ec3e2397-3f05-4dbe-a533-2b4b656df9ab · Å iaulių apylinkės teismas

?N U T A R T I SBaudžiamoji byla Nr. 1-1061-496/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13025-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3., 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1., 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė, sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant prokurorui E. T., nukentėjusiajam G. P., jo atstovei, advokatei A.

Ž., kaltinamajam Ž. J., jo gynėjui G. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Kukečių 24-2(duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis B. Å . individualioje žemės Å«kio veikloje vairuotoju, V. R. individualioje žemės Å«kio veikloje vairuotojas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį; nukentėjusiojo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamasis Ž. J. 2019 m. kovo 30 dienÄ apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia rankomis iÅ¡ priekio du kartus pastÅ«mė G. P., dėl to Å¡is atsitrenkė nugara į sienÄ ir medines duris, po to laikydamas jam už kairio peties nenustatytÄ skaičių kartų kumščiu sudavė į veidÄ ir galvÄ , nuo Å¡ių smÅ«gių sudavimo jis atsitrenkė nugara į sienÄ ir medines duris, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia kumščiu nenustatytÄ skaičių kartų sudavė G.

P. į veidÄ ir sprandÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. intraodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kauÅ¡elio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krÅ«tinės priekinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, juosmens užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairiojo žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje, krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis Ž. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad jis gyvena daugiabučiame name. Tame pačiame name gyvena G. P.. Ä®vykio dienÄ , apie 18 val. jis grįžo į namus, jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sugalvojo nueiti pas kaimynÄ G. P. ieÅ¡koti žmonos, nes jam pasirodė, kad žmona ten gali bÅ«ti. Pagrindo pavyduliauti jis neturėjo. Ž. J. nurodė įvykio dienÄ iÅ¡girdęs, kad G., jį apkalbėjo kitam žmogui. Jis nuėjo pas G. P., pasibeldė, Å¡is atidarė jam duris.

Bute jis G. P. pastÅ«mė, sudavė smÅ«gius. G., pabėgus į laukÄ , jis G., vijosi, pavijęs sudavė smÅ«gius. G., pabėgo, sugrįžo į savo butÄ ir užsirakino. Jo daugiau neįsileido. G. P. gaudė dėl savo įtūžio, dėl girtumo. Jis pripažįsta padaręs visus veiksmus, kurie nurodyti prokuroro pateiktame kaltinime. Kaltinamasis nurodė, kad jo žmona tÄ patį vakarÄ susitiko G. P. kieme, su juo kalbėjo. Ryte jo žmona nuėjo į G. P. namus, norėjo susitarti dėl žalos.

Jis pats pas G. P. į namus nėjo, nes jam neleido tyrėja. VienÄ kartÄ po apklausos pas tyrėjÄ , jis policijos komisariato koridoriuje kalbėjo su G. P. apie susitaikymÄ . Nurodo, kad jis atsiprašė, o G., jam atleido. G. P. su žmona prašė 1500 Eur žalos atlyginimo. Jis iÅ¡ karto tiek pinigų neturėjo. BÅ«tų sutikęs, jei jie bÅ«tų leidę sumokėti per ilgesnį laikÄ . Jis yra G. P. nusiuntęs paÅ¡tu 500 Eur žalos atlyginimo. Mano, kad tai pakankama suma už sumuÅ¡imÄ . Su G.

P. civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad turtinė žala nėra įrodyta, o neturtinę žalÄ jis atlygino 500 Eur. PraÅ¡o jį perduoti jo žmonos E. J. priežiÅ«rai pagal laidavimÄ . Dėl nukentėjusiojo pateikto kaltinimo kankinimu, jis nepripažįsta. Jis nesityčiojo iÅ¡ nukentėjusiojo, nežinojo, koks neįgalumas buvo nustatytas G. P., nors žinojo, kad prieÅ¡ keletÄ metų jam buvo insultas. G. P. jam atrodo beveik sveikas, nes namuose dirba visokius darbus, važiuoja dviračiu, eidamas nesvyruoja.

