ec3f219e-6591-4d26-91e9-6e2ca660812e · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2762-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-00439-2016-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.;3.21.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J.U., į posėdį neatvykus atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas J.U. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b.l. 4-10). Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2012-05-21 iki 2016-03-17 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, dėl to pareiÅ¡kėjui kilo įvairių nepatogumų (kaupėsi drėgmė, trÅ«ko oro, buvo triukÅ¡minga).

Patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas, veisėsi grybelis. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad serga psichikos liga - Å¡izofrenija, todėl turėjo bÅ«ti laikomas atskirai nuo sveikų asmenų. Be to, pataisos namuose vyrauja „kastų“ sistema, todėl pareiÅ¡kėjui buvo apribotos galimybės naudotis bendromis patalpomis, sporto aikÅ¡tele, kiti nuteistieji neleido jam laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, o pataisos namų administracija nesiėmė veiksmų užkirsti keliÄ tokiam elgesiui.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, nepatogumais, depresija, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nemiga. Å iÄ Å¾alÄ vertina 20 000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai atsiliepime (b.l. 18-22) nurodė, kad miegamosios vietos gyvenamosiose patalpose ne visada yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose.

Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pažymėjo, kad pataisos namai neskirsto nuteistųjų į kastas. Nuteistieji yra priskiriami grupėms, numatytoms Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. PaaiÅ¡kino, kad nuteistieji bausmes pataisos namuose atlieka pagal teismo nuosprendžius. Jei nuteistajam pasireiÅ¡kia psichikos sveikatos sutrikimas, jis nedelsiant konsultuojamas gydytojo psichiatro, esant reikalui izoliuojamas. Nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui.

Taip pat nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau- ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010 -06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-05-21, o skundÄ teismui pateikė 2016-03-17 (b. l. 15). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2013-03-17 iki 2016-03-17.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka LVAT formuojamÄ praktikÄ (2015-01-07 nutartis byloje Nr. A-46-442/2015). Dėl gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjasLietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 1 bÅ«rio 14 brigados 6 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 30,16 kv.m. (b. l. 19, 26, 27).

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡ioje patalpoje gyveno kartu su nemažiau, kaip 15 asmenų, taip pat prie skundo pateikė 1 bÅ«rio 6 patalpos planÄ Nr. 63-1966, kuriame matyti, jog patalpoje yra įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 12), tačiau iÅ¡ minėtame plane pateiktos informacijos negalima spręsti, kiek konkrečiai asmenų buvo kalinami kartu su pareiÅ¡kėju ginčo laikotarpiu. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami (b. l. 19).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Taigi, bÅ«tent PravieniÅ¡kių PN turi pareigÄ laikytis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai, todėl, PravieniÅ¡kių PN nepateikus informacijos, kurioje bÅ«tų nurodytas konkretus kalinčiųjų ir drauge su pareiÅ¡kėju 1 bÅ«rio 6 patalpoje laikytų asmenų skaičius arba miegamųjų vietų skaičius, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant minėtoje patalpoje laikotarpiu nuo 2013-03-17 iki 2016-03-17 nebuvo užtikrinta teisė į 3,1 kv. m. ploto normÄ , kadangi kaip atsakovas nurodė, patalpa yra 30,16 kv. m. ploto, o pareiÅ¡kėjas nurodė aplinkybes, kad ginčo patalpoje kartu su juo gyveno ne mažiau, kaip 15 asmenų, taigi, asmeniui tenkanti ploto norma buvo ne didesnė, nei 2,01 kv. m.

Kadangi minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas skirtingais etapais buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN iÅ¡ viso 108 dienas (b. l. 24-25), darytina iÅ¡vada, jog minimalaus ploto norma 1 bÅ«rio 6 patalpoje pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta 988 dienas.  PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad patalpos perpildymas sukėlė ir kitokių neigiamų pasekmių, t.y. drėgmės kaupimÄ si, oro trÅ«kumÄ , paÅ¡alinių kvapų intensyvumÄ , triukÅ¡mÄ , tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

Pripažinus, kad gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi grybelis, be to, buvo prastas apÅ¡vietimas, todėl jam pablogėjo regėjimas. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos įrašų matyti, kad ginčo laikotarpiu jis buvo kreipęsis į gydytojÄ dėl to, jog skaitant akyse liejasi vaizdas, tačiau epikrizėje (b. l.

81) pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas dar vaikystėje patyrė akies traumÄ , buvo operuotas ir neÅ¡iojo akinius. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie tai, kad bÅ«tent dėl galimai prasto gyvenamosios patalpos apÅ¡vietimo pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, t. y. jau prieÅ¡ patenkant į PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuoti regėjimo sutrikimai (b. l. 81). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi grybelis, tačiau Å¡io teiginio visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė priežastinio ryÅ¡io su kilusiais neigiamais iÅ¡gyvenimais, todėl toks argumentas nevertinamas kaip pakankamas neturtinės žalos konstatavimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo ir pelėsio yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, jog buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, nors jam yra diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija.

PareiÅ¡kėjo manymu, jis turėjo bÅ«ti laikomas specialioje laisvės atėmimo įstaigoje ir nuolat prižiÅ«rimas gydytojų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjui yra diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, remisija, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, poÅ¡izofreninė depresija ir kt. (b.l. 96). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame kodekse nustatytais atvejais (1 d.). Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius (4 d.).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintÄ Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡Ä , nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama perkelti dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) iÅ¡vadÄ Å¡ia tvarka: perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kuri turi bÅ«ti suderinta su priimančiÄ ja įstaiga; iÅ¡vadÄ tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas (3.1 p.).

PareiÅ¡kėjas nenurodo, jog dėl perkėlimo atlikti bausmę į kitÄ pataisos įstaigÄ buvo kreipęsis į pataisos namų sveikatos priežiÅ«ros specialistus ar administracijÄ , nepateikia ir neginčija galimai gautų atsakymų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, jei tokie buvo pateikti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad į pataisos namų administracijÄ pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis tik su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti, kodėl jis dėl ligos negali bÅ«ti atleidžiamas nuo likusios bausmės atlikimo (b. l. 95).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jis turi kreiptis į PravieniÅ¡kių PN gydytojÄ psichiatrÄ , kurio siuntimu jis bus nukreiptas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę iÅ¡tyrimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog yra laikomas drauge su sveikais asmenimis, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose vyrauja „kastų“ sistema, dėl ko jis buvo žeminamas, diskriminuojamas, negalėjo laisvai judėti sektoriaus teritorijoje, o pataisos namų pareigÅ«nai nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai iÅ¡spręsti.

Atsakovas atsiliepime bei 2016-04-06 pažymoje Nr.63-995 (b.l.

26) paaiÅ¡kino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o yra priskiriami grupėms, numatytoms BVK. PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytÄ aplinkybę dėl kastų susidarymo, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ dėl „kastų“ susidarymo, socialinio nuteistųjų skirstymosi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 988 paras bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN Å¡iuo atžvilgiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , pažeidimo trukmę – 988 paros, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 20 000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, sveikatos pablogėjimu, depresija, nemiga, pažeminimu.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos (b.l. 31-94) matyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir serga paranoidine Å¡izofrenija - remisija, taigi, tokie sveikatos sutrikimai, kaip nemiga, dirglumas, įtampa, baimės priepuoliai ir kt. buvo sÄ lygoti minėtų pareiÅ¡kėjui diagnozuotų ligų bei priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų (b.l. 76-79, 82-85, 86-93). Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nebuvo kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ (b.l. 28). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t.t., tÄ patvirtina į bylÄ pateikta nuteistųjų dienotvarkė (b.l.99-101).

Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Darytina iÅ¡vada, jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTÄ® 57 str.). Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, neesant įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar Psichologinę tarnybÄ , taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J.U. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J.U. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Asta Urbonienė                                                                                                                  Â