2018-09-07 Nr. AB-15340-3-61-3-00946-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4869-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00946-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2.; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. (A. M.), S. M. (S. M.), M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. (A. M.), S. M. (S. M.), M. M. (M. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. M. (A. M.), S. M. (S. M.), M. M. (M. M.) (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-47 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

1.1. Pareiškėja A. M. skunde nurodė, kad kilmės valstybėje ji bijo patirti smurtą nuo buvusio sugyventinio, kuris ne tik grasina fiziniu susidorojimu, ją šantažuoja, bet grasina iš jos atimti nepilnamečius vaikus (kitus pareiškėjus). Be to, kilmės valstybėje ji negali gauti nemokomo gydymo nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, jos buvęs sugyventinis yra romų tautybės, teistas už narkotikų platinimą. Praeityje nuo buvusio sugyventinio ji buvo patyrusi smurtą, buvo sumušta ne tik ji, bet ir jos motina.

1.2. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo ir nesurinko visos informacijos, reikalingos paneigti ar patvirtinti jų prieglobsčio prašymo motyvų pagrįstumą. Nevertino pareiškėjos A. M. prašymą patvirtinančios / paneigiančios informacijos, t. y. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje efektyvumo, realių priemonių įkalinti smurtaujantį sugyventinį ir taip apsaugoti save ir nepilnamečius vaikus.

1.3. Nurodė, kad A. M. turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jai ir jos nepilnamečiams vaikams gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai, gyvybei dėl buvusio sugyventinio agresijos ir smurto. Nesant galimybės kilmės valstybėje apsisaugoti nuo tokio elgesio, tai sudaro pakankamą pagrindą jai ir jos nepilnamečiams vaikams suteikti papildomą apsaugą.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė netenkinti.

2.1. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs pareiškėjos A. M. teiginius apie kilmės valstybėje patirtą fizinį ir psichologinį smurtą iš buvusio sugyventinio, vaikų tėvo – B. A. I., teiginius apie tai, kad sugyventinis galėjo pasiimti A. M. vaikus iš darželio bei tai, kad A. M. serga (duomenys neskelbtini), kad ji gydėsi (duomenys neskelbtini) Respublikoje, šias aplinkybes laikė nustatytais faktais.

2.2. Pažymėjo, kad vertindamas pareiškėjai A. M. gresiančius smurto veiksmus nuo buvusio sugyventinio, nustatė, jog pareiškėjos baimė patirti jos nurodytus veiksmus yra pagrįsta, o gresiantys smurto veiksmai yra pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir atitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą, įtvirtintą Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 116.1.1 punkte, tačiau jie nėra susiję su pareiškėjos A. M. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, todėl pareiškėjams šiuo pagrindu nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos A. M. baimė yra pagrįsta, jog B. A. I. iš jos gali atimti nepilnamečius vaikus.

2.3. Nurodė, kad nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymus, įvertino ir tą aplinkybę, jog prieglobsčio prašytojų kilmės šalyje yra taikomas gydymas nuo (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja A. M. kilmės valstybėje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) ir jos būklė nėra artima mirčiai. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai A. M. dėl jos ligos grėstų veiksmai, pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, ir jos baimė tai patirti nėra visiškai pagrįsta.

2.4. Atsakovo teigimu, pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes, įvertinus situaciją kilmės valstybėje, nustatyta, kad, nepaisant esamų trūkumų (duomenys neskelbtini) Respublikos sistemoje dėl pagalbos suteikimo smurto aukoms, kilmės valstybė deda pastangas, kad apsaugotų smurto aukas, užkardytų galimus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Įvertinus informaciją apie kilmės valstybę, buvo konstatuota, jog yra pagrįsta tikimybė, kad (duomenys neskelbtini) Respublika ateityje teiks apsaugą pareiškėjams, todėl jiems nebuvo suteikta papildoma apsauga vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

2.5. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja A. M. apklausos metu nurodė, jog dėl patirto smurto į teisėsaugos pareigūnus nesikreipė. Pareiškėja A. M. nurodė, kad dėl vieno konflikto tarp jos ir sugyventinio policiją iškvietė kaimynai. Atvykus pareigūnams sugyventinis jau buvo pabėgęs. Ši aplinkybė, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijos reaguoja į pranešimus apie konfliktus artimoje aplinkoje, o tai, kad pati pareiškėja A. M. tiesiogiai nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos nėra pajėgios suteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams apsaugą.