Kaltinamojo Ž. J. kaltė įrodyta. Nukentėjusysis G. P. parodė, kad Å¡iemet pavasarį, vienÄ vakarÄ , kai jis buvo savo namuose, iÅ¡girdo, kad Ž. J. trenkė į jo buto langÄ , į duris, tampė durų rankenÄ . Jis atidarė duris, įleido kaimynÄ . Tada Ž. J. jį stipriai pastÅ«mė abiem rankomis ir jis atsitrenkė į durų staktÄ , į sienÄ . Ž. J. Å¡aukė E., ir pradėjo jį muÅ¡ti – trenkė kumščiu, dėl to jis atsitrenkė į duris ir sienÄ . J., stipriai suspaudė jam kairį petį.

Jis pradėjo praÅ¡yti, kad kaimynas paleistų. Nuo smÅ«gių kumščiu, nuo atsitrenkimo į duris ir suspaudimo jam skaudėjo. Jam sudavė apie penkiolika smÅ«gių. Kai kaltinamasis kažkiek paleido jo petį, tada jis iÅ¡bėgo į laukÄ . Ž. J. jį vijosi, kieme vėl trenkė į veidÄ , į sprandÄ ir Å¡aipėsi. Jam pavyko pabėgti nuo Ž. J. į namus ir jis užsirakino namų duris. Tai buvo ne pirmas kartas, kada Ž. J. jį sumušė. Anksčiau du kartus jį yra mušęs. Yra sumušęs ir ankščiau, bet jie susitaikydavo.

 Nukentėjusysis G. P. parodė, kad dėl sumušimo Ž. J. neatsiprašė ir jis Ž. J. neatleido. Dabar jei ir atsiprašytų, jis kaltinamajam neatleistų. Jis prašo patenkinti civilinį ieškinį 2000 Eur sumai, tiek vertina kančias. Ž. J. jam paštu atsiuntė 500 Eur žalos atlyginimo. Jei iš pradžių po įvykio Ž. J. jam būtų davęs 500 Eur, jam būtų pakakę, bet dabar jau nepakanka, nori daugiau pinigų. Gydydamasis jis vartojo vaistus, sumuštas vietas tepė tepalais.

Už vaistus čekių nerinko. Nurodo, kad turtinė žala yra 400 Eur, bet įrodymų neturi. Ž. J. atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį, žinodamas, kad jis yra neįgalus, silpnos sveikatos. Liudytoja D. P. parodė, kad G. P. yra jos vyras. Pavasarį vienÄ rytÄ , kaip įprasta, ji iÅ¡važiavo į darbÄ . Baigusi darbÄ , grįžo į namus apie 21 val. Vakare vyrÄ G. P. rado siaubingai sumuÅ¡tÄ . Jo veidas buvo iÅ¡tinęs, paakiai pamėlę, ausis uždaužta, matėsi gumbas. Vyras pasakė, kad jį sumušė kaimynas Ž.

J.. Tada ji paskambino E. J., o Å¡i pasakė daryti kÄ nori, nes ji pati bijanti savo vyro. Liudytoja nurodė, kad tÄ patį vakarÄ ji nuvežė G., į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Ten jį apžiÅ«rėjo daktaras, pasakė nusipirkti ir vartoti vaistus nuo skausmo, tepti tepalais. Po apžiÅ«ros jie grįžo į namus. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurių nurodymu balandžio 1 dienÄ G. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) pas med. ekspertus. Neurologė G. P. davė siuntimÄ kompiuterinei tomografijai, po tyrimo atlikimo rekomendavo gyventi ramiai.

