ec3f9c0f-6bc5-4ad5-9a58-ecdb3bb2cd8e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-519/2015                                                                                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00913-2013-6                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.1.2.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.2.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.                                                                                       (S)                                                                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nuteistajai L.

A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. A. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3 d., ir jai skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iÅ¡ L. A. 1000 Lt civilinis ieÅ¡kinys G. S. naudai ir 1000 Lt civilinis ieÅ¡kinys E. R. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: L. A. nuteista už tai, kad ji 2013-10-11, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, be priežasties tampė už Å¡aliko, mindė batus mažametei B. G., taip pat tampė už plaukų, drabužių, mindžiojo batus mažametei K. M., tuo sukeldama nukentėjusiosioms B. G. ir K. M. fizinį skausmÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. A. praÅ¡o atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 str. 1 d., 2 d., 3 d. arba suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę skiriant jai vieÅ¡uosius darbus. Taip pat praÅ¡o sumažinti ieÅ¡kinio dydį, kadangi Å¡iuo metu neturi pajamų, gyvena su dviem mažamečiais vaikais iÅ¡ gaunamų alimentų, mokosi dieniniame skyriuje. PraÅ¡o privataus kaltinimo tvarka dėl Å¡meižto, orumo, garbės pažeminimo, įžeidimo, tikrovės neatitinkančių faktų pavieÅ¡inimo pagal BK 155 str.

G. S. ir jos sÅ«nų F. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. spalio 11 d. buvo vaiko auginimo atostogose ir nedirbo iki 2014 m. lapkričio 22 d. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Teigia, kad ji pirmÄ kartÄ teisiama, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Pasak apeliantės, mergaitės, jausdamos kaltę, bijodamos ir vengdamos jai paaiÅ¡kinti įvykusiÄ situacijÄ , nuo jos slapstėsi ir atmetinėjo jos telefono skambučius.

Taip pat teigia, kad ji, bÅ«dama Å¡oko bÅ«senos, stresinėje situacijoje nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir negalėjo jų valdyti. Nurodo, kad ji pati savanoriÅ¡kai nutraukė tariamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pasak apeliantės, tai paliudija Å iaulių apylinkės teismo nuosprendyje pateikti nukentėjusiosios K. M. parodymai. Teigia, kad pagal BPK 91 str. teismui nebuvo pristatyti jokie daiktai, ant kurių liko nusikalstamos veikos pėdsakų. Po įvykio nė viena iÅ¡ mergaičių jokių sužalojimų neturėjo, į gydymo įstaigas nesikreipė, jokių medikamentų nenaudojo, dėl tariamų fizinių sužalojimų į ekspertizės centrÄ nesikreipė.

Nurodo, kad Šiaulių apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas A. R. tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikslinimo 2013 m. spalio 14 d. pranešė, kad G. S. dukra B. G. fizinio skausmo nepatyrė. Pasak apeliantės, jeigu iš karto po įvykio fizinio skausmo mergaitės nepatyrė, tai kaip fizinis skausmas galėjo atsirasti balandžio mėnesį.Nurodo, kad remiantis teismo posėdžio protokolu 2014 m. rugsėjo 18 d. liudytojas R. B. Šiaulių rajono policijos komisariato tyrėjai J.

M. teigė, kad jis tokio įvykio dar nematė, kad tai iÅ¡skirtinis įvykis, kad taip konfliktuotų. Apeliantės manymu, jei bÅ«tų buvęs toks įvykis, tai R. B. privalėjo imtis priemonių ir praneÅ¡ti policijai ar kitoms institucijoms. Tačiau, pasak apeliantės, ji Å¡io liudytojo įvykio vietoje nematė. B. G. ir K. M. taip pat jo nematė, todėl mano, kad Å¡is liudytojas yra G. S. pažįstamas, nes R. B. 2014 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje teigė, jog pažįsta G. S. iÅ¡ matymo, nes eina pro jos namÄ .