2.6. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjų skundo argumentu, jog nagrinėjant jų prašymus dėl prieglobsčio buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (15/6-13) 12PR-47 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) galiojimo laikiną sustabdymą.

4. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 21 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžinti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai: A. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. M. 2018 m. vasario 21 d. pateikė prašymą suteikti jai ir jos nepilnamečiams vaikams prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje gyveno su romų tautybės asmeniu, kuris ją nuolat žemino nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neskyrė lėšų vaikų išlaikymui, sugyventinis nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, buvo teistas, grasino pareiškėją nužudyti, atimti vaikus.

Be to, A. M. nuo 2009 metų serga (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, neturi kur gyventi, kilmės valstybėje negali gauti nemokamo gydymo. Pirminės apklausos, įvykusios 2018 m. vasario 22 d., metu pareiškėja A. M. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, išpažįsta pravoslavų religiją, karinės patirties neturi, politinei partijai, organizacijai nepriklauso, yra siuvėja, oficialiai susituokusi nebuvo. Nurodė, jog prieš išvykdama iš kilmės valstybės gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini).

Iš kilmės valstybės išvyko 2016 m. liepos 26 d., turėdama tikslą nuvykti į Olandiją. Į kilmės valstybę grįžti nepageidauja dėl gresiančio smurto. Pagalbos į kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Serga (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2018 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11) 15PR-28 pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje jai ir jos nepilnamečiams vaikams nagrinėti iš esmės. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. kovo 7 d. parengė išvadą Nr. (15/6-13)13PR-47RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Remdamasis šia Išvada, Migracijos departamentas priėmė 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-47 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

5. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 76 straipsnio 2 dalies, 86, 87, 88 straipsnių, Aprašo 96 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014), įvertinęs tai, jog pareiškėja A. M. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nurodė, kad kilmės valstybėje jai grasina romų tautybės asmuo, buvęs sugyventinis ir jos vaikų tėvas, kuris šiuo metu, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, yra laisvėje, vartoja narkotikus, teistas už narkotikų platinimą, smurtavo prieš ją ir jos motiną, atimdavo iš jos pinigus, be jos žinios iš vaikų darželio paimdavo vaikus, su juo pareiškėja susituokusi nebuvo, yra laikoma vieniša mama, o Lietuvos Respublikos konsulo Gardine pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad A. M. yra netekėjusi, vaikų gimimo liudijimuose įrašyta, jog vaikų tėvas nurodomas M. A. I., teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai laikė nustatytu faktu aplinkybę, jog pareiškėjos A. M. nurodytas asmuo (B. A. I.) yra jos vaikų tėvas ir jos sugyventinis, su kuriuo ji nebuvo sudariusi santuokos, taip pat laikė nustatytais faktais tai, kad pareiškėja A. M. kilmės valstybėje galėjo patirti fizinį ir psichologinį smurtą nuo sugyventinio, vaikų tėvo, kad jis galėjo paimti vaikus iš darželio bei tai, kad A. M. serga (duomenys neskelbtini), kad ji gydėsi (duomenys neskelbtini) Respublikoje.

6. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje nurodyta, kad smurtas šeimoje yra didelė problema (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir valdžia 2016 metais ėmėsi priemonių, siekdama tai išspręsti. Kilmės valstybėje valdžios iniciatyva kuriami krizių centrai, kurie teikia pagalbą nukentėjusiems asmenims, tarp jų ir smurto šeimoje aukoms. Nevyriausybinės organizacijos taip pat yra įkūrusios prieglaudas, kurios skirtos nukentėjusiems nuo smurto šeimoje.

7. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su fiziniu ir psichologiniu smurtu, leidžia pagrįstai manyti, kad smurto veiksmai, pareiškėjos patirti praeityje nuo buvusio sugyventinio, gali pasikartoti ir ateityje, jai grįžus į kilmės valstybę, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai gresiantis persekiojimas ir smurtas šeimoje buvo tikslinis, t. y. susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimai.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančią informaciją apie kilmės valstybę, moterų padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje bei individualias užsienietės nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog A. M. dėl savo lyties (duomenys neskelbtini) Respublikoje nėra išskiriama kaip skirtinga, nėra diskriminuojama ar neginama valstybės, ir todėl nepriklauso socialinei grupei. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjai A. M. gresiantis persekiojimas nėra susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

9. Taip pat teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad tais atvejais, kai tėvystė nėra nustatyta, teisės ir pareigos dėl vaiko kyla tik motinai ir jos artimiesiems, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje B. A. I. atims vaikus iš A. M.. Be to, pareiškėja su vaikais iš kilmės valstybės išvyko prieš dvejus metus, laisva valia, turėdama vizą, nei vienos apklausos metu pareiškėja nenurodė, jog B. A. I. prieštaravo jos ir nepilnamečių vaikų išvykimui iš kilmės valstybės, todėl nėra jokių duomenų, jog B. A. I. darė ar siekė sudaryti kokias nors kliūtis pareiškėjų išvykimui iš (duomenys neskelbtini) Respublikos.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja A. M. prieš išvykdama iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gydėsi nuo (duomenys neskelbtini), už gydymą apmokėdavo iš savo lėšų. Byloje duomenų, jog pareiškėjos A. M. būklė dėl (duomenys neskelbtini) žymiai pablogėjo ir yra artima mirčiai, nėra. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina Migracijos departamento išvadą, jog pareiškėjos A. M. baimė, kad ji negalės gauti gydymo kilmės valstybėje, nelaikytina visiškai pagrįsta.

11. Teismo vertinimu, pareiškėja A. M. nepateikė persekiojimo baimės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos ir jos nepilnamečių vaikų individualaus persekiojimo kilmės valstybėje realaus egzistavimo faktą, konkrečių priežasčių, pagrindžiančių tokio persekiojimo tikimybę. Pareiškėjos A. M. teiginiai neįrodo realios, pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei Konvencijos prasme. Byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta ir papildoma apsauga.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos A. M. nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog išsiuntus ją ir jos nepilnamečius vaikus į kilmės valstybę ji ir jos nepilnamečiai vaikai bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisingai sprendė, jog suteikti pareiškėjams pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Teismas vertino, kad Migracijos departamento 2018 m. kovo 7 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (15/6- 13) 12PR-47 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ galiojimo laikinas sustabdymas, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintina.

III. 14. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo atsakovo padarytas išvadas.

14.2. Aplinkybės, kurias pareiškėja A. M. nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu (t. y. tai, jog kilmės valstybės institucijos neužtikrina tinkamos moterų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje), visiškai atitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jos nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai.

14.3. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Migracijos departamentas ir teismas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamo sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

14.4. Nesutiktina su išvadomis, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga, bei, kad šiuo atveju taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjams kilmės valstybėje egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė.

14.5. Išsiuntus pareiškėjus į kilmės valstybę, jie gali būti kankinami, su jais gali būti žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas vien dėl to, kad kilmės valstybė neužtikrina efektyvių priemonių nuo smurto artimoje aplinkoje.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teisės aktai nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Kaip rodo Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, turinys, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėjų pateikto prieglobsčio prašymo motyvais (surinkta kilmės valstybės informacija apie smurto šeimoje problemą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, taikomas priemones ir kt.). Taigi, Migracijos departamentas pareigos įvertinti aktualią kilmės valstybės informaciją nepažeidė, o tai, kad pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento atlikto tyrimo rezultatais, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tyrimas yra neišsamus arba atliktas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, nagrinėjant pareiškėjų prašymą nustatyta, kad vaiko tėvystė nėra teisiškai nustatyta, todėl pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos kodekso dėl santuokos ir šeimos 55 straipsnį teisės ir pareigos kyla tik motinai. Minėtų aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Todėl Migracijos departamentas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

15.2. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Atliekant tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Migracijos departamentas, įvertinęs duomenų visumą (pareiškėjos paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją) ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos nurodoma baimė nėra visiškai pagrįsta.

15.3. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Migracijos departamentas 2018 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-47 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei jos nepilnamečiams vaikams S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas 2018 m. kovo 7 d. sprendime konstatavo: 1) vertinant gresiančius smurto veiksmus dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje (smurtaujantis buvęs sugyventinis, pareiškėjos vaikų tėvas B. A. I.) nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai gresiantys smurto veiksmai pakankamai rimti savo pobūdžiu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir atitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimą, įtvirtintą Aprašo 116.1.1 punkte, tačiau jie nėra susiję su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais; 2) nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad B. A. I. atimtų vaikus, prieglobsčio prašytojos baimė nėra visiškai pagrįsta; 3) įvertinus tai, kad prieglobsčio prašytojos šalyje yra taikomas gydymas nuo (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgus į tai, kad ji gydėsi kilmės valstybėje nuo (duomenys neskelbtini) ir jos sveikatos būklė nėra sunki, nėra pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje dėl ligos grėstų veiksmai, pažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, ir jos baimė tai patirti nėra visiškai pagrįsta; 4) nustatyta, kad, nepaisant esamų trūkumų (duomenys neskelbtini) Respublikos sistemoje dėl pagalbos suteikimo smurto aukoms, kilmės valstybė deda pastangas, kad apsaugotų smurto aukas, užkardytų galimus smurto artimoje aplinkoje atvejus; įvertinus informaciją apie kilmės valstybę buvo konstatuota, kad yra pagrįsta tikimybė, jog (duomenys neskelbtini) Respublika ateityje teiks apsaugą pareiškėjams, todėl jiems nebuvo suteikta papildoma apsauga (Įstatymo 87 str. 1 d. 1 p.).