Liudytoja nurodė, kad Ž. J. iÅ¡gėrinėja, net neketina atsipraÅ¡yti. Po sumuÅ¡imo G., dvi savaites gydėsi, vartojo vaistus nuo skausmo, tepė sumuÅ¡tas vietas lioton tepalu, maždaug po vienÄ tÅ«belę kasdien. Dėl skausmo jos vyras dvi savaites buvo maitinamas koÅ¡elėmis. Jie nerinko čekių už perkamus vaistus ar specialų maistÄ , bet iÅ¡laidos dėl sumuÅ¡imo yra 400 Eur. Po sumuÅ¡imo G., apie mėnesį laiko bijojo iÅ¡eiti į laukÄ , susitikti žmones. Iki Å¡iol jis bijo susitikti Ž.

J.. Dėl sumuÅ¡imo G. P. kentėjo skausmus, jį pusę valandos vaikėsi, mušė, o jis yra nesveikas žmogus, turi neįgalumÄ . Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis gerai žinojo apie G., neįgalumÄ , apie jo buvusį insultÄ ir jo pasekmes, ir tai žinodamas jį mušė. Ne pirmas kartas, kada Ž. J. sumušė jos vyrÄ , tačiau dėl praeities įvykių jie susitaikė, niekus nesikreipė. G. P., kai jaučiasi geriau, gali dirbti Å«kio darbus, tvarkyti malkas, pjauti žolę, važiuoti su dviračiu.

Liudytoja mano, kad Ž. J. turtinė padėtis yra gana gera, jis dirba ir turi galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Liudytoja E. J. parodė, kad jos vyras yra Ž. J.. Su juo santuokoje pragyveno devynerius metus, sutaria puikiai, augina dvi dukreles. Konflikto metu ji nebuvo namuose. Vakare grįžusiai G. P. pasakė, kad Ž., jį sumušė. Dėl ko jie susimušė, ji nežino. Anksčiau, iki Å¡io įvykio G. P. ir Ž. J. buvo draugai, jie vienas kitam padėdavo darbuose, kartu gerdavo alkoholį.

Pas jÄ G., ateidavo gerti arbatos, padėdavo atlikti Å«kio darbus. Ji su vyru žinojo, kad G., anksčiau buvo insultas, žinojo, kad jis ketino tvarkytis neįgalumÄ . Bet konkrečiai apie neįgalumÄ nežinojo. G., namuose dirbdavo visokius Å«kio darbus. Kalbantis policijos komisariate G. P. jų prašė 1500 Eur žalos atlyginimo. Ji prašė sumažinti sumÄ , nes pragyvena iÅ¡ vyro darbo užmokesčio, augina dvi nepilnametes dukras. E. J. praÅ¡o atleisti jos vyrÄ Â Å½. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Ji sutinka bÅ«ti Ž. J. laiduotoja. Ji daug laiko praleidžia su Å¡eima, su vyru Ž. J. ir vaikais, todėl mano, kad vyrui daro teigiamÄ Ä¯takÄ . PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. kovo 30 dienÄ G. P. kreipėsi į policijos pareigÅ«nus, nurodydamas, kad kaimynas Ž. J. 2018 m. kovo 30 dienÄ apie 18 val. beldė į langus, įėjęs į namus, pastÅ«mė, ranka trenkė į veidÄ apie penkiolika kartų. Kai jis pabėgo į laukÄ , Ž.

J. lauke dar trenkė apie tris kartus į veidÄ ir sprandÄ . Taip sukėlė fizinį skausmÄ . Fotolentelėje užfiksuotas įvykio vietos vaizdas (b. l. 11-16,17-20 ). PRIR duomenyse nurodyta, kad pranešėjas privatus fizinis asmuo 2019-03-30 21:56 val. PraneÅ¡imo aplinkybės, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi G. P., kuriam diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, 0,95 promilių girtumas, gydomas ambulatoriÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad sumušė kaimynas (b. l. 7-10). AnalogiÅ¡ka informacija įraÅ¡yta Tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kaušelio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, juosmens užpakaliniame paviršiuje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine, odos nubrozdinimai krūtinės užpakalinio paviršiaus dešinėje, krūtinės užpakalinio paviršiaus kairėje.

G. P. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus intraodines kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairėje pažandės srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. G. P. nustatytos intraodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairėje pažandės srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, kraujosruva po kairės akies jungine padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais.

G. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu. G. P. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu nevertinamas, kadangi nukentėjusysis 2017 m. persirgęs smegenų infarktu, po kurio išlikę objektyvūs neurologiniai simptomai (sutrikusi pusiausvyra, koordinacijos judesiai su diskinezija, ataksija). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (b. l. 32-33).

Nukentėjusysis G. P. pateikė foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas jo sužalotas veidas, smakras (b. l. 220). Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Kaip fizinis skausmas gali bÅ«ti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukÅ¡tos ar žemos temperatÅ«ros pojÅ«tis ir kitos panaÅ¡ios bÅ«klės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kankinimas – tai tam tikrÄ laikÄ trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kÅ«nÄ arba sudarantys sÄ lygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.).

Kankinimu yra pripažįstami veiksmai, kai sveikata sutrikdoma ar gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pavyzdžiui, nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaltininkas turi suvokti itin žiaurų elgesį su nukentėjusiuoju. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiojo kankinimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis Ž. J. pripažįsta atlikęs visus smurtinius veiksmus, kuriais jis prokuroro yra kaltinamas.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo G. P. parodymai apie suduotus smÅ«gius ir atsitrenkimÄ Ä¯ kietus pavirÅ¡ius sutampa. Kaltinamasis patvirtina nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ , kad kambaryje Ž. J. G. P. sudavė apie penkiolika smÅ«gių kumščiu, o kieme dar tris smÅ«gius. Å ie parodymai neprieÅ¡tarauja, o tik patvirtina specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Ž. J. 2019 m. kovo 30 dienÄ apie 18 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, tyčia rankomis iÅ¡ priekio du kartus pastÅ«mė G.

P., dėl to Å¡is atsitrenkė nugara į sienÄ ir medines duris, po to laikydamas jam už kairio peties nenustatytÄ skaičių kartų kumščiu sudavė į veidÄ ir galvÄ , nuo Å¡ių smÅ«gių sudavimo jis atsitrenkė nugara į sienÄ ir medines duris, po to tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ minėto namo kieme tyčia kumščiu nenustatytÄ skaičių kartų sudavė G. P. į veidÄ ir sprandÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. intraodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kauÅ¡elio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairėje pažandės srityje, krÅ«tinės priekinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, juosmens užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairiojo žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ po kairės akies jungine, odos nubrozdinimus krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje, krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais Ž. J. tyčia padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Sužalojimų padarymas apima fizinio skausmo sukėlimÄ nukentėjusiajam. Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė pateikė kaltinimÄ Å½. J. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad Ž. J. 2019 m. kovo 30 d. apie 18 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,08 promilių girtumas, daužydamas rankos kumščiais duris bei jas stipriai traukydamas už rankenos, pateko į gyvenamÄ jį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pas G.

P.. Žinodamas, kad jis yra nuo 2018-04- 12, neįgalus, darbingumas 40 procentų, tvirtai nepastovintis, persirgęs galvos smegenų infarktu, dėl savo fizinių savybių negalintis pasiprieÅ¡inti ir apsiginti, kankino jį, sukeldamas fizines ir dvasines kančias, tyčiojosi iÅ¡ jo, daužydamas kumščiu į galvÄ , veidÄ ir stumdydamas į sienÄ bei duris. Nuo 2019.03.30. 18 vai. iki 2019.03.30. 18,30 vai. jis kankino nukentėjusįjį G. P., o bÅ«tent: tyčia abiem rankomis, kumščiais į krÅ«tinę 2 kartus jį pastÅ«mė, dėl ko jis stipriai atsitrenkė nugara į sienos briaunÄ bei medinių durų staktÄ , sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Po to, sugriebęs jam už kairio peties, sukeldamas fizinį skausmÄ , laikė jį, kad jis neiÅ¡silaisvintų, kumščiu apie 15 kartų smogė jam į veidÄ ir galvos sritį. Dėl ko, nukentėjęs nuo smÅ«gių sudavimo atsitrenkė nenustatytÄ skaičių nugara į sienÄ bei durų staktÄ , ko pasėkoje juto fizinį skausmÄ galvoje, veide ir nugaroje. Pabėgus G. P. nuo jo į kiemÄ , esantį (duomenys neskelbtini),tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia jam kumščiu smÅ«giavo apie 3 kartus į veidÄ , galvÄ ir sprandÄ .

