Legislator Case Law & Legislation
ec386f55-90dd-49ce-8293-c5154bb77cfe AI generated

Court allows claim for unpaid holiday tax but delays enforcement due to missing state budget allocation.

Case Number ec386f55-90dd-49ce-8293-c5154bb77cfe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the defendant's request to suspend enforcement due to financial difficulties but granted the plaintiff's claim for unpaid holiday tax. The plaintiff, a judge, argued that the lower court failed to pay her full holiday tax from 2009 to 2013, citing Constitutional Court rulings that the Tax Code should yield to the Labor Code. Although the court ordered the state to pay the outstanding amount, it suspended enforcement because the 2015 state budget did not include these funds.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Law Art. 85-87; Civil Procedure Code Art. 284: When a state defendant requests suspension of enforcement due to lack of budgetary funds, the court must balance the creditor's rights against the state's fiscal constraints, potentially deferring payment to future budget years while upholding the substantive judgment.

Keywords

AI generated
state budget allocation holiday tax enforcement judicial salary tax suspension of execution Labor Code priority Administrative Procedure Law Constitutional Court ruling

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Law Art. 85
Administrative Procedure Law Art. 85-87
Administrative Procedure Law Art. 88
Civil Procedure Code Art. 284
Labor Code Art. 193
Labor Code Art. 194
Constitution Art. 48

Cited Case Law

AI generated
Constitutional Court Decision of 14 February 2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5468-244/2015Proceso Nr. 3-65-3-00603-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono apylinkės teismui, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :PareiÅ¡kėja V.

V. skunde (b. 1. 3-5, 94-95) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 23176,94 Lt atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., budint pagal Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintÄ grafikÄ . Skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nustato teisę už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemokÄ , nevirÅ¡ijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Ji yra Utenos rajono apylinkės teismo teisėja. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. budėjo pagal Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus poilsio ir Å¡venčių dienomis, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas tik 2010 m. iÅ¡mokėjo 43 procentų pareiginės algos dydžio vienkartines priemokas, proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, remiantis Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. P-18.

Tuo tarpu nei 2009 m., nei vėliau, t. y. iki 2013 m. jai nebuvo mokama už atliktÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, už šį darbÄ taip pat nebuvo kompensuota papildomų atostogų dienomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.

PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nėra nustatytas, Å¡io ginčo atveju turėtų bÅ«ti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 194 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Kadangi budint pagal nustatytÄ grafikÄ poilsio dienomis buvo virÅ¡yta darbo laiko trukmė, Å¡iuo atveju taip pat taikytinos DK 193 str. nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ .

Pažymėjo, kad darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. jai turėjo bÅ«ti apskaičiuota ir iÅ¡mokėta minėtuose dokumentuose nurodyta suma. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. 1. 67-70) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-677/2013 pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų mokėjimo pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, t. y. santykiai tarp Å¡ių iÅ¡mokų mokėtojo - teismo ir jų gavėjų - Å¡io teismo teisėjų, nesant Å¡ių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme, jie (Å¡ie santykiai) yra prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dėl darbo užmokesčio (DK 186 str.).

Administracinių teismų praktikoje tokia situacija suponuoja atsakovo - teismo tinkamumÄ tokio pobÅ«džio administracinėse bylose. Be to, Å¡is atsakovas (teismas) yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ . Teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymÄ (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Teigia, kad remiantis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, teisingumo ministerija dėl Å¡io reikalavimo yra netinkamas atsakovas, todėl dėl jo nepasisako.Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono apylinkės teismas atsiliepime į skundÄ (b. 1.

54) su skundu sutinka iÅ¡ dalies.Atsiliepime į skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai negalėjo mokėti didesnio darbo užmokesčio nei numatė Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas. Taip pat teismas negalėjo pareiÅ¡kėjai atlyginti už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jai budint pagal teismo pirmininko nustatytÄ grafikÄ , nes neturėjo tam lėšų. Teismui, kaip asignavimų valdytojui, darbo užmokesčiui iÅ¡mokėti lėšų buvo skiriama netgi mažiau, nei pagal ginčijamu laikotarpiu galiojusių teisės aktų numatytus teisėjų darbo užmokestį sudarančių pareiginės algos ir priedų dydžius, o atlyginti teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, jiems budint pagal teismo pirmininko nustatytÄ grafikÄ , lėšų iÅ¡ viso nebuvo skiriama.                          Skundas tenkintinas.

             Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai (Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai) nesumokėtos atlyginimo dalies už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis 2009-2013 metais.              Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas (1 str.), kurio 6 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. nustatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .

Tvarkos apraÅ¡o 3 p. nustatyta analogiÅ¡ka Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei Å¡ių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .

Å iuo nutarimu patvirtintame apraÅ¡e nustatyta, jog Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ (3 punktas). Teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus) (4 punktas).

Teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale (toliau – Žurnalas) (5 punktas). Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, Žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti.

InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus Žurnale įraÅ¡o teisėjas (6 punktas).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus.

Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos, pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki Å¡iol. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, jog kompensacija už budėjimÄ poilsio dienomis pareiÅ¡kėjai nebuvo mokama bÅ«tent dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, t. y. dėl to, jog valstybė nesukÅ«rė tinkamo teisinio mechanizmo tokiam apmokėjimui atlikti.

Pabrėžta, kad teisėjui atlyginimÄ teisės aktais nustato bÅ«tent valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi. IÅ¡skirtinis teisėjo santykis su valstybe bei minėta valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamÄ teisėjų atlyginimų mokėjimÄ , taip pat tinkamÄ kompensavimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat Å¡ioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymÄ .

Teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas, teismams nagrinėjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Ä®statymų leidėjui nesureguliavus ginčo teisinių santykių, nagrinėjant skundus dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

Pagal Å¡io kodekso 143 straipsnio, kuris nustato darbo laiko struktÅ«rÄ , 1 dalį į darbo laikÄ Ä¯eina faktiÅ¡kai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose (1 p.). DK 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarkÄ ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartÄ per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartÄ per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų teismų kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimÄ poilsio ir Å¡venčių dienoms. Veiksmų atlikimo neatidėliotinumÄ lemia įstatymų nustatyti itin trumpi kai kurių veiksmų atlikimo terminai, dėl kurių atitinkamų veiksmų atlikimas negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ teismo darbo laikÄ . Taigi teisėjų budėjimas poilsio bei Å¡venčių dienomis pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų, kurių negalima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), atlikimÄ .

Ä®vertinus minėtus teisėjo budėjimo pagal grafikÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis užtikrinamus tikslus bei tai, kad pagal DK nuostatas budėjimas yra priskiriamas darbo laikui, darytina iÅ¡vada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis nebÅ«tų kompensuojama jokiomis priemonėmis. Teisėjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laikÄ (DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.PareiÅ¡kėja budėjo pagal teismo pirmininko patvirtintÄ grafikÄ , todėl sprendžiamoje byloje yra reikÅ¡mingas kompensavimo už budėjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis klausimas.

Taigi yra pagrindas vadovautis DK 155 straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis normomis, reglamentuojančiomis budėjimo teisinius santykius. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjai už ginčui aktualius budėjimus pagal grafikÄ poilsio dienomis buvo kompensuota suteikiant atitinkamÄ poilsio laikÄ , ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas pridėtas prie kasmetinių atostogų iÅ¡mokant vidutinį darbo užmokestį. DK 155 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimÄ Ä¯monėje, kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmė (DK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausiÄ mėnesį privalo bÅ«ti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiasdeÅ¡imt valandų per savaitę. Byloje gauti Utenos rajono apylinkės teismo teisėjų 2009 m. – 2013 m. budėjimo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Jų duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja 2009-2013 metais dirbo darbe poilsio ir Å¡venčių dienomis bei budėjo pagal teismo pirmininko sudarytÄ grafikÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis (b. l. 6-22, 86-88).Pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Darbo kodekso normas, yra konstatavęs, kad pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbÄ poilsio dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai tik tuo atveju, kai darbas poilsio dienomis nenumatytas pagal grafikÄ , o dirbant poilsio dienomis pagal darbo grafikÄ dvigubas apmokėjimas už darbÄ negali bÅ«ti taikomas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004). Skirtingai nei teisėjo budėjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ , kurio metu neiÅ¡kilus poreikio atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, tokie veiksmai neatliekami, teisėjo darbas, atliekamas poilsio dienÄ ne pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ , o teismo pirmininko nustatyta tvarka, yra teisėjo funkcijų vykdymas poilsio dienÄ , kai tokio darbo nebuvo galima numatyti ar suplanuoti iÅ¡ anksto, taip pat dėl turimų atlikti veiksmų specifikos nesant galimybės šį darbÄ atidėti darbo laikui, nustatytam teismo vidaus tvarkos taisyklėse.

Pavyzdžiui, esant įstatyme nustatytam įpareigojimui teismui iÅ¡nagrinėti skundÄ per 48 valandas nuo jo padavimo (Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 74 str. 2 d.) ir į šį terminÄ patenkant poilsio dienai. Dėl kompensavimo teisėjui už darbÄ poilsio dienÄ ne pagal grafikÄ , nesant kito teisinio reguliavimo, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies nuostatas.IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja dirbo darbe poilsio dienomis ir Å¡venčių dienomis.

PareiÅ¡kėja taip pat poilsio dienomis budėjo namuose (pusei darbo laiko prilygintas budėjimo laikas) (b. l. 86-88).DK 162 str. 1 d. yra iÅ¡vardytos Å¡venčių dienos, kuriomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra nedirbama. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog pareiÅ¡kėja pagal grafikÄ budėjo ir Å¡ventinėmis dienomis, todėl, vadovaujantis DK 194 str. 2 d., pareiÅ¡kėjai už Å¡ias dienas priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Teismui pateiktos Utenos rajono apylinkės teismo pažymos apie pareiÅ¡kėjai priskaičiuotinÄ ir iÅ¡mokėtinÄ darbo užmokestį patvirtina, kad dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos praÅ¡omos priteisti teisėjų atlyginimo dalys.

Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais paskaičiavimais. Ginčo dėl darbo užmokesčio nepriemokos dydžio byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos neiÅ¡mokėtos atlyginimo dalys už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. Už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei budėjimÄ Å¡venčių dienomis pareiÅ¡kėjai priteistina (dvigubai), o už budėjimus poilsio dienomis pareiÅ¡kėjai priteistina 1,5 vid. atlyginimo, viso, kartu su atlyginimu už budėjimÄ Å¡ventinėmis dienomis, pareiÅ¡kėjai priteistina 6 712,51 Eur (23 176,94 Lt).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pareiÅ¡kėjų (teisėjų) reikalavimų priteisti dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taikymo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, tinkamu atsakovu pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vyriausybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-991/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-766/2009 ir kt.).

Todėl nagrinėjamu atveju atlyginimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis pareiÅ¡kėjai priteistinas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.Atsakovė praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalėtų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Sprendžiant klausimÄ , ar atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos teisės buvo pažeistos, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas – bÅ«tina nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2015 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma nėra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas kitiems biudžetiniams metams.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos V. V. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 6 712,51 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Sprendimo vykdymÄ atidėti iki kitų biudžetinių metų pirmos dienos po Å¡io sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                     Liudmila Zaborovska