Todėl mano, kad Å¡io liudytojo parodymai turi bÅ«ti atmesti. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistoji L. A. nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje liudytojas F. S. vieÅ¡ai žodžiu užgauliai pažemino jos orumÄ sakydamas, kad „iÅ¡ jos sklido alkoholio kvapas, ji buvo girta...plėšė duris“ 2014 m. liepos 4 d. nukentėjusiosios atstovė G. S. tvirtino tÄ patį, jog ji (L. A.) yra girtuoklė, taip pat pateikė teismui daug tikrovės neatitinkančių faktų, jog ji suplėšė jos dukters rÅ«bus, pakėlė B.

G. už Å¡aliko nuo žemės. Pažymi, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡e yra užfiksuota, kad B. G. Å«gis yra 168 cm, o jos (L. A.) Å«gis – 170 cm. Teigia, kad ji 2014 m. lapkričio 13 d. sakydama baigiamÄ jį žodį iÅ¡reiÅ¡kė gailėjimÄ si už tariamai padarytÄ veikÄ ir atsiprašė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L. A. ir jos gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios L.

A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma jos apeliaciniame skunde.Nesutikdama su priimtu jos atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistoji L. A. nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Taip pat praÅ¡o pripažinus jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taikyti BK 39 straipsnį.Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamÄ ja byla, pritaria apeliantės L. A. skundo motyvui, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 2 p., pagal kuriÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-68/2013). Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes bÅ«tent pirmosios instancijos teisme byla iÅ¡sprendžiama iÅ¡ esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-269/2008).Nors L.

A. ir neigė savo kaltę, tačiau ji gana atvirai paaiÅ¡kino visas reikÅ¡mingas su padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, jos parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklÅ«s. L. A. aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes nurodė priežastį, kad ji taip elgėsi norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl savo sÅ«naus sumuÅ¡imo. L. A. neneigė, kad abi nukentėjusiÄ sias vedėsi paėmusi už rankų, vesdamasi galėjo patempti už Å¡aliko, netyčia užminti ant bato, patempti plaukus.

Taigi, L. A. subjektyvus situacijos suvokimas, savo veiksmų teisinio kvalifikavimo nesuvokimas negali bÅ«ti laikomas kaltės padarius nusikaltimÄ neigimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti L. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiųjų B.

G. ir K. M. elgesys buvo provokuojantis ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, L. A. nurodė, kad jai paskambino močiutė J. D. ir pasakė, kad kažkas įvyko, nes G. paskambinęs nieko nekalbėjo, tik kÅ«kčiojo ir verkė. Stotelėje pamatė verkiantį sÅ«nų, klausė, kas atsitiko, bet jis nieko nesakė, tik kartojo B. vardÄ . Tada ji važiavo pas K. M., jos nerado. Po to nuvyko pas B., jos brolis pasakė, kad jos nėra.

Pamatė B. ir K. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telės. B. ir K. ji buvo paėmusi už rankos, vedėsi prie automobilio, vesdamasi galėjo patempti už Å¡aliko, netyčia užminti ant bato, patempti plaukus. Tokius L. A. parodymus patvirtino liudytoja J. D. ir papildomai parodė, kad anÅ«kas G. A. pasakė, kad B. ir K. buvo atėmusios litÄ , jam mindžiojo kojas, norėjo paimti ausinukus, kad viena mergaitė laikė, o B. jam smÅ«giavo su ranka į galvÄ . Taip pat liudytoja nurodė, kad L.

A. norėjo pasikalbėti su mergaičių tėvais, o jų neradusi, važiavo prie parduotuvės, ten ir pamatė mergaites, mergaites vedėsi prie automobilio, liepė atsipraÅ¡yti G. A.. IÅ¡ mažamečių nukentėjusiųjų B. G. ir K. M. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolų matyti, kad jos parodė panaÅ¡ias aplinkybes kaip ir L. A., liudytoja J. D., tik neigė konfliktavusios su G. A.. Tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir L. A. sÅ«naus G. A. buvo konfliktas, patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados medžiaga.

Minėtoje medžiagoje nustatyta, kad į medikus dėl galvos traumos kreipėsi G. A. ir kad mažametį G. A. galbÅ«t sužalojo B. G.. B. G. atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 str. 3 d. ir 284 str. 1 d., kadangi ji nėra Å¡ių nusikaltimų subjektas, nes neturi 16 metų amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Taigi, kolegijos manymu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų netinkamas elgesys G. A. atžvilgiu paskatino L. A. atvykti į įvykio vietÄ aiÅ¡kintis dėl jų elgesio jos sÅ«naus atžvilgiu ir savo veiksmais (tampant už plaukų, drabužių, mindžiojant batus) sukelti joms fizinį skausmÄ .

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, o tai pripažintina nuteistosios L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytÄ BK 59 str.  1 d. 6 p. Taigi apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , L. A. nepagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 2, 6 p. numatytų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, t. y. nepritaikė įstatymo, esant pagrindui jį taikyti, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 1 d.).Nustačius nuteistosios L.

A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir įvertinus tai, kad nenustatyta L. A. atsakomybę sunkiančių aplinkybių, be to, ji anksčiau nebuvo teista, teisėjų kolegijos manymu, yra teisinis pagrindas nuteistajai taikyti BK 39 straipsnio nuostatas. Pagal BK 39 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, taikoma tik esant visoms jame iÅ¡vardytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Kaip matyti, apeliantei inkriminuotas BK 140 str. 3 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Byloje esanti pažyma apie teistumÄ patvirtina, kad L. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinusi tai, kad L. A. administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, augina du mažamečius vaikus, mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje bei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiųjų netinkamÄ elgesį L. A. sÅ«naus atžvilgiu, paskatinusį jÄ nusikalsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sÄ lygos apeliantę L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. nustatyta tvarka ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jai nutraukti (BPK 327 str. 2 p.).

Apeliantė taip pat praÅ¡o sumažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį, kadangi Å¡iuo metu neturi pajamų, gyvena su dviem mažamečiais vaikais iÅ¡ gaunamų alimentų, mokosi dieniniame skyriuje. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad L. A. sukėlė K. M. ir B. G. fizinį skausmÄ , dėl ko jos patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepatogumus, juto baimę, bei į kaltinamosios turtinę padėtį, jog ji augina du mažamečius vaikus, priteisė iÅ¡ L. A. po 1000 Lt neturtinės žalos G.

S. ir E. R.. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės grindė K. M. ir B. G. patirtu fiziniu skausmu, neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, nepatogumais, baime.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosioms nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡ esmės buvo nulemti jų pačių provokuojančio elgesio, kad nenustatyta, jog po L.

A. veiksmais sukelto nukentėjusiosioms fizinio skausmo bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės sveikatai, bÅ«tų pablogėję jų mokslo ar socialiniai santykiai, įvertinus ir L. A. turtinę padėtį, jog ji viena augina du vaikus, mokosi dieniniame skyriuje, bei atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, mažintini priteisiant G. S. ir E. R. po 500 Lt (144, 81 EUR) neturtinės žalos atlyginimui, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.Dėl apeliantės skundo reikalavimo pradėti privataus kaltinimo tvarka dėl Å¡meižto, orumo, garbės pažeminimo, įžeidimo, tikrovės neatitinkančių faktų pavieÅ¡inimo, pažymima, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, tokios bylos pradedamos nukentėjusiojo asmens iniciatyva, kuris turi tiesiogiai kreiptis į teismÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsniu 1 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį:pripažinti L.

A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ L. A. G. S. naudai pakeisti: priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 144,81 EUR (500 Lt).Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ L. A. E. R. naudai pakeisti: priteistÄ neturtinę žalÄ sumažinti iki 144,81 EUR (500 Lt).Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį dėl L.

A. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir L. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, esant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.L. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                                     Nijolė Matuzevičienė               Virginija Žindulienė