Nurodo, kad Ž. J. tokiais veiksmais jis nukentėjusiajam G. P., jį kankindamas, padarė intraodines kraujosruvas deÅ¡iniajame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kairiojo smilkinio-skruosto srityje, kairės ausies kauÅ¡elio-užausio srityje, kairėje smilkininėje-momeninėje srityje, kairės pažandės srityje, krÅ«tinės priekinio pavirÅ¡iaus kairėje, kairiojo peties užpakaliniame pavirÅ¡iuje, juosmens užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kairiojo žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ po akies jungine, odos nubrozdinimus krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje, krÅ«tinės užpakalinio pavirÅ¡iaus kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir fizinį skausmÄ , sukėlė fizines, moralines ir dvasios kančias.

Dėl nukentėjusiojo pateikto kaltinimo teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is kaltinimas atitinka prokuroro pateiktÄ kaltinimÄ , atkartoja tuos pačius kaltinamojo veiksmus, tik kaltinimÄ papildo kvalifikuojančiu požymiu, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė kankindamas, bei papildo tiksliais duomenimis apie nukentėjusiojo neįgalumÄ , bei papildo emocingais iÅ¡sireiÅ¡kimais apie nukentėjusiojo pojūčius po kaltinamojo veiksmų. Teismas sprendžia, kad Ž. J. veiksmuose nėra kankinimo kvalifikuojančio požymio, nes jo smÅ«gių sudavimas sukėlė įprastÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kuris yra lydimas fizinio skausmo.

Nukentėjusysis nebuvo netekęs sÄ monės. Kaltinamasis nenaudojo jokių skausmÄ didinančių įrankių, neblogino nukentėjusiojo padėties, nesukėlė kitų nemalonių pojūčių (pvz. alkio, troÅ¡kulio, Å¡alčio, karščio ir kt.). Specialisto iÅ¡vadoje nėra nustatyta kankinančio pobÅ«džio sužalojimų nukentėjusiojo kÅ«ne. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių ranka (kumščiu) skaičius, smurtavimo pobÅ«dis, trukmė bei intensyvumas neatitinka kankinimo požymio.

Nėra įrodymų, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia būtų siekęs kankinti asmenį. Nors nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad kaltinamojo veiksmai prieš Ž. P. truko pusę valandos – nuo 18 val. iki 18.30 val., ir kaltinamasis to neneigia, tačiau nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kiek laiko truko veiksmai – apie penkiolikos smūgių sudavimas namuose, bei dar apie trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam lauke. Nukentėjusiojo pateiktame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis Ž.

J. „daužydamas rankos kumščiais duris bei jas stipriai traukydamas už rankenos, pateko į gyvenamÄ jį butÄ â€œ, nors nukentėjusysis ir kaltinamasis parodė, kad kaimynÄ Å½. J. į savo butÄ Ä¯sileido pats nukentėjusysis G. P.. Taip pat, nukentėjusiojo pateiktame kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis Ž. J., žinodamas, kad jis (G. P.) yra nuo 2018-04-12, neįgalus, darbingumas 40 procentų, tvirtai nepastovintis, persirgęs galvos smegenų infarktu, dėl savo fizinių savybių negalintis pasiprieÅ¡inti ir apsiginti“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius, jog kaltinamasis žinojo, kada ir kiek procentų nustatytas neįgalumas nukentėjusiajam, kad kaltinamasis žinotų tiksliÄ nukentėjusiojo ligos diagnozę.

Kaltinamasis ir liudytojos D. P., E. J. parodė, kad G. P. dirba įvairius namų priežiūros darbus – skaldo malkas, pjauna žolę ir kt. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad jis važinėjasi dviračiu. Visi nurodyti veiksmai įrodo, kad nukentėjusiojo G. P. būklė nėra bejėgiška, jis vaikšto, dirba, yra savarankiškas. Specialisto išvadoje yra įrašyti neurologiniai simptomai, tokie kaip sutrikusi pusiausvyra, tačiau nėra pažymėta, kiek stiprūs šie simptomai, ar juos pastebi tik gydytojas, ar skundžiasi pats asmuo, ar simptomai matomi ir kitiems asmenims.

Visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, todėl abejonių keliančios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti Å¡alinamos. Nukentėjusiojo nurodomi kaltinimo pakeitimai nėra pripažįstami esminių faktinių aplinkybių keitimu, neįrodyti, todėl nėra pagrindo keisti prokuroro pateiktÄ kaltinimÄ . Kaip jau aptarta anksčiau Ž. J. padarė veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. PraÅ¡ymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®tariamasis Ž.

J. yra pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 130-132). Jo sutuoktinė E. J. pateikė praÅ¡ymÄ paskirti jÄ laiduotoja, perduoti jos atsakomybei Ž. J. pagal laidavimÄ (b. l. 133-135). Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Â tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. LAT formuoja teismų praktikÄ , kad taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę.

BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys Nr. 2K-445-489/2018; 2K-52-648/2017). Teismas sprendžia, kad formaliai kaltinamasis Ž. J. atitinka BK 40 straipsnio reikalavimus, kad bÅ«tų svarstomas jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , yra padaręs nesunkų nusikaltimÄ , pripažįsta kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis Ž. J. padarė smurtinį nusikaltimÄ , nukentėjusiajam sudavė beveik dvideÅ¡imt smÅ«gių, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas vidutinio girtumo, jis turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , anksčiau turėjo konfliktų su tuo pačiu nukentėjusiuoju, tik buvo susitaikę nesikreipus į teisėsaugos institucijas, todėl teismas sprendžia, kad nepakankamas pagrindas spręsti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pretendentė tapti laiduotoja E. J. 2019 metais du kartus yra bausta administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamos veikos padarymo metu E. J. buvo kaltinamojo sutuoktinė, tačiau tai nesustabdė kaltinamojo nuo nusikaltimo padarymo. IÅ¡ E. J. parodymų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji nežino, dėl kokių priežasčių jos vyras padarė nusikaltimÄ , todėl teismas sprendžia, kad iki teisiamojo posėdžio E. J. su sutuoktiniu nepakankamai analizavo jo elgesį, o tai kelia abejonių, kad ji gali daryti savo vyrui teigiamÄ Ä¯takÄ .

Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos smurtinės veikos pavojingumÄ ir galimos laiduotojos asmenybę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir atstovavimo iÅ¡laidų. 2019-07-29 dienos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. P. atstovė pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 180-183), kuriuo G. P. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Ž. J. 400 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad bendra neturtinės žalos suma yra 2000 Eur, bet 500 Eur iÅ¡ Ž. J. jis yra gavęs paÅ¡tu. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad 400 Eur turtinę žalÄ sudaro medikamentai Lioton, Vimovo, dispo gel, traumeel, vykimas pas med. ekspertus į (duomenys neskelbtini) (25 Eur), bei savaitę laiko jam reikėjo valgyti koÅ¡es dėl žandikaulio skausmo, gerti sultis, kad nenusilptų. Nurodo, kad kaltinamasis sulaužė durų spynÄ , jos vertė 15 Eur. Kaltinamasis Ž. J. nurodė, kad jis paÅ¡tu nusiuntė nukentėjusiajam G.

P. 500 Eur ir taip atlygino visÄ padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad turtinė žala nėra įrodyta. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis G. P. turėjo iÅ¡laidų vykdamas į (duomenys neskelbtini) pas med. specialistÄ . Nors kaltinamasis nepateikė įrodymų dėl Å¡io vykimo kainos, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamasis buvo nuvykęs pas specialistÄ ir 25 Eur suma yra protingo dydžio. Teismas sprendžia, kad visos kitos iÅ¡laidos nėra įrodytos. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jo minimi vaitai jam buvo paskirti, kad jis Å¡ių vaistų pirko, bei kiek pirko.

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad po sužalojimo jis turėjo valgyti minkÅ¡tÄ maistÄ â€“ koÅ¡es bei sultis. Tačiau jis nepateikė įrodymų, kad jam reikėjo valgyti specialų maistÄ , kad toks maistas kainavo brangiau, nei jo įprastai valgomas maistas, todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas tik 25 Eur sumai. Dėl spynos sulaužymo byloje nėra jokių įrodymų. Spynos sulaužymas nėra užfiksuotas įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl 15 Eur priteisimo už spynÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. J. yra nukentėjusiajam pravedęs 500 eurų, teismas sprendžia, kad iÅ¡ jų 25 Eur atitenka turtinės žalos atlyginimui ir daugiau turtinės žalos nėra priteistina. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. kaltinamasis Ž. J. sukėlė fizinį skausmÄ , padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ suduodamas smÅ«gius kumščiu į veidÄ , sprandÄ , nuo smÅ«gių nukentėjusysis nugara atsitrenkė į sienÄ ir medines duris, dėl kaltinamojo smurto nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide ir kitose vietose, t. y. nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dėl smÅ«gių sudavimo namuose ir lauke, dėl vijimosi, smÅ«gių sudavimo nukentėjusysis patyrė pažeminimÄ , iÅ¡gÄ stį, todėl neturtinė žala jam turi bÅ«ti atlyginta.

Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis sudavė smÅ«gius vyresniam už save, ligotam vyrui, artimam kaimynui, todėl kaltinamasis turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų neigiamas pasekmes, kad jis sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, nesaugumÄ ir kt., todėl kaltinamasis Ž. J. privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ . Tačiau teismas mano, kad nukentėjusysis praÅ¡o priteisti pernelyg didelį neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jam suduoda beveik dvideÅ¡imt smÅ«gių kambaryje ir lauke, jį vejantis, iÅ¡ viso pripažįstamas pagrįstu neturtinės žalos dydis - 800 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau yra atlyginęs 475 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 325 Eur. Nukentėjusysis G. P. ir jo atstovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti – 900 Eur. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad advokatei nukentėjusysis yra sumokėjęs 2019-04-30 500 Eur, 2019-05-24 – 400 Eur (b. l. 223, 224), iÅ¡ viso 900 Eur. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 900 Eur pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo. Kaltinamojo Ž. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis yra neteistas, jis atsiprašė nukentėjusiojo (nors nukentėjusysis neatleido), visiÅ¡kai pripažino kaltę ir gailisi, tačiau padarė smurtinį nusikaltimÄ ir bÅ«damas neblaivus, dirba, todėl jam negali bÅ«ti skiriama bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, netikslinga skirti viešųjų darbų bausmę. Teismas sprendžia, kad tinkamiausia bausmė kaltinamajam Ž. J. yra vidutinės trukmės laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesiui.

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ gali daryti nemokamų darbų atlikimas sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nors kaltinamasis dirba, tačiau skiriamas nemokamų darbų valandų skaičius per metus yra nedidelis ir kaltinamasis gali surasti galimybę atlikti Å¡iuos darbus. Bausmės atlikimo metu kaltinamajam uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju G.

P., nes Å¡is nurodo, kad iki Å¡iol bijo susitikti kaltinamÄ jį. Kaltinamajam Ž. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 103-105). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir po to panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais ir 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu visÄ bausmės atlikimo laikÄ uždrausti bendrauti su G. P.; vadovaujantis baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais įpareigoti Ž. J. per visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, jÄ panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. P. iÅ¡ Ž. J. 325 eurus (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnio 1 dalis). Teisėja Daiva Valčiukienė