17. Įstatymas įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir 2011/95/ES direktyva), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir 2013/32/ES direktyva) nuostatas.

18. 2011/95/ES direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į: visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą; prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius [kaip] biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galbūt vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala; tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas [arba] jam grėstų didelė žala; tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga.

19. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

20. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

21. Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 straipsnio redakcija) nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus <...>.

22. Aprašo 168 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas Aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Šios pažymos rengiamos remiantis informacija, nurodyta Aprašo 167 punkte, ir vadovaujantis Bendrosiomis Europos Sąjungos gairėmis dėl informacijos apie kilmės valstybes apdorojimo (2008 m.). Pažymos apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje įslaptinamos, jeigu jose naudojama įslaptinta informacija arba atskleidžiama informacija, gauta iš konfidencialių šaltinių.

23. Skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo buvo sprendžiama dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), buvo priimtas po tinkamo nagrinėjimo. Pareiškėjos A. M. prašymas buvo nagrinėjamas ir sprendimas priimtas individualiai ir objektyviai įvertinus visus duomenis. Sprendimas priimtas įvertinus informaciją iš įvairių šaltinių apie bendrą vyraujančią padėtį pareiškėjos kilmės šalyje. Su pareiškėja kelis kartus buvo vykdomi asmeniniai pokalbiai, jai buvo užduodami klausimai, siekiant išsamiai išsiaiškinti jos prašymo priežastis. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose neminėjo ir byloje nėra nustatyta, kad asmeniniai pokalbiai vyktų tokiomis sąlygomis, kuriomis ji negalėtų išsamiai išdėstyti savo prašymo priežasčių. Taigi Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurios yra įtvirtintos Įstatyme.

24. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neužtikrino objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, kadangi nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje ir valdžios institucijų teikiamos pagalbos efektyvumą. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, turėjo informaciją, surinktą iš įvairių šaltinių apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje ir valdžios institucijų teikiamos pagalbos efektyvumą (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Surinkta informacija apie padėtį kilmės valstybėje išsamiai yra aprašyta Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2018 m. kovo 7 d. išvadoje dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vertino Išvadoje aprašytą atsakovo surinktą informaciją. Pažymėtina, kad tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs motyvai, dėl kurių atsakovo surinkta ir Išvadoje įvertinta bei aprašyta informacija, turėtų būti laikoma netinkama arba nepakankama administracinio sprendimo priėmimui.

25. Atsakovas teisingai akcentavo, kad Aprašo 168 punktas neįtvirtina, kad visais atvejais turėtų būti vadovaujamasi pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, nes, kaip yra įtvirtinta Aprašo 168 punkte, ši pažyma rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovo Išvadoje nurodyta iš įvairių šaltinių surinkta informacija buvo pakankama tam, jog atsakovas galėtų daryti išvadą, kad, nepaisant esamų trūkumų (duomenys neskelbtini) Respublikos sistemoje dėl pagalbos suteikimo smurto aukoms, kilmės valstybė deda pastangas, kad apsaugotų smurto aukas, užkardytų galimus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Taigi tarptautinės apsaugos prašymas įvertintas išnagrinėjus pareiškėjos atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, kaip tai yra suprantama pagal 2011/95/ES direktyvos 4 straipsnio 3 dalies a punktą, aiškinant jį kartu su minėtais nacionalinės teisės reikalavimais.

26. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio sprendimo teisėtumo klausimą, pagrįstai sprendė, kad atsakovas surinko pakankamai faktinių duomenų sprendimo priėmimui, teismo sprendime yra pasisakyta dėl atsakovo vertintų faktinių duomenų ir padaryta teisinga išvada, jog atsakovas teisingai taikė minėtus teisės aktus, sudarančius pagrindą priimti administracinį sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo. Todėl nepagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M. (A. M.), S. M. (S. M.) ir M. M. (M. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan