2022-12-21 Nr. AB-31430-3-61-3-03753-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1422-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03753-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas) .

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), tačiau Kalėjimų departamento Nutarimu 2021 m. spalio 20 d. buvo perkeltas į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI). Pravieniškių PN-AK ir Šiaulių TI yra skirtingų rūšių pataisos įstaigos, todėl su tokiu perkėlimu pareiškėjas nesutiko. Nutarimas prieštarauja Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-966/2020. Jei teismas nustatė, kad nuteistasis asmuo turi atlikti bausmę tam tikroje vietoje, šios nuostatos kita, neteisminė institucija, negali pakeisti. Asmuo pradėjęs atlikinėti bausmę pagal nuosprendį, kuris nustato bausmės atlikimo vietą, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo teisinė padėtis nebus keičiama, o jei keičiama – tai tik pagal įstatymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-208 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3 punktu, tačiau šis teisinis reguliavimas neturėtų būti taikomas pareiškėjui. Remiantis Tvarkos aprašo 3 punktu, tuo pačiu remiamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 881 straipsniu, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo ir grąžinimo iš kalėjimo į pataisos namus tvarką. Pareiškėjui netaikytinas šis straipsnis, kadangi jis jokių pažeidimų nėra padaręs. Tvarkos aprašo 7 punktas numato, kad perkėlimas yra organizuojamas siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją ar užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą. Pareiškėjas nė vieno iš minėtų kriterijų neatitinka, todėl jo perkėlimas yra nepagrįstas. Nutarimu yra siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, tačiau susipažinus su Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu, matyti, kad perkėlimas buvo organizuojamas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų trūkumo. Šios organizacinės priemonės niekaip nesusiję su pareiškėjo veiksmingesne priežiūra ir saugumu. Be to, pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namuose, o dėl jo perkėlimo į kalėjimą niekas pareiškėjo sutikimo neklausė.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuteistųjų perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuoja BVK 69 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą reglamentuoja Tvarkos aprašas, pagal kurio 3 punktą, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant BVK 881 straipsnio 4 dalies pagrindui). Tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Šiaulių TI vykdo ir pataisos namų, ir kalėjimų funkcijas. Pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK perkėlus į Šiaulių TI jis bus kalinamas tokio paties režimo sąlygomis. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į kalėjimą, nepagrįsti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą tenkino, t. y. panaikino Nutarimą.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-966/2020 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pareiškėjui paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-10978 nurodyta, jog siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą (teisės aktuose nurodytas laikymo sąlygas), buvo rekomenduota nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių TI. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 15 d. nutarimu, vadovaudamasis BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punktu 6 dalimi, Tvarkos aprašo 3, 5 ir 7 punktais, taip pat atsižvelgęs į 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-10978 nurodytas aplinkybes bei siekdamas užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo.

8. Teismas, aptaręs ginčui aktualias BVK ir Tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015). Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos. Be to, Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti arba neperkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

9. Teismas nurodė, kad Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI, priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, Nutarimo projekto sudarytojas – perkeliančioji įstaiga Pravieniškių PN-AK, Nutarimas vizuotas priimančiosios įstaigos direktoriaus ir patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus parašu. Taigi Nutarimo priėmimo procedūra pažeista nebuvo.

10. Teismas dėl pareiškėjo skunde nurodomų argumentų, kad pareiškėjas Šiaulių TI bausmę atlieka tardymo izoliatoriaus sąlygomis, kas neatitinka teismo paskirtos bausmės pobūdžio, pritarė atsakovui, jog vien pats faktas, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI toliau atlikti bausmę, taip pat aplinkybė, kad Šiaulių TI laisvės atėmimo bausmes gali atlikti asmenys, kuriems bausmę paskirta atlikti ir kalėjime, ir pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į kalėjimą taip pabloginant jo padėtį. Ginčijamu Nutarimu kitoks nei Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-966/2020 nurodytas bausmės režimas pareiškėjui nėra pakeistas. Minėtu nuosprendžiu teismas pareiškėjui bausmę paskyrė atlikinėti pataisos namuose, todėl šiuo atveju jis buvo perkeltas į kitą tos pačios rūšies pataisos įstaigą, kas nebūtų laikoma atsakovo neteisėtais veiksmais.

11. Teismas, įvertinęs Nutarimo pagrįstumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų kontekste sprendė, kad Nutarime tik lakoniškai nurodyta, jog pareiškėjas perkeliamas siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Nutarimo motyvai apriboti tik teisės aktų nuostatomis, niekaip neatskleidžiant būtinybės taikyti tokias nuostatas pareiškėjo perkėlimo atveju, neatskleidžiant taikytų teisinių nuostatų esmės ir taikymo tikslingumo.

12. Teismas pažymėjo, kad perkeliančiosios įstaigos Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-10978 esantys duomenys ir Nutarime esantys duomenys visiškai nesusiję tarpusavyje. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog šiuo metu Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nepakanka vietų (kamerų tipo patalpų) šios kategorijos asmenims, todėl naujai atvykusiems nuteistiesiems, kuriems paskirta atlikti bausmę kalėjime, nėra galimybės užtikrinti BVK nustatytų sąlygų. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bausmę pradėjo atlikinėti 2020 m. lapkričio 13 d., tarnybinis pranešimas priimtas 2021 m. spalio 10 d., o ginčijamas Nutarimas priimtas 2021 m. spalio 15 d. Taigi ginčijamas Nutarimas priimtas beveik po metų laiko, skaičiuojant nuo kada pareiškėjas atvyko į Pravieniškių PN-AK. Iš Nutarimo nėra aišku, kodėl pareiškėjo veiksminga priežiūra ar saugumas negali būti toliau užtikrinama Pravieniškių PN-AK ir turi būti taikoma išimtis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą, pabrėžiant tai, jog pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis. Nutarimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą.

13. Teismas vertino, kad Nutarimo motyvų trūkumas šiuo atveju yra esminis. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjui nėra aiškios jo perkėlimo priežastys. Tokios priežastys negali būti nustatytos iš Nutarimo turinio, nes jame tik pacituotos taikytinos teisės aktų nuostatos, bet jų turinys pareiškėjo perkėlimo atveju nėra atskleidžiamas. Motyvų išdėstymas Nutarime nėra pakankamas, toks Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo.

14. Teismas pažymėjo, kad nors Kalėjimų departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė (BVK 69 straipsnio 5 dalis) perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tačiau tai nepaneigia Kalėjimų departamento, kaip viešojo administravimo įstaigos, pareigos pagrįsti savo priimamus administracinius aktus, taip, jog jie būtų aiškūs, suprantami, būtų galima nustatyti tokių aktų priėmimo priežastis asmeniui, kurio atžvilgiu jie yra priimami.

15. Teismas konstatavo, kad Nutarimas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, toks administracinis aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams.

III. 16. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriais teismas remiasi grįsdamas savo priimtą sprendimą dėl to, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, yra priimti nagrinėjant administracines bylas esant kitokiam teisiniam reglamentavimui nei šioje administracinėje byloje.

18. Atsakovas pažymi, kad BVK 69 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.) nustatė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 26 straipsniu buvo pakeistas įstatymo 69 straipsnis. Po šio straipsnio pakeitimo BVK 69 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio nauja redakcija įsigaliojo 2019 m. liepos 5 d. Po šio BVK straipsnio pakeitimo BVK 69 straipsnyje nebeliko nei pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nurodytos bendrosios taisyklės, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, nei kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima.

19. Atsakovas nurodo, kad vadovaudamasis nebeaktualia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime konstatuoja, jog iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kodėl pareiškėjo veiksminga priežiūra ar saugumas negali būti toliau užtikrinama Pravieniškių PN-AK ir turi būti taikoma išimtis dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą, pabrėžiant tai, jog pareiškėjas nėra naujai atvykęs nuteistasis. Skundžiamas Nutarimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą. Teismas nepagrįstai sureikšmina ypatingai išsamių priimto nutarimo motyvų ir ypatingų aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą, nurodymo būtinumą priimtame nutarime.

20. Atsakovas pažymi, kad BVK 65 straipsnis nustato, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Perkeliančiosios įstaigos Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-10978 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) yra nurodytos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių pareiškėją siūloma perkelti į kitą pataisos įstaigą. Šios priežastys taip pat nurodytos ir Kalėjimų departamento 2021 m. spalio 15 d. nutarime Nr. NN-491 „Dėl nuteistojo perkėlimo“. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus nuteistojo perkėlimo į konkrečią pataisos įstaigą būtinumo, svarbūs yra BVK 65 straipsnyje nustatyti kriterijai, o ne nuteistojo asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas konkrečioje pataisos įstaigoje, kaip skundžiamame sprendime akcentuoja pirmosios instancijos teismas.

21. Pareiškėjas V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nemotyvuotas perkėlimo pagrindas, nurodytas BVK 69 straipsnyje. Nutarime buvo nurodoma, kad pareiškėjas yra perkeliamas, kad būtų užtikrinta nuteistojo priežiūra ir saugumas, tačiau šis siekis nėra grindžiamas nei faktiniais duomenimis, nei motyvuojamas. VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir Kalėjimo departamento direktoriui, kuris yra viešojo administravimo subjektas, priimant individualius administracinius aktus, nagrinėjamu atveju priimant ginčijamą sprendimą. Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas nutarimą dėl pareiškėjo perkėlimo, turėjo savo sprendime išdėstyti perkėlimo motyvus, kurie turėjo paaiškinti bent vieną iš BVK 69 straipsnyje nurodytų perkėlimo siekių, tačiau apie tai apeliaciniame skunde nepasisakoma, o akcentuojama Kalėjimo departamento direktoriaus teisė skirstyti nuteistuosius į bausmės atlikimo vietas. Pareiškėjas neneigia Kalėjimo departamento direktoriui suteiktos teisės, tačiau ši teisė būtų vykdoma vadovaujantis įstatymu, nepažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde nepatvirtino, kad laikėsi imperatyvo faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis pagrįsti bei motyvuoti Nutarimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl 2021 m. spalio 15 d. Nutarimo, kuriuo Kalėjimų departamento direktorius nutarė perkelti pareiškėją V. A. tęsti bausmės atlikimą iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo patenkino konstatavęs, kad Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes jame neišdėstyti pareiškėjo perkėlimo tęsti bausmės atlikimą motyvai, nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą, be to, perkeliančiosios įstaigos Pravieniškių PN-AK 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-10978 esantys duomenys ir Nutarime esantys duomenys visiškai nesusiję tarpusavyje.

25. Atsakovas Kalėjimų departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nebeaktualia teismų praktika, nes pakeitus BVK 69 straipsnį nebeliko bendrosios taisyklės, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje; teismas nepagrįstai sureikšmina ypatingai išsamių priimto nutarimo motyvų ir ypatingų aplinkybių, kurioms esant yra pagrindas pareiškėją perkelti į kitą kalinimo įstaigą, nurodymo būtinumą; Nutarime, Tarnybiniame pranešime yra nurodytos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių pareiškėją siūloma perkelti į kitą pataisos įstaigą; svarbūs BVK 65 straipsnyje nustatyti kriterijai, o ne nuteistojo asmens laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas konkrečioje pataisos įstaigoje, kaip skundžiamame sprendime akcentuoja pirmosios instancijos teismas.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. BVK 69 straipsnio 1 dalies 3 punkte, galiojusiame skundžiamo Nutarimo priėmimo metu ir kuriuo vadovaujantis priimtas Nutarimas (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija) nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Pagal šio straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

29. Tvarkos aprašo (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2022 m. sausio 15 d.) 3 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo arba Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu dėl nuteistojo perkėlimo (esant BVK 881 straipsnio 4 dalies pagrindui). Tvarkos aprašo 5 punktas nustatė, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.

30. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui, jame, be kitų būtinųjų elementų, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarimas neatitinka aptartų VAĮ reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju Nutarime nėra pateikta išsami faktinės situacijos analizė, nurodytos teisės normos savaime nelemia pagrindo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, Nutarime nėra išdėstyti jo priėmimo motyvai, lakoniškai nurodoma, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Tarnybinį pranešimą ir siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Pažymėtina, kad Tarnybiniame pranešime, kuris iš esmės vertintinas kaip sudedamoji Nutarimo dalis, nurodytos kitokios pareiškėjo perkėlimo aplinkybės: kalbama, kad pareiškėjas turi atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjimo režimu, nurodoma, kad Pravieniškių PN-AK neužtenka kamerų tipo patalpų šios kategorijos nuteistiesiems, kuriems paskirta atlikti bausmę kalėjime, nėra galimybės užtikrinti įstatyme numatytų kalinimo sąlygų, nurodoma, kad siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, rekomenduojama perkelti pareiškėją tęsti bausmės atlikimą į Šiaulių TI. Be to, byloje nėra duomenų, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu prie nutarimo projekto buvo pateikti nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant Nutarimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomos teisės normos netinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nutarimo priėmimui reikšmingos aplinkybės nenurodytos arba nesusietos su teisės normomis, kurios aktualios nagrinėjamoje byloje, sprendimo priėmimo motyvai jame neišdėstyti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Kalėjimų departamento nutarimai perkelti vertinami ne tik ginčui aktualių BVK 69 straipsnio ir Aprašo nuostatų kontekste, bet turi būti įvertintas ir Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, byloje turi būti surinkti ir įvertinti įrodymai pagrindžiantys BVK 69 straipsnio ir Aprašo nuostatų taikymą konkrečiu atveju (žr., pvz., 2022 m. gegužės 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. TA-371-629/2022).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytiems esminiams Nutarimo neatitikimams VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytos teismų praktikos nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymėtina, kad esminis motyvas, dėl kurio buvo panaikintas Nutarimas – jo neatitikimas būtent VAĮ 10 straipsnio 5 daliai, o ne pažeidus anksčiau galiojusio BVK 69 straipsnyje įtvirtintą principą, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

34. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde minimas BVK 65 straipsnis reglamentuoja nuteistojo siuntimą į konkrečią pataisos įstaigą iš kardomojo kalinimo vietos. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą tęsti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai aiškino bei taikė byloje aktualias teisės normas, teisingai išsprendė klausimą dėl Nutarimo teisėtumo, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys