Court allows claim for unpaid holiday tax but delays enforcement due to missing state budget allocation.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the defendant's request to suspend enforcement due to financial difficulties but granted the plaintiff's claim for unpaid holiday tax. The plaintiff, a judge, argued that the lower court failed to pay her full holiday tax from 2009 to 2013, citing Constitutional Court rulings that the Tax Code should yield to the Labor Code. Although the court ordered the state to pay the outstanding amount, it suspended enforcement because the 2015 state budget did not include these funds.
Legislator headnote
AI generatedAdministrative Procedure Law Art. 85-87; Civil Procedure Code Art. 284: When a state defendant requests suspension of enforcement due to lack of budgetary funds, the court must balance the creditor's rights against the state's fiscal constraints, potentially deferring payment to future budget years while upholding the substantive judgment.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr. I-5468-244/2015Proceso Nr. 3-65-3-00603-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Liudmila Zaborovska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos V. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono apylinkÄs teismui, dÄl neiÅ¡mokÄtos darbo užmokesÄio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä :PareiÅ¡kÄja V.
V. skunde (b. 1. 3-5, 94-95) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 23176,94 Lt atlyginimÄ už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. gegužÄs 1 d. iki 2013 m. rugsÄjo 30 d., budint pagal Utenos rajono apylinkÄs teismo pirmininko patvirtintÄ grafikÄ . Skunde pareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nustato teisÄ už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis gauti ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ priemokÄ , nevirÅ¡ijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui.
Ji yra Utenos rajono apylinkÄs teismo teisÄja. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. budÄjo pagal Utenos rajono apylinkÄs teismo pirmininko patvirtintus grafikus poilsio ir Å¡venÄių dienomis, taÄiau Utenos rajono apylinkÄs teismas tik 2010 m. iÅ¡mokÄjo 43 procentų pareiginÄs algos dydžio vienkartines priemokas, proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms, už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, remiantis Utenos rajono apylinkÄs teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. P-18.
Tuo tarpu nei 2009 m., nei vÄliau, t. y. iki 2013 m. jai nebuvo mokama už atliktÄ darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, už šį darbÄ taip pat nebuvo kompensuota papildomų atostogų dienomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad TeisÄjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d. nuostata tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.
PareiÅ¡kÄjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokÄjimas teisÄjams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis nÄra nustatytas, Å¡io ginÄo atveju turÄtų bÅ«ti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 194 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojanÄios apmokÄjimÄ darbuotojams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis. Kadangi budint pagal nustatytÄ grafikÄ poilsio dienomis buvo virÅ¡yta darbo laiko trukmÄ, Å¡iuo atveju taip pat taikytinos DK 193 str. nuostatos, reglamentuojanÄios apmokÄjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ .
PažymÄjo, kad darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai, todÄl už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. jai turÄjo bÅ«ti apskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta minÄtuose dokumentuose nurodyta suma. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. 1. 67-70) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ atsakovÄ paaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužÄs 9 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-143-677/2013 pažymÄjo, kad teisiniai santykiai dÄl TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų mokÄjimo pagal savo pobÅ«dį ir teisinÄ prigimtį yra dviÅ¡aliai, t. y. santykiai tarp Å¡ių iÅ¡mokų mokÄtojo - teismo ir jų gavÄjų - Å¡io teismo teisÄjų, nesant Å¡ių teisinių santykių tinkamo sureglamentavimo Teismų įstatyme ir TeisÄjų atlyginimų įstatyme, jie (Å¡ie santykiai) yra prilyginami DK reglamentuojantiems teisiniams santykiams dÄl darbo užmokesÄio (DK 186 str.).
Administracinių teismų praktikoje tokia situacija suponuoja atsakovo - teismo tinkamumÄ tokio pobÅ«džio administracinÄse bylose. Be to, Å¡is atsakovas (teismas) yra atsakingas už tinkamÄ teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis apskaiÄiavimÄ . Teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymÄ (Teismų įstatymo 126, 127 str.). Teigia, kad remiantis paminÄta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, teisingumo ministerija dÄl Å¡io reikalavimo yra netinkamas atsakovas, todÄl dÄl jo nepasisako.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono apylinkÄs teismas atsiliepime į skundÄ (b. 1.
54) su skundu sutinka iÅ¡ dalies.Atsiliepime į skundÄ treÄiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad ginÄijamu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjai negalÄjo mokÄti didesnio darbo užmokesÄio nei numatÄ Lietuvos Respublikos teisÄjų atlyginimų įstatymas. Taip pat teismas negalÄjo pareiÅ¡kÄjai atlyginti už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, jai budint pagal teismo pirmininko nustatytÄ grafikÄ , nes neturÄjo tam lÄšų. Teismui, kaip asignavimų valdytojui, darbo užmokesÄiui iÅ¡mokÄti lÄšų buvo skiriama netgi mažiau, nei pagal ginÄijamu laikotarpiu galiojusių teisÄs aktų numatytus teisÄjų darbo užmokestį sudaranÄių pareiginÄs algos ir priedų dydžius, o atlyginti teisÄjams už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, jiems budint pagal teismo pirmininko nustatytÄ grafikÄ , lÄšų iÅ¡ viso nebuvo skiriama.                          Skundas tenkintinas.
             Byloje ginÄas kilo dÄl pareiÅ¡kÄjai (Utenos rajono apylinkÄs teismo teisÄjai) nesumokÄtos atlyginimo dalies už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis 2009-2013 metais.              Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisÄjų atlyginimas nustatomas įstatymu. TeisÄjų atlyginimų dydžius ir jų skaiÄiavimo tvarkÄ nustato TeisÄjų atlyginimų įstatymas (1 str.), kurio 6 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisÄjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnÄ kaip pareiginÄs algos dydžio vienkartinÄ priemoka.
Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jeigu Å¡ių lÄšų nepakanka, taip pat jei teisÄjas institucijoje nÄra iÅ¡dirbÄs visų metų, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais dirbtam laikui. Å io straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato TeisÄjų taryba.TeisÄjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino VienkartinÄs priemokos teisÄjams nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygų bei tvarkos apraÅ¡Ä (toliau â Tvarkos apraÅ¡as), kuriuo reglamentavo TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. nustatytos, iÅ¡mokamos metų pabaigoje, vienkartinÄs priemokos teisÄjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis, atliekant teisÄjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas ir tvarkÄ .
Tvarkos apraÅ¡o 3 p. nustatyta analogiÅ¡ka TeisÄjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinÄ priemoka teisÄjams mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų ValstybÄs biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesÄiui. Jei Å¡ių lÄšų nepakanka, priemokos dydis perskaiÄiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesÄio lÄÅ¡oms ir tais metais dirbtam laikui. TeisÄjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisÄjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis, apskaitos ir vienkartinÄs priemokos apskaiÄiavimo ir iÅ¡mokÄjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .
Å iuo nutarimu patvirtintame apraÅ¡e nustatyta, jog Å¡venÄių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisÄjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ (3 punktas). TeisÄjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venÄių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinÄjama byla, arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidÄliotinus veiksmus) (4 punktas).
TeisÄjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir budÄjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisÄjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venÄių dienomis (budÄjimų) apskaitos žurnale (toliau â Žurnalas) (5 punktas). TeisÄjui atliekant teisÄjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venÄių dienomis bei po teismo darbo valandų, Žurnale pažymimas teisÄjo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti.
InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis ir budÄjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus Žurnale įraÅ¡o teisÄjas (6 punktas).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino TeisÄjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ribojama teisÄjų teisÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, prieÅ¡taraujanÄia Konstitucijai. Taigi nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄ, o konkreÄiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisÄjų atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis mokÄjimo klausimus.
TeisÄjų atlyginimų įstatymo nuostatos, pripažintos prieÅ¡taraujanÄiomis Konstitucijai, nÄra pakeistos iki Å¡iol. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2014 m. gegužÄs 20 d. nutartimi administracinÄje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, jog kompensacija už budÄjimÄ poilsio dienomis pareiÅ¡kÄjai nebuvo mokama bÅ«tent dÄl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, t. y. dÄl to, jog valstybÄ nesukÅ«rÄ tinkamo teisinio mechanizmo tokiam apmokÄjimui atlikti.
PabrÄžta, kad teisÄjui atlyginimÄ teisÄs aktais nustato bÅ«tent valstybÄ, o konkretus teismas, kuriame dirba teisÄjas, tokios galios neturi. IÅ¡skirtinis teisÄjo santykis su valstybe bei minÄta valstybÄs pareiga užtikrinti tinkamas teisÄjų materialines garantijas, inter alia tinkamÄ teisÄjų atlyginimų mokÄjimÄ , taip pat tinkamÄ kompensavimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis atliekant teisÄjo funkcijas, taip pat Å¡ioje konkreÄioje situacijoje aptartas įstatymų leidÄjo neveikimas, suponuoja tai, kad valstybÄ laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymÄ .
Teisinio reguliavimo trÅ«kumų įveikimas, teismams nagrinÄjant bylas, yra bÅ«tina prielaida asmens, kuris kreipÄsi į teismÄ dÄl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Ä®statymų leidÄjui nesureguliavus ginÄo teisinių santykių, nagrinÄjant skundus dÄl darbo užmokesÄio už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venÄių ir poilsio dienomis, teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas â tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestÄ darbÄ , ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
Pagal Å¡io kodekso 143 straipsnio, kuris nustato darbo laiko struktÅ«rÄ , 1 dalį į darbo laikÄ Ä¯eina faktiÅ¡kai dirbtas laikas, budÄjimas darbe ir namuose (1 p.). DK 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonÄje darbo tvarkÄ ar garantuoti, jog bus atlikti neatidÄliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartÄ per mÄnesį, o darbuotojo sutikimu â ne dažniau kaip kartÄ per savaitÄ budÄti įmonÄje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir Å¡venÄių dienomis.
Teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų teismų kompetencijai priskirtų neatidÄliotinų veiksmų atlikimÄ poilsio ir Å¡venÄių dienoms. Veiksmų atlikimo neatidÄliotinumÄ lemia įstatymų nustatyti itin trumpi kai kurių veiksmų atlikimo terminai, dÄl kurių atitinkamų veiksmų atlikimas negali bÅ«ti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklÄse nustatytÄ teismo darbo laikÄ . Taigi teisÄjų budÄjimas poilsio bei Å¡venÄių dienomis pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ yra skirtas užtikrinti neatidÄliotinų veiksmų, kurių negalima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklÄse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), atlikimÄ .
Ä®vertinus minÄtus teisÄjo budÄjimo pagal grafikÄ poilsio bei Å¡venÄių dienomis užtikrinamus tikslus bei tai, kad pagal DK nuostatas budÄjimas yra priskiriamas darbo laikui, darytina iÅ¡vada, jog negalima tokia situacija, kad už teisÄjo budÄjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis nebÅ«tų kompensuojama jokiomis priemonÄmis. TeisÄjui budint pagal grafikÄ poilsio ar Å¡venÄių dienomis, neatidÄliotini procesiniai veiksmai, neiÅ¡kilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK normas budÄjimas darbe ir namuose įeina į darbo laikÄ (DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dÄl kompensavimo teisÄjui už budÄjimÄ pagal grafikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kad budÄjimas įmonÄje prilyginamas darbo laikui, o budÄjimas namuose â ne mažiau kaip pusei darbo laiko.PareiÅ¡kÄja budÄjo pagal teismo pirmininko patvirtintÄ grafikÄ , todÄl sprendžiamoje byloje yra reikÅ¡mingas kompensavimo už budÄjimÄ pagal grafikÄ poilsio dienomis klausimas.
Taigi yra pagrindas vadovautis DK 155 straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis normomis, reglamentuojanÄiomis budÄjimo teisinius santykius. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjai už ginÄui aktualius budÄjimus pagal grafikÄ poilsio dienomis buvo kompensuota suteikiant atitinkamÄ poilsio laikÄ , ar darbo laikui prilygintas budÄjimo laikas pridÄtas prie kasmetinių atostogų iÅ¡mokant vidutinį darbo užmokestį. DK 155 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog už budÄjimÄ Ä¯monÄje, kai virÅ¡ijama darbo laiko trukmÄ (DK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausiÄ mÄnesį privalo bÅ«ti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmÄs kaip budÄjimas įmonÄje ar darbo laikui prilygintas budÄjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu Å¡is poilsio laikas gali bÅ«ti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .
DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis kaip keturiasdeÅ¡imt valandų per savaitÄ. Byloje gauti Utenos rajono apylinkÄs teismo teisÄjų 2009 m. â 2013 m. budÄjimo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai. Jų duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kÄja 2009-2013 metais dirbo darbe poilsio ir Å¡venÄių dienomis bei budÄjo pagal teismo pirmininko sudarytÄ grafikÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis (b. l. 6-22, 86-88).Pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbÄ poilsio arba Å¡venÄių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaiÄiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesÄio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mÄnesį kitÄ poilsio dienÄ arba tÄ dienÄ pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog už darbÄ Å¡venÄių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Darbo kodekso normas, yra konstatavÄs, kad pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį už darbÄ poilsio dienomis mokama ne mažiau kaip dvigubai tik tuo atveju, kai darbas poilsio dienomis nenumatytas pagal grafikÄ , o dirbant poilsio dienomis pagal darbo grafikÄ dvigubas apmokÄjimas už darbÄ negali bÅ«ti taikomas (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-275/2004). Skirtingai nei teisÄjo budÄjimas pagal grafikÄ poilsio dienÄ , kurio metu neiÅ¡kilus poreikio atlikti neatidÄliotinus procesinius veiksmus, tokie veiksmai neatliekami, teisÄjo darbas, atliekamas poilsio dienÄ ne pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisÄjų budÄjimo grafikÄ , o teismo pirmininko nustatyta tvarka, yra teisÄjo funkcijų vykdymas poilsio dienÄ , kai tokio darbo nebuvo galima numatyti ar suplanuoti iÅ¡ anksto, taip pat dÄl turimų atlikti veiksmų specifikos nesant galimybÄs šį darbÄ atidÄti darbo laikui, nustatytam teismo vidaus tvarkos taisyklÄse.
Pavyzdžiui, esant įstatyme nustatytam įpareigojimui teismui iÅ¡nagrinÄti skundÄ per 48 valandas nuo jo padavimo (Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 74 str. 2 d.) ir į šį terminÄ patenkant poilsio dienai. DÄl kompensavimo teisÄjui už darbÄ poilsio dienÄ ne pagal grafikÄ , nesant kito teisinio reguliavimo, turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalies nuostatas.IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja dirbo darbe poilsio dienomis ir Å¡venÄių dienomis.
PareiÅ¡kÄja taip pat poilsio dienomis budÄjo namuose (pusei darbo laiko prilygintas budÄjimo laikas) (b. l. 86-88).DK 162 str. 1 d. yra iÅ¡vardytos Å¡venÄių dienos, kuriomis įmonÄse, įstaigose ir organizacijose yra nedirbama. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog pareiÅ¡kÄja pagal grafikÄ budÄjo ir Å¡ventinÄmis dienomis, todÄl, vadovaujantis DK 194 str. 2 d., pareiÅ¡kÄjai už Å¡ias dienas priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Teismui pateiktos Utenos rajono apylinkÄs teismo pažymos apie pareiÅ¡kÄjai priskaiÄiuotinÄ ir iÅ¡mokÄtinÄ darbo užmokestį patvirtina, kad dÄl Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄiomis pripažintų teisÄs aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kÄjai neiÅ¡mokÄtos praÅ¡omos priteisti teisÄjų atlyginimo dalys.
Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais paskaiÄiavimais. GinÄo dÄl darbo užmokesÄio nepriemokos dydžio byloje nÄra. AtsižvelgÄs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjai iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteistinos neiÅ¡mokÄtos atlyginimo dalys už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. Už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis bei budÄjimÄ Å¡venÄių dienomis pareiÅ¡kÄjai priteistina (dvigubai), o už budÄjimus poilsio dienomis pareiÅ¡kÄjai priteistina 1,5 vid. atlyginimo, viso, kartu su atlyginimu už budÄjimÄ Å¡ventinÄmis dienomis, pareiÅ¡kÄjai priteistina 6 712,51 Eur (23 176,94 Lt).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinÄdamas bylas dÄl pareiÅ¡kÄjų (teisÄjų) reikalavimų priteisti dÄl Konstitucijai prieÅ¡taraujanÄiu pripažinto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažinti teisÄjų pareiginÄs algos koeficientai, taikymo neiÅ¡mokÄtÄ darbo užmokesÄio dalį, tinkamu atsakovu pripažino Lietuvos valstybÄ, atstovaujamÄ VyriausybÄs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS662-991/2013, 2010 m. lapkriÄio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A143-57/2010, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-766/2009 ir kt.).
TodÄl nagrinÄjamu atveju atlyginimas už darbÄ poilsio ir Å¡venÄių dienomis pareiÅ¡kÄjai priteistinas iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs.AtsakovÄ praÅ¡o atidÄti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos, nurodydama, jog teismo sprendimo negalÄtų įvykdyti dÄl objektyvių priežasÄių. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
AtidÄti ar iÅ¡dÄstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima, kai yra sunki skolininko turtinÄ padÄtis arba susidaro nepalankios aplinkybÄs, dÄl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl sprendimo vykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidÄjus (iÅ¡dÄsÄius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisÄti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dÄstymo klausimÄ teismas turi iÅ¡sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais.
Sprendžiant klausimÄ , ar atidÄti (iÅ¡dÄstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , reikia remtis teisinio apibrÄžtumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisÄtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjos teisÄs buvo pažeistos, todÄl vien blogos atsakovÄs materialinÄs padÄties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dÄl teismo sprendimo įvykdymo atidÄjimo ar iÅ¡dÄstymo, svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas â bÅ«tina nustatyti, ar atidÄjus (iÅ¡dÄsÄius) teismo sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisÄti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatanÄia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteistos mokÄtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybÄs biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidÄtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2015 m. valstybÄs biudžete Å¡iuo sprendimu priteista suma nÄra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas kitiems biudžetiniams metams.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjos skundas tenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 4 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 4 p., 127 str., teismas n u s p r e n d Ä : PareiÅ¡kÄjos V. V. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kÄjai V. V. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 6 712,51 Eur neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio.Sprendimo vykdymÄ atidÄti iki kitų biudžetinių metų pirmos dienos po Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                     Liudmila Zaborovska