, ir turėtų nustatyti reikalingas priemones nubausti kreditorius, tuo atveju, jei jie tai daro.

Nepažeidžiant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo nuostatų dėl kredito rizikos, už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimÄ turėtų bÅ«ti atsakingi kreditoriai. Valstybių narių valdžios institucijos taip pat galėtų kreditoriams teikti atitinkamus nurodymus bei gaires.“ 24. Pagal Nuostatų 14 punktÄ , prieÅ¡ sudarydamas vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo visapusiÅ¡kai vertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir pagrįsdamas Å¡iÄ informacijÄ duomenimis, gautais atlikus patikrinimÄ duomenų bazėse arba kitais įrodymais (Gairių 13.4 punktas).

Taigi, tiek Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje, tiek Nuostatų 14 punkte aiÅ¡kiai įtvirtinta vartojimo kredito davėjo pareiga vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ ne tik surinkti pakankamÄ informacijÄ iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, bet ir patikrinti jÄ vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų, t. y. arba vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ pagrįsti atlikus patikrinimÄ duomenų bazėse, arba vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ pagrįsti kitais įrodymais. Å is reguliavimas reiÅ¡kia, kad vartojimo kredito davėjai negali be iÅ¡lygų pasikliauti vartotojų nurodomais duomenimis be jų pagrindimo dokumentais ar patikrinimo atitinkamose duomenų bazėse (Gairių 13.5 punktas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalimi, pirminis surenkamos informacijos Å¡altinis yra vartojimo kredito gavėjas, todėl informacija iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo visada privalo bÅ«ti renkama (t. y. negali bÅ«ti renkama informacija tik iÅ¡ duomenų bazių, nerenkant jos iÅ¡ paties vartojimo kredito gavėjo) <...> (Gairių 13.6 punktas). Pažymėtina, kad Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik vartojimo kredito davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , bet ir pabrėžiama, kad vertinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ galima remtis tik tokia iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo gauta informacija, kuri yra pakankama.

Ä®statyme nurodyta „pakankamos informacijos“ sÄ voka turėtų bÅ«ti suprantama kaip duomenų ir informacijos apie vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį visuma, apimanti ir tam tikrus įrodymus bei vartojimo kredito gavėjo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, leidžianti įsitikinti informacijos objektyvumu, tikrumu ir pagrįstumu (Gairių 13.8 punktas). Vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti visokeriopÄ ir objektyviais duomenimis pagrįstÄ vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimÄ kiekvienu atveju (Gairių 13.12 punktas).

25. Dėl duomenų bazių naudojimo vertinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ pažymėtina tai, kad vartojimo kreditų teikimo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato konkrečių duomenų bazių, kuriose vartojimo kredito davėjas privalo tikrinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti surinktus duomenis, todėl vartojimo kredito davėjas gali pats pasirinkti, kuriose duomenų bazėse atlikti tokių duomenų patikrinimÄ . <...> aplinkybę, kad kai kuriose duomenų bazėse pateikiama ne visa informacija apie vartojimo kredito gavėjų pajamas ir (arba) finansinius įsipareigojimus, Lietuvos banko nuomone, turėtų įvertinti pats vartojimo kredito davėjas ir užtikrinti, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo procesas yra tinkamas ir veiksmingas (Gairių 13.13 punktas).

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai vartojimo kredito gavėjo paraiÅ¡koje yra nurodyta didesnė įsipareigojimų finansų įstaigoms suma ir (arba) mažesnės pajamos, nei nurodyta duomenų bazėse, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ vartojimo kredito davėjas turėtų naudoti paraiÅ¡koje nurodytÄ didesnę finansinių įsipareigojimų sumÄ ir (arba) mažesnę pajamų sumÄ , jeigu neturi pakankamų ir pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad duomenų bazėse nurodyta mažesnė įsipareigojimų finansų įstaigai suma ir (arba) didesnė pajamų suma atitinka tikrovę (Gairių 13.14 punktas).

26. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, nors Ä®statymo 8 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo pareiga pateikti vartojimo kredito davėjo praÅ¡omÄ informacijÄ , reikalingÄ vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti, vis dėlto Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalyje pareiga laikytis atsakingojo skolinimo principo, surinkti pakankamÄ informacijÄ ir įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ nustatyta vieninteliam subjektui, t. y. vartojimo kredito davėjui, todėl kreditingumo vertinimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama vartojimo kredito gavėjui.

Taip pat pažymėtina tai, kad, Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito gavėjo patvirtinimai (pateikti paraiÅ¡koje ar kitomis priemonėmis), kad jis yra pajėgus įvykdyti pagal vartojimo kredito sutartį prisiimamus finansinius įsipareigojimus, kad yra mokus, neturi pradelstų vykdyti finansinių įsipareigojimų finansų įstaigoms ir nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų neigiamai paveikti jo kreditingumÄ ar pan., vartojimo kredito davėjui neatlikus vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo arba atlikus jį nesilaikant vartojimo kreditų teikimo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra laikytini tinkamu vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ vykdymu.

Kaip jau minėta, vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo pareiga nustatyta pačiam vartojimo kredito davėjui, o ne vartojimo kredito gavėjui, todėl bÅ«tent vartojimo kredito davėjas privalo įrodyti, kad Ä®statyme nurodytos pareigos vykdomos tinkamai. Kitaip tariant, įgyvendindamas pareigÄ tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , vartojimo kredito davėjas turėtų imtis aktyvių veiksmų (Gairių 13.18 punktas).

27. Lietuvos banko nuomone, vartojimo kredito davėjas, siekdamas tinkamai įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , gali ir turėtų naudoti įvairias vartojimo kredito gavėjo kreditingumui vertinti reikalingos informacijos rÅ«Å¡is ir Å¡altinius, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turėtų apimti:

1) vartojimo kredito gavėjo kredito istorijÄ ;

2) vartojimo kredito gavėjo pajamas patvirtinančius dokumentus ar kitus šaltinius;

3) vartojimo kredito gavėjo finansinius įsipareigojimus ir kitas išlaidas patvirtinančius dokumentus arba kitus šaltinius;

4) vartojimo kredito gavėjo kredito reitingÄ ;

5) duomenų bazių patikrinimų rezultatus;

6) vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ (tiek vartojimo kredito gavėjo paraiÅ¡koje, tiek atskirai) (Gairių 13.22 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau pateiktas sÄ raÅ¡as nėra baigtinis informacijos, duomenų ir dokumentų, kuriuos vartojimo kredito davėjas turėtų naudoti vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , sÄ raÅ¡as. Vartojimo kredito davėjas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ ir aplinkybes, gali savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kokius informacijos Å¡altinius ir rÅ«Å¡is naudoti vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju toks sprendimas turi bÅ«ti argumentuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis bei įrodymais, o vartojimo kredito davėjo naudojamos priemonės ir informacijos Å¡altiniai turi bÅ«ti pakankami, t. y. vartojimo kredito davėjas, esant poreikiui, turi galėti pateikti įrodymus, kad konkrečiu atveju surinkta ir įvertinta informacija yra pakankama vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimui atlikti (Gairių 13.23 punktas).

28. Vadovaudamasis Nuostatų 12 punktu, vartojimo kredito davėjas privalo saugoti kreditingumo vertinimo metu surinktÄ (vertintÄ ) informacijÄ , duomenis ir dokumentus 3 metus nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio Å¡ios informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo termino, kad vartojimo kredito davėjas prireikus galėtų pateikti įrodymus, kad tinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ (Gairių 13.26 punktas).

29. Vadovaujantis Ä®statymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Nuostatų 7.4 papunkčiu ir 9 punktu, skolinimas grindžiamas visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis DSTI ribojimu, o sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų (Gairių 13.51 punktas). Nuostatų 92 punkte nustatyta, kad vidutinės mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas atskirai apskaičiuojant kiekvieno įsipareigojimo finansų įstaigai dydį, gautÄ atitinkamo įsipareigojimo likusiÄ kredito grÄ Å¾inimo ir kredito kainos sumÄ dalijant iÅ¡ likusios kredito trukmės mėnesiais (iÅ¡skyrus Nuostatų 93 punkte nustatytÄ iÅ¡imtį), ir gautus dydžius susumuojant (Gairių 13.53 punktas).

30. Atsižvelgiant į 20-29 punktuose nurodytas kredito gavėjo kreditingumui nustatyti nuostatas bei teismo sprendimo motyvus šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertinto reikšmingų aplinkybių, susijusių su apelianto kreditingumo vertinimu, t. y.: 30.1. iš teismo sprendimo turinio matyti, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais įrodymais ir visiškai nevertino apelianto pateiktų įrodymų bei paaiškinimų.

Todėl negalima pripažinti, kad teismas tinkamai motyvavo savo sprendimÄ bei įgyvendino teismo sprendimo turiniui keliamÄ reikalavimÄ â€“ turi bÅ«ti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 30.2. teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais (Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis apie apelianto kreditus; SODRA duomenimis apie apelianto pajamas bei duomenis apie apelianto Å¡eimyninę padėtį) iÅ¡ esmės neatlikęs jų vertinimo (to nematyti iÅ¡ teismo sprendimo motyvų), nors Å¡ių įrodymų patikimumas kelia abejonių.

Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė pati apskaičiavo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydį (kuris neturi viršyti 40 proc. kredito gavėjo tvarių pajamų) remdamasi Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis apie apelianto kreditus, tačiau nesivadovavo šiuose duomenyse pateiktomis vidutinėmis mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės apskaičiuoti mėnesio įmokos dydžiai aiškiai skiriasi nuo šiuose duomenyse pateiktų įmokų dydžių. Taigi, ieškovė turėjo pagrįsti, kodėl nesivadovavo šiuose duomenyse pateiktais vidutiniais mėnesiniais įmokų dydžiais, kodėl nebuvo renkami (tikslinami) papildomi apie tai duomenys (jeigu nebuvo renkami), bet atliko savo paskaičiavimus, o teismas turėjo tai vertinti.

Antra, dokumentas apie apelianto Å¡eiminę padėtį yra iÅ¡duotas 2021 m. birželio 15 d. (kaip matyti dokumente), kai vartojimo kredito sutartis sudaryta 2020 m. liepos 27 d. Galimai pateiktas ne tas dokumentas, kurį norėjo pateikti ieÅ¡kovė, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino ir nevertino; 30.3. teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kodėl vartojimo kreditas apeliantui buvo iÅ¡duotas per keturis kartus, o ne iÅ¡ karto; byloje nėra pateikta vartojimo kredito sutarties pirminių specialiųjų sÄ lygų, kurios, kaip suprantama, vėliau buvo keičiamos, o jų nesant sunku įvertinti ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ (tinkamÄ apelianto informavimÄ ) suteikiant kreditÄ ; 30.4. byloje nėra duomenų, kokius duomenis pateikė pareiÅ¡kėjas, siekdamas gauti kreditÄ (gal ieÅ¡kovė kreipėsi į apeliantÄ dėl papildomų duomenų pateikimo prieÅ¡ iÅ¡duodant kreditÄ ), kurie taip pat yra reikÅ¡mingi vertinant apelianto kreditingumo nustatymÄ .

31. Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl apelianto kreditingumo vertinimo iÅ¡sprendė nesurinkęs tam reikÅ¡mingų įrodymų, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs reikÅ¡mingų aplinkybių bei iÅ¡ esmės nemotyvuodamas Å¡io savo sprendimo (perrašė tik ieÅ¡kovės argumentus, kurie kelia pagrįstų abejonių), dėl ko apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje bylÄ turėtų nagrinėti visais aspektais, t. y. iÅ¡ naujo, kaip pirmosios instancijos teismas (rinkti įrodymus, juos analizuoti, vertinti ir pan.), ko pasekoje Å¡alys netektų teisę į apeliacijÄ .

Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kurioje teismas priteisė „<...> 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (2 175,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodomÄ priteistinÄ sumÄ 2 175,75 Eur vertina, kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ , laikytina, jog buvo turima omenyje 2 715,75 Eur (kaip ir nurodyta teismo sprendime), tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti teismo sprendimÄ dalyje dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1 300 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nesant Å¡ioje dalyje ginčo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesvarstytinas, nes jis turės bÅ«ti iÅ¡spręstas priimant galutinį sprendimÄ (iÅ¡sprendus visus reikalavimus) Å¡ioje byloje. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ dalyje, kurioje teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės IÄ® „Aujama-credit“ naudai 1 270,77 Eur nuostolių (negautų pajamų), 144,98 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (1 415,75 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 220,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ teismo sprendimo dalį, kurioje priteista iÅ¡ atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės individualios įmonės „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, naudai 1 300,00 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų eurų) negrÄ Å¾into kredito, 5 (penkių) procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (1 300